Civilinė byla Nr. e2A-1101-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23492-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3; 2.6.10.2.4.2; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Link“ dėl darbo ginčo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LTG Link“, prašydamas: 1) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovą dirbti į buvusias pareigas; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti ieškovui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė:
1.1. Ieškovas dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėse nuo (duomenys neskelbtini) Pastaruoju metu dirbo UAB „LTG Link“ (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas užėmė UAB „LTG Link“ veikiančios (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) valdymo komiteto nario pareigas.
1.2. 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalį, nes ieškovo asmeninės savybės bei netinkamas elgesys darbe yra nesuderinamas su bendrovės interesais, bendrovėje deklaruojamomis vertybėmis ir etikos principais. 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė su ieškovu nutraukė darbo sutartį. Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovo reikalavimus atsakovei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo atmetė kaip nepagrįstus.
1.3. Nesutikdamas su 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI) sprendimu Nr. 1VD-222 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu, ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo atmestas. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
1.4. Ieškovas darbo sutarties neteisėtumą grindžia tuo, jog atsakovė, nutraukdama su ieškovu darbo sutartį kol dar vyksta ginčas teisme ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl VDI duoto sutikimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu, pažeidė imperatyvią DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiu darbuotoju, kol vyksta ginčas dėl VDI duoto sutikimo atleisti tokį darbuotoją.
1.5. Atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Atsakovė VDI pateikė 2022 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) vadovo D. S. ir (duomenys neskelbtini) vadovo M. B. tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstomi neva ieškovo netinkamą elgesį pagrindžiantys faktai, tarnybinis pranešimas grindžiamas neva nemandagiais ieškovo susirašinėjimo el. laiškais, rašytais dar 2021 m. vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais, t. y. pakankamai senais el. laiškais. Pateikti pareiškimai yra melagingi manipuliuojant faktinėmis aplinkybėmis, nepatvirtinti jokiais faktiniais įrodymais. El. laiškuose ieškovas nustatyta tvarka atvirai ir raštiškai atkreipdavo tiesioginių vadovų dėmesį dėl šioje veikloje darbo sąlygų trūkumų - kai kurių vadovų netinkamo elgesio ir etikos, dėl darbuotojų netinkamo darbo organizavimo, dėl darbuotojų ir keleivių saugumo, dėl priimamų techninių ir technologinių sprendimų tinkamo saugumo užtikrinimo. Susirašinėjime el. laiškuose ieškovas teikė savo paaiškinimus, kuriuose buvo nepagrįstai apkaltinamas netinkamu darbo atlikimu, nors vėlesniuose laiškuose patys vadovai pripažįsta, kad ieškovo išdėstytos pastabos yra tinkamos ir pagrįstos, į jas atsižvelgiama. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė po metų laiko negali atleisti ieškovo motyvuodamas jo nemandagiu bendravimu, nes tokio „nemandagaus“ bendravimo pastaruosius metus nebuvo.
1.6. Iki ieškovo atleidimo inicijavimo jo veiklos rezultatai atsakovės buvo vertinti kaip „viršijantis lūkesčius“, dėl elgesio ar dėl pareigų vykdymo ieškovui jokių pastabų, poveikio priemonių bei drausminių nuobaudų nebuvo taikyta. Ieškinyje akcentuojama, kad ypač priešiškos atsakovės reakcijos ieškovas sulaukė 2022 m. kovo – balandžio mėn., kuomet, veikdamas kaip Profesinės sąjungos įgaliotas darbuotojų atstovas, įgarsino atsakovės veikloje galimai vykstančius Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus neatitinkančių pirkimų ir fiktyvių apmokėjimų atvejus: prekių (atsarginių dalių) įsigijimas pagal jau nebegaliojančias sutartis, sutartyse nenumatytų prekių įsigijimas, padidintomis kainomis, neracionaliais kiekiais, iš tiekėjų neišreikalaujant priklausančių delspinigių; bandymą pateikti apmokėjimui fiktyvią sąskaitą už faktiškai nepristatytas prekes (atsargines dalis) už 250 000 Eur.
1.7. Vadovaudamasis bendrovėje nustatyta tvarka ieškovas apie tai pranešė atitinkamai darbdavio UAB „LTG Link“ Traukinių techninės priežiūros veiklos tiesioginiams vadovams, o nesulaukęs atitinkamos jų reakcijos, 2022 m. balandžio 1 d. pateikė pranešimą „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje veikiančią Verslo saugumo prevencijos pasitikėjimo linijai. Pranešimas buvo teiktas atvirai, atitinkamai besitikint šiuo klausimu gauti atlikto tyrimo atsakymą. Tačiau šiuo klausimu jokio konstruktyvaus atsakymo nepateikta. Darbdavio UAB „LTG Link“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ Verslo saugumo vadovai ėmėsi pranešime nurodytų įvykių nuslėpimo, o ieškovas sulaukė neadekvačių ir negarbingų susidorojimo veiksmų: 2021 m. veiklos rezultatai buvo nepagrįstai įvertinti kaip „dalinai atitinkantis lūkesčius“; buvo sumažinta metinio paskatinimo premija bei tinkamai neatliktas darbo algos kasmetinis padidinimas; gimtadienio dieną darbe buvo patikrintas dėl blaivumo; buvo siūlyta nutraukti darbo santykius šalių susitarimu patikinant, kad viena ar kitu atveju vis tiek bus atleistas.
1.8. Darbdavio veiksmuose įžvelgiant neadekvatų reagavimą į teiktus pranešimus, bandymus nuslėpti nustatytos netinkamos veiklos atvejus ir susidorojant su tai įgarsinančiu darbuotoju bei siekiant teisingumo, 2022 m. gegužės mėn. ieškovas pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o šio pareiškimo medžiaga nagrinėjama ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.
1.9. Dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur, ir tokią sumą prašė priteisti iš atsakovės. Motyvavo tuo, jog ieškovas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, po mokslų baigimo iškart pradėjo dirbti Lietuvos geležinkeliai įmonių grupėje, kur pradirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovo specializuotos kompetencijos ir (duomenys neskelbtini) patirties su geležinkeliu transportu, dėl Lietuvos pramonės situacijos, didžiojoje dalyje daugiau nėra kur pritaikyti. Iš ieškovo yra atimtas pragyvenimo ir šeimos išlaikymo šaltinis, paniekinta profesinė reputacija bei sumažintos bendravimo galimybės. Norėdamas susirasti kitą kvalifikuotą darbą, ieškovas turėtų įgyti papildomų naujų kompetencijų, taigi jis bus naujokas darbo rinkoje, o tai tiesiogiai atsilieps ir jo gaunamam darbo užmokesčiui. Dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo, šmeižikiško susidorojimo, neteisingumo bei patirto pažeminimo sukelto nervinio streso ir įtampos ieškovas taip pat patyrė sveikatos sutrikimų.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė:
2.1. (Duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 78. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovo darbdavys yra UAB „LTG Link“.
2.2. Atsakovė, atsižvelgdama į DK 168 straipsnio 3 dalį, 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VDI, prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Atsakovė 2022 m. birželio 22 d. gavo VDI sprendimą Nr. IVD-222 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu. 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl ieškovo asmeninių savybių bei netinkamo elgesio nesuderinamumo su bendrovės interesais, bendrovės deklaruojamomis vertybėmis ir etikos principais. 2022 m. rugpjūčio 11 d. su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 59 straipsnio 1 dalį išmokant 6 VDU dydžio išeitinę kompensaciją.
2.3. 2022 m. gegužės 5 d. Bendrovės Dokumentų valdymo sistemoje registruotas Bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo D. S. ir Traukinių techninės priežiūros Technologinių inovacijų vystymo vadovo M. B. tarnybinis pranešimas Nr. LS(LINK)-1777/2022, kuriame nurodoma, jog ieškovas dėl savo asmeninių savybių ir demonstruojamo nepagarbaus, neetiško elgesio kitų bendrovės darbuotojų atžvilgiu sukelia pastebimą neigiamą įtaką Technologinių inovacijų vystymo, kaip funkcinio vieneto, betarpiškai bendradarbiaujančio su kitų padalinių kolegomis, užsibrėžtų tikslų, kuriamo pasitikėjimo ir siektinų rezultatų kontekste. Ilgalaikis ieškovo elgesio stebėjimas rodo, kad ieškovo požiūris į kolegas, nemandagiai ir nekorektiškai reiškiama kritika neatitinka bendrovės interesų, bendrovėje deklaruojamų vertybių bei etikos principų. Metus vykstanti komunikacija su ieškovu rodo, jog jo elgesys nekinta, priešingai, kuria blogą precedentą manyti, jog toks elgesys su kolegomis yra toleruotinas reiškinys, mažina galimybes efektyviai bendradarbiauti su kitų padalinių darbuotojais. Tarnybiniame pranešime buvo įvardinti ieškovo netinkamo elgesio pavyzdžiai ir pridėti to įrodymai. Atsižvelgiant į tai, bendrovės generalinio direktoriaus sprendimu pritarta tarnybiniame pranešime teiktam siūlymui nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2.4. Ieškovo kritika vadovams prasidėjo 2019 m. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadovu pradėjus dirbti A. K. ir jam pavaldžiai (duomenys neskelbtini) vadovei S. V. Neva dėl vadovų nesupratingumo, nekompetentingumo bei arogantiškumo prasidėjo konfliktai tarp darbuotojų ir vadovų. Ieškovui nepatiko paskirti vadovai, jis asmeniškai juos vertino kaip nekompetentingus, dėl to jiems pradėjo reikšti kritiką netinkamais būdais. Atsakovė nurodo, kad konfliktų tarp kitų darbuotojų ir vadovų nebuvo, o būtent ieškovui netiko paskirti vadovai.
2.5. Darbdavys, nustatęs netinkamą ieškovo elgesį, ėmėsi priemonių situacijai pakeisti. Ieškovas buvo informuotas apie netinkamą elgesį, dažnėjant (duomenys neskelbtini) grupės nusiskundimams dėl netinkamo ieškovo bendravimo, kritiškų asmeninių nuostatų kolegų atžvilgiu, buvo priimtas Bendrovės vadovų sprendimas vengti ieškovo tiesioginio kontakto su (duomenys neskelbtini) grupės kolegomis, o dalyvauti techninių specifikacijų rengime (papildomam techninių specifikacijų tikrinimui) nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas kitas darbuotojas. Nuo to laiko atmosfera, bendravimo kokybė bei atsiliepimai iš (duomenys neskelbtini) grupės kolegų ženkliai pagerėjo. Tačiau darbuotojui nuo 2022 m. balandžio mėn. perėjus dirbti į kitą bendrovės padalinį, tarpinės grandinės papildomam specifikacijų tikrinimui neliko, o atsakovė negali ir neturi pareigos skirti nuolatinio tarpininko tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) grupės kolegų.
2.6. Ieškovo teiginiai, kad atsakovės inicijuojamas darbo santykių su juo nutraukimas yra dėl jo su darbuotojų atstovavimu ir jų teisių gynimu susijusios veiklos – nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas aktyviai vykdė darbuotojų atstovo funkcijas, dalyvavo derybose su atsakove ar kitaip atstovavo darbuotojus, ir dėl tokių savo veiksmų yra atleidžiamas iš pareigų. Atsakovė, prieš pradėdamas atleidimo procedūrą, kreipėsi į VDI sutikimo atleisti darbuotoją. VDI atsakovės veiksmuose neįžvelgė diskriminavimo ieškovo atžvilgiu požymių. VDI nustatė, kad atsakovė pateikė darbo sutarties nutraukimo motyvus bei įrodymus, kad darbo sutartį su ieškovu ketina nutraukti dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, nediskriminuojant veiklos ir/ar narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu, o būtent, dėl ieškovo demonstruojamo nepagarbaus, neetiško elgesio, kuris nesuderinamas su bendrovės vertybėmis ir iš esmės pažeidžia jos interesus.
2.7. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovė negalėjo nutraukti darbo sutarties su ieškovu, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovo pateikto skundo dėl VDI sprendimo. Ieškovo atleidimo metu 2022 m. birželio 22 d. VDI sprendimas Nr. IVD-222 buvo galiojantis, jo galiojimas nebuvo panaikintas ar sustabdytas. Tai, jog ieškovas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, nesustabdė sprendimo galiojimo. Dėl VDI išduoto sutikimo vykstantis ginčas vyksta administraciniame teisme pagal administracinių bylų teisenos įstatymą ir jam nėra taikomos DK nuostatos, todėl šis ginčas negali būti laikomas darbo ginču pagal DK 213 straipsnio nuostatas. Atitinkamai šios bylos nagrinėjimo metu VDI sutikimas taip pat yra galiojantis, nes 2022 m. rugsėjo 12 d. administracinėje byloje Nr. eI2-5669-1114/2022 Vilniaus administracinis teismas atmetė ieškovo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VDI 2022 m. birželio 22 d. sprendimą.
2.8. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, jog siekis jį atleisti yra susijęs su jo pastabomis vadovams dėl saugos priemonių, saugumo reikalavimų pažeidimų ir pranešimų apie neteisėtus atsakovės veiksmus. Atsakovė nurodo, kad vertina visų darbuotojų pastabas apie įmonės veiklą, yra sukūrusi tam ne vieną įrankį, skatina darbuotojus informuoti atsakovę, todėl ieškovo atleidimas nesusijęs su jo teiktais pranešimais apie neva neteisėtą atsakovės veiką. Ieškovo minimas pranešimas apie, jo manymu, neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų vykstančius pirkimus ir fiktyvius apmokėjimus buvo išnagrinėti tiek atsakovės, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT). FNTT 2022 m. birželio 3 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad buvo pasikėsinta padaryti ar galėjo būti padaryta, ar kad buvo padaryta bet kokia baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė ieškovo skundą.
2.9. Su prašymu priteisti neturtinę žalą atsakovė nesutiko, nes ieškovas nepatyrė ir neįrodė jokios neturtinės žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie neturtinę žalą pagrįsti.
2.10. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo grąžinimu į darbą, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, kuri suteikia darbdaviui teisę prašyti teismo negrąžinti darbuotojo į darbą. Nurodo, kad ieškovas neturėtų būti grąžinamas į darbą, nes jis nevertina kritiškai savo elgesio, jo nepakeitė darbo metu pas atsakovę. Ieškovo elgesys neigiamai veikia kitus bendrovės darbuotojus, jis demonstruoja netinkamą požiūrį į darbą bei nepagarbą bendrovės darbo organizavimui. Ieškovui grįžus į darbą, būtų kuriamas precedentas, jog atsakovė toleruoja netinkamą darbuotojų elgesį ir nesiima jokių priemonių situacijai pakeisti. Negrąžinus ieškovo į darbą, skaičiuojant kompensaciją, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ieškovui atleidimo metu atsakovė išmokėjo 6 VDU, kas reiškia, kad pakeitus atleidimo straipsnį ieškovas šią išmoką gavo nepagrįstai. Kompensacijos paskirtis yra kompensuoti darbuotojo netekimus, tačiau tai neturėtų būti sąlyga darbuotojui nepagrįstai praturtėti. Ieškovas jau yra gavęs VDU, todėl jie turėtų būti įskaityti, jei tokia kompensacija būtų priteisiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad byloje ginčo nėra dėl to, kad VDI davė sutikimą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Taigi, atsakovė DK 168 straipsnio 3 nustatyta tvarka kreipėsi į VDI teritorinį skyrių su motyvuotu prašymu. Be to, apie tai informuotas darbuotojų atstovaujamasis organas ir pats ieškovas, tuo pačiu buvo suteikta galimybė darbuotojų atstovui ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Kas reiškia, jog VDI teritorinis skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka įvertino, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje ir davė sutikimą, kuris buvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad administracinis sprendimas paprastai yra vykdomas nedelsiant (ar per įstatyme nustatytus terminus), o skundo padavimas administraciniam teismui nesustabdo jo vykdymo. Be to, ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl sutikimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI2-5669-1114//2022 neišreiškė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl atsakovė, gavusi VDI teritorinio skyriaus sutikimą, turėjo teisinį pagrindą vadovaudamasi DK 168 straipsnio 3 dalimi pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą, nepaisant to, jog ieškovas minėtą sutikimą ginčijo administracine tvarka.
5. Priešingai nei teigia ieškovas, teismo vertinimu, DK 168 straipsnio 3 dalimi nuostata, jog darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas, šio ginčo atveju netaikytina, nes administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, o ne darbo. Be to, teisės normos negali būti aiškinamos atsietai viena nuo kitos. DK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimo dėl VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu DK 168 straipsnio 3 dalyje VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimo įsiteisėjimas, kaip būtina sąlyga darbdaviui darbuotojo atleidimo veiksmams atlikti, nėra įtvirtinta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų suformavęs raštišką pranešimą kompetentingoms institucijoms apie pažeidimus atsakovės bendrovėje, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, kas būtų prielaida laikyti ieškovą turint pranešėjo statusą minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pagrindu. Todėl nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus nutraukti darbo sutartį.
6. Teismas taip pat nustatė, kad darbdavys tinkamai nurodė ir pagrindė atleidimo priežastį – darbdavys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė darbuotojų nuomonę dėl negalėjimo dirbti komandoje su ieškovu dėl jo pademonstruoto nekorektiško ir nepagarbaus elgesio, negebėjimo bendrauti dalykiškai, argumentuotai išdėstyti savo poziciją, išklausyti kito nuomonę, sklandžiai dirbti kolektyve. Darbdavys išreiškė nepasitikėjimą ieškovu ir jo gebėjimų dirbti komandoje su kitais nariais stoką. Tuo tarpu elektroninių laiškų turinys, rašymo stilius, naudojant tam tikrus epitetus, ar, kitame kontekste nors ir įprastus kasdieninėje kalboje vartojamus kreipinius ir žodžius, kurie ieškovo rašytų elektroninių laiškų turiniui suteikia menkinamąją, turinčią neigiamą atspalvį reikšmę, teismo manymu, pagrįstai darbdavio buvo įvertinti kaip pagarbos kitiems darbuotojams trūkumas, netoleruotinas kolektyvo narių bendravime. Teismas sutiko su darbdavio išreikšta pozicija, jog esminę įtaką tam darė ieškovo pasirinktas komunikacijos būdas, o ne turinys. Ieškovo atleidimas iš darbo buvo ne spontaniškai priimtas darbdavio sprendimas, tačiau ilgalaikio darbuotojo elgesio stebėjimo rezultatas.
7. Nagrinėdamas šią bylą, teismas taip pat nenustatė, jog ieškovo atleidimas iš darbo būtų susijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje ar darbdavys siektų su juo susidoroti dėl reiškiamos nuomonės ar pastabų. Ir priešingai, kaip nurodė atsakovė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė netoleruoja korupcijos, skatina vadovautis principu „Pastebėjai – pranešk“ ir apie pastebėtą neteisėtą elgesį, planuojamą daryti, daromą arba padarytą nusikalstamą veiką, piktnaudžiavimą ar darbo organizavimo trūkumus ir tam sukurtas yra ne vienas įrankis. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į jo pastabas darbdavys atsižvelgė. VDI neįžvelgė diskriminavimo dėl narystės Profesinėje sąjungoje ieškovo atžvilgiu požymių, tai patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.
8. Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbo santykių nutraukimas, ypač, kai darbo santykiai tęsiasi ilgą laiką, yra nemalonus ir keliantis neigiamus išgyvenimus. Tačiau šioje byloje nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi darbo sutarties nutraukimo tvarką ar nepagrįstai atleidusi ieškovą, t. y. nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo išmokėta šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo nesant pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą dėl jo atleidimo iš darbo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nutraukdamas darbo sutartį kol dar vyksta ginčas teisme ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl VDI duoto sutikimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu, atsakovė pažeidė imperatyvią procedūrinę DK nuostatą, draudžiančią nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis tol, kol vyksta darbo ginčas dėl VDI duoto sutikimo tokią darbo sutartį nutraukti.
9.2. DK 168 straipsnio 3 dalyje kalbama apie darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens darbo sutarties nutraukimą, VDI dalyvavimą šiame procese ir jos priimto sprendimo apskundimą. Taigi, šiame straipsnyje kalbama apie VDI sutikimą atleisti darbuotoją, jo apskundimo tvarką, o ne darbuotojo ir darbdavio darbo ginčą DGK ar teisme. Tai kartu reiškia, kad, priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, darbuotojas gali būti atleistas, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl VDI duoto sutikimo jį atleisti.
9.3. Administracinis teismas neturėtų pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – VDI sprendimo (duoto sutikimo atleisti darbuotoją) sustabdymą, nes remiantis DK 168 straipsnio 3 dalimi, tokio sprendimo vykdymas, t. y. darbuotojo atleidimas negalimas, kol vyksta ginčas dėl VDI duoto sutikimo teisėtumo.
9.4. DK 213 straipsnio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais darbo ginčais laikomi ir ginčai tarp kitų santykių dalyvių, t. y. ne tik tarp darbdavio ir darbuotojo, kaip tai siaurai aiškina pirmosios instancijos teismas ir atsakovė.
9.5. Ieškovas dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų pirmiausia kreipėsi į bendrovės viduje veikiančią pasitikėjimo liniją, o nesulaukus jokios reakcijos iš ten, buvo parašytas skundas prokuratūrai. Pranešimus apie darbdavio pastebėtus netinkamus pirkimų atvejus, ieškovas teikė kaip Profesinės sąjungos įgaliotas darbuotojų atstovas. Vietoje dalykiško aplinkybių išsiaiškinimo, įstaigos skelbiamas vertybes atitinkančio bei abipusiai garbingo sprendimo priėmimo atsakovė ėmėsi pranešime nurodytų įvykių nuslėpimo, o ieškovas sulaukė neigiamo poveikio priemonių, neadekvačių ir negarbingų susidorojimo veiksmų.
9.6. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas DK 31 straipsnio 3 dalies ir DK 59 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra apibrėžiama, kad apie darbdavio (atsakovės) netinkamą veiklą ar pažeidimus pranešęs darbuotojas (ieškovas) turi turėti būtent pranešėjo statusą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, o informacijos apie pažeidimus pateikimas turi atitikti Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatą.
9.7. 2022 m. gegužės ieškovo vadovų tarnybinis pranešimas dėl neva nemandagaus ieškovo bendravimo yra grindžiamas 2021 m. vasario, gegužės ir gruodžio mėn. el. laiškais, t. y. pakankamai senais el. laiškais, kuriais ieškovas nustatyta tvarka atvirai ir raštiškai atkreipdavo tiesioginių vadovų dėmesį dėl šioje veikloje darbo sąlygų trūkumų. Visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė, praėjus daugiau nei metams laiko ir klausimui išsisprendus, tuo tarnybiniame pranešime grindžia ieškovo nemandagų bendravimą.
9.8. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad galutinis sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu buvo priimtas 2022 m. balandį, kai ieškovas, nesutikdamas su jo veiklos vertinimu, pateikė skundą. Pirma, nesutikdamas su veiklos vertinimu, darbuotojas turi teisę tokį veiklos vertinimą apskųsti. Antra, ieškovo skunde nėra nei vieno necenzūrinio, nemandagaus, įžeidžiančio žodžio.
9.9. Ieškovas visus pranešimus teikė kaip profesinės sąjungos įgaliotas atstovas, todėl tarnybinis pranešimas dėl neva nemandagaus ieškovo bendravimo su kolegomis buvo sukurtas, siekiant surasti priežastį atleisti vadovams „nepatogų“ darbuotoją ir Profesinės sąjungos narį, nuolat pastebintį ir keliantį klausimus dėl saugos reikalavimų nesilaikymo, darbuotojų teisių pažeidimo, galimai netinkamo (ar net nusikalstamo) vadovų elgesio.
9.10. Ieškovas teikė savo pareiškimus atsakovės nustatyta tvarka reikšdamas apeliacijas, atsiliepdamas į el. laiškus, kuriuose darbuotojas buvo nepagrįstai apkaltinamas netinkamu darbo atlikimu, atkreipdamas savo tiesioginių vadovų dėmesį dėl veikloje darbo sąlygų trūkumų, kai kurių vadovų netinkamo elgesio ir etikos, dėl darbuotojų netinkamo darbo organizavimo, dėl darbuotojų ir keleivių saugumo, dėl priimamų techninių ir technologinių sprendimų tinkamo saugumo užtikrinimo. Atsiliepdami laiškuose patys atsakovės vadovai pripažįsta, kad ieškovo išdėstytos pastabos yra tinkamos ir pagrįstos, ir į jas atsižvelgiama.
9.11. Prie 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. LS(LINK)-1777/2022 pridėti neva ieškovo nepagarbų bendravimą įrodantys el. laiškai (jų ištraukos) yra neobjektyviai ir tendencingai ištrauktos iš bendro faktinių aplinkybių konteksto bei nekorektiškai suredaguotos. Taip pat atsakovė manipuliavo faktinėmis aplinkybėmis, niekuo nepatvirtintais bei tikrovės neatitinkančiais pareiškimais, į kuriuos atsižvelgė teismas.
9.12. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nebuvo tinkamai ištirti ir atsižvelgta į visus byloje esančius įrodymus, nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti liudytojų parodymai.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai nurodoma:
10.1. Darbdavys pateikė teismui visus įrodymus, kurių pagrindu priėmė sprendimą, kad ieškovo elgesys nebuvo tinkamas ir tai sudarė pagrindą priimti sprendimą dėl atleidimo DK 59 straipsnyje nustatyta tvarka.
10.2. Priešingai nei teigia ieškovas, darbuotojas nebuvo atleistas už netinkamą elgesį tik 2021 m. Rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtino, kad darbuotojo elgesys visu laikotarpiu nuo 2021 m. iki pat atleidimo buvo netinkamas. Su ieškovu ne kartą buvo kalbėtasi, jam teiktos pastabos dėl elgesio, tačiau situacija iš esmės negerėjo. Darbuotojas savo elgesio net nesistengė vertinti ir keisti, kas ir sudarė pagrindą darbdaviui priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo.
10.3. 2022 m. kovo mėn., darbuotojui pristačius jo metinį veiklos vertinimą „Iš dalies atitinka“, darbuotojas su juo nesutiko ir bendrovės vadovų sprendimą įvardijo kaip neargumentuotą, absurdiškai neobjektyvų bei dėl neadekvatumo įžeidžiantį jo orumą, įtakotą suasmenintais negarbingais tikslais atsilyginti, bandymą „užčiaupdyti” dėl tam tikrų klausimų, o taip pat metantį neskaidrumo ir neobjektyvumo šešėlį ant pačios vertinimo sistemos. Tokiu savo elgesiu darbuotojas dar kartą pademonstravo nepagarbų, neetišką elgesį, įžeidžiančiais pasisakymais kvestionavo bendrovės vadovų sprendimą bei jų turimą kompetenciją.
10.4. Ieškovo atleidimo pagrindas buvo ne pastabos atsakovės vadovams, o būtent ieškovo elgesys, posakiai ir požiūris į kolegas. Į konstruktyvias ieškovo pastabas dėl veiklos organizavimo buvo atsižvelgiama. Tačiau pastabos ir kritika turi būti reiškiamos pagarbiai ir etiškai, o ieškovas dažnu atveju nesirinko pagarbių pasakymų ir savo pasisakymais viešai žemino kolegas.
10.5. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė tik atskiras jo paties kviestų liudytojų liudijimų detales, kurios iš dalies atitinka ieškovo versiją. Tačiau teismas vertino visų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.
10.6. Ieškovo atleidimo metu VDI sprendimas buvo galiojantis, jo galiojimas nebuvo panaikintas ar sustabdytas. Tai, jog ieškovas kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl VDI sprendimo panaikinimo, nesustabdė sprendimo galiojimo.
10.7. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog darbdavys turi leisti dirbti darbuotojui, kol tęsiasi administracinė byla dėl VDI sutikimo teisėtumo, kadangi taip pažeidžiamas darbdavio interesas dėl tinkamos darbo aplinkos kūrimo.
10.8. Dėl VDI išduoto sutikimo ginčas vyksta administraciniame teisme pagal administracinių bylų teisenos įstatymą ir jam nėra taikomos DK nuostatos, todėl šis ginčas negali būti laikomas darbo ginču pagal DK 213 straipsnio nuostatas.
10.9. Ieškovo teiginiai dėl atleidimo pagrindo yra nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad darbuotojas aktyviai vykdė darbuotojų atstovo funkcijas, dalyvavo derybose su darbdaviu ar kitaip atstovavo darbuotojus ir dėl tokių savo veiksmų yra atleidžiamas iš pareigų.
10.10. Darbdavys visais atvejais teigiamai reaguodavo į darbuotojo pateiktas pastabas. Kaip nustatyta iš bendrovės teiktų el. laiškų, į darbuotojo pastebėjimus taip pat buvo atsižvelgta. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, jog ilgus metus darbdavys, skatinęs darbuotojus ir patį ieškovą teikti informaciją, staiga nusprendė atleisti vieną konkretų darbuotoją – ieškovą dėl pranešimų apie veiklos trūkumus.
10.11. Ieškovas nepatyrė ir neįrodė jokios neturtinės žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie neturtinę žalą pagrįsti. Nors ieškovas nurodo, jog patyrė sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra įrodymų, kokie tai sveikatos sutrikimai ir kaip jie susiję su darbuotojo atleidimu.
10.12. Ieškovas neturėtų būti grąžinamas į darbą, nes darbuotojas nevertina kritiškai savo elgesio, jo nepakeitė darbo metu pas darbdavį. Ieškovui grįžus į darbą, būtų kuriamas precedentas, jog darbdavys toleruoja netinkamą darbuotojų elgesį ir nesiima jokių priemonių situacijai pakeisti. Be to, po ieškovo atleidimo bendrovėje įvyko struktūriniai pertvarkymui, kurių metu ieškovo buvusi darbo vieta neišliko.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – DK 168 straipsnio komentarą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018).
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateiktas DK 168 straipsnio komentaras laikytinas teisine literatūra ir sudedamąja teisės doktrinos dalimi, o ne rašytiniu įrodymu nagrinėjamoje byloje, šios teisinės literatūros ištraukos priėmimo klausimas nespręstinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta:
18.1. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėse nepertraukiamai dirba nuo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) darbo sutarties priedu Nr. 529 ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas į UAB „LTG Link“ (duomenys neskelbtini) pareigas, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos komiteto valdybos narys nuo (duomenys neskelbtini).
18.2. 2022 m. gegužės mėn. atsakovės (duomenys neskelbtini)vadovas D. S. ir (duomenys neskelbtini) vadovas M. B. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į atsakovės generalinį direktorių su siūlymu nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes darbuotojas neadekvačiai priima kritiką, rodo menkinantį ir neigiamą požiūrį į bendrovę ir jos darbuotojus, nekuria pagarbių santykių tarp kolegų.
18.3. Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VDI, prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. 2022 m. birželio 22 d. atsakovė gavo VDI sprendimą Nr. IVD-222 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu.
18.4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. įspėjimu atsakovė informavo ieškovą, kad vadovaujantis DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) po 3 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis. 2022 m. rugpjūčio 11 d. su darbuotoju darbo sutartis buvo nutraukta.
18.5. Su tuo nesutikdamas, 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo ieškovas kreipėsi į DGK, kuri 2022 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovo reikalavimus atsakovei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo kaip nepagrįstus.
19. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovą dirbti į buvusias pareigas, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti ieškovui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad skundo padavimas administraciniam teismui dėl VDI sutikimo, nestabdo tokio sutikimo vykdymo. Be to, pasak teismo, administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių, o ne darbo, todėl toks ginčas nelaikytinas darbo ginču ir ieškovo atleidimui nėra taikytina DK 168 straipsnio 3 dalies nuostata. Tuo tarpu atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėjo tam objektyvų pagrindą – bylos aplinkybės patvirtino ieškovo nepagarbų, konfliktišką ir atsakovei nepriimtiną elgesį. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, jog ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas tiek dėl procedūrinių pažeidimų (DK 168 straipsnis), tiek ir dėl to, kad nebuvo faktiškai jokio pagrindo su juo nutraukti darbo sutarties (DK 59 straipsnis).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma būtina atsakyti į klausimą, ar darbdavio (atsakovės) darbo sutarties su darbuotoju (apeliantu) nutraukimas atitiko imperatyvių teisės nuostatų (DK 168 straipsnis) procedūrinius reikalavimus, ir ar šių procedūrinių reikalavimų pažeidimai (jei tokie buvo) gali sąlygoti apelianto atleidimo iš darbo neteisėtumą.
Dėl atleidimo iš darbo procedūrinių reikalavimų (ne)pažeidimo
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog DK 168 straipsnio 3 dalies nuostata apelianto atžvilgiu nėra taikytina, nes VDI sutikimo apskundimas laikytinas administraciniu, o ne darbo ginču. Apeliantas teigia, kad nutraukdamas darbo sutartį kol dar vyksta ginčas teisme ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl VDI duoto sutikimo nutraukti darbo sutartį su apeliantu, atsakovė pažeidė imperatyvią procedūrinę DK nuostatą, draudžiančią nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis tol, kol vyksta darbo ginčas dėl VDI duoto sutikimo tokią darbo sutartį nutraukti.
22. DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.
23. DK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio kodekso nustatyta tvarka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) 21 straipsnio 1 dalį darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
25. Byloje nėra ginčo dėl apelianto veiklos Profesinėje sąjungoje. Apelianto įgyvendinamas darbuotojų atstovavimas taip pat buvo žinomas ir atsakovei, dėl ko ji, vadovaudamasi DK 168 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VDI prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su apeliantu pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. VDI 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. IVD-222 davė sutikimą nutraukti darbo sutartį su apeliantu. Dėl minėto VDI sprendimo apeliantas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5669-1114/2022, apelianto skundą atmetė. Apeliantas teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iškelta administracinė byla Nr. eA-1103-556/2023), tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas. Vis dėlto, atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutraukė su apeliantu darbo sutartį vadovaudamasi DK 168 straipsnio 3 dalimi, jog gautas VDI sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovės teigimu, tai, jog apeliantas kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl VDI sprendimo panaikinimo, nesustabdė VDI sprendimo galiojimo, nes VDI sprendimo ginčijimas nelaikytinas darbo ginču DK 168 straipsnio 3 dalies kontekste. Tokiai atsakovės pozicijai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, nuodugniai ištyrusi nagrinėjamos bylos medžiagą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.
26. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta išimtinai darbdavio valia ir veiksmais, nesulaukus ginčų dėl VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį teisėtumo pabaigos. Tuo tarpu tiek DK 168 straipsnio 3 dalyje, tiek VDI sprendime nurodoma, jog toks sprendimas yra skundžiamas ABTĮ tvarka, todėl vien VDI sutikimo išdavimas darbo santykių šalių neturi būti sutapatinamas su galutiniu rezultatu. Be to, DK 168 straipsnio 3 dalis draudžia atleisti darbuotoją kol vyksta darbo ginčas. Taigi, įstatyme įtvirtinta VDI sprendimo apskundimo galimybė ir draudimas, kol vykdoma tokia procedūra, darbdaviui nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, kad, kai darbdavio inicijuojama darbo sutarties nutraukimo procedūra, susijusi su darbuotoju, kuris įgyvendina darbuotojų atstovavimą, tokio darbuotojo atleidimo procedūros neturėtų būti įgyvendinamos tol, kol nėra gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimas atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį ir nėra pasibaigę teisminiai ginčai dėl tokio sutikimo teisėtumo. Tokia išvada darytina iš paties DK 168 straipsnio turinio ir jame įtvirtino reguliavimo svarbos.
27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės normos negali būti aiškinamos atsietai viena nuo kitos. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalis, nepagrįstai sprendė, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas VDI sprendimo įsiteisėjimas, kaip būtina sąlyga darbdaviui vykdant darbuotojo atleidimo procedūras.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad darbuotojui ar darbuotojų atstovui, taip pat ir darbdaviui administraciniame teisme ginčijant VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti ar duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas galioja draudimas nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis ar keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu apskundus VDI sprendimą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, darbdavys turi teisę pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą per vieną mėnesį. Tokio pat termino pagal analogiją reikia laikytis ir tada, kai VDI sprendimu sutinka dėl darbuotojo atleidimo (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 497).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas teisės nuostatas ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad aiškinant DK 168 straipsnį turi būti atsižvelgiama į tai, jog DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalyse expressis verbis nustatyta apskundimo tvarką (ABTĮ), išskirti apskundimo terminai ir teisės darbdaviui suteikimas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sisteminis DK 168 straipsnio visų dalių aiškinimas reiškia, jog darbuotojas gali būti atleistas tik kai yra baigiamas VDI sprendimo teisėtumo nagrinėjimas teisme. Pažymėtina ir tai, kad šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „darbo ginčas“ turi būti suprantama ir taikoma būtent DK 168 straipsnyje reglamentuojamų santykių ir procedūrų kontekste. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad VDI sprendimo ginčijamas administraciniame teisme nelaikytinas darbo ginču, nes iškelta administracinė byla, nepagrįstai siaurinamai aiškino sąvoką „darbo ginčas“ ir nepagrįstai netaikė nagrinėjamam ginčui DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 168 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo, kuris yra profesinės sąjungos valdymo organo narys, garantija būti atleistam iš darbo tik esant VDI sutikimui (dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo kilus ginčui teisme – tik sulaukus galutinio teismo sprendimo) yra viena esminių garantijų, sukuriančių tinkamas prielaidas efektyviai veikti profesinėms sąjungoms. Dėl to kitoks DK 168 straipsnio nuostatų aiškinimas iš esmės paneigtų profesinių sąjungų veikimo efektyvumą.
30. Šiame kontekste taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad darbuotojas, norėdamas, jog kol administraciniame teisme vyksta ginčas dėl VDI duoto sutikimo, VDI duoto sutikimo galiojimas būtų sustabdytas, turėjo teismo prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip minėta DK 168 straipsnyje aprašyta VDI sutikimo (ne)išdavimo procedūra, jos apskundimo tvarka, be kita ko, nurodant ir tai, kad darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta, kol vyksta darbo ginčas. Tai reiškia, kad VDI sutikimas juridinę galią atleidžiant darbuotoją įgyja tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus teisme ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Tuo tarpu pagal analogiją turima taikyti DK 168 straipsnio 4 dalis nurodo, kad toks sustabdymas yra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė aplinkybę, kad VDI sprendimą nagrinėjant administraciniame teisme, jo atžvilgiu nebuvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir jo galiojimas sustabdytas.
31. Taigi, DK 168 straipsnis nustato ne tik darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio darbuotojo garantijas ir apsaugą bei darbdavio pareigą gauti VDI sutikimą atleisti tokį darbuotoją, bet ir suteikia abiem darbo sutarties šalims teisę teismo tvarka ginčyti bet kokį VDI sprendimą, o taip pat draudžia atleisti darbuotoją kol toks ginčas vyksta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir teisės doktriną ginčo klausimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovė (darbdavė) nagrinėjamoje byloje tinkamai laikėsi procedūrinių reikalavimų, nes VDI išdavė sutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo su darbuotuoju (apeliantu), netinkamai aiškino ir taikė DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliantui apskundus VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą duoti sutikimą atleisti apeliantą, toks sutikimas juridinę galią atleidžiant apeliantą įgis tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus teisme ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad situacija, kai darbuotojo atžvilgiu yra išduotas VDI sprendimas, tačiau jis apskųstas nustatyta tvarka, darbuotojas negali būti atleistas iš darbo dėl DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo, kol vyksta darbo ginčas dėl VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį (apeliantą) teisėtumo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo jurisprudencijoje DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija darbuotojui yra aiškinama taip, kad nepasibaigus teisminiam ginčui dėl VDI sutikimo, darbuotojas, kurį ketinama atleisti, negali būti ne tik atleidžiamas, tačiau negali būti išleidžiamas į prastovą, o VDI sutikimas juridinę galią atleidžiant darbuotoją įgyja tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus teisme ir įsiteisėjus teismo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023).
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės padarytas DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimas nagrinėjamu atveju yra esminis, juo buvo šiurkščiai pažeista įstatymu imperatyviai nustatyta darbuotojo, įgyvendinančio darbuotojų atstovavimą, atleidimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šiurkštus procedūrinis pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti apelianto atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl atsakovės nurodytų darbuotojo atleidimo pagrindų pagal DK 59 straipsnį vertinimas neturi įtakos apelianto atleidimo neteisėtumui, dėl to dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas yra tenkintinas, apelianto atleidimą iš darbo pripažįstant neteisėtu, nes buvo iš esmės pažeista darbuotojo atleidimo tvarka (DK 168 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą DK 168 straipsnio 3 dalies pagrindu, ir tai sudaro pagrindą šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis).
Dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą
35. Apeliantas ieškiniu prašė, be kita ko, pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu ir grąžinti jį į darbą. Apeliaciniu skundu apeliantas (darbuotojas) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti visiškai.
36. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
37. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą
; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija.
38. Taigi, pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytini DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinti alternatyvūs darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 46, 48 punktai).
39. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė laikėsi pozicijos, jog nesutinka su apelianto grąžinimu į darbą. Pasak jos, apeliantas neturėtų būti grąžinamas į darbą, nes darbuotojas nevertina kritiškai savo elgesio, jo nepakeitė darbo metu pas darbdavį. Be to, po apelianto atleidimo atsakovės bendrovėje įvyko struktūriniai pertvarkymui, kurių metu apelianto buvusi darbo vieta neišliko.
40. Byloje atsakovui nurodžius, kad ieškovo pareigybė (darbo vieta) panaikinta dėl atsakovės atliktų darbo organizavimo pertvarkymų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo pagrindu atsakovė nuosekliai procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą negrąžinti ieškovo į buvusį darbą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio 4 dalyje ieškovo teisių gynimo būdą. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks darbuotojo pažeistų teisių gynybos būdo parinkimas atitinka naujausią kasacinio teismo jurisprudenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023).
Dėl neteisėtai atleistam darbuotojui priklausančių išmokų
41. Kaip minėta, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį nustačius, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas į buvusį darbą negali būti grąžintas, jam priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant DK nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodyta, kad ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant įjos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK straipsniuose; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad priteistinos kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
43. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad priteisiamos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais, o patį išskirtinį atvejį turi pateisinti ypatingos aplinkybės. Išskirtinės aplinkybės yra tokios, kurios pateisina mažinimu siekiamą apginti reikšmingą tikslą (pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo vietas) (Martišienė, B. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnį. Teisė, 2014, t. 90). Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios kompensacijos paskirtis bei tikslas siejamas ne tik su siekiu kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau kartu ir su tam tikru suvaržymu darbdaviui, todėl, sprendžiant dėl jos dydžio, siekiama protingos pusiausvyros ir atsižvelgiama į platų pirmiau aptartų aplinkybių spektrą.
44. Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853) reikalavimų (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
45. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nutraukdama su apeliantu darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį išmokėjo apeliantui 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Iš byloje esančios pažymos apie apeliantui priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad ji atitinka Aprašo reikalavimus, apskaičiuotas apelianto vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2 028,29 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 97,04 Eur. Apeliantas iš esmės atsakovės pateiktų paskaičiavimų neginčijo ir plačiau dėl jų nepasisakė. Apeliantas neteisėtai atleistas 2022 m. rugpjūčio 11 d., iki apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo apeliantas buvo priverstinėje pravaikštoje mažiau nei metus, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. birželio 6 d., kas sudaro 206 darbo dienas. Taigi, apeliantui priteistinas 19 990,24 Eur dydžio (97,04 Eur x 206 d.) vidutinis darbo užmokestis (prieš mokėtinus mokesčius) už priverstinės pravaikštos laiką iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi priverstinės pravaikštos laikas nesiekia metų, apeliantui taip pat priteistina 97,04 Eur už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, taikant 5 darbo dienų savaitę, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, nenustatyta pagrindų mažinti priteistinos kompensacijos dydį už priverstinės pravaikštos laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis darbo santykiai iš esmės siejo nuo (duomenys neskelbtini), darbuotojas dirbo pagal specializuotas kompetencijas, kurias pritaikyti kitose srityse gali būti sudėtinga. Nors apelianto gautas vidutinis darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį, tačiau atsižvelgiant į apelianto darbo stažą, amžių, darbo specifiką bei atsakovės bendrovėje nurodomą vidutinį darbo užmokestį (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tai nesuteikia lemiamos reikšmės kompensacijos mažinimui. Tuo tarpu atsakovė yra įdarbinusi 592 darbuotojus, pastaruoju metu nesusidurianti su finansiniais sunkumais. Atsakovė neįrodinėjo specifinės savo padėties, kuri sudarytų pagrindą mažinti aptariamą priteistiną. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta atsakovės iniciatyva ir valia, šiurkščiai pažeidžiant procedūrinius darbuotojo atleidimo reikalavimus, atsakovei nesuteikus galimybės darbuotojui darbo santykių metu įsitikinti VDI sprendimo teisėtumu. Tokiu atveju spręstina, kad nėra pagrindo mažinti priteistinos kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikštą laiką, o įstatyme nurodytas suvaržymas darbdaviui sumokėti darbuotojui vidutinį mėnesinį atlyginimą, paskaičiuotą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, yra adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti ir atitinka tokios kompensacijos tikslus bei paskirtį.
47. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, neteisėtai atleistam ir į buvusį darbą negrąžinamam darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šiuo atžvilgiu atsakovė nurodo, kad apeliantui atleidimo metu atsakovė išmokėjo jam 6 vidutinių darbo užmokesčių, todėl jie turėtų būti įskaityti. Vadovaujantis kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką negali būti mažinama išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-969/2015, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020), teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju išmokėtos kompensacijos dydžiu prašoma mažinti tą pačią funkciją atliekančią kompensaciją, o ne išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovės pozicija, kad atsakovės išmokėta 6 vidutinių darbo užmokesčių kompensacija pagal DK 59 straipsnio 1 dalį įskaitytina į apeliantui priteistiną kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį (ne išmoką už priverstinės pravaikštos laiką) ir turi būti atitinkamai mažinama.
48. Byloje nustatyta, kad apelianto darbo stažas bendrovėje skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) ir dėl šių aplinkybių ginčas nekilo, todėl apeliantas turi teisę į maksimalaus dydžio kompensaciją pagal DK 218 straipsnio 4 dalį – 12 169,74 Eur (prieš mokesčius). Vis dėlto, atsakovei sumokėjus nurodyto dydžio kompensaciją kartus su kitais mokėjimais (pvz., kompensacija už nepanaudotas atostogas) nutraukiant su apeliantu sudarytą darbo sutartį, laikytina, kad apeliantas jau yra gavęs 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį, o antrą kartą priteisti tokią pačią sumą nėra teisinio pagrindo.
49. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui iš atsakovės priteistina 19 990,24 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos bei 97,04 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, taikant 5 darbo dienų savaitę, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos). Tuo tarpu apeliantui nėra priteisiama DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompensacija, nes jos dydis ir funkcija atitinka atsakovės sumokėtą kompensaciją pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.
Dėl neturtinės žalos
50. Apeliantas taip pat prašė priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nes darbdavys savo neteisėtu ir neteisingu sprendimu atleisti ieškovą iš darbo praktiškai paniekino jo įgytą patirtį ir kompetencijas. Pasak ieškovo, buvo atimtas pragyvenimo šaltinis bei sumažintos bendravimo galimybės, dėl sukelto nervinio streso ir įtampos patyrė sveikatos sutrikimų.
51. Neturtinės žalos atlyginimas, kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, neturėtų būti asmens nubaudimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo natūraliai kelia neigiamus išgyvenimus darbuotojui, ypač kai darbo teisiniai santykiai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl neturtinė žala darbuotojui atsiranda. Tačiau apeliantas (ieškovas) neįrodė, kad kilusios neturtinės žalos šiuo atveju neatlygina pripažintas darbdavio pažeidimo faktas ir priteistos piniginės išmokos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad apeliantui darbdavys išmokėjo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei teismo sprendimu jam priteisiama išmoka už priverstinės pravaikštos laiką. Tai, kartu su atsakovės pripažintais neteisėtais veiksmais atleidžiant apeliantą iš darbo, yra laikytina pakankama satisfakcija apelianto pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta papildomo pagrindo priteisti piniginį atlyginimą už ieškovo (apelianto) patirtą neturtinę žalą ir sprendžia, jog pažeidimo fakto konstatavimo ir priteistų išmokų užtenka apelianto neturtinei žalai kompensuoti. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos išieškojimo kaip nepagrįstą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
54. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas darbo teisės materialines teisės normas, iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tikslai įvertinti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, kadangi teismo sprendimu yra išspręsti tarpusavyje susiję turtiniai ir neturtiniai ieškinio reikalavimai, tačiau iš esmės rezultatas yra toks, kurio siekė apeliantas – jo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir taikytos kitos teisinės pasekmės. Dėl to šiuo atveju laikytina, kad apeliantas laimėjo bylą ir pirmojoje instancijoje, ir apeliacinėje instancijoje, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
57. Pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą apeliantas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, viso bylinėjimosi metu apeliantas patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos išlaidų sumos už kiekvieną rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, apeliantui iš atsakovės priteisia 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).
59. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo sprendimu papildomai turi būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Šiuo atveju apeliantas, kaip darbuotojas, pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tenkinant turtinius apelianto reikalavimus, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis, nuo teismo priteistos sumos (19 990,24 Eur) sudaro 450 Eur ir priteisiamas Lietuvos valstybei iš atsakovės.
60. Šioje byloje buvo patirtos 13,28 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apelianto M. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. B. ieškinio reikalavimus tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „LTG Link“, juridinio asmens kodas 305052228, (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. 529 su ieškovu M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal DK 168 straipsnio 3 dalį nutraukė neteisėtai. Negrąžinti ieškovo į darbą. Darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo laikytina nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“, juridinio asmens kodas 305052228, 19 990,24 Eur (devyniolika tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties eurų ir 18 ct.) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“, juridinio asmens kodas 305052228, 97,04 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 4 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, taikant 5 darbo dienų savaitę, bet ne ilgiau kaip už metus (skaičiuojant nuo atleidimo dienos 2022 m. rugpjūčio 11 d.).
Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“, juridinio asmens kodas 305052228, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LTG Link“, juridinio asmens kodas 305052228, Lietuvos valstybei 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė