ATP byla II-174-142/10
Proc. Nr.
4-61-3-01230-2009-1
Procesinio sprendimo
kategorija 39.1; 45.4.2; 52.5
(S)

N U T A R T I S
2010 m. vasario 17
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant
Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos
Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2009-10-05 priimto nutarimo
Nr. E531291 panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos
Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – Institucija)
vyr. patrulis 2009-09-15 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau –
ATP) protokolą J. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8
punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-09-15 apie 11.30 val.
J. Basanavičiaus g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota vieta“ galiojimo zonoje,
neturėdamas leidimo. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 1241
str. 2 d. (b. l. 7).
Institucijos
įgaliotas pareigūnas 2009-10-05 priėmė nutarimą Nr. E531291, kuriame pripažino,
kad J. K. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už šį pažeidimą skyrė J.
K. 50 Lt baudą (b. l. 8).
J. K. padavė
teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo,
kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl padarytų procesinių pažeidimų, dėl
kurių byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Paaiškina, kad 2009-09-15 apie 11 val.
važiavo J. Basanavičiaus gatve. Jam pasidarė bloga, todėl jis sustojo laisvoje
vietoje, kad galėtų išgerti vaistų ir paskambinti gydytojui, įjungė avarinę
signalizaciją. Prie jo pribėgo moteris, savavališkai atidarė duris ir pradėjo
rėkti, kad ji yra savininkė visos rezervuotos stovėjimo aikštelės ir kad jis
nedelsdamas dingtų iš šios vietos. Moteriai jis parodė invalido pažymėjimą,
paaiškino, kad turi problemų su sveikata. Tačiau moteris prisistatė advokate P.
ir vis tiek reikalavo atlaisvinti vietą. Jis paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius
nuosavybės teisę į stovėjimo vietą, nuomos sutartį, įgaliojimą, leidimą bei advokato
pareigybinę instrukciją. Tačiau P. toliau jį įžeidinėjo, grasino jam, kad jeigu
jis nedelsdamas neišvažiuos, tai jis pats ir jo mašina bus areštuota, pradėjo
jį fotografuoti mobiliuoju telefonu. Nagrinėjant bylą, jis prašė liudytoja
iškviesti stovėjimo aikštelės savininkę A. P., tačiau prašymas buvo atmestas.
Taip pat buvo atmesti prašymai iš Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo
paslaugos“ išreikalauti įrodymus ir paaiškinimus, kas iki 2009-09-15 buvo
savininkas rezervuotos stovėjimo vietos prie Basanavičiaus g. namo, iš P.
išreikalauti įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teises į stovėjimo vietą,
nuomos sutartis, įgaliojimus, leidimus, pareigybines instrukcijas, atsisakyta
priimti jo pateiktus medicininius dokumentus ir dokumentus, įrodančius, kad jis
yra socialiai remtinas. Todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai
išnagrinėta.
Nagrinėjant bylą
teisme J. K. paaiškino, kad kelio ženklo Nr. 531 galiojimo zonoje buvo
priverstas sustoti, nes jam pasidarė bloga ir jis turėjo išgerti vaistų, o ta
vieta buvo laisva. Išgėrus vaistų, reikia palaukti 5 minutes. Jo nuomone, jis
veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Jis advokate prisistačiusiai moteriai
aiškino, kad sustojo, nes jam pasidarė bloga. Po to toje vietoje stovėjo, nes
laukė atvažiuojančių policininkų. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 15 min.
Nutarimą
priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje 2009-11-10 paaiškino, kad nutarimas
yra teisėtas ir pagrįstas, nes atvykus policijos pareigūnams, J. K. stovėjo
kelio ženklo Nr. 531 galiojimo zonoje ir neturėjo leidimo ten stovėti.
Skundas
netenkintinas.
J. K.
administracinėn atsakomybėn patrauktas už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą,
atsakomybė už kurį numatyta ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje. J. K. kaltinamas
tuo, kad paliko stovėti automobilį J. Basanavičiaus g., Vilniuje, kelio ženklo
Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas specialaus
leidimo. Byla nagrinėjama tik dėl J. K. pareikšto kaltinimo, t. y. dėl tų
faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ATP protokole, t. y. kad jis stovėjo
kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, neturėdamas
specialaus leidimo.
KET ženklas Nr.
531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ pažymi stovėjimo vietą, kurioje transporto
priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami
už priekinio stiklo) ir jokių išimčių nenumatyta, t. y. nėra jokių išlygų
neįgaliesiems ar kitiems specialius poreikius turintiems vairuotojams. Dėl to J.
K. argumentai dėl jo invalidumo neturi jokios reikšmės veikos teisinei
kvalifikacijai ir nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą neatleidžia. Pažeidimo
fakto nustatymui neturi teisinės reikšmės ir tai, kas yra vietos, kurioje galioja
kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, savininkas. Byloje svarbu
nustatyti, kad toje vietoje, kurioje 2009-09-15 apie 11.30 val. buvo sustojęs
J. K., buvo kelio ženklas, nurodantis rezervuotos stovėjimo vietos galiojimo
zoną, taip pat, ar J. K. turėjo leidimą stovėti toje rezervuotoje vietoje.
Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo
skyrius 2009-11-05 rašte (b. l. 28) nurodė, kad 2009-11-04 patikrinus faktinę
situaciją vietoje, nustatyta, jog prie pastato J. Basanavičiaus g., Vilniuje,
yra kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“ (KET 531), ženklas galioja darbo
dienomis nuo 8 val. iki 18 val. 25 metrus iki kito kelio ženklo „Rezervuota
stovėjimo vieta“ prie pastato J. Basanavičiaus g., Vilniuje. Nors Vilniaus m.
savivaldybės administracijos pateiktame rašte nurodoma, kad duomenų apie kelio
ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ (KET 531) būklę 2009-09-15 neturi, tačiau tokią
pačią faktinę situaciją prie pastato Basanavičiaus g., Vilniuje, patvirtina
byloje esanti policijos pareigūno A. P. nubraižyta schema, su kuria J. K.
sutiko ir pasirašė (b. l. 9), apie tokį kelio ženklą prie pastato Basanavičiaus
g., Vilniuje, nurodė teisme liudytojai policijos pareigūnai A. T. ir A. P. ir
liudytoja A. P. Liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad kelio ženklas 531
gerai matosi. Šių aplinkybių neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas
J. K.
ATP protokole ir
skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių J. K. iš esmės ir neginčija. Jis
pripažįsta, kad jo automobilis 2009-09-15 apie 11.30 val. stovėjo J.
Basanavičiaus g., Vilniuje, vietoje, kuri rezervuota, ir kuri pažymėta
atitinkamais kelio ženklais, nors toje vietoje statyti automobilį jis neturėjo
leidimo. J. K. aiškina, kad buvo priverstas sustoti, nes jam pasidarė bloga,
reikėjo išgerti vaistų, jis nedelsdamas ir sustojo. J. K. nuomone, jis veikė
būtinojo reikalingumo sąlygomis.
LR ATPK 17
straipsnyje nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas,
kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl
administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje,
tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai,
nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu
šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir
jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Nagrinėjamu
atveju J. K. pasidarius bloga ir nesustojus išgerti vaistų, galėjo kilti
pavojus kitiems eismo dalyviams. Dėl to byloje svarbu nustatyti aplinkybę, kad
V. K. 2009-09-15 apie 11.30 val. tikrai turėjo sveikatos problemų, dėl kurių nedelsdamas
turėjo sustoti.
Teisme liudytoju
apklaustas pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas A. P. parodė, kad atvykęs į
vietą pamatė kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje
stovintį automobilį. Vairuotojas neturėjo leidimo ten stovėti. Vairuotojas
aiškino, kad tarp jo ir moters kilo konfliktas. Liudytojo nuomone, konfliktas kilo
dėl to, kad moteris paprašė patraukti automobilį iš rezervuotos vietos. Rimtų
priežasčių, dėl kurių jis sustojo toje vietoje, vairuotojas nenurodė,
bendraujant su vairuotoju liudytojui nekilo įtarimų dėl vairuotojo prastos
sveikatos būklės. Blogą savijautą vairuotojas paminėjo tik kaip vieną iš galimų
prielaidų, dėl kurių jis gal būt sustojo ir dėl to turėjo teisę stovėti
rezervuotoje vietoje. Tokie liudytojo parodymai teisme iš esmės atitinka
liudytojo 2009-09-15 rašytą tarnybinį pranešimą. Tai, kad tarnybiniame
pranešime yra nurodyta, jog automobilio vairuotojas J. K. paaiškinęs, kad jam
pasidarė bloga, dėl to jis sustojo toje vietoje, nereiškia, kad liudytojo
parodymai teisme prieštarauja tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms.
Liudytojas į įvykio vietą atvyko jau po to, kai tarp J. K. ir advokatės A. P.
įvyko konfliktas, liudytojas nematė, kaip J. K. sustojo rezervuotoje vietoje ir
nežino tikrųjų sustojimo priežasčių. Bendraudamas su vairuotoju liudytojas
nepastebėjo vairuotojo blogos savijautos požymių. Dėl to liudytojas teisme savo
parodymus patikslino, nurodydamas, kad J. K. jam sakė: „o gal man pasidarė
bloga, todėl aš ir sustojau“. Be to liudytojo A. P. parodymus teisme patvirtina
ir kartu su liudytoju vykęs pareigūnas A. T. A. T. teisme parodė, kad tarp
vairuotojo ir moters buvo kilęs konfliktas. J. K. nenurodė svarbios
priežasties, dėl kurios sustojo toje vietoje, neturėdamas leidimo.
Liudytojai
policijos pareigūnai teisme parodė, kad J. K. nepažįsta, pats J. K. neteigė
priešingai. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų
suinteresuoti apkaltinti J. K. pažeidimo padarymu, parodyti apie kitokias
pažeidimo aplinkybes, negu buvo iš tikrųjų, ar jas interpretuoti J. K.
nenaudai. Tokių aplinkybių nenurodė ir J. K.. Dėl to teismui nėra pagrindo
abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais dėl to, kad pažeidimo vietoje
J. K. nesiskundė bloga savijauta.
Pats J. K. ATP
esančiame paaiškinime nenurodė priežasčių, dėl kurių jis buvo priverstas
sustoti rezervuotoje vietoje. Vėliau į bylą neteikė rašytinių paaiškinimų ar
įrodymų dėl sveikatos būklės, pažeidimo medžiagoje yra tik J. K. neįgaliojo
pažymėjimas Nr. (duomenys
neskelbtini), kurio galiojimas pažeidimo padarymo dieną buvo pasibaigęs
(b. l. 20). Visa tai rodo, kad renkant pažeidimo medžiagą, nebuvo užfiksuota ta
aplinkybė, kad J. K. kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje
buvo priverstas sustoti dėl rimtų priežasčių – blogos savijautos.
Teisme liudytoja
buvo apklausta A. P. Liudytoja parodė, kad 2009-09-15 apie 11 val. paskambino
signalizaciją ir durų užraktus tvarkantys darbininkai, kurie turėjo atsivežti
darbo įrankius, paprašė užtikrinti galimybę sustoti prie pastato. Vieno
automobilio, kuris stovėjo rezervuotoje vietoje, vairuotojo paprašė pasitraukti
ir tas vairuotojas pasitraukė, tačiau toje vietoje tuoj sustojo automobilis „Renault“,
valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), iš kurio išlipo jaunas vyras ir vairuotojas, abu jie
nuėjo link Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių. Ji tuo momentu stebėjo
situaciją per langą. Kadangi vairuotojas (J. K.) apėjo mašiną, tai ji matė, kad
atrodė jis normaliai, jis nuėjo ramiai bendraudamas su tuo kitu jaunu vyru. Po
kurio laiko grįžo tik vairuotojas J. K., kuris įsėdo į automobilį, piktai kalbėdamas
mobiliuoju telefonu. Liudytoja išėjo į gatvę paprašyti vairuotojo patraukti
automobilį. Liudytoja pabeldė į automobilio langą, tačiau vairuotojas
nereagavo. Tuomet liudytoja atidarė automobilio dureles ir paprašė išvažiuoti
iš šios vietos. J. K. labai negražiai atsakė ir sakė niekur nevažiuosiąs, nes
jis yra invalidas ir prokuroras, gali stovėti kur nori. Liudytoja dar kartą
paprašė pasitraukti iš rezervuotos stovėjimo vietos. Tačiau vairuotojas
neklausė. Liudytoja įspėjo, kad kvies policiją. Vairuotojas nesitraukė. Tuomet
liudytoja nuėjo į kontorą kviesti policijos. J. K. atsekė iš paskos, iš viso
jis ėjo aiškintis į kontorą ne mažiau trijų kartų, du kartus, jau atvykus
policijai, kartu su policijos pareigūnais. Kontoroje vairuotojo pasitraukti iš
rezervuotos vietos prašė ir liudytojos kolegė, tačiau vairuotojas atsisakė tą
padaryti. Atvažiavus policijai, toliau su J. K. aiškinosi pareigūnai. Liudytoja
parodė, kad vairuotojas jai neaiškino, dėl kokios priežasties sustoje
rezervuotoje vietoje, sveikata nesiskundė. Jeigu būtų pasakęs, kad jam yra
bloga, liudytoja būtų kvietusi greitąją medicininę pagalbą, o ne policiją.
Vairuotojas per visą šitą laiką sveikata nei karto nepasiskundė.
Tokie liudytojos
parodymai teisme visiškai atitinka jos rašytinį paaiškinimą policijai (b. l.
14). Nenustatyta, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota
apkaltinti V. K. pažeidimo padarymu, įvykio aplinkybes pateikti J. K. nenaudai.
Tokių aplinkybių nenurodė ir V. K. Konfliktas tarp liudytojos ir J. K. kilo po
to, kai J. K. atsisakė patraukti automobilį, dėl to negalima išvada, kad liudytoja
yra suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to jos parodymai yra subjektyvūs. Teismui
nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymais dėl to, kad vairuotojas jai
nesiskundė bloga savijauta, nesakė, kad jis kurį tai laiką negali važiuoti, nes
išgėrė vaistų ir reikia palaukti, kol jie ims veikti. Iš liudytojos parodymų, o
taip pat ir iš J. K. paaiškinimų matyti, kad liudytoja prašė išvažiuoti iš rezervuotos
vietos, o J. K. atsisakius, kilo konfliktas. Tai reiškia, kad policija buvo
kviečiama ne iš karto ir liudytoja bandė susitarti gražiuoju.
J. K. pateikė
teismui įrodymus dėl savo sveikatos būklės (išrašas iš medicininių dokumentų, b.
l. 33, neįgaliojo pažymėjimas, b. l. 32). Tačiau šie dokumentai nėra įrodymai,
patvirtinantys, kad J. K. 2009-09-15 apie 11 val. sustoti rezervuotoje vietoje
buvo priverstas dėl blogos savijautos. J. K. teiginys dėl blogos savijautos
nepasitvirtina teisme apklaustų liudytojų, tame tarpe ir policijos pareigūnų
parodymais dar ir dėl to, kad blogai besijaučiantis žmogus negalėtų taip
aktyviai aiškintis aplinkybes pažeidimo padarymo vietoje. Prieš pažeidimo
nustatymą J. K. elgesys taip pat buvo toks, kad nerodė jo sveikatos sutrikimo
(pastatė automobilį, bendravo ramiai su keleiviu, ramiai nuėjo, grįžo, kalbėjo
su kažkuo telefonu).
Remiantis tuo,
kas išdėstyta, negalima išvada, kad J. K. veikė būtinojo reikalingumo
sąlygomis, nes byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina J. K.
paaiškinimų, kad jis sustojo rezervuotoje vietoje, nes jam pasidarė bloga.
Nepagrįsti yra
J. K. argumentai dėl policijos pareigūnų, nagrinėjusių jo bylą, padarytų jo
gynybos teisių pažeidimų. Jau minėta, kad įrodymai dėl to, kas yra vietos,
kurioje galioja kelio ženklas „rezervuota stovėjimo vieta“ savininkas, bylai
reikšmės neturi. Taip pat minėta, kad administracinio teisės pažeidimo
medžiagoje yra J. K. neįgaliojo pažymėjimas. Tai paneigia J. K. argumentus, kad
policijos pareigūnas atsisakė pridėti prie bylos jo teikiamus dokumentus. Šiuo
metu dėl to, kad byloje nėra raštiško J. K. prašymo pridėti prie bylos dokumentus,
negalima patikrinti, ar J. K. tikrai prašė pridėti dokumentus, o pareigūnas
atsisakė juos pridėti. Tačiau bet kuriuo atveju, teisė teikti įrodymus J. K.
buvo užtikrinta teisme ir teismui jis pateikė galiojantį neįgaliojo pažymėjimą
bei išrašą iš medicininių dokumentų, surašytą 2009-11-05 (b. l. 32-33). Bylą
policijos pareigūnas nagrinėjo 2009-10-05. Tokiai dienai įrodymų dėl sveikatos
būklės J. K. teismui neteikė. Dėl to J. K. argumentai vertintini gynybinės
pozicijos kontekste.
Kadangi J. K.
stovėjo rezervuotoje vietoje ir neturėjo specialaus leidimo, pažeidimo faktinės
aplinkybės yra nustatytos, pažeidimas yra akivaizdus ir to pakanka padarytos
veikos teisinei kvalifikacijai.
ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo
tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p., 2591 str. 2 d.).
J. K. paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda,
laikantis LR ATPK 30 str., 302 str. reikalavimų. Tokia nuobauda
tinkamai individualizuota. Keisti ją nėra teisinio pagrindo. Nėra aplinkybių,
darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250
str.). Darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas,
naikinti jį pagrindo nėra.
Teismas,
vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128
str.,
nutarė:
Vilniaus apskr. VPK VTV ETPPS 2009-10-05 nutarimą
Nr. E531291, kuriuo J. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 1241 str. 2
d., padarymą paskirta 50 litų bauda, palikti nepakeistą ir J. K. skundo
nepatenkinti.
Nutartis per
dešimt dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu
skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per
Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Teisėja Halina
Zaikauskaitė