Civilinė byla Nr. e2-4148-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00040-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.5; 3.1.7; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

vertėja Julija Portnova,

dalyvaujant ieškovės atstovei V. T. ir advokatui Remigijui Rinkevičiui,

atsakovui S. K. ir jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos advokatui Giedriui Baziuliui, 

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integritys“ ieškinį atsakovui S. K. dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Integritys“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. K., kuriame prašo netenkinti S. K. prašymo dėl darbo užmokesčio, dienpinigių bei netesybų priteisimo ir pripažinti, kad ieškovė atleidimo iš darbo metu 2023 m. liepos 20 d. su atsakovu pilnai atsiskaitė bei sumokėjo jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Patikslintame ieškinyje nurodo, jog ieškovė nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu, kreipiasi į teismą su patikslintu ieškiniu. Nurodo, jog 2022 m. liepos 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 51 (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju sutartyje nurodytomis sąlygomis, o ieškovė - mokėti darbuotojui mėnesinį 1205 Eur dydžio darbo užmokestį, mokant iki sekančio mėnesio 10 d. Darbo sutartis įsigaliojo 2022 m. liepos 12 d. Darbo sutartyje sulygta, kad atsakovo darbo pradžia - nuo D (nacionalinės) vizos gavimo dienos. 2023 m. sausio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista – nuo 2023 m. sausio 1 d. mėnesinė alga 1386 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo atsakovo prašymais suteiktų nepamokamų ir kasmetinių atostogų laikotarpius: 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos; 2022 m. gruodžio 22 d. prašymu nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos; 2022 m. gruodžio 22 d. prašymu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos; 2023 m. kovo 18 d. prašymu nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos; 2023 m. balandžio 16 d. prašymu nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos; 2023 m. balandžio 30 d. prašymu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos; 2023 m. birželio 30 d. prašymu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. buvo suteiktos neapmokamos atostogos. Be kita ko, ieškovė ieškinyje nurodo duomenis apie atsakovui su darbo santykiais susijusias priskaičiuotas ir išskaičiuotas sumas, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką: 2022 m. rugsėjo mėn.: faktiškai dirbta - 92,05 val., priskaitytas darbo užmokestis – 702,77 Eur, išskaityta - 298,67 Eur, pervesta į banką - 404,10 Eur; 2022 m. spalio mėn.: faktiškai dirbta - 73,05 val., priskaitytas darbo užmokestis – 747,51 Eur, išskaityta – 317,73 Eur, pervesta į banką - 429,88 Eur; 2022 m. lapkričio mėn.: faktiškai dirbta – 25,22 val., priskaitytas darbo užmokestis – 281,36 Eur, išskaityta – 119,58 Eur, pervesta į banką – 161,78 Eur; 2022 m. gruodžio mėn.: faktiškai dirbta – 122,35 val., priskaitytas darbo užmokestis – 1019,68 Eur, išskaityta – 433,37 Eur, pervesta į banką – 586,31 Eur; 2023 m. sausio mėn.: faktiškai dirbta - 91,05 val., priskaitytas darbo užmokestis – 753,35 Eur, išskaityta – 320,17 Eur, pervesta į banką – 433,18 Eur; 2023 m. vasario mėn.: faktiškai dirbta -163,87 val., priskaitytas darbo užmokestis – 1659,78 Eur, išskaityta – 705,41 Eur, pervesta į banką – 954,37 Eur; 2023 m. kovo mėn.: faktiškai dirbta – 94,97 val., priskaitytas darbo užmokestis – 760,35 Eur, išskaityta – 323,15 Eur, pervesta į banką – 437,20 Eur; 2023 m. balandžio mėn.: faktiškai nedirbta (suteiktos neapmokamos atostogos); 2023 m. gegužės mėn.: faktiškai dirbta – 117,45 val., priskaitytas darbo užmokestis – 974,96 Eur, išskaityta – 414,36 Eur, pervesta į banką – 560,60 Eur; 2023 m. birželio mėn.: faktiškai dirbta – 169,56 val., priskaitytas darbo užmokestis – 1464,81 Eur, išskaityta – 622,54 Eur, pervesta į banką – 842,27 Eur; 2023 m. liepos mėn.: darbo dienų skaičius (atostogų kompensacija) – 12,64, priskaitytas darbo užmokestis – 859,52 Eur, išskaityta – 241,93 Eur, pervesta į banką – 617,59 Eur. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. liepos 20 d. ieškovė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą pervedė viso 16304 Eur, iš kurių atlyginimą sudaro 5 427,28 Eur, dienpinigiai – 8 926 Eur (3103 Eur + 938 Eur + 2752 Eur + 2133 Eur), avansas 1 043,89 Eur, permoka – 907,08 Eur. Ieškovė pažymi, kad darbo užmokestis (mėnesinė alga) buvo mokamas atsižvelgiant į darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį kartu su dienpinigiais. Ieškovė atsakovui avansą mokėjo kiekvieną mėnesį po 3 kartus: 10, 20 ir 30 dienomis. Taip pat 300 Eur dydžio avansas buvo mokamas darbuotojui prieš jam išvažiuojant į komandiruotę (kadenciją) ir prieš jos pabaigą. Grįžus iš komandiruotės darbuotojas pateikdavo ieškovei jo patirtų išlaidų kvitus ir kitus dokumentus (už sumokėtas baudas, transporto priemonės remonto darbus ir pan.), kurie buvo įskaitomi į avansą. Nurodo, jog neretai susidarydavo situacijos, kai darbuotojai grįžę iš komandiruotės nepateikdavo išlaidų kvitų arba prieš komandiruotę ar jos metu prašydavo pervesti daugiau avanso negu faktiškai reikėjo, tuomet susidarydavo permokos. Paaiškina jog pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką yra lanksčiai žiūrima į vairuotojų prašymus pervesti papildomus avansus. Atveju, kai susidarydavo permokos, dažniausiai kitos (sekančios) komandiruotės metu buvo avansų dydžiai buvo mažinami. Teigia, jog būtent dėl šios priežasties atsakovo atleidimo dieną susikaupė 907,08 Eur dydžio permoka, kadangi, atsakovui grįžus iš komandiruotės, pastarasis nepateikė patirtų išlaidų kvitų ar kitų dokumentų. 2023 m. liepos 20 d. darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, darbuotojui prašant. Darbuotojo atleidimo dieną ieškovė pilnai atsiskaitė su darbuotoju, o darbuotojas liko skolingas ieškovei 907,08 Eur dydžio permoką. Ieškovė pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį geranoriškai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnyje numatyta teise vienašališkai išskaityti susidariusią permoką iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė teigia, jog darbuotojo S. K. atleidimo iš darbo dieną (2023 m. liepos 20 d.), ieškovė UAB „Integritys“ pilnai atsiskaitė su darbuotoju.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. K. prašė ieškinį atmesti. Teigia, jog nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Būtent ieškovė, kaip darbdavė, turi pareigą įrodyti, jog ji supažindino atsakovą, t. y. darbuotoją, su komandiruočių įsakymais. Nurodo, jog su nei vienu komandiruotės įsakymu atsakovas nebuvo supažindintas raštu. Byloje pateikti komandiruočių įsakymai darbo santykių su atsakovu galiojimo laikotarpiu įrodo, kad nei viename nėra atsakovo parašo. Ieškovė su atsakovu žodžiu sudarė kitus susitarimus, negu jie buvo nurodyti komandiruotės įsakymuose. Akivaizdu, jog atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus, neturėdamas informacijos, t. y. nesusitaręs su ieškove žodžiu dėl mokėtino užmokesčio už darbą, nebūtų vykęs į komandiruotę, juolab nebūtų sutikęs vykti į komandiruotę už tokį užmokestį, kuris nurodytas ieškovės pateiktuose komandiruotės įsakymuose – faktiškai komandiruotės įsakymuose skaičiuojamų dienpinigių užsienio valstybėje nepakanka net elementariems būtiniems žmogiškiems poreikiams patenkinti. Pažymi, jog tolimųjų reisų sferoje yra įprasta aptarti darbo užmokestį per dieną, nepaisant to, kad oficialiai tokio susitarimo negalima įtvirtinti, kadangi tokį susitarimą draudžia teisės aktai. Visgi ieškovė, atsakinga už tinkamą susitarimų dėl užmokesčio už darbą sudarymą ir jų įforminimą, tinkamai neįformino su atsakovu sudarytų žodinių susitarimų dėl atsiskaitymo už komandiruotes. Teigia, jog aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tolimųjų reisų vairuotojai įsidarbindami siekia žinoti konkretų darbo užmokestį per dieną, kad būtent tokiu būdu tikėtina skaičiuoja savo darbo užmokestį. Atsiliepimu paaiškina, kad faktiškai sutartas užmokesčio už komandiruotės dienas (paras) dydis kito priklausomai nuo darbo laiko pas ieškovę – darbdavę – trukmės, ekonominės situacijos (kaip tai aiškino ieškovė) ir pan. Kadencijų trukmė, atsakovo ir ieškovės sutartas mokėtinas užmokestis už darbą, priskaičiuotos ir išmokėtos išmokos atsispindi atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Darbo ginčų komisijoje pateiktoje lentelėje. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalimi, darbdavys turėjo pareigą kiekvieną mėnesį pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, tačiau darbdavys to niekada nedarė, o nedarė todėl, kad darbuotojas su darbdaviu buvo sudarę žodinį susitarimą dėl 90 Eur už komandiruotės dieną. Taip pat atsakovas nesutinka su argumentais apie tariamą darbuotojo permoką ieškovei. Kaip jau nustatė Darbo ginčų komisija, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad darbuotojui grįžus iš komandiruotės, jo būtų reikalaujama grąžinti permoką pagal įmonės perskaičiavimus, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 “Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo” (toliau – Aprašas) 10 punkte, todėl darbuotojas pagrįstai galėjo manyti, jog su juo tinkamai atsiskaitė už įvykusią komandiruotę ir visos iki tol jam išmokėtos sumos yra susijusios su darbo santykiais ir nebus reikalaujama jas grąžinti. Atleidimo iš darbo dieną darbdavė taip pat nereikalavo 907,08 Eur permokos iš ieškovo. Nurodo, jog atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisija, jog darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojui darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos turi būti mokamos reguliariai, toks modelis, kuomet keletą metų darbuotojui iš anksto mokamos sumos ne pagal sulygtas darbo sutarties sąlygas, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas be to pažeistų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju darbdavė šia teise nė karto nepasinaudojo, vadinasi, darbo santykių eigoje laikė, kad su darbuotoju ji yra atsiskaičiusi tinkamai. Kadangi už tinkamą darbo ir finansinių dalykų organizavimą yra atsakinga darbdavė, o darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavusi sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu ir su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams. Darbdavė visą darbo santykių laikotarpį nedariusi išskaitų, nesilaikiusi Aprašo nuostatų, nedetalizavusi darbuotojui išmokamų sumų paskirties, nutraukusi su darbuotoju darbo sutartį negali teigti, kad darbuotojui mokėtos sumos turi būti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti būtent pati darbdavė. Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog šalys buvo žodžiu sutarusios dėl 90 Eur atlygio už komandiruotės dieną (parą). Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovė žodinius susitarimus su atsakovu neigia. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę darbo sutartį. Atkreipia dėmesį, kad darbo sutartimi nenustatytas joks dienpinigių dydis, kas vėl patvirtina išdėstytas aplinkybes dėl žodinio susitarimo už darbą. Pažymi, kad tuo atveju, jei darbo sutartimi nenustatytas joks dienpinigių dydis, šis dydis neaptartas ir komandiruočių įsakymuose, pagrįsta daryti išvadą, kad darbuotojui turėjo skaičiuojami 100 proc. dienpinigių dydžiai, kas vėl patvirtina, jog ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovės atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog byloje turim vadovautis objektyviais įrodymais, o ne atsakovo paaiškinimais. Pažymėjo, jog darbo sutarties pakeitimų nėra. Darbo ginčų komisija rėmėsi atsakovo paaiškinimai ir audio įrašu, kurie nesutampa su ieškovės pozicija. Nutraukiant darbo sutartį atsakovas nereiškė jokių pretenzijų. Byloje nėra net netiesioginių įrodymų patvirtinančių atsakovo poziciją. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie nedalyvavo sudarant darbo sutartį, o kiekvienu atveju darbo sutartis yra individuali.

Atsakovas S. K. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog išeinant iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Darbinantis susitarė dėl 90 Eur darbo užmokesčio. Paaiškino, jog darbdavys visiems vairuotojams paskelbė koks bus jų atlyginimas. Tai sužinojo iš kito vairuotojo, nes apie darbo užmokestį vairuotojai buvo informuoti sms žinutėmis. Jis pats sms žinutės negavo. Buvo mokamas 90 Eur darbo užmokestis su dienpinigiais. Paaiškino, kad darbdavys už paskutinę komandiruotę nesumokėjo virš 1000 Eur, dar buvo viena nepriemoka virš 1500 Eur. Pradžioje buvo mokamas 90 Eur sutartas darbo užmokestis.

Atsakovas S. K. atstovas advokatas Giedrius Baziulis teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad anksčiau dirbo UAB „Integritys“ kartu su atsakovu. Jo žiniomis, su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta, nes buvo padaryta išskaita. Atsakovas tai jam pasakojo anksčiau, kai jie buvo Lenkijoje. UAB „Integritys“ jis pradėjo dirbti 2021 m. kovo ar vasario mėn., o 2024 m. sausio mėn. iš darbo išėjo. Jis anksčiau nei atsakovas pradėjo dirbti įmonėje, S. pradėjo dirbti po metų. Gerai neatsimena, tačiau, kiek prisimena, jam buvo padaryta išskaitos dėl kažkokio stiklo. Jis ir atsakovas tarėsi dėl 90 Eur darbo užmokesčio. Įsidarbinus atlyginimas buvo mažesnis, vėliau gavo žinutę į darbo telefoną, kad bus mokamas 90 Eur darbo užmokestis, tai buvo 2021 m. vasaros pradžia. Toks darbo užmokestis buvo visiems paskirtas. Pirmiausiai jis pats apie tai sužinojo iš kito vairuotojo. Visi vairuotojai gavo tokias žinutes ir visų darbo užmokestis buvo vienodas. Neprisimena, ar buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas dėl darbo užmokesčio padidinimo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimas sumažėjo iki 80 Eur, dėl tos priežasties išėjo iš darbo. Su juo ieškovė pilnai atsiskaitė. Apie įsakymus dėl komandiruočių pasakyti nieko negali, nes apie komandiruotes buvo informuojamas sms žinutėmis.

Liudytojas S. U. teismo posėdyje parodė, jog iš UAB „Integritys“ išėjo prieš pusantrų metų, 2023 m. vasarą (liepos mėn.), išdirbęs apie 2 metus. Įmonėje pirmiau padėjo dirbti jis, nei atsakovas. Su atsakovu sieja darbo santykiai. Paaiškino, jog jam buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei nurodyta darbo sutartyje. Dirbant įmonėje keitėsi darbo užmokestis – jį pakėlė, tiksliai neprisimena kada, jis ir kiti vairuotojai sms žinutėmis buvo informuoti, kad visiems padidėjo darbo užmokestis - 90 Eur į parą, nes daug žmonių iš darbo išėjo dėl mažo darbo užmokesčio. Po to buvo pasirašoma kažkokia sutartis, bet mano, kad tai ne dėl darbo užmokesčio. Vykstant į komandiruotę, su įsakymais darbdavys nesupažindindavo. Jo žiniomis, kai atsakovas ruošėsi išeiti iš darbo, darbdavys ieškojo priežasčių viso darbo užmokesčio neišmokėjimui, taip pat elgėsi ir su kitais vairuotojais. Kiek atsimena, atsakovas skambindavo vadybininkams dėl darbo užmokesčio, žadėjo tai padaryti vėliau, bet to nebuvo padaryta. Su juo pačiu pilnai atsiskaitė. Su atsakovu bendravo tik dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau apie tokius dalykus kaip žala, su atsakovu nebendravo, jų bendravimas nebuvo artimas.

Liudytojas I. M. teismo posėdyje parodė, kad atsakovą pažįsta iš darbo, santykiai draugiški. Šiuo metu UAB „Integritys“ nedirba, ten dirbti pradėjo 2021 m. spalio 21 d. ir iš darbo išėjo 2023 m. birželio 23 d. Jis įmonėje pradėjo dirbti anksčiau nei atsakovas. Susitarė dėl dienos darbo užmokesčio, pradžioje buvo 70 Eur, darbo sutartyje ši suma nebuvo nurodyta. Darbo užmokestis kito du kartus: kilo iki 80 Eur, nuo 2022 m. vasaros ar pavasario tapo 90 Eur, darbo sutarties pakeitimas dėl darbo užmokesčio nebuvo sudarytas. Apie darbo užmokesčio padidėjimą buvo informuotas žodžiu. Visiems vairuotojams pakėlė darbo užmokestį, tai žino, nes bendravo su kitais vairuotojais, vadybininkas sakė. Kiek žino, atsakovas pasakojo, kad atleidžiant atsakovą nebuvo pilnai atsikaityta dėl rato ir priekabos. Su juo pačiu išeinant iš darbo buvo pilnai atsiskaityta. Kiek žino, buvo atvejų, kad kitiems vairuotojams buvo išskaičiuota iš darbo užmokesčio už kuro sąnaudas išeinant iš darbo. Vykstant į komandiruotes įsakymų darbdavys nedavė, paimdavo automobilį, apie užduotį kur vykti buvo informuojamas darbo telefonu. Darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelių negavo.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama paneigti Darbo ginčų komisijos nustatytą faktinę aplinkybę ir siekdama įrodyti, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo tinkamai atsiskaityta bei sumokėtos atsakovui visos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Nustatyta, jog Darbo ginčų komisija 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19590/2023 nutarė tenkinti S. K. prašymą. Išieškoti atsakovo S. K. naudai iš atsakovės UAB „Integritys“, 2361,82 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių bei 5525,69 (neatskaičius mokesčių) netesybas. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui S. K., neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1274,69 Eur (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo; šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

Taigi šiame ginče ieškovė teigia, jog darbo sutartimi šalys sutarė dėl 1205 Eur darbo užmokesčio ir atsakovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta bei pažymėjo, jog darbuotojas liko darbdaviui skolingas 907,08 Eur dydžio permoką. Pasak ieškovės atstovo, byloje turim vadovautis objektyviais įrodymais, o ne atsakovo paaiškinimais. Priešingai tokiai ieškovės pozicijai, atsakovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 90 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už dieną ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, aiškinant darbo sutartį, taip pat atsižvelgtina į sutarčių aiškinimo taisykles, išdėstytas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įvertinant darbo sutarties specifiką ir tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022). Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022). Taigi, kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties turinio, tikrasis susitarimo turinys nustatytinas ne tik pažodžiui aiškinant sutarties tekstą, tačiau vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, šalių tikslus, jų elgesį tiek sudarant, tiek vykdant sutartį, taip pat kitus duomenis, atskleidžiančius šalių susitarimo turinį.

Tokio pobūdžio ginčui išspręsti itin reikšmingos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo metu darbdavys pilnai neatsiskaitė, ir tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovo darbo santykiai ieškovės įmonėje tęsėsi laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 20 d. darbo sutarties pagrindu, tačiau šalys, kaip jau minėta, skirtingai aiškina dėl kokio darbo užmokesčio dydžio buvo susitarta, dėl ko kilo ginčas ar atleidimo metu darbdavys pilnai atsiskaitė: UAB „Integritys“ atstovas teigė, jog su atsakovu buvo susitarta dėl 1205 Eur darbo užmokesčio mokėjimo, kaip tai įtvirtinta tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje. Tuo tarpu atsakovo teigimu, šalys susitarė dėl 90 Eur darbo užmokesčio (už dieną) mokėjimo. Ir nors sutartyje įrašė, jog bus mokamas 1205 Eur darbo užmokestis, atsakovui ši aplinkybė nebuvo svarbi, nes buvo mokamas 90 Eur darbo užmokestis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai).

Viso proceso metu atsakovas nuosekliai tvirtino, jog su darbdaviu susitarė dėl 90 Eur darbo užmokesčio už dieną mokėjimo. Paaiškino, jog darbdavys visiems vairuotojams paskelbė koks bus jų atlyginimas. Tai sužinojo iš kito vairuotojo, nes apie darbo užmokestį vairuotojai buvo informuoti sms žinutėmis. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Visi apklausti liudytojai – A. R., S. U. ir I. M. – teismo posėdyje parodė, jog atsakovas įmonėje „Integritys“ pradėjo dirbti vėliau, ir visų vairuotojų darbo užmokestis buvo vienodas – 90 Eur už dieną, apie kurį vairuotojai darbdavio buvo informuoti sms žinutėmis. Ir nors ieškovės atstovas pažymėjo, jog minėtieji liudytojai nedalyvavo atsakovui su darbdaviu sudarant darbo sutartį, o kiekvienos darbo sutarties sąlygos yra individualios, teismas tik iš dalies sutinka su tokia ieškovo pozicija. Šiuo atveju, kaip jau buvo paminėta, visi liudytojai patvirtino, jog vairuotojams buvo mokamas vienodas 90 Eur už dieną darbo užmokestis, ir apie tai visi jie buvo informuoti sms žinutėmis siųstomis į darbinį telefoną. Pastebėtina ir tai, jog nei vienas liudytojas nenurodė, jog darbo sutartyje buvo įrašytas toks darbo užmokesčio dydis, koks buvo mokamas, o padidinus darbo užmokestį, darbo sutarties pakeitimai nebuvo įforminti. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka atsakovo paaiškinimus. Būtina pastebėti ir tai, jog nors liudytojų šiuo metu darbo santykiai su darbdaviu nesieja, tačiau darbdavys su jais atleidimo iš darbo dieną pilnai atsiskaitė, darbo sutartis nutraukė laisva valia, todėl akivaizdu jog santykiai su buvusiu darbdaviu nėra konfliktiški, kas taip pat suponuoja teismo įsitikinimą dėl liudytojų parodymų patikimumo.

Vertinant šalių sutartą darbo užmokesčio dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog iš darbdavio atliktų pervedimų atsakovui matyti, jog jam pervestos piniginės lėšos yra įvardijamos kaip avansas arba atlyginimas. Darbo sutarties 3 punktu šalys sutarė, jog mėnesinė alga jam bus mokama iki sekančio mėnesio 10 d. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad, pavyzdžiui, 2023 m. gegužės mėnesį, atsakovui buvo atlikti net šeši mokėjimai: 11 d., 12 d., 22 d. ir 25 d. mokamas avansas, 19 d. ir 30 d. atlyginimas. 2023 m. birželio 9 d. vėl išmokėtas atlyginimas. DK 24 straipsnio 3 dalies teisės norma įpareigoja darbo sutarties šalis savo teises ir pareigas įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Vadovaujantis šiuo principu, akivaizdu, kad darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaidriai, t. y. nurodydamas mokėjimo nurodyme tikslią mokėjimo paskirtį bei įteikdamas darbuotojui atsiskaitymo lapelį (DK 148 straipsnio 1 dalis). Šaliai, ignoruojančiai aptariamą pareigą, tenka neigiamų padarinių rizika. Todėl šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovė neskaidriai mokėjo atsakovui darbo užmokestį, iš aukščiau nurodytų mokėjimo nurodymų akivaizdu, jog sudėtinga būtų objektyviai pagrįsti už ką buvo mokama atsakovui, juolab, jog net paties atlyginimo, kurio mokėjimo tvarka (kartą per mėnesį) aptarta darbo sutartyje, mokėjimo pagrįstumas kelia abejonių, juolab jog ir atsiskaitymo lapeliai išduodami nebuvo. Pastarosios aplinkybės, kurią patvirtino ir liudytojai, ieškovė nepaneigė. Be to, iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog vykstant į komandiruotes darbdavys su įsakymais dėl komandiruotės taip pat nesupažindino. Atsakovo paaiškinimais, jis pats žymėjo dirbtas dienas ir paskaičiavo koks jam darbo užmokestis turi būti mokamas. Į bylą yra pateikta suvestinė, išdalinta į keturis kadencijų laikotarpius: nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d., nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. kovo 17 d., nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Pateiktoje suvestinėje nurodoma kiek dienų buvo dirbama per kiekvieną kadenciją, skaičiavimai atlikti nurodant 90 eurų dienos įkainį, nurodomos išlaidų sumos, darbdavio atlikti apmokėjimai per banką. Esant tokiai situacija, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su juo nebuvo pilnai atsiskaityta.

Anot ieškovės, atleidimo iš darbo dieną susikaupė 907,08 Eur dydžio permoka (atsakovui grįžus iš komandiruotės pastarasis nepateikė patirtų kvitų ar kitų dokumentų). Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo“ patvirtintu Aprašo 9 punktu, jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (Aprašo 10 p.). Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovui grįžus iš komandiruotės, buvo reikalaujama grąžinti permoką pagal įmonės paskaičiavimus, kaip įtvirtinta Apraše, todėl visiškai sutiktina su Darbo ginčų komisijos vertinimu, jog atsakovas pagrįstai galėjo manyti, jog su juo tinkamai atsiskaityta už įvykusią komandiruotę ir visos iki tol jam išmokėtos sumos yra susijusios su darbo santykiais ir nebus reikalaujama jų grąžinti. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė taip pat nereikalavo grąžinti 907,08 Eur permokos. 

Iš byloje esančios atsakovo darbo užmokesčio paskaičiavimo suvestinės matyti, už 2022 m. rugsėjo 7 d. – 2022 m. lapkričio 9 d. laikotarpį (64 dienos) darbdavys, mokėdamas darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį su dienpinigiais turėjo sumokėti 4505,28 Eur, o iš tikrųjų (su 406,52 Eur išlaidomis) sumokėjo 5940,10 Eur. Teismo vertinimu, tai taip pat paneigia ieškovės poziciją, jog atsakovo  darbo užmokestį sudarė darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Taip pat pastebėtina, jog visi liudytojai parodė, jog jų žiniomis su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta, nors su jais darbdavys atsiskaitė. Liudytojui I. M. atsakovas pasakojo, kad jį atleidžiant nebuvo pilnai atsiskaityta dėl rato ir priekabos. Be to, liudytojas žino, kad buvo atvejų, kad kitiems vairuotojams buvo išskaičiuota iš darbo užmokesčio už kuro sąnaudas išeinant iš darbo. Liudytojo S. U. žiniomis, kai atsakovas ruošėsi išeiti iš darbo, darbdavys ieškojo priežasčių viso darbo užmokesčio neišmokėjimui, taip pat elgėsi ir su kitais vairuotojais. Kiek atsimena, atsakovas skambindavo vadybininkams dėl darbo užmokesčio, žadėjo tai padaryti vėliau, bet to nebuvo padaryta. Liudytojas A. R., gerai neatsimena, tačiau, kiek prisimena, atsakovui buvo padaryta išskaitos dėl kažkokio stiklo. 2023 m. lapkričio 24 d. UAB „Integritys“ atsakyme į prašymą Darbo ginčų komisijai nurodoma, jog S. K. padarė žalą vežamam kroviniui, dėl ko buvo išsiųsta kliento pretenzija darbdaviui 1589,23 Eur sumai, nurodyta pretenzijos suma klientui buvo išmokėta visiškai. Žalos dydis nebuvo išskaičiuotas iš darbo užmokesčio. Be to, darbdavys suremontavo transporto priemonę už 190 Eur be PVM, kas yra patirti darbdavio nuostoliai dėl vairuotojo kaltės. Ši suma iš darbuotojo nebuvo išskaičiuota. Tuo pagrindu ieškovė Darbo ginčų komisijos prašė netenkinti S. K. prašymo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Taigi, tiek liudytojų parodymai, tiek pačios ieškovės parengtas dokumentas patvirtina, jog ieškovė turėjo pretekstą atleidimo iš darbo dieną su atsakovu pilnai neatsiskaityti dėl padarytos žalos ir tai sustipriną teismo vidinį įsitikinimą, jog atsakovo atleidimo iš darbo dieną su juo nebuvo pilnai atsiskaityta.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Ieškovė neginčijo atsakovo atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį jis turėjo gauti, todėl 2361,82 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir dienpinigiai yra išieškotini atsakovo naudai.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. 

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pasibaigus darbo santykiams (duomenys neskelbtini) atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei darbo byloje darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 20 d. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei darbo byloje darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 20 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 30 d., sudarė daugiau kaip mėnesį. Nei viena iš ginčo šalių neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos 5525,69 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų sumos. Į tai atsižvelgiant bei įvertinus, jog iki šiol su atsakovu nėra atsiskaityta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui priteisti 5525,69 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau,  remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo atstovės patirtas 1700,29  Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (rengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovo atstovei iš ieškovės 1700,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Išieškoti atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integritys“, j. a. k. 304823443, 2361,82 Eur ( du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 82 ct) darbo užmokesčio ir dienpinigių (atskaičius mokesčius) bei 5525,69 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 69 ct) netesybų (neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integritys“, j. a. k. 304823443, atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, j. a. k. 300512533, 1700,29 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-19590/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Vilma Brazinskienė