Civilinė byla Nr. e2A-1412-253/2020
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00411-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.3; 2.6.29.3; .3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. R.:
1.1. 2 715,99 Eur negrąžinto kredito;
1.2. 291,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.);
1.3. 25,65 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d.;
1.4. 1 019,08 Eur tarpininkavimo mokesčio;
1.5. 17,73 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. vasario 28 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.);
1.6. 25,65 procento kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;
1.7. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.8. bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:
3.1. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. gegužės 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas);
3.2. priteisė iš atsakovo 2 715,99 Eur negrąžintą kreditą;
3.3. priteisė iš atsakovo 291,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 7 d.);
3.4. priteisė iš atsakovo 229,14 Eur tarpininkavimo mokestį;
3.5. priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 236,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3.6. priteisė iš atsakovo 232,80 Eur bylinėjimosi išlaidas;
3.7. likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 25,65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d., nurodė, jog patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
5. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojama 25,65 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo:
7.1. dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 25,65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d.;
7.2. dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovei iš atsakovo 387,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
8. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti apeliantei iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, jog, be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1, 5.2, 5.4 punktai).
8.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Apeliantė teigia, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
8.3. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma – 1 437,12 Eur.
8.4. Apeliantė pažymi, jog šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gegužės 27 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 27 d.
8.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 25,65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d. turėjo būti tenkintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 25,65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3 239,28 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 36 mėnesius ir sumokėti 1 437,12 Eur palūkanų, 229,14 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 905,54 Eur. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 25,65 procento metinė palūkanų norma, 33,57 procento bendros vartojimo kredito kainos metinė norma.
13. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė raginimu įspėjo, kad, atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta, o 2020 m. liepos 1 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 7 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
14. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 25,65 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 27 d.).
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo, nurodė, kad šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojama 25,65 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas. Teigia, jog apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Nurodė, jog šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gegužės 27 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Vadinasi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, atlyginimą (negautas pajamas).
19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Nagrinėjamu atveju, remiantis vartojimo kredito sutartimi, nustatyta, kad atsakovas privalėjo ieškovui ne tik grąžinti jam suteiktą kreditą (3 239,28 Eur), bet ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (1 437,12 Eur) mokamos visos palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 25,65 proc.). Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gegužės 27 d. Mokėjimo palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Ieškinio priede „Refinansavimo pasiūlymas“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų buvusi nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo (pelno) palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovė nurodyto dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, prašė priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl toks ieškovės reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytą išaiškinimą dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų faktą.
21. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 25,65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gegužės 27 d. priteisimo.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį, priteisiant ieškovei iš atsakovo 25,65 proc. metinių negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 27 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinyje patenkinta materialiojo reikalavimo dalis nesikeičia, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
26. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo rezultatą (apeliantės reikalavimas tenkintas), priteisia ieškovei iš atsakovo 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių pakeisti.
Ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ priteisti iš atsakovo D. R. 25,65 procento metinių negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 715,99 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gegužės 27 d.).
Kitas Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Albina Pupeikienė
Larisa Šimanskienė
Alvydas Žerlauskas