Baudžiamoji byla Nr. 1-475-900/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05450-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

nukentėjusiajam R. Š.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. Š. 2018 m. sausio 31 d. apie 2200 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje tyčia pargriovė savo dėdę R. Š. ant grindų, šis griūdamas trenkė dešinę pėdą į krosnies kampą, gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu trenkė ne mažiau kaip tris kartus į kairę galvos pusę, ranka spausdamas kaklą smaugė, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje ir dešinėje pėdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad apie 1 m. gyvena pas močiutę. Neturi kur kitur apsistoti, iš ko įsigyti savo būstą. Prieš tai apie 8 m. gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Būtų ir toliau ten gyvenęs bei dirbęs, jeigu nebūtų buvę muštynių. Susimušė dėl jam negrąžintos skolos, buvo nuteistas. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, deportuotas į Lietuvą be teisės grįžti į Jungtinę Karalystę 5 m. Grįžęs 2017 m. žiemą, pavasarį dirbo, vasarą – ne, rudenį – vėl dirbo „ant žalio lapo“. Anksčiau mokėsi suvirintojo specialybės, bet metė nepabaigęs.

Nėra priklausomas nuo alkoholio, nors išgerti (alkoholio) mėgsta. Geria ne kasdien. Atsigeria savaitgaliais, jeigu nėra ką veikti – ir darbo dienomis. Išgėręs ne pirmą kartą konfliktuoja su dėde. Įvykio dieną jis grįžo namo išgėręs ir susiginčijo su dėde. Dėdė irgi buvo išgėręs. Jis tyčia pastūmė dėdę. Dėdė užkliuvo koja už krosnies ir parvirto. Sudavė jam į žandą. Tiksliai nepamena, kiek kartų sudavė, viskas įvyko labai greitai, galėjo būti 2-3 kartai. Paskui ėmė smaugti dėdę. Išgirdusi triukšmą, atbėgo močiutė, atsinešė dujų balionėlį ir papurškė jam (kaltinamajam) į akis dujų. Pirmą kartą papurškė. Gal močiutė įsigijo dujų balionėlį savigynai. Jei būtų blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Žadėjo mokytis iš savo klaidų, pakeisti požiūrį į gyvenimą, nekonfliktuoti, sukonfliktavus nesmurtauti, tik reikia šanso (galimybės išvykti dirbti į užsienį). Nemato reikalo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įsitikinęs, kad yra pajėgus savarankiškai susitvarkyti su problemomis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. paaiškino (b. l. 81-82), kad 8 metus gyveno ir dirbo Anglijoje. Prieš metus grįžo į Lietuvą ir apsigyveno pas močiutę D. Š. adresu (duomenys neskelbtini) Ten gyvena jo tėvas Z. Š. ir dėdė R. Š.. Su dėde sutaria normaliai. Būdami blaivūs nesipyksta, kartu dirba ūkio darbus. Kai prisigeria, pykstasi dėl įvairių dalykų. Su močiute sutaria gerai. Su R. Š. dažnai vartoja alkoholį, jo tėvas geria mažiau. R. Š. yra konfliktiškas, dažnai išprovokuoja konfliktus, o jis (V. Š.) nesusivaldo ir „užtrenkia“.

2018 m. sausio 31 d. su draugu išgėrė šešis litrus 5-6 % stiprumo alaus. Apie 2200 val. grįžo namo. Buvo neblaivus. Virtuvėje buvo girtas dėdė R. Š.. Dėdė priekabiavo, šūkavo. Susinervino ir pastūmė jį. R. Š. pargriuvo ant grindų. Galėjo būti, kad dėdė griūdamas trenkė dešinę koją į krosnies kampą. Gulinčiam dėdei jis kumščiu trenkė į galvą. Dėl girtumo neprisimena, kiek kartų trenkė, kad būtų smaugęs dėdę, bet gal ir smaugė. Į virtuvę atėjo močiutė, ėmė šaukti, papurškė jam į akis dujų. Jis greitai nubėgo į vonią praustis veido. Gailisi padaręs nusikaltimą. Būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš dėdę.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamojo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. protokole - pareiškime ir apklausos protokole parodė (b. l. 7, 45-46), kad prieš 20 m. išsituokė ir apsigyveno pas motiną D. Š. adresu (duomenys neskelbtini) Ten taip pat gyvena brolis Z. Š. ir brolio sūnus V. Š.. Blaivus V. Š. elgiasi ramiai, padeda ūkio darbuose. Kai sūnėnas yra neblaivus, jis be priežasties priekabiauja prie jo (R. Š.), vadina jį (R. Š.) necenzūriniais žodžiais, ne kartą jį sumušė. V. Š. geria dažnai.

2018 m. sausio 31 d. apie 19 val. namuose virtuvėje su broliu Z. Š. gėrė alų. Jautėsi apsvaigęs. Apie 21 val. brolis nuėjo miegoti. Apie 22 val. namo grįžo girtas sūnėnas. Jis (R. Š.) tuo metu buvo virtuvėje, motina savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Sūnėnas be priežasties pradėjo kabinėtis, vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Bandė jį raminti, tačiau V. Š. pargriovė jį ant grindų. Griūdamas į krosnies kampą sutrenkė dešinę pėdą, skaudėjo. Gulėjo ant nugaros. V. Š. trenkė jam kumščiu į kairę galvos pusę. Skaudėjo. Dėl girtumo neprisimena, kiek kartų V. Š. trenkė jam į galvą, bet ne mažiau kaip tris. Po to V. Š. ranka kokias 5 sekundes spaudė jam kaklą, smaugė. Jam skaudėjo kaklą, trūko oro, pasidarė silpna. Į virtuvę atėjo motina, ėmė šaukti ant V. Š., papurškė jam dujų balionėliu į akis, tada V. Š. paleido jį. Dėl V. Š. veiksmų kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje ir dešinėje pėdoje atsirado kraujosruva. Sužalojimų ant kaklo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. parodė (b. l. 55-56), kad gyvena su dviem sūnumis ir anūku V. Š.. Su sūnumis sutaria gerai, jie išgeria ne dažnai, padeda ūkio darbuose. Blaivus V. Š. yra ramus, mažai bendrauja. Anūkas niekur nedirba, daug geria, o išgėręs tampa agresyvus, priekabus, konfliktiškas. Išgėręs jis dažnai be priežasties kabinėjasi prie jos sūnaus R. Š.. R. Š. nenusileidžia ir jie susimuša.

2018 m. sausio 31 d. apie 19 val. namuose virtuvėje abu jos sūnūs gėrė alų. Ji savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie 22 val. namo grįžo anūkas V. Š.. V. Š. ir R. Š. susipyko. Nesuprato dėl ko. Išgirdo bildesius, panašius į griuvimą. Nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad R. Š. guli ant grindų, o V. Š. viena ar abiem rankom, tiksliai nepamena, laiko R. Š. už kaklo ir smaugia. Ėmė šaukti, liepė V. Š. paleisti R. Š., bet jis neklausė. Dujų balionėliu papurškė nedaug dujų V. Š. į akis. Tada V. Š. paleido R. Š..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. G 182/2018(04) sakoma (b. l. 35), kad R. Š. padaryti šie sužaloimai: poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje ir dešinėje pėdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trim trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą ir dešinę pėdą. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairės ausies kaušelyje padarytos tiesioginiais trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje galėjo būti padaryta tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griūnant. Nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulė O. Stanelytė 2018 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 26-27) nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. apie 2218 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą ir nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad pareigūnus kvietė R. Š.. Anot R. Š., sūnėnas dažnai girtuokliauja ir kelia konfliktus, smurtauja. R. Š. buvo susijaudinęs, sutrikęs, ant kaklo matėsi paraudimai. R. Š. nustatė sunkų – 2,72 promilių – girtumą. V. Š. įvykio vietoje nerastas.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. vasario 1 d. protokole (b. l. 16-20) aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (b. l. 62), iš kurių matyti, kad V. Š. 2018 m. vasario 1 d. 435 val. nustatytas vidutinis – 2,29 promilių – girtumo laipsnis.

k o n s t a t u o j a :

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo padėties. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų [...] (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (26 m.), nukentėjusiojo sūnėnas, motina mirusi, nevedęs, nedirba, nuo 2017 m. gruodžio 4 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 85-87). 2017 m. (t. y. kai po 8 m. pertraukos grįžo nuolat gyventi į Lietuvą) 3 kartus baustas administracine tvarka už smulkius ir šiurkštesnius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už rimtą KET pažeidimą (b. l. 89-92). Lietuvoje teistas vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos); užsienyje (Jungtinėje Karalystėje) teistas tris kartus: 1) 2016 m. už draudimo būti teritorijoje nesilaikymą; 2) 2016 m. už sunkų kūno sužalojimą; 3) 2017 m. už nesunkų kūno sužalojimą (b. l. 93-110). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Per pastaruosius kalendorinius metus prieš nukentėjusįjį R. Š. kaltinamasis smurtauja trečią kartą. Pirmus du nusikaltimus kaltinamasis padarė 2017 m. birželį ir lapkritį. Abiem atvejais kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodži 13 d. teism baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamasis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prieš dėdę R. Š., įsiteisėjo 2018 m. sausio 2 d. Iki tol kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje. Nepraėjus mėnesiui tuo tada, kai minėta kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinta ir nebegalioja, kaltinamasis namuose vėl sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, smaugė, stūmė. Smurto proveržį nutraukė močiutė. Fiziniam smurtui prieš dėdę R. Š. dažnėjant ir intensyvėjant, kaltinamojo giminaičiai imasi priemonių gintis nuo jo arba ginti kitus viename būste gyvenančius asmenis. Smurtinius nusikaltimus kaltinamasis daro būdamas neblaivus, spontaniškai, neplanuotai, įrankių ir/ar priemonių nenaudoja. Tai rodo, kad jis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiojo ir demonstruoja prieš jį savo jėgą, viršenybę. Už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai kaltinamasis buvo teistas ir Jungtinėje Karalystėje, vėliau dėl to deportuotas.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus, vulgarus), trukmę, padarinius, kaltinamojo asmenybę bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Arešto dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino V. Š. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skyrė 26 parų arešto bausmę. Bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta viešųjų darbų bausme ir skyrė (nustatė) subendrintą 36 parų arešto bausmę. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirta arešto bausmė nebendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 36 parų arešto bausme.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. vasario 1 d. 400 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 1235 val. (dvi paras) (b. l. 71, 118). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, 60 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti V. Š. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 2 (dvi) arešto bausmės paras.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                    Alma Berniūnaitė