Civilinė byla Nr. e2-12652-1119/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06077-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18.; 3.1.7.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.2.8.5.; 3.5.3,.4.; 3.5.20.7.; 3.5.26.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei antstolei E. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. R. ir V. K., dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė A. L. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859 ir taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovės antstolės E. R. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859 (toliau – Aktas) atsakovė pardavė, o ieškovė už 2000,00 Eur nupirko patalpą – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kuris nuosavybės teise priklausė skolininkui V. K.. 2019 m. birželio mėnesį ieškovė nusprendė garažą parduoti, kreipėsi į notarą, tačiau paaiškėjo, jog ji neturi teisės disponuoti Turtu, nes įregistruotas juridinis faktas, kad pagal 2009 m. balandžio 10 d. turto pirkimo – pardavimo sutartį Turtas nuosavybės teise priklauso R. R. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. prašymu prašė Nekilnojamojo turto registre išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą 2009 m. balandžio 10 d. turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jai buvo atsakyta, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą. Taigi atsakovė pardavė ieškovei Turtą, kuris nepriklausė skolininkui (el. b. medž. 1-4 l.).
2. Šalys teismui pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b. medž. 26-28 l.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų neprieštaravo taikos sutarties patvirtinimui.
3. Atsižvelgiant į tai, kad gautas šalių prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (el. b. medž. 38, 42 l.) ir į tai, kad ieškiniu prašomos taikyti restitucijos, t. y., grąžinti ieškovės atsakovei sumokėtos sumos dydis neviršija 2000,00 Eur, todėl nuspręsta bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 str.).
4. Kadangi taikos sutarties 1. punkte nurodytas šalių susitarimas ir prašymas teismui pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859 negali būti patvirtintas teismo nutartimi, nes šio akto pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes šalims, o būtent šalys įgyja teisę pakeisti viešajame registre esančius duomenis, todėl dėl šios taikos sutarties dalies priimtinas sprendimas.
5. Teismas taikos sutarties 1. punktą vertina kaip atsakovės ieškinio dalyje dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pripažinimą, todėl nesant CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas nusprendžia baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir šioje dalyje nutaria surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.).
Ieškinys dalyje dėl Akto pripažinimo negaliojančiu tenkintinas. Kitoje dalyje patvirtintina taikos sutartis ir civilinė byla nutrauktina.
6. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859 už 2000,00 Eur ieškovei buvo parduotas buvusiam turto savininkui (skolininkui) V. K. priklausiusi patalpa – garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 6 l.). Ieškovė 2000,00 Eur sumą už Turtą sumokėjo 2019 m. birželio 30 d. (el. b. medž. 7 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nors nuosavybės teisė į Turtą įregistruota ieškovės vardu, tačiau prie juridinių faktų nurodyta, kad įregistruotas juridinis faktas – sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, Turto pirkėjas yra R. R., įregistravimo pagrindas – 2009 m. balandžio 10 d. notaro pranešimas Nr. 078/09-0295 (el. b. medž. 9-10 l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei buvo parduotas ne skolininkui V. K., o trečiajam asmeniui R. R. priklausantis Turtas. VĮ Registrų centras 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. 21081824 atsisakė panaikinti žymą apie juridinį faktą, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigimą (el. b. medž. 8 l.).
7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
9. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.
11. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.
12. Pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
13. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys sąlygos pripažinti Aktą negaliojančiu, o būtent šioje byloje nustatyta, kad antstolė realizavo (pardavė) skolininkui V. K. nepriklausantį Turtą ieškovei, Turtas, pasirašant Aktą, nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui R. R., kadangi Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. R., ieškovė neturi teisės disponuoti Turtu bei minėtas pažeidimas yra esminis. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir Aktas pripažintinas negaliojančiu (CPK 270 str.).
14. Dalyje dėl restitucijos taikymo ir kitų procesinių klausimų šalys sudarė 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti. Taikos sutartyje nurodyta, jog šalys susitarė, kad neatlygina viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų (3 p.). Šalys pareiškė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir teisme patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmės, numatytos įstatyme (5 p.), taip pat, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.) (6 p.).
15. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, išreiškė abiejų šalių suderintą valią, sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
16. Tvirtinamas taikos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau tik tos sąlygos, kurios atitinka šalių įsipareigojimus ir procesinį įstatymą.
17. Šalims išaiškintina, kad, remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).
18. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant ieškovės prašymui, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 33,75 Eur (CPK 94 str.).
19. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma kiekvienai šaliai neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 1,6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 130 straipsniu, 140 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294-295 straipsniais, 441 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
ieškinį dalyje dėl 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. L022859 pripažinimo negaliojančiu tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859, pagal kurį ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) parduota patalpa – garažo boksas, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
Patvirtinti ieškovės A. L. ir atsakovės antstolės E. R. sudarytą 2019 m. lapkričio 18 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Atsakovė antstolė E. R., įsipareigoja per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos, pervesti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų), kuriuos ieškovė sumokėjo įsigydama garažą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal prašomą pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L022859.
2. Šalys susitaria, kad kiekviena iš jų pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. Šalys patvirtina ir pareiškia, kad šia Sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs teisminis ginčas šioje civilinėje byloje. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinomos Sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 - 6.985 straipsniuose ir civilinio proceso kodekso 87, 94, 140, 294 straipsniuose, sudaryta Sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.
4. Šalims yra žinoma, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai.
Dalį civilinės bylos Nr. e2-12652-1119/2019, dėl kurios patvirtinta taikos sutartis, nutraukti.
Grąžinti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,75 Eur (trisdešimt trijų eurų, 75 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. naudojantis AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jurga Žulpė