Civilinė byla Nr. e 2A-1820-661/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35371-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Agrosfera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui UAB „Agrosfera“ dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo bei įskaitymo teisinių santykių.
2. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo 2018 m. spalio 25 d. vienašalį įskaitymą ir priteisti iš atsakovo UAB „Agrosfera“ ieškovo naudai 5 346,98 EUR skolą, 48,31 EUR pavėluoto mokėjimo palūkanas, 242 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. UAB „Agrosfera“ ir ūkininkas M. S. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB (toliau – Sutartis), kuria ūkininkas M. S. įsipareigojo Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis perduoti 100 tonų pupų, o atsakovas įsipareigojo jas nupirkti. 2018 m. gegužės – liepos mėn. augalų vegetacijos laikotarpiu iškritus mažam kiekiui kritulių, tai turėjo negrįžtamą poveikį pasėliams, dėl ko dalis pasėlių išdžiūvo ir išdegė, likę pasėliai buvo reti ir žemi, todėl nebuvo galima tikėtis gero derliaus. Dėl sausros sukeltų padarinių negavus dalies derliaus ūkininkas M. S. negali įvykdyti dalies įsipareigojimų pagal Sutartį. Visą užaugintų pupų derlių ūkininkas M. S. pristatė atsakovui. Už pristatytą žemės ūkio produkciją (pupas) atsakovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASFG181043 (toliau – Sąskaita). Ūkininkas M. S. dėl likusio nepristatyto pupų kiekio daug bendravo telefonu su atsakovo vadybininkais, padalinių vadovais. 2018 m. rugsėjo mėn. žodžiu buvo sutarta su atsakovu, kad likęs nepristatytas pupų kiekis būtų pristatomos sekančiais metais, nekeičiant Sutartyje numatytos kainos. Tačiau atsakovas vėliau atsisakė šio susitarimo ir joks susitarimas dėl likusios produkcijos nebuvo sudarytas. Atsakovas nesumokėjo ieškovui už perduotą žemės ūkio produkciją. Dėl to ieškovas 2018 m. spalio 15 d. pateikė atsakovui raštišką pretenziją. Atsakovas atsakydamas 2018 m. spalio 15 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog siūlo ūkininkui M. S. per 3 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, geranoriškai sumokėti UAB „Agrosfera“ 5346,98 EUR., o nesumokėjus, atsakovas atliks vienašalį įskaitymą. 2018 m. spalio 25 d. atsakovas pateikė pranešimą „Dėl įskaitymo atlikimo“. Po atlikto įskaitymo atsakovas sumokėjo ūkininkui M. S. 45,07 EUR. Ūkininkas M. S. neįvykdė dalies įsipareigojimų pagal Sutartį dėl egzistavusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl to atsakovas 2018 m. spalio 25 d. neturėjo teisinio pagrindo atlikti vienašalį tariamų baudos, delspinigių ir nuostolių įskaitymą, nes ieškovo prievolė pagal Sutartį perduoti likusį kiekį pupų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių baigėsi 2018 m. rugpjūčio 30 d. 2018 m. spalio 25 d. atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovą, nes egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms ieškovas atleidžiamas nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą.
4. Atsakovas UAB „Agrosfera“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas patirtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja priešpriešinės teisės ir pareigos kylančios iš jų sudarytos Sutarties. 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 840 buvo patvirtintos „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Atsakovas remiasi Taisyklių 5 punktu, ir Sutarties 5.6.2. papunkčiu teigdamas, kad ieškovas per protingą terminą neinformavo atsakovo apie nenugalimos jegos aplinkybes dėl ko nebus įvykdyta sutartis.
5. Kadangi Ieškovas yra ūkininkas, t. y. ūkine – komercine veikla užsiimantis asmuo, kuris išmano agronominius procesus, taigi jis galėjo ir privalėjo numatyti, kad Lietuvoje būna nepalankūs orai ir kad dėl to gali nukentėti pasėliai ar jų kokybė. Toks klimatas (audros, liūtys, sausros) – savaime Lietuvoje nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo tai turi ir gali numatyti. Pažyma , liudijanti nenugalimos jėgos aplinkybes, išduota po daugiau nei 80 d., kai buvo paskelbta ekstremali situacija, todėl protingas terminas pateikti prašymą buvo praleistas. Šiemet visi grūdai, įskaitant ir pupas, buvo kuliami vienu mėnesiu anksčiau, t. y. pupos buvo kuliamos rugpjūčio pradžioje ir paties ieškovo dalies grūdų (21,742 t) pakrovimas. Ieškovo grūdai Klaipėdos konteinerių terminale pristatyti atsakovo transportu 2018 m. rugpjūčio 30 d. (pridedamas Krovinio važtaraštis). Rūmai, išduodami Ieškovui pažymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 766 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) ir neteisėtai išdavė force majeure pažymą, kuri atsakovo nuomone, yra negaliojanti. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė 4.4. papunktyje nurodytų dokumentų (originalų). Atsakovui keista, kad išduotoje pažymoje 5 punkte minima, jog Pardavėjas (ieškovas) negali visa apimtimi įvykdyti įsipareigojimų, nors kaip minėta anksčiau, ieškovas buvo pristatęs daugiau 21,742 t pupų. Apie planuojamą vienašalį įskaitymą pagal CK 6.131 straipsnį ieškovas buvo informuotas 2018 m. spalio 15 d. pretenzija, kuria buvo prašoma per 3 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti atsakovui 5 346,98 EUR sumą. Ieškovas buvo informuotas, jog atsakovas atliko vienašalį 5 346,98 EUR sumos įskaitymą iš mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASFG181043.
6. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, po atlikto įskaitymo, atsakovo mokama suma ieškovui liko 45,07 EUR, kurią atsakovas iš karto pervedė ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „UAB „Agrosfera“ 2018 m. spalio 25 d. vienašalį įskaitymą.
8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Ieškovo reikalavimus, sprendė, kad Ieškovas negalėjo įvykdyti Sutarties dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių, todėl yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas jo atžvilgiu taikyti CK 6.212 str. bei šalių sutarties 5.6. ir 5.6.1. p. nuostatas. Sprendime teismas taip pat nurodė, kad nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog Ieškovas pažeidė šalių sutarties 5.6.2. punkte nustatytą 5 dienų terminą, raštu pranešti kitai sutarties šaliai apie negalėjimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes ši aplinkybė, Teismo vertinimu, neturi įtakos sprendžiant dėl nepalankių klimato sąlygų 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais pripažinimu force majeure.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) UAB Agrosfera apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
10. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai sprendė esant nustatytoms force majeure aplinkybėms dėl kurių egzistavimo Ieškovas atleistinas nuo sutartinės atsakomybės. Teismas formaliai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias force majeure aplinkybių nustatymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės esant šioms sąlygoms, neindividualizavo aplinkybių, kurias būtina nustatyti, siekiant konstatuoti force majeure aplinkybių egzistavimą.
11. Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d., 6.256 str. 4 d.).
12. Civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu Ieškovas neginčijo to, kad dalinai nevykdė Sutarties (t.y. Sutartyje nustatytais terminais nepristatė Atsakovui viso sutarto grūdų kiekio), šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas siekiant įvertinti, ar Ieškovo įsipareigojimų nevykdymą lėmė aplinkybės, kurių jis negalėjo numatyti sudarydamas Sutartį.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog Ieškovas yra verslininkas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai, t.y. pardavėjas privalo suvokti, jog jo įsipareigojimų vykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo gamtinių sąlygų (tame tarpe ir nepalankių gamtinių sąlygų, kurios gali įtakoti galimo derliaus kiekį ir kokybę) ir galimas iš to sekančių neigiamų padarinių atsiradimo rizikas. Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad jei grūdų augintojas sudarė sutartį, kuria įsipareigojo perduoti kitai sutarties šaliai atitinkamą kiekį žemės ūkio produkcijos, jis prisiėmė riziką dėl sutartinės atsakomybės taikymo tuo atveju, jei jis savo įsipareigojimų negalės įvykdyti dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir tuo pačiu įsipareigojo dėti visas pastangas, kad minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį, taip siekiant išvengti (iš dalies išvengti) sutartinės atsakomybės taikymo.
14. Šioje civilinėje byloje Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog jis siekė Sutartį sudaryti kitomis nei Sutartyje nurodytos sąlygos, dėl ko darytina išvada, jog jis numatė ir prisiėmė neigiamų aplinkybių (nepalankių gamtinių sąlygų) ir jų padarinių atsiradimo rizikas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių tai, kad ieškovas dėjo bent kokias pastangas siekiant minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį.
15. Sprendžiant ar Ieškovas dėl susidariusių nepalankių gamtinių sąlygų objektyviai negalėjo sutarties įvykdyti, nurodytina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų Atsakovas negalėjo užauginti viso Sutartyje nurodyto kiekio grūdų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovas grūdų derlių nuėmė. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018-07-27 d. pažyma apie pasėlių būklę (I t. 23-24 b.l.) patvirtina, kad Ieškovas 2018 m. deklaravo 21,8 ha pasėlių (pupos), kas objektyviai leidžia teigti, kad Ieškovas nukūlė pupas, tačiau galimai ne tiek, kiek tikėjosi. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovas nebuvo pateikęs kitų įrodymų (pvz.: prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos kopijos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius kopijos, pripažinimo dėl nenugalimos jėgos pripažinimo kopijos ir pan. ), todėl byloje neįrodyta, kad Ieškovas dėl gamtinių sąlygų negalėjo visa apimtimi sutartinių įsipareigojimų įvykdyti Atsakovui.
16. Ieškovo pateikta Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018-09-28 d. pažyma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir jų egzistavimo laikotarpio patvirtina, kad tokios aplinkybės egzistavo nuo 2018 m. liepos 4 dienos, t.y. tos aplinkybės neegzistavo grūdų sėjos ir augimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje nebuvo nurodyta iki kada egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės.
17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros (2018-07-04 nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633), Atsakovui turėjo būti savaime žinoma, kad Ieškovas neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokią poziciją Atsakovas grindžia tuo, kad nesant kitų įrodymų (pažymos dėl derliaus nuostolių, prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, nei duomenų apie pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos), patvirtinančių, kad ekstremali situacija – sausra nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra Ieškovo pasėliai, Atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad ši ekstremali situacija gali įtakoti Sutarties vykdymą. Paminėtina ir tai, kad valstybės lygio ekstremali situacija yra ekstremalios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 str. 11 p. ir 26 str. 1 d. 2 p.).
18. Sudarydamas sutartį Ieškovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu Sutarties nevykdymo atveju, Ieškovas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.
19. Akivaizdu, kad ieškovas žinojo, kad negalės įvykdyti Sutarties dar liepos viduryje-rugpjūčio pradžioje (po to, kai buvo nuimtas derlius), tačiau delsė pranešti apie tai Atsakovui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad byloje nenustatyta nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visumos, todėl nėra pagrindo Ieškovą atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės, o Atsakovo atliktas vienašalis įskaitymas laikytinas teisėtu.
20. Ieškovas M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės laikėsi motyvų išdėstytų ieškinyje bei sutiko su pirmosios instancijos sprendimo argumentais. Ieškovas mano, kad byloje įrodė, kad jis pagal Sutartį nebuvo prisiėmęs galimos sausros ir dėl to kylančių padarinių atsiradimo rizikos.
21. Nagrinėjamu atveju Atsakovas neginčijo, kad Sutartis Ieškovo buvo sudaryta prisijungimo būdu, pagal Atsakovo iš anksto parengtas standartines sąlygas. Ieškovas sudarė Sutartį nesiderėdamas dėl sutarties sąlygų. Sutartis sudaryta iš specialiosios dalies ir bendrosios dalies sąlygų. Pagal sudarytą sutartį (specialiąją dalį) numatyta, jog šalys susitarė dėl 100 tonų pupų pirkimo-pardavimo.
22. Sutarties 5.6.3. p. buvo nustatyta, kokios aplinkybės bus pripažintos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė ar Ieškovas (ne) galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas (t. y. stichinę sausrą), tai nepašalina pagrindo taikyti CK 6.212 str. 1 d. (t. y. šalys susitarė, kokios aplinkybės bus pripažintos force majeure aplinkybėmis).
23. Ieškovas nurodo, jog net sudarius Sutartį prisijungimo būdu pagal Sutarties 5.6.3 p. buvo nustatytas baigtinis sąrašas įvykių, kurie šalių bus pripažįstami nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. 2018 m. gegužės - liepos mėn. ekstremalus meteorologinis reiškinys - sausra - atitiko LR Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ sąrašo (toliau - Ekstremaliųjų įvykių sąrašas) 10.4 p. kriterijų. Plungės žemės ūkio skyriaus 2018 m. liepos 27 d. pažymoje nustatyti duomenys patvirtino, jog Ieškovo laukuose pasėtos lauko pupos dėl drėgmės trūkumo uždžiūvo ir dėl to žuvo, t. y. dalis pasėlių žuvo būtent dėl sausros sukeltų padarinių. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės - liepos mėn. sausros sukeltų padarinių atsiradimo rizikos ūkininkas M. S. sudarydamas Sutartį negalėjo protingai numatyti ir pagal Sutarties 5.6. p. neprisiėmė galimos sausros aplinkybių ir dėl to kylančių padarinių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu nei sausros, nei ypatingai mažo iškritusių kritulių kiekio nebuvo ir tokių aplinkybių sudarant Sutartį protingai nebuvo galima Ieškovui numatyti. Tokių aplinkybių Ieškovas negalėjo kontroliuoti ir negalėjo joms užkirsti kelio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų
25. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 27 d. Ieškovas (Pardavėjas) ir Atsakovas (Pirkėjas) sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 27022018-47NB (toliau – Sutartis, I t. 14-16 b.l.), pagal kurią Ieškovas Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis įsipareigojo perduoti 100 (+/-10 proc. pirkėjo nuožiūra) tonų pupų Atsakovui, o Atsakovas įsipareigojo jas nupirkti.
26. Pagal Sutarčių nuostatas („Pagrindinės sąlygos“) Ieškovas Atsakovui pupas privalėjo pristatyti 2018 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 28 d. Ieškovas patvirtino ir neginčijo fakto, kad nepavyko nuimti didelio grūdų derliaus ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų Atsakovui dėl grūdų pristatymo Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka jis neįvykdė.
27. Sutartimi šalys susitarė, kad Pardavėjas laiku neperdavęs ar Sutartyje numatytomis sąlygomis nepristatęs tinkamos kokybės grūdų Pirkėjui, privalo <...> sumokėti Pardavėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotų grūdų kiekio vertės <...> (Sutarties 5.2.p.), kuri negali būti mažinama ir atitinka minimalius, Pirkėjo neįrodinėtinus, nuostolius (Sutarties 5.4. p.).
28. Sutartimi šalys susitarė, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleista nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti Sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šalis siekianti įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes nurodytas CK 6.212 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr.840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, Sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui, pateikti kitai šaliai visus su tuo susijusius dokumentus, o to nepadarius kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo (Sutarties 5.6.p.).
29. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl sausros poveikio sukeltų padarinių ieškovui sumažės galimybės vykdyti įsipareigojimus, Atsakovas buvo informuotas 2018-08-07 Atsakovo pranešimu (I t. 26 b.l.) t.y. tuomet, kai jau buvo nukulti grūdai (2018 m. liepos – rugpjūčio pradžia). Jokie dokumentai, patvirtinantys pranešime nurodytas ir galimai egzistavusias force majeure sąlygas, taip, kaip jos apibrėžtos sutartyje, kartu su pranešimu nebuvo pateikti.
30. Ieškovas apie force majeure sąlygas pateikė šiuo dokumentus: 2018-09-28 d. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma Nr. FM 18-05 (I t. 43 b.l.), 2018-07-27 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma apie pasėlių būklę (I t. 23-24 b.l.), 2018-06-29 d. pažyma Nr. (8.42-6)-B8-1523 apie hidrometeorologines sąlygas (I t. 17 b.l.), 2018 m. liepos 4 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-573 „Dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo (I t. 57 b.l.), dokumentai, kuriais Ieškovas grindė nesutikimą su Atsakovo taikyta bauda (5.2. p.) bei įrodinėjo Sutarties 5.6. p. nurodytų aplinkybių egzistavimą. Tačiau šie dokumentai Atsakovui buvo pateikti ir tapo žinomi tik 2018 m. spalio 18 d.
31. Ginčas byloje yra kilęs iš šalių sutartinių. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisimus santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
32. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.
33. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m .kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira”, bylos Nr. 3K-3-931/2003).
34. Byloje nustatyta, kad ieškovas nevykdė sutarties ir nepristatė apeliantui (atsakovui) sutarto grūdų kiekio. Ginčas kilo siekiant įvertinti, ar ieškovas buvo kaltas dėl sutarties nevykdymo, ar tai lėmė aplinkybės, kurių jis negalėjo numatyti sudarydamas sutartį. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad sutarties negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių, kurių buvimą patvirtina atitinkamų institucijų pažymos. Todėl ieškovo manymu yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas jo atžvilgiu taikyti CK 6.212 str. bei šalių sutarties 5.6. ir 5.6.1. p. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas pažymas, pripažino ieškovo argumentus pagrįstus, jog jis sutarties negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų – force majeure aplinkybių. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
35. Teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014 pažymėjo, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Atitinkamai Rūmai, išduodami pažymą dėl nenugalimos jėgos, turi įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą, ar šalis galėjo numatyti atitinkamą aplinkybę ir jos poveikį sutartinių prievolių vykdymui, ar negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar jos poveikio. Nepaisant to, Rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas.
36. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų ieškovas negalėjo užauginti viso Sutartyje nurodyto kiekio grūdų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovas grūdų derlių nuėmė. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018-07-27 d. pažyma apie pasėlių būklę (I t. 23-24 b.l.) patvirtina, kad Ieškovas 2018 m. deklaravo 21,8 ha pasėlių (pupos), kas objektyviai leidžia teigti, kad Ieškovas nukūlė pupas, tačiau galimai ne tiek, kiek tikėjosi. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovas nebuvo pateikęs kitų įrodymų (pvz.: prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos kopijos, deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius kopijos, pripažinimo dėl nenugalimos jėgos pripažinimo kopijos ir pan. ), todėl byloje neįrodyta, kad Ieškovas dėl gamtinių sąlygų negalėjo visa apimtimi sutartinių įsipareigojimų įvykdyti Atsakovui.
37. Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovas žinojo, kad negalės įvykdyti sutarties, tačiau delsė pranešti ieškovui. Apie tai, kad dėl sausros poveikio sukeltų padarinių ieškovui sumažės galimybės vykdyti įsipareigojimus, Atsakovas buvo informuotas 2018-08-07 Atsakovo pranešimu (I t. 26 b.l.) t.y. tuomet, kai jau buvo nukulti grūdai (2018 m. liepos – rugpjūčio pradžia). Jokie dokumentai, patvirtinantys pranešime nurodytas ir galimai egzistavusias force majeure sąlygas, taip, kaip jos apibrėžtos sutartyje, kartu su pranešimu nebuvo pateikti. Byloje esantys 2018-09-28 d. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma Nr. FM 18-05 (I t. 43 b.l.), 2018-07-27 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma apie pasėlių būklę (I t. 23-24 b.l.), 2018-06-29 d. pažyma Nr. (8.42-6)-B8-1523 apie hidrometeorologines sąlygas (I t. 17 b.l.), 2018 m. liepos 4 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-573 „Dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo (I t. 57 b.l.), dokumentai, kuriais Ieškovas grindė nesutikimą su Atsakovo taikyta bauda (5.2. p.) bei įrodinėjo Sutarties 5.6. p. nurodytų aplinkybių egzistavimą, Atsakovui buvo pateikti ir tapo žinomi tik 2018 m. spalio 18 d.
38. Kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentu, kad ieškovas remdamasis nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis – sausra, tinkamai ir laiku neinformavo atsakovo apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką tolimesniam sutarties vykdymui (Sutarties 5.6.2.p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. spalio 18 d. Atsakymas į 2018 m. spalio 15 d. pretenziją patvirtina, kad tik tuomet Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Sutarties nevykdymą bei neįvykdymo priežastis. Tai, jog sausra gali turėti įtakos grūdų augimui (ne pjovimui, kūlimui), leidžia pagrįstai teigti, kad apie sausros įtaką derliaus kiekiui, Atsakovas turėjo žinoti grūdų augimo laikotarpiu (tai yra ne vėliau nei iki jų kūlimo), o ne įsipareigojimo perduoti jau užaugintus, iškultus grūdus laikotarpiu. Ieškovo 2018-10-18 atsakymas į pretenziją buvo gautas likus 10 dienų iki grūdų termino pristatymo pabaigos.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Linas Argo“ v. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bylos Nr. 3K-3-69/2013, pažymėjo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių. Materialinius teisinius padarinius, t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą (CK 6.212, 6.253 straipsniai), lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija patvirtina, kad sudarydamas sutartį ieškovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, ieškovas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.
40. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. liepos 4 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros (2018-07-04 nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 633), Atsakovui turėjo būti savaime žinoma, kad Ieškovas neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kolegija įvertina tai, kad nesant kitų įrodymų – pažymos dėl derliaus nuostolių, prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, nei duomenų apie pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, patvirtinančių, kad ekstremali situacija – sausra nustatyta ir teritorijoje, kurioje yra Ieškovo pasėliai, Atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad ši ekstremali situacija gali lemti Sutarties vykdymą. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantas – valstybės lygio ekstremali situacija yra ekstremalios situacijos, kurių padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 str. 11 p. ir 26 str. 1 d. 2 p.). Toks teisės aktuose nurodytas valstybės lygio ekstremalių situacijų apibrėžimas nesuponuoja išvados, kad ekstremali situacija yra nepalankių gamtinių sąlygų nustatymas konkrečioje šalies teritorijoje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas yra siejamas su padarinių šalinimu naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, taip pat teisę gauti valstybės paramą, jei dėl ekstremalaus įvykio/situacijos asmuo patyrė žalą (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 26 str., 32 str.). Šioje byloje duomenų, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, Ieškovas būtų kreipęsis į valstybės įgaliotas institucijas dėl sausros padarytos žalos ir žalos atlyginimo, nėra.
41. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nenustatyta nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visumos, todėl nebuvo pagrindo ieškovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
Dėl įskaitymo
42. Kolegija vertindamas įskaitymo pagrįstumą atsižvelgia į šio sprendimo 25-40 p. nurodytus argumentus. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu.
46. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie planuojamą vienašalį įskaitymą Ieškovas buvo informuotas 2018 m. spalio 15 d. pretenzija, kuria buvo prašoma per 3 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti Atsakovui 5.346,98 Eur sumą. Kadangi Ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nesumokėjo Atsakovui 5346,98 Eur sumos (nepristatyta 78.258 t pupų, todėl atsakovas šią sumą apskaičiavo tokiu būdu: fiksuota pupų kaina yra 176,75 Eur + pupų kaina virš MATIF biržos lygio, išvedant kainų vidurkį pagal pirmas dvi klases (buvo atsižvelgta į tai, kad įvežtas 21,742 t kiekis atitiko 1-2 klasės reikalavimus, todėl vedamas vidurkis: 1 kl. – 176,75 Eur + 62 Eur (MATIF biržos kaina) yra 238,75 Eur; 2 kl. - 176,75 Eur + 40 Eur (MATIF biržos kaina) yra 216,75 Eur, viso 455,5/2=227,75 Eur, taikoma 30 % dydžio bauda (Sutarties 5.1; 5.2; 5.4. papunkčiai) nuo visos sumos už neįvežtą kiekį: 227,75*78,258=17.823,26 Eur, 17.823,26*0,30=5.346,98 Eur), vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei praėjus ilgesniam (10 dienų), nei buvo prašoma terminui, Ieškovas buvo informuotas, jog Atsakovas atliko vienašalį 5.346,98 Eur sumos įskaitymą, iš mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASFG181043. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, po atlikto įskaitymo, Atsakovo mokama suma Ieškovui liko 45,07 Eur, kurią Atsakovas iškarto pervedė Ieškovui.
47. Pažymėtina, kad tarp Šalių sudarytos Sutarties 5.4. papunktyje nurodyta, jog „(...) Sutartyje nurodytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus Šalių nuostolius ir negali būti mažinamos“, ir tai, kad UAB Agrosfera, vadovaudamasis Sutarties 5.5. papunkčiu, turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas (Ieškovas) privalo kompensuoti kainų skirtumą (šiuo metu pupų kaina rinkoje labai pakilusi, pvz.: pirma klasė siekia apie 350 Eur, antra klasė siekia apie 330 Eur, tai reiškia, kad kainų skirtumas šioms klasėms būtų apie (plius) 120-140 eurų tonai. Minėtame papunktyje taip pat nurodyta, kad „(...) Kainos skirtumo sumokėjimas, neatleidžia Pardavėjo nuo šios sutarties 5.1 punkte numatytų baudų apmokėjimo.
48. Taigi atsižvelgiant į išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pripažinti įskaitymą neteisėtu nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovo padarytas įskaitymas atitiko įstatymo nuostatas.
Dėl bylos baigties
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantas UAB „Agrosfera“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 127 eurus bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas žyminį mokestį už pareikštą skundą. Dėl šio, iš ieškovo M. S. atsakovui UAB „Agrosfera“ priteistinos 127 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ūkininko M. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Agrosfera“ į.k. 302348275, iš ieškovo M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 127 eurus bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šišikina