Civilinė byla Nr. e2-75-1067/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07239-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Beatričei Žabarauskaitei,

dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

atsakovui M. E., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

trečiajam asmeniui D. J., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui M. E. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. J. ir K. E.

Teismas

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. E. 10000 Eur skolą, 2500 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus mokėjimo dokumentus. Nurodė, kad 2009 m. birželio 2 d. atsakovui paskolino 10000 Eur ir šis paskolos sandoris buvo įformintas kaip paprastasis vekselis. Paskola buvo suteikta iki 2009 m. spalio 1 d. Nežiūrint į tai, jog praėjo beveik 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą, tačiau iki šiol atsakovas jos negrąžino.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neginčija, kad sudarė paskolos sutartį su ieškovu ir paskolos sandorį 10000 Eur sumai įformino 2009 m. birželio 2 d. pasirašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Pažymi, kad šalys susitarė pirkti burinę jachtą ir ieškovo pageidavimu jo duoti pinigai jachtos pirkimui buvo įforminti vekseliu. Atsakovas užsienyje nupirko jachtą, kuri vėliau Lietuvos saugios laivybos administracijoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Nupirkus jachtą, ieškovas norėjo, kad jo dalis būtų įregistruota ne jo paties, o sesers D. J. vardu, todėl 2011 m. gegužės 4 d. tarp atsakovo, jo sutuoktinės K. E. ir ieškovo sesers D. J. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią D. J. įgijo 2/5 jachtos „(duomenys neskelbtini)“ dalis. Sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamo turto kaina yra 50000 Lt, tačiau realiai pinigai nei atsakovui, nei jo sutuoktinei nebuvo perduoti. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo perduoti atsakovui pinigai jų pačių susitarimu buvo panaudoti jachtos pirkimui ir paties ieškovo pageidavimu jo nuosavybės dalis buvo įforminta sesers vardu. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad po nuosavybės įregistravimo ieškovas vekselį sunaikino.

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimu su ieškiniu sutinka, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui ieškovas 2009 m. birželio 2 d. paskolino 10000 Eur ir šią paskolą šalys įformino paprastuoju vekseliu. Nurodo, kad 2010 m. vasaros pradžioje ieškovas pokalbio metu papasakojo, kad jo geras draugas atsakovas M. E. yra įsigijęs jūrinę jachtą ir ketina su ja daryti verslą. Ieškovas parodė atsakovo ranka surašytą verslo planą iš kurio buvo matyti kuo buvo planuojama užsiimti ir kokios bus iš to verslo pajamos. Taip pat ieškovas paaiškino, kad pats norėtų dalyvauti šiame verslo projekte, tačiau tuo metu buvo pradėjęs statyti savo gyvenamąjį namą ir dėl to neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų jas investuoti į minėtą verslo projektą. D. J. šis verslo planas pasirodė patrauklus ir priimtinas, todėl sutiko investuoti. Jai buvo paaiškinta, kad ji per ieškovą turi atsakovui sumokėti 15000 Eur ir tada pasirašys su atsakovu jachtos pirkimo - pardavimo sutartį pagal kurią taps šios jachtos bendrasavininke. Trečiasis asmuo nuo 2001 m. gyvena ir dirba Airijoje, todėl tokią sumą pinigų turėjo ir 2010 metų rudenį perdavė ieškovui, o jis po kurio laiko pateikė atsakovo pasirašytą garantinį raštą, kad minėtus 15000 Eur sumokėjo atsakovui ir yra jachtos bendrasavininkas, tai yra jam priklauso 2/5 dalys laivo. Pati jachtos pirkimo - pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens, atsakovo ir jo sutuoktinės buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 27 d., o ne 2011 m. gegužės 4 d., kaip nurodė atsiliepime atsakovas. Kadangi trečiasis asmuo gyveno Airijoje, todėl iš esmės visus klausimus susijusius su tolimesniu šios jachtos eksploatavimu sprendė ieškovas, nes su atsakovu tuo metu buvo geri draugai. Pažymi, kad ieškovo 2009 m. birželio 2 d. atsakovui paskolinti 10000 Eur, kurie buvo įforminti paprastuoju vekseliu, niekaip nėra susiję su atsakovo ir trečiojo asmens, kaip bendrasavininkų, turima jūrine jachta, kadangi už ją ji sumokėjo 15000 Eur.

Trečiasis asmuo K. E. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad 10000 Eur atsakovui pagal išduotą vekselį buvo paskolinti, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Paskolinti pinigai galimai ir buvo panaudoti jachtos pirkimui, tačiau atsakovas jachtą pirko savo vardu, tik po kelių metų buvo sudarytas kitas sandoris, kurio pagrindu dalis jachtos įregistruota trečiojo asmens D. J. vardu.

Atsakovas M. E. ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas buvo draugai ir verslo partneriai, todėl ne visi tarp šalių sudaryti susitarimai būdavo įforminti raštu. Visi įrodymai parodo, kad tarp šalių buvo susitarimas daryti verslą, pirkti jachtą, ją remontuoti, pats ieškovas norėjo, kad jachtos dalis būtų įregistruota jo sesers vardu, nors ji su minėtu sandoriu nesusijusi. Kadangi už ieškovo vekseliu perduotus pinigus buvo nupirkta jachta atsakovui nekyla pareiga grąžinti ieškovo perduotus 10000 Eur.

Trečiasis asmuo D. J. 2021 m. balandžio 13 d. 14.00 val. vykusiame teismo posėdyje ieškinį palaikė. Trečiojo asmens D. J. atstovas su ieškiniu sutiko. Papildomai paaiškino, kad trečiojo asmens sumokėti pinigai už dalį jachtos neturi nieko bendro su ieškovo atsakovui paskolinta suma, kuri buvo įforminta vekseliu. Mano, kad atsakovas būdamas verslininku turėjo suprasti, kokios yra vekselio pasirašymo pasekmės.

Trečiasis asmuo K. E. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. birželio 2 d. atsakovas M. E. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2009 m. spalio 1 d. įsipareigojo ieškovui R. Ž. sumokėti 10000 Eur. 2009 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo burinę jachtą, kuri 2009 m. lapkričio 24 d. įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovas M. E. išdavė garantinį raštą, kuriuo patvirtino, kad ieškovas R. Ž. yra sumokėjęs 15000 Eur burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir yra burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas – jam priklauso 2/5 dalys laivo nuosavybės. 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarp M. E., trečiojo asmens K. E. iš vienos pusės ir trečiojo asmens D. J. iš kitos pusės, sudaryta pirkimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo D. J. įsigijo 2/5 dalis jachtos „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovui 10000 Eur sumą pagal 2009 m. birželio 2 d. atsakovo M. E. išrašytą paprastąjį vekselį. Atsakovas nurodo, kad jis neturi pareigos atsakovui grąžinti prašomos sumos, kadangi už tuos pinigus šalių sutarimu buvo nupirkta burinė jachta ir ieškovo pageidavimu jo jachtos dalis įregistruota sesers, trečiojo asmens D. J., vardu. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad paskolinti pinigai nėra grąžinti, sesuo pirko jachtos dalį iš savo sutaupytų pinigų, todėl atsakovo išduotas vekselis ieškovui niekaip nėra susijęs su jachtos pirkimu.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis – įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮPVĮ. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013).

Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Ginče ieškovas, teigdamas, kad paskolino atsakovui pinigų sumą turi pagrįsti pinigų paskolinimo faktą, o atsakovas, atsikirsdamas, kad nėra skolingas ieškovui, turi pagrįsti įsiskolinimo grąžinimo faktą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nekyla pareiga grąžinti vekselyje nurodytos sumos, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas kartu kurti verslą, t. y. kartu pirkti jachtą, tačiau atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tokio susitarimo buvimą. Minėtus atsakovo teiginius paneigia byloje pateikta 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarp M. E., trečiojo asmens K. E. iš vienos pusės ir trečiojo asmens D. J. iš kitos pusės, sudaryta pirkimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo D. J., o ne ieškovas įsigijo 2/5 dalis jachtos „(duomenys neskelbtini)“. Byloje pateiktas burinės jachtos bilietas patvirtina, kad burinė jachta „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota atsakovo ir trečiojo asmens D. J. vardu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jachtos pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu D. J. buvo sudaryta ieškovo prašymu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, šias aplinkybes paneigė ne tik ieškovas, bet ir trečiasis asmuo. Aplinkybės, jog trečiasis asmuo D. J. nėra verslininkė ir niekada nesidomėjo jachtos reikalais, kuriuos visada tvarkė ieškovas, savaime neįrodo atsakovo dėstomų aplinkybių. Byloje taip pat nenuginčytos aplinkybės, kad laivo pirkimui trečiasis asmuo D. J. panaudojo savo asmenines 15000 Eur lėšas, kurias per ieškovą perdavė atsakovui, aplinkybes patvirtinant tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui D. J., bei ką taip pat pagrindžia M. E. išduotas garantinis raštas, patvirtinantis, kad ieškovas R. Ž. yra sumokėjęs 15000 Eur burinio laivo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui.

Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, atsižvelgia ir į protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra verslininkas. Tai, kad atsakovas  sudarinėjo verslo sandorius, iš dalies patvirtina ir jo teikti paaiškinimai, tuo pačiu teigiant, kad ieškovas pinigus paskolino investavimo į verslą tikslu, tikėdamas gauti naudą. Šios aplinkybės lemia tai, kad atsakovui yra keliami didesni atidumo standartai, sudarinėjant sandorius ar vykdant iš jo kylančius įsipareigojimus. Atsakovas, pasiskolinęs iš ieškovo pakankamai didelę sumą pinigų, nesiėmė priemonių užfiksuoti šalių susitarimus, kuriuos atsakovas nurodo buvus. Tokių veiksmų neatlikęs atsakovas turi prisiimti visą dėl to kylančią riziką bei galimas neigiamas pasekmes dėl vekselio vykdymo. Teismo nuomone, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesys šiuo atveju apima ir skolinių įsipareigojimų įvykdymo užfiksavimas rašytiniuose įrodymuose. Šių elgesio standartų verslininkui nepaneigia net tai, kad ieškovą ir atsakovą siejo draugystė ir abiejų šalių įvardintas buvęs pasitikėjimas vienas kitu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė paskolinęs atsakovui 10000 Eur sumą, ką iš esmės patvirtino ir atsakovas. Atsakovas patvirtino, kad pagal išrašytą vekselį gauta 10000 Eur suma ieškovui pinigais nėra grąžinta, tačiau atsakovas neįrodė aplinkybių, kad prievolė pagal išrašytą vekselį yra įvykdyta ir dėl to jam nekyla pareiga grąžinti 10000 Eur. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 10000 Eur skola.

Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Ieškovo paskaičiavimu palūkanų sumą sudaro 2500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu, konstatuota, kad atsakovas prievolės pagal išduotą vekselį nėra įvykdęs, atsižvelgiant į tai šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 281 Eur. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą. Šios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškinį tenkinus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Trečiasis asmuo D. J. pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, trečiajam asmeniui rašytiniais įrodymais pagrindus patirtas išlaidas, jos prašymas tenkintinas ir minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. E. 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) skolą, 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1281 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovo R. Ž. naudai.

Priteisti iš atsakovo M. E. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens D. J. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                               Justė Visakavičienė