Administracinė byla Nr. eI-274-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01578-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.2.1; 16.2.2; 16.2.4; 16.6; 55.1.1

 

 

 (S)

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,   

dalyvaujant pareiškėjos Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB Pirmosios investavimo įmonės atstovui – advokatui V. G.,

atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei – advokatei G. S.-D.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sekeslog 17“ atstovui - advokatui D. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB Vičiūnai atstovei – advokatei S. M.-R.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: P. Ž., N. A., Z. K.,    

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų: UAB ,,Uneta“, AB ,,SEB lizingas“, UAB Baltic Retail Properties atstovams,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: V. T., R. S.,   

          viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB Pirmosios investavimo įmonės skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

          Teismas

n u s t a t ė:

          pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

          1) panaikinti 2019 m. liepos 12 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. SD- 1125 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“;

          2) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją per nustatytą terminą - ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti patvirtinti Detaliojo plano „Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) , sujungimas, pagrindinės tikslinės žemė paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (pramonės sandėliavimo objektų statybos) ir kelio, esančio tarp jų, iškėlimo detalusis planas“, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-82, koregavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 20,0310 ha, pateiktą tvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 9 d.

 

          Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamu sprendimu atsakovė atsisakė patvirtinti detaliojo plano koregavimą. Sprendimas TPDRIS buvo paskelbtas 2019 m. liepos 15 d. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad detaliojo plano koregavimą atsakovė atsisako tvirtinti įvertinusi detaliojo plano sprendinius bei atsižvelgusi į UAB Vičiūnai pateiktą skundą. Savo sprendimą atsakovė iš esmės grindžia dviem teiginiais: 1) vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“(toliau - Bendrojo plano 1-asis pakeitimas), taip pat Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ (toliau - Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimas) sprendiniais, kadangi Bendrajame plane per detaliajame plane nagrinėjamą sklypą suplanuotas kelias, o detaliojo plano sprendiniuose šio kelio nėra; 2) 2019 m. liepos 2 d. UAB Vičiūnai skundu, kuriame nurodoma, kad detaliojo plano sprendiniuose apribojama galimybė visuomenei, tame tarpe ir gretimoms teritorijoms, funkciškai naudotis įrengta įvaža nuo A1 automagistralės. Ginčijame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė netvirtins detaliojo plano koregavimo sprendinių tol, kol bendradarbiaujant suinteresuotoms proceso pusėms nebus priimtas kompromisinis sprendimas dėl galimybės funkcionaliai naudotis įrengta įvaža nuo A1 automagistralės.

          Pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kuomet tvirtinančioji institucija turi teisę atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (TPĮ 5 str. 2 d.), o būtent: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti TPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas apskųstas teismui - tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu. Ginčo atveju neegzistuoja nei viena iš TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių. Pareiškėja dar 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje elektroniniu paštu bei tiesiogiai pateikė atsakovei pastarosios parengtą ir pateiktą pareiškėjai pasirašyti teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atliko detaliojo plano koregavimo dokumentų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nustatė, jog detaliojo plano koregavimo tikslai, planavimo procedūros ir planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritarė detaliojo plano koregavimo sprendinių teikimui tvirtinti. Šio teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano koregavimo patikrinimo akto neginčijo ir neginčija nei atsakovė, nei kiti suinteresuoti asmenys, pats aktas nebuvo apskųstas teismui. TPĮ 26 straipsnio 15 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neteikiamas tvirtinti/netvirtinamas, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti. Ginčo atveju minėta TPĮ nuostata taip pat negali būti taikoma ir nelaikoma pagrindu netvirtinti detaliojo plano koregavimo, kadangi Inspekcija, atlikusi detaliojo plano koregavimo dokumentų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą, 2018 m. lapkričio 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG87291 nustatė, jog detaliojo plano koregavimo tikslai, planavimo procedūros ir planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritarė detaliojo plano koregavimo sprendinių teikimui tvirtinti. Nesant TPĮ 26 straipsnio 15 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimo sprendinių.

          Akcentavo, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti keisti 2006 metais patvirtintą Detaliojo plano sprendinį dėl (duomenys neskelbtini)seniūnijos 10 m pločio kelio iškėlimo iš pareiškėjos žemės sklypo. Dėl to sprendime atsakovės nurodytas teiginys, kad detaliojo plano koregavimo dokumentai turėjo numatyti ir nustatyti Bendrojo plano 1-uoju pakeitimu ir Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimu numatytą perspektyvinę kelio atkarpą per žemės sklypą, negali būti laikomas teisėtu pagrindu atsiakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimo sprendinius. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas 2006 metų Detaliuoju planu, kurio sprendiniais buvo sujungti 2 gretimi žemės sklypai, pakeista pagrindinės tikslinė žemė paskirtis iš žemės ūkio į kitą (pramonės sandėliavimo objektų statybos), taip pat iškeltas šiuos sklypus skyręs kelias ((duomenys neskelbtini)sen. 10 m pločio kelias), nustatyti inžinieriams statiniams statyti, eksploatuoti bei aptarnauti būtini servitutai, nustatyti sklypo naudojimo apribojimai (statinių aukštingumas, užstatymo intensyvumas ir pan.). 2006 metais patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis. TPĮ 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, t. y. kiti detalieji planai. To paties straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas; taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

          Paaiškino, kad TPĮ 50 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis. Asmenų patiriami nuostoliai, atsiradę dėl pakeistų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kompensuojami šiems asmenims raštu susitarus su planavimo organizatoriumi dėl nuostolių kompensavimo dydžio ir terminų. Ginčai dėl nuostolių kompensavimo sprendžiami teisme. Šios nuostatos netaikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme numatytais atvejais. Iš to seka išvada, kad visi detaliojo plano sprendiniai, iki jie bus pakeisti kito detaliojo plano sprendiniais, galioja ir yra privalomi ne tik žemės sklypo savininkui ar naudotojui, tačiau ir atsakovei. Ginčo atveju ne pareiškėja detaliojo plano koregavimo sprendiniais turėjo atsižvelgti ir detalizuoti Bendrojo plano 1-uoju pakeitimu ir Bendrojo plano 1- ojo pakeitimo koregavimu numatytą perspektyvinę kelio atkarpą per žemės sklypą, o atsakovė, rengdama paminėtus bendruosius planus, privalėjo atsižvelgti į nuo 2006 metų galiojančio Detaliojo plano sprendinius (konkrečiai - detaliojo plano sprendinį dėl (duomenys neskelbtini)sen. 10 m pločio kelio iškėlimo iš žemės sklypo). Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklypui nėra rengiamas naujas detalusis planas, o koreguojami konkretūs nuo 2006 metų galiojančio detaliojo plano sprendiniai. Detaliojo plano sprendiniai, kurie nėra koreguojami detaliojo plano koregavimo sprendiniais, lieka galioti. Be to, detaliojo plano koregavimo finansavimo, planavimo tikslų ir darbų apimtys yra apspręstos pačios atsakovės priimtais administraciniais aktais (Kauno rajono administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ĮS-1392 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. ĮS-1509 „Dėl detaliojo plano koregavimo, finansavimo, planavimo tikslų ir darbų programos patvirtinimo“). Nei vienu iš minėtų administracinių aktų nėra nustatyta, kad detaliojo plano koregavimo tikslas yra žemės sklypo dalies skyrimas viešosios infrastruktūros (gatvės ar kelio) įrengimui. Jeigu detaliojo plano koregavimu būtų numatytas kitų, nei nustatytieji konkretūs planavimo tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimas (numatyti sprendiniai, neatitinkantys 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. ĮS-1509 nuostatų bei juo patvirtintos Detaliojo plano koregavimo darbų programos), detaliojo plano koregavimo sprendiniai negalėtų būti net teikiami tvirtinti (TPĮ 18 str. 2 d., 26 str. 14 d., 15 d.).

          Pabrėžė, kad reikalavimas detaliojo plano koregavimo sprendiniais nustatyti viešosios gatvės (kelio) įrengimą žemės sklype, nėra keliamas nei vienose Teritorijų planavimo sąlygose detaliojo plano koregavimui rengti, taip pat ir pačios atsakovės pateiktose sąlygose. Teritorijos planavimo tikslai ir uždaviniai yra nustatomi, sąlygos teritorijų planavimo dokumentui rengti pateikiamos parengiamajame teritorijų planavimo etape (TPĮ 25 str. 1 d., 2 d.). Detaliojo plano koregavimas yra baigiamojo etapo paskutinėje stadijoje, kai atliekamas teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. TPĮ nenumato teisės nei planavimo organizatoriui, nei planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai baigiamajame teritorijų planavimo etape keisti planavimo tikslus, uždavinius ir (ar) nustatyti naujas sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti. Taigi, atsakovė neturi teisės baigiamojo teritorijų planavimo etapo paskutinėje stadijoje (tvirtinimo stadijoje), keisti detaliojo plano koregavimo tikslus, uždavinius ir (arba) sąlygas. Ginčijamas sprendimas dėl to savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms (TPĮ 26 straipsnio 15 dalies, 27 straipsnio 5 dalies nuostatoms).

          Nurodė, kad UAB Vičiūnai 2019 m. liepos 2 d. skunde nurodytais teiginiais yra kvestionuojami ne detaliojo plano koregavimo sprendiniai, o 2006 metais patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kurių ginčijimas iš esmės yra negalimas dėl pasibaigusių senaties terminų. Be to, UAB Vičiūnai per visą laiką, skirtą detaliojo plano koregavimo sprendinių derinimui su visuomene, nei pareiškėjai, nei atsakovei jokių pastabų ir pasiūlymų dėl šių sprendinių neteikė. UAB Vičiūnai skunde dėstomi teiginiai negali būti laikomi teisėtu pagrindu atsakovei atsisakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimo sprendinius. UAB Vičiūnai skundo turinys tik patvirtina, kad skundu iš esmės kvestionuojamas ne detaliojo plano koregavimo sprendinių ar vykdytų teritorijų planavimo procedūrų atitikimas teisės aktų nuostatoms, o 2006 metais patvirtinto Detaliojo plano sprendinys dėl (duomenys neskelbtini)sen. 10 m pločio kelio iškėlimo iš pareiškėjos žemės sklypo. Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2006 m. balandžio 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-82. Nuo šio detaliojo plano patvirtinimo yra praėję daugiau kaip 13 metų ir jo ginčijimui yra praleisti tiek Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti senaties terminai (ABTĮ 29 str.), tiek bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), tiek ir TPĮ nustatytas terminas visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų - 2 metų naikinamasis terminas nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo (TPĮ 49 str. 6 d.).

          Akcentavo, kad TPĮ 49 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 3) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Detaliojo plano koregavimo sprendinių viešinimo procedūros, derinimas su visuomene vyko nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. kovo 8 d. Nei per šį laikotarpį, nei iki detaliojo plano koregavimo baigiamojo etapo tvirtinimo ir registravimo stadijos pradžios UAB Vičiūnai nei skundų, nei pranešimų neteikė, nors jokių kliūčių tam nebuvo. Dėl to UAB Vičiūnai neturi subjektinės teisės inicijuoti detaliojo plano koregavimo ginčijimo. Ginčijamas sprendimas dėl to prieštarauja ir TPĮ 49 straipsnio nuostatoms.

          Pabrėžė, kad ginčijamame Sprendime atsakovė nurodė, kad detaliojo plano koregavimo netvirtins tol, kol bendradarbiaujant suinteresuotoms proceso pusėms nebus priimtas kompromisinis sprendimas dėl galimybės funkcionaliai naudotis įrengta įvaža nuo A1 automagistralės. Dėl to atsakovė veikia neobjektyviai ir šališkai, siekdama neteisėtomis priemonėmis priversti pareiškėją veikti jos veiklos tikslams prieštaraujančiu būdu ir atlikti veiksmus bei prisiimti pareigas, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo - įstatyme nustatytos prievolės. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nustatytiems viešojo administravimo principams. Atsakovė taip pat privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatomis, taip pat yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimas visais esminiais atžvilgiais neatitinka VAĮ nustatytų, administracinių teismų praktika detalizuotų, reikalavimų, kuriuos turi atitikti individualus administracinis aktas.

          Nurodė, kad panaikinus Sprendimą, atsakovė įpareigotina skubos tvarka - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bylą pagal šį skundą išspręsta iš esmės, įsiteisėjimo dienos detaliojo plano koregavimą patvirtinti arba atsisakyti jį tvirtinti, nurodant teisės aktų reikalavimus atitinkančius motyvus. Šis skundo reikalavimas kildinamas iš TPĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurią tais atvejais, kai savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradeda administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. Šioje normoje nustatytas 7 darbo dienų terminas laikytinas protingu ir teisinį reguliavimą atitinkančiu. Šio termino taikymas užtikrintų ir individualaus administracinio akto priėmimo procedūros operatyvumą bei eliminuotų galimybę viešojo administravimo subjektui administracines procedūras vilkinti.

          Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

         Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad žemės sklypas yra suformuotas Detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-82.2. 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-1 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriuo buvo patvirtinta techninė infrastruktūra ir transporto sistema. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas (ankstesnėje Bendrojo plano redakcijoje patvirtinta žemės sklypo techninė infrastruktūra ir transporto sistema nebuvo pakeista).

          Nurodė, kad 2016 metais tuometinė žemės sklypo savininkė (UAB „MD logistics“) inicijavo Detaliojo plano koregavimą, kurio inicijavimui buvo pritarta Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ĮS-1392 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“. 2017 m. liepos 16 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-411 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, koregavimas. Šiuo koregavimu pirminėje Bendrojo plano redakcijoje patvirtinta žemės sklypo techninė infrastruktūra ir transporto sistema buvo taip pat buvo nepakeista. 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą atsakovei patvirtinti Detaliojo plano koregavimą. 2019 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja taip pat pasirašė atsakovės pateiktą Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį.

          Akcentavo, kad 2019 m. liepos 12 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. SD-1125 netvirtinti detaliojo plano sprendinių pagal pareiškėjos pateiktą Detaliojo plano koregavimą. Sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgdama į tai, kad detaliojo plano koregavimo sprendiniuose nėra numatytas per žemės sklypą suplanuotas kelias, kuris Bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, yra numatytas Bendrajame plane, taip pat priimant ginčijamą sprendimą atsižvelgė ir į 2019 m. liepos 5 d. UAB Vičiūnai skunde išdėstytas aplinkybes.

          Atsakovė ir jos atstovė pabrėžė, kad pagal TPĮ 2 straipsnio 1 dalį Bendrasis planas - tai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Pagal TPĮ 14 straipsnio 5 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Pagal TPĮ 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas - tai urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Aplinkos ministerijos patvirtintose kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) įtvirtinta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, tame tarpe ir detaliųjų planų, rengimo organizavimo tvarka (TPĮ 24 str. 1 d.). Taisyklių 148 punktas numato, kad savivaldybių bendrieji planai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Taisyklių 325 punkte įtvirtinta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms, taip pat savivaldybės bendruosius planus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimus, darytina išvada, kad detalusis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, turi atitikti bendrojo plano sprendinius.

          Nurodė, kad Bendrojo plano koncepcija buvo parengta 2007 m. liepos 16 d. Bendrojo plano sprendiniai, kurių neatitinka pareiškėjos detalusis planas, patvirtinti nuo 2009 metų - beveik prieš 10 metų. Visi tolimesni Bendrojo plano pakeitimai, tikslinimai ir koncepcijos buvo kryptingos ir jose buvo nuosekliai įtvirtintas tas pats sprendinys - 10 m pločio kelio egzistavimas pareiškėjos žemės sklype. 10 m pločio kelias, esantis žemės sklype, yra reikalingas atsakovei planuojant urbanizuojamas teritorijas Kauno rajone prie magistralinių kelių. Aiškinamajame rašte dėl Bendrojo plano sprendinių nurodyta, kad būtina numatyti jų (urbanizuojamų teritorijų) pasiekiamumą ne tiesiogiai iš magistralinių kelių, o iš į juos įsijungiančių žemesnės reikšmės kelių, planuoti tiesti alternatyvius apjungiamuosius kelius, kuriais galėtų naudotis vietinis transportas ir viešasis transportas, planuoti tik skirtingų lygių sankirtas arba sankryžas su magistraliniais keliais. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniuose - patekimui (nuvažiavimui) nuo valstybinės reikšmės kelių į šalia jų esančius žemės sklypus bei numatytas vystyti teritorijas turi būti naudojami esami nuvažiavimai arba numatomi dubliuojantys keliai nuo esamų nuvažiavimų lygiagretūs valstybinės reikšmės keliui, kuriais būtų galima patekti į žemės sklypus arba planuojamas vystyti teritorijas. Pareiškėjos pateiktas detaliojo plano koregavimas neištaiso pirminio 2006 metų Detaliojo plano sprendinių neatitikimo Bendrajam planui, nes 10 m pločio kelią, esantį žemės sklype, detaliojo plano koregavimuose siūloma iškelti į tą pačią vietą, kuri buvo numatyta ir 2006 metų Detaliajame plane. Detalaus plano koregavimo esamos būklės analizės aiškinamajame rašte numatoma, kad planuojamai teritorijai taikomi aukštesnio ir atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentai, tame tarpe ir Bendrasis planas, Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema. Bendrajame plane įtvirtinti sprendiniai, kurie pareiškėjai turėjo būti aktualūs rengiant detaliojo plano koregavimą, yra viešai prieinami beveik 10 metų. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano koregavimas prieštarauja Bendrajam planui, atsakovė, vadovaudamasi TPĮ ir Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, geranoriškai pasiūliusi pareiškėjai surasti kompromisinį sprendimą dėl kelio žemės sklype, veikė teisėtai, sąžiningai ir atsižvelgdama į TPĮ įtvirtintus tikslus. Detaliojo plano koregavimas, pažeidžiantis galiojančio Bendrojo plano, kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, sprendinius, negali būti patvirtintas.

          Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo rengiamas naujas detalusis planas, o buvo tik koreguojami konkretūs galiojančio detaliojo plano sprendiniai, kurie nėra susiję su žemės sklypo dalies skyrimo viešosios infrastruktūros - gatvės ar kelio, įrengimu, o detaliojo plano sprendiniai, kurie nėra koreguojami detaliojo plano koregavimo sprendiniais ((duomenys neskelbtini)sen. 10 m pločio kelio iškėlimas iš Žemės sklypo) lieka galioti nepaisant detaliojo plano koregavimo. Pareiškėja neteisingai interpretuoja TPĮ 50 straipsnio nuostatą, jog kadangi Bendrojo plano pakeitimo metu jau galiojo Detaliojo plano sprendiniai, atsakovė, rengdama Bendrojo plano pakeitimus, turėjo atsižvelgti į detaliojo plano sprendinius. Taisyklių 67 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių bendrieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio (o ne žemesnio) teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. TPĮ 50 straipsnyje yra tik įtvirtinta galimybė palikti galioti nepakeistą žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą, tuo atveju, jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Iš TPĮ 50 straipsnio dispozicijos matyti, kad įstatyme imperatyviai nėra uždrausta rengiant naują aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą, šio sprendinius derinti su žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. Priešingai, iš pateiktos nuostatos matyti, kad tokia situacija yra tik galima ir leistina. Rengiant savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, naujo bendrojo plano sprendiniai nėra saistomi žemesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tuo tarpu, keičiant bendrojo plano sprendiniams prieštaraujantį detalųjį planą, rengiamas naujas teritorijos planavimo dokumentas (detalusis panas) turi neprieštarauti galiojančiam bendrajam planui. Taisyklių 327 punkte įtvirtinta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai. Koreguojant detalųjį planą, nėra atliekamas tik korektūrinis pakeitimas esamame plane, tačiau turi būti iki galo įvykdytas TPĮ ir Taisyklėse įtvirtintas detaliųjų planų rengimo procesas ir ta pati detaliojo plano tvirtinimo procedūra. Remiantis Taisyklių 327 punkto nuostata, tokiu atveju pirminis detalusis planas nustotu galioti ir vietoje jo galiotu jį pakeitęs detalusis planas.

Dėl to atsakovė negali sutikti su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais ir laikosi pozicijos, kad nepaisant to, jog tvirtinti yra teikiamas ne konkretus detalusis planas, o tik detaliojo plano koregavimas ir vertinant tai, jog tokio koregavimo pagrindu nustos galioti ankstesnis detalusis planas ir įsigalios detaliojo plano koregavimas kartu su nauju detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu, detaliojo plano koregavimas negali pažeisti galiojančio Bendrojo plano, kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento. Jeigu toks detaliojo plano koregavimas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, jis negali būti patvirtintas.

          Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atisakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimą, nes neegzistavo nei viena TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio 15 dalyje numatytų aplinkybių. Teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, o ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Subjektai, dalyvaujantis teritorijos planavimo procedūroje, planuodami/vystydami ar derindami teritorijų planavimo dokumentus bei jų sprendinius, privalo tokius savo veiksmus derinti ne tik su valstybe (savivaldybėmis), jas atstovaujančiomis institucijomis, nekilnojamojo turto savininkais ir suinteresuotais visuomenės bei atskirais jos nariais, bet ir įstatymais, ir poįstatyminiais teisės aktais, o tai reiškia, kad priimamiems teritorijų planavimo dokumentams yra keliamas teisėtumo reikalavimas. Kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti.

          Pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog UAB Vičiunai skunde ginčijami ne detaliojo plano koregavimo sprendiniai, o 2006 metais patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kurių ginčijimas iš esmės yra negalimas dėl pasibaigusių senaties terminų. Be to, UAB Vičiūnai per visą laiką, skirtą detaliojo plano koregavimo sprendinių derinimui su visuomene, jokių pastabų ir pasiūlymų dėl šių sprendinių neteikė. TPĮ 49 straipsnio 1 dalis suteikia teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui  kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą, nes jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

          Akcentavo, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje - individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovė sprendime aiškiai nurodė pagrindą, kuriuo remdamasi priėmė sprendimą, taip pat nurodė sprendimo priėmimui aktualius faktus: detaliojo plano koregavimo sprendiniuose nėra numatytas per žemės sklypą suplanuotas kelias, kuris Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411, yra numatytas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane; detaliojo plano sprendiniai neatitinka (prieštarauja) Bendrojo plano bei jo vėlesnių pakeitimų / koregavimų, kurie buvo patvirtinti jau po detalaus plano patvirtinimo; detaliojo plano koregavimas negali pažeisti galiojančio Bendrojo plano, kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, bei negali prieštarauti jo sprendiniams. Iš to seka, kad pareiškėjos detalaus plano koregavimas, siekiant jį patvirtinti, turi atitikti Bendrąjį planą ir jam neprieštarauti, o pareiškėjai nesuradus kompromisinio sprendimo dėl kelio žemės sklype, atsakovė privalėtų vėl priimti sprendimą atsisakyti tvirtinti Bendrajam planui prieštaraujantį detalaus plano koregavimą.

          Trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB ,,Sekeslog 17“ ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą patenkinti visiškai, taip pat pritarė iš esmės visiems pareiškėjos bei jos atstovo argumentams.

         Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovės galimybės atsisakyti tvirtinti detaliojo plano koregavimą yra aiškiai numatytos TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje. Ši teisės norma nustato, jog tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui - tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu. Nei vienas iš aukščiau nurodytų pagrindų neegzistuoja. Inspekcija atliko detaliojo plano koregavimo dokumentų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nustatė, jog detaliojo plano koregavimo tikslai, planavimo procedūros ir planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritarė detaliojo plano koregavimo sprendinių teikimui tvirtinti. Šio teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano koregavimo patikrinimo akto neginčijo ir neginčija nei atsakovas, nei kiti suinteresuoti asmenys, aktas taip pat nėra apskųstas teismui.

          Nurodė, kad atsakovė savo poziciją grindžia ta aplinkybe, kad Bendrojo plano brėžiniuose yra pavaizduota 10 kv. m pločio kelio atkarpa, kurią 2006 metų Detaliuoju planu buvo numatyta iškelti iš žemės sklypo. Svarbu tai, kad Bendrojo plano I-ajame pakeitime, taip pat Bendrojo plano I-ojo pakeitimo koregavime iškeltinas kelias pavaizduotas ne kaip Bendrojo plano sprendinys (planuojamas kelias), o kaip esama situacija, tačiau ne kaip Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendinys. Iškeltinas kelias Bendrojo plano I-uoju pakeitimu nebuvo suplanuotas, o brėžinyje žymimas tik kaip esama situacija. Atsakovei yra puikiai žinoma, kad Bendrojo plano I-ojo pakeitimo Susisiekimo infrastruktūros brėžinyje atvaizduota faktinė situacija, kiek tai susiję su per žemės sklypą einančiu iškeltinu keliu, neatitinka tikrovės. Iš 2006 metų Detaliojo plano brėžinio matyti, kad kelias apie kurio numatymą Bendrajame plane kalba atsakovė, nuo 2006 metų galiojančiu detaliuoju planu buvo numatytas iškelti ir šiuo metu nebeegzistuoja, nes šis detaliojo plano sprendinys yra visiškai įgyvendintas ir tai patvirtina pridedama ortofoto, prieinama portale www.regia.lt. Nuotraukoje  aiškiai matyti, kad iškeldinto kelio vietoje stovi pastatas.

          Pabrėžė, kad atsakovė, teigdama, jog detaliojo plano koregavimas, kuris nenumato kelio, prieštarauja Bendrojo plano I-ajam pakeitimui ir jo koregavimui, yra neteisi, nes: 1) kelias Bendrojo plano brėžiniuose vaizduojamas ne kaip sprendinys, tačiau kaip šiuo metu tikrovės neatitinkanti esama situacija; 2) 2006 metų Detalusis planas, kurio niekas neginčijo ir kuris yra teisėtas bei galiojantis, numatė kelio iškėlimą; 3) kelias yra faktiškai iškeltas ir jo vietoje stovi pastatas.

          Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas papildomai nurodė, kad detaliojo plano koregavimas neprieštarauja Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniams dėl per žemės sklypą einančio kelio (Bendrojo plano Susisiekimo infrastruktūros brėžinyje kelias žymimas juoda punktyrine linija), nes Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendinys dėl kelio yra rekomendacinio pobūdžio - t. y. nėra privalomas. Tai patvirtina ir Bendrojo plano I-ojo pakeitimo techninės infrastruktūros sprendiniai. Bendrojo plano I-ojo pakeitimo techninės infrastruktūros sprendiniuose nurodyta ne tik tai, kad kelio sprendinys yra rekomendacinis, bet ir tai, jog susisiekimo infrastruktūros sprendiniai (įskaitant suplanuotą kelią) rengiami laikotarpiui iki 2019 metų. Rekomenduotas Bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendinys ir šiuo metu nėra įgyvendintas, o tą geriausiai atspindi jau anksčiau paminėta ortofoto, iš kurios matyti, kad suplanuoto kelio sprendinys neįgyvendintas ne tik pareiškėjos žemės sklype, tačiau ir į pietus nuo žemės sklypo suformuotuose sklypuose. Dėl to laikytis šio sprendinio rengiant detaliojo plano koregavimą nebuvo jokios pareigos.

          Trečiojo suinteresuoto asmens - UAB Vičiūnai atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pritarė atsakovės ir jos atstovės išdėstytiems argumentams.

          Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad pareiškėjos pateiktas tvirtinti teritorijos planavimo dokumentų sprendiniai prieštarauja Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėja šiuo metu trečiajam suinteresuotam asmeniui draudžia naudotis keliu, esančiu pareiškėjos žemės sklypo šiaurinėje dalyje. Šis kelias buvo iškeltas 2006 metais patvirtinus pareiškėjos žemės sklypo detalųjį planą. Detaliojo plano koregavimo svarstyme trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, kadangi apie šį teritorijos planavimo dokumentą nieko nežinojo.

          Tretieji suinteresuoti asmenys P. Ž., N. A., Z. K. teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pritarė atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB Vičiūnai atstovės argumentams.

          Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad iki šiol jiems neleidžiama naudotis pareiškėjos žemės sklypo šiaurinėje dalyje esančiu keliu. Šis kelias buvo įrengtas tada, kai remiantis 2006 metų Detaliuoju planu buvo iškeltas kelias, kirtęs pusiau pareiškėjos žemės sklypą.       

           Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.

          Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 20,0310 ha ploto (kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas 2006 m. balandžio 27 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-82 patvirtintu Detaliuoju planu, kurio sprendiniais buvo sujungti du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Paminėtu 2006 metų Detaliuoju planu taip pat pakeista žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemė paskirtis - iš žemės ūkio į kitą (pramonės sandėliavimo objektų statybos), taip pat buvo į šiaurinę naujai suformuoto sklypo dalį buvo iškeltas šiuos sklypus skyręs kelias ((duomenys neskelbtini)sen. 10 m pločio kelias), buvo nustatyti inžinieriniams statiniams statyti, eksploatuoti bei aptarnauti būtini servitutai, nustatyti sklypo naudojimo apribojimai (statinių aukštingumas, užstatymo intensyvumas). 2006 metais patvirtinto Detaliojo plano dokumentų analizė patvirtina, jog visi sprendiniai buvo įgyvendinti, taip pat į sklypo šiaurinę dalį (žr., 2006 metų Detaliojo plano sprendinių brėžinį) iškeltas ir kelias, prieš tai skyręs 2 žemės sklypus ir ėjęs šiaurės – pietų kryptimi. Be to, 2006 metų Detalusis planas buvo rengimas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. pačios atsakovės išduotomis Sąlygomis detaliajam planui rengti Nr. 391. 2016 metais žemės sklypo savininkė UAB „MD logistics“ inicijavo 2006 metų Detaliojo plano koregavimą, kuriam pritarė atsakovė 2016 m. liepos 27 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-1392 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. ĮS-1509 „Dėl detaliojo plano koregavimo, finansavimo, planavimo tikslų ir darbų programos patvirtinimo“ taip pat priėmė sprendimą organizuoti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą. Šio koregavimo tikslas - padalinti žemės sklypą į kelis sklypus bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą (teritorijos naudojimo tipą ir kita) pagal atsakovės parengtą ir tvirtinamą Detaliojo plano koregavimo darbų programą. Atsakovės patvirtinta 2006 metų Detaliojo plano koregavimo darbų programa patvirtina, kad pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo keitimo sprendinius yra nustatomas tik užstatymo procentas, užstatymo intensyvumas ir statinių aukštingumas. 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp žemės sklypo savininko ir atsakovės buvo pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. S-1922 pagal kurios sąlygas planavimo organizatorius (savivaldybė) ir žemės sklypo savininkas (planavimo iniciatorius) susitarė dėl Detaliojo plano koregavimo rengimo darbų apimčių, organizavimo bei finansavimo. 2016 m. rugsėjo - spalio mėnesiais atsakovė (taip pat ir kiti teritorijų planavimo sąlygas išduodantys subjektai) išdavė teritorijų planavimo sąlygas Detaliojo plano koregavimui rengti. Atsakovės 2016 m. spalio 10 d. išduotos Teritorijų planavimo sąlygos Nr. REG13357 patvirtina, kad teritorijos planavimo uždaviniai yra: žemės sklypą padalinti į kelis sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą (teritorijos naudojimo tipą ir kita). Teritorijų planavimo sąlygose taip pat nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-asis pakeitimas. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Detaliojo plano koregavimas buvo suderintas su visuomene, jokių prieštaravimų šio proceso metu nebuvo gauta. 2018 m. spalio 17 d. Teritorijų planavimo komisija, sudaryta 2011 m. kovo 3 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-104, nutarė derinti 2006 metais patvirtinto Detaliojo plano koregavimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko Detaliojo plano koregavimo dokumentų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nustatė, jog Detaliojo plano koregavimo tikslai, planavimo procedūros ir planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pritarė Detaliojo plano koregavimo sprendinių teikimui tvirtinti (davė teigiamą išvadą – 2018 m. lapkričio 9 d. Patikrinimo aktas Nr. REG87291). 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovei buvo pateiktas prašymas patvirtinti Detaliojo plano koregavimą. Be to, 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėja pasirašė atsakovės jai pateiktą Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį. 2019 m. liepos 2 d. trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Vičiūnai atsakovei pateikė skundą Nr. NIC-219/38, kuriame nurodė, jog įgyvendinus Detaliojo plano koregavimo sprendinius, bus apribota galimybė gretimoms teritorijoms funkciškai naudotis įrengta įvaža nuo A1 automagistralės. Pareiškėjos šioje administracinėje byloje ginčijamu atsakovės 2019 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. SD-1125 atsakovė atsisakė tvirtinti 2006 metų Detaliojo plano korekciją. Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose nėra numatytas per žemės sklypą suplanuotas kelias, kuris Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, numatytas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Atsakovė taip pat nurodė, kad priimant sprendimą atsižvelgiama ir į 2019 m. liepos 2 d. UAB Vičiūnai skunde, gautame 2019 m. liepos 5 d., išdėstytas aplinkybes. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-1 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas, tačiau ankstesnėje Bendrojo plano redakcijoje patvirtinta žemės sklypo techninė infrastruktūra ir transporto sistema nebuvo pakeista. 2017 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-411 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, koregavimas, tačiau ir šiuo koregavimu pirminėje Bendrojo plano redakcijoje patvirtinta žemės sklypo techninė infrastruktūra ir transporto sistema taip pat nebuvo keista. Įvertinus 2006 metų Detaliojo plano, kurio sprendiniais žemės sklypą į dvi dalis dalijęs kelias buvo iškeltas į šiaurinę sklypo dalį, ir 2019 metų Detaliojo plano koregavimo sprendinius, bei REGIA duomenis, matyti, kad toje vietoje, kur iki 2006 metų Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo buvo kelias, šiuo metu stovi statinys, priklausantis pareiškėjai. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo. Teismui taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad paminėtas statinys pastatytas nelegaliai.

Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, o ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, konkrečių žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Bendrojo plano sprendiniais turi būti išreiškiama ne tik vietos savivaldos institucijų politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp savivaldybės, jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių, todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teises aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Kaip jau buvo paminėta, Bendrojo plano koncepcija buvo parengta 2007 m. liepos 16 d. (po detaliuoju iškelto kelio sprendinio įgyvendinimo), o 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-1 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Bendrojo plano Aiškinamajame rašte nurodyta, kad patvirtinti žemesnio lygmens planavimo dokumentai lieka galioti ir po šio bendrojo plano patvirtinimo, žemesnio lygmens planavimo dokumentai kuriems išduotos planavimo sąlygos, tačiau nepatvirtinti iki bendrojo plano patvirtinimo - baigiami rengti pagal išduotas planavimo sąlygas. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 26 straipsnio 6 dalis (2006 m. balandžio 27 d. galiojusi redakcija) reglamentavo, kad detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-263 (nuo 2007 m. liepos 4 d. iki Bendrojo plano patvirtinimo galiojusi redakcija) 21 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius Bendrojo plano rengėjui pateikia: 21.1. planavimo darbų programą; 21.2. planavimo sąlygas; 21.3. duomenis apie planuojamos teritorijos žemės naudojimą ir kitus kadastro duomenis; 21.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Tai duoda pagrindą išvadai, kad Bendrojo plano rengėjas, rengdamas šį teritorijos planavimo dokumentą, privalėjo įvertinti aplinkybę, jog ginčo sklype kelio, kuris žemės sklypą dalija į dvi dalis, nėra. Atitinkamai tą matyti objektyvią galimybę turėjo ir Kauno rajono savivaldybės taryba, kai 2009 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtino Bendrąjį planą ir jo priedus. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo, jog po Detaliojo plano patvirtinimo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-82 ir kelio iškėlimo iš žemės sklypo vidurio, žemės sklypo savininkui atsakovė išdavė statybos leidimą statyti statinį toje žemės sklypo dalyje, kurioje anksčiau buvo kelias. 

TPĮ 50 straipsnio nuostatos (galiojusios 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. TS-299 priėmimo metu) numatė, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis. Asmenų patiriami nuostoliai, atsiradę dėl pakeistų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kompensuojami šiems asmenims raštu susitarus su planavimo organizatoriumi dėl nuostolių kompensavimo dydžio ir terminų. Ginčai dėl nuostolių kompensavimo sprendžiami teisme. Šis teisinis reglamentavimas nesikeitė ir 2017 m. lapkričio 16 d. (kai 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimas). Tačiau Kauno rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ąjį pakeitimą, o 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, koregavimą. Šių teritorijos planavimo dokumentų turinio analizė patvirtina, kad per pareiškėjai priklausantį žemės sklypą iš esmės toje pačioje vietoje, iš kurios 2006 metų Detaliuoju planu buvo iškeltas kelias į šiaurinę sklypo dalį, punktyrine linija buvo pažymėtas kelias, kertantis pareiškėjos sklypą į dvi dalis ir einantis per legalaus statinio, esančio ginčo sklype, dalį. Teismas, įvertinęs Bendrojo plano pakeitimo bei koregavimo dokumentus, daro išvadą, kad paminėti Bendrojo plano pakeitimo ir koregavimo sprendiniai yra rekomendacinio – perspektyvinio pobūdžio teritorijos planavimo dokumentų sprendiniai pareiškėjos sklypo atžvilgiu. Bendrojo plano I-ojo pakeitimo skirsnyje ,,Infrastruktūros sprendiniai“ Kauno rajono savivaldybės taryba konstatavo, kad inžinerinės infrastruktūros objektai pažymėti preliminariose vietose, o jų vietos turi būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, įvertinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus, vietovės reljefą ir t.t., vadovaujantis Žemės įstatymu (skyrius ,,Techninė infrastruktūra“). Tai tik patvirtina išvadą, kad ateityje galbūt gali atsirasti poreikis dalį ginčo žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams valstybinio kelio, kuris numatytas Bendrajame plane, įrengimui. Įstatymų leidėjas tam numatė specialią procedūrą, reglamentuotą teisės aktais. Ši procedūra galimai bus vykdoma neatsižvelgiant į ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius. Svarbu ir tai, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 (redakcijos, galiojusios 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d.), 137 punktas reglamentavo, jog Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis taip pat ir Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, o 140 punktas numatė, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki korekcijų atlikimo. Teismas taip pat pažymi, kad galiojančio Bendrojo plano sprendiniai negali būti taikomi konkrečiam sklypui tiesiogiai, t. y. Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentais. Iš to seka, kad atsakovė negali reikalauti, jog pareiškėja savo žemės sklype suprojektuotų inžinerinio statinio (valstybinio kelio, kuris ateityje gali būti tiesiamas per eilę žemės sklypų) dalį. Tokio pobūdžio inžineriniai statiniai planuojami specialiaisiais planais, numatančiais kelio plotį, aukštį, sankasą, apsaugos zoną ir t.t. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos ginčijamo atsakovės priimto sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės tiesiogiai vertinti rengiamų Bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo bei pasisakyti dėl jų teisėtumo.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas, įtvirtintas ginčijamame sprendime, patvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą, kadangi jame nepažymėtas 2014 metais atsakovės parengto Bendrojo plano korekcijose numatytas perspektyvinis kelias, kertantis pareiškėjos žemės sklypą, yra nepagrįstas, nes prieštarauja aukščiau aptartiems aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Priimdamas procesinį sprendimą byloje teismas taip pat vertina ir tai, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir šis statusas apibrėžia jos elgesio modelį (ribas). Atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, viešojo administravimo veikloje (šiuo atveju teritorijų planavimo procese) taikomi viešojo administravimo principai. VAĮ 3 straipsnio 4 punktas apibrėžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kurio atsakovė savo veikloje privalo laikytis. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje imperatyviai turi būti taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. TPĮ 27 straipsnio 4 dalis (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) numato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. TPĮ 26 straipsnio 15 dalis reglamentuoja, kad tuo atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Inspekcijos 2018 m. lapkričio 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG87291

buvo pritarta teikimui tvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą ir šis Patikrinimo aktas teismine tvarka ginčijamas nebuvo.

          Atsakovės (konkrečiai administracijos direktoriaus) galimybės atsisakyti tvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą yra aiškiai numatyta TPĮ 27 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose, kurie nustato, kad tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais (įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šią normą aiškinti plečiamai): 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėja atsisakė pasirašyti atsakovės jai pateiktą

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį (paminėta sutartis atsakovei buvo pateikta 2019 metų gegužės mėnesio pradžioje ir realiai pasirašyta 2019 m. rugsėjo 28 d.). Atsakovė šio pagrindo ginčijamame sprendime nenurodė. Kaip jau buvo paminėta, Inspekcijos 2018 m. lapkričio 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG87291 buvo pritarta teikimui tvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą ir šis Patikrinimo aktas teismine tvarka ginčijamas nebuvo. Svarbu ir tai, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos sudaryta Teritorijų planavimo komisija 2018 m. spalio 17 d. sprendimu nutarė derinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimą.

           Įvertinus atsakovei tvirtinimui pateikto 2006 metų Detaliojo plano koregavimo dokumentus matyti, kad Esamos būklės analizės Aiškinamajame rašte ir Sprendinių Aiškinamajame rašte detaliai aptarta ir įvertinta Bendrojo plano pakeitimo, Bendrojo plano koregavimo sprendinių įtaka bei reikšmė Detaliojo plano koregavimo sprendiniams, taip pat jų galima sąveika. Iš to seka, kad pareiškėja tinkamai vadovavosi atsakovės 2016 m. spalio 10 d. išduotomis Teritorijų planavimo sąlygomis Nr. REG13357. Akivaizdu, kad visa tai įvertino ir Teritorijų planavimo komisija, ir Inspekcija, kurios savo išvadomis iš esmės patvirtino, jog šio pobūdžio pažeidimų parengtame teritorijos planavimo dokumento sprendiniuose nėra.

          Atsakovė, reikalaudama Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose pažymėti naują nekonkretizuotą perspektyvinį Bendrojo plano sprendinį, kuris gali būti įgyvendintas tik didesnę teritoriją apimančiu specialiuoju (arba detaliuoju) planu (kelias planuojamas per eilę žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams) ir tik išsprendus nuosavybės teisės į konkrečią žemės sklypo vietą, kurioje ateityje bus įrengtas inžinerinis statinys – viešasis kelias, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją, apibrėžtą VAĮ 3 straipsnio 1, 4 punktuose (įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai), TPĮ 27 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose, todėl šioje dalyje ginčijamas sprendimas taip pat panaikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.    

Teismas taip pat pabrėžia, kad jokių kitų 2006 metų Detaliojo plano koregavimo dokumentų sprendinių prieštaravimų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 312 – 324 punktų reikalavimams nustatyta nebuvo. Tokių pažeidimų nenurodė nei atsakovė, nei tretieji suinteresuoti asmenys. Be to, 2006 metų Detaliojo plano koregavimo finansavimo, planavimo tikslų ir darbų apimtys buvo apibrėžtos atsakovės priimtais administraciniais aktais: 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ĮS-1392 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. ĮS-1509 „Dėl detaliojo plano koregavimo, finansavimo, planavimo tikslų ir darbų programos patvirtinimo“. Šiuo administraciniuose aktuose nenumatyta, kad detaliojo plano koregavimo vienas iš tikslų - žemės sklypo dalies skyrimas viešosios infrastruktūros - gatvės (ar kelio) įrengimui (ABTĮ 56 str.).

          Ginčijamame sprendime atsakovė taip pat nurodė, kad netvirtins Detaliojo plano koregavimo sprendinių tol, kol bendradarbiaujant suinteresuotoms proceso pusėms nebus priimtas kompromisinis sprendimas dėl galimybės funkcionaliai naudotis įrengta įvaža nuo A1 automagistralės.

          Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

          Įvertinus skundžiamo atsakovės sprendimo paminėtos dalies turinį, spręstina, jog motyvai neatitinka VAĮ keliamiems reikalavimams – turinys surašytas neaiškiai, pareiškėjai keliami neaiškūs reikalavimai teritorijų planavimo procese, nenurodyti atsakovės pageidaujamo sprendimo įgyvendinimo būdai, nenurodytos suinteresuotos proceso pusės (svarstymo su visuomene metu niekas pasiūlymų nepareiškė – 2017 m. kovo 9 d. Ataskaitos duomenys). TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 , 2 punktai numato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. UAB Vičiūnai nedalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir neteikė skundų ar pranešimų, o šiuo metu dar nėra priimtas administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visi tretieji suinteresuoti asmenys (išskyrus žemės sklypo bendrasavininką), teisme paaiškino, jog jie negali tinkamai naudotis pareiškėjos žemės sklypo šiaurinėje dalyje esančiu keliu, kuris buvo įrengtas įgyvendinus 2006 metų Detaliojo plano sprendinį (kelio iškėlimas). TPĮ 49 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Iš to seka, kad UAB Vičiūnai ir kiti suinteresuoti asmenys pareikšti savo pretenzijas TPĮ normų pagrindu prarado teisę suėjus naikinamajam terminui, tačiau jie gali ginti galimai pažeistas savo teises bendrosios kompetencijos teisme Civilinio kodekso normų pagrindu.

           Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atsakovės 2019 m. liepos 12 d. sprendimas šioje dalyje taip pat panaikintinas kaip prieštaraujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies imperatyviems reikalavimams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).    

           Antruoju skundo reikalavimu (išvestinis reikalavimas) pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę per nustatytą terminą - ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą patvirtinti arba motyvuotai atsisakyti patvirtinti Detaliojo plano „Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimas, pagrindinės tikslinės žemė paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (pramonės sandėliavimo objektų statybos) ir kelio, esančio tarp jų, iškėlimo detalusis planas“, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-82, koregavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 20,0310 ha, pateiktą tvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 9 d.

          Teismas pažymi, kad šis skundo reikalavimas nėra visiškai tikslus procesine prasme (iš esmės nurodyti 2 alternatyvūs reikalavimai). Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, pareiškėjos atstovo paaiškinimą teisme, matyti, kad pareiškėja iš esmės prašo įpareigoti atsakovę patvirtinti Detaliojo plano koregavimą. Bylos nagrinėjimo metu jokių kitų argumentų, išskyrus nurodytus ginčijamame sprendime, kurie būtų pagrindas netvirtinti teritorijos planavimo dokumento, nustatyta nebuvo.

          Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

          Kaip jau buvo paminėta, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsakovei atsisakyti patvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimo sprendinius. Atsakovė teritorijų planavimo procese taip pat privalo vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pamatiniais principais. Teismui pateikti duomenys, liečiantys teritorijos planavimo dokumento patvirtinimą laiko atžvilgiu, patvirtina, kad atsakovė visiškai nepagrįstai atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pvz., UAB Vičiūnai skundas, siūlymas surasti kompromisinį sprendimą). Teritorijos planavimo dokumentas tvirtinimui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 9 d. (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Detaliojo plano koregavimą nepagrįstai argumentais buvo atsisakyta tvirtinti praėjus net 8 mėnesiams po pateikimo (UAB Vičiūnai skundą pateikė taip pat tik 2019 m. liepos 5 d.). Tai akivaizdžiai prasilenkia su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų turiniu. Atsakovės ir jos atstovės argumentai leidžia teismui daryti išvadą, kad ir šiuo metu nesirengiama tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, o nepagrįstai reikalauja šį dokumentą papildyti nereikalingais sprendiniais ir susitarimais. TPĮ 27 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Siekiant tinkamai apginti pareiškėjos interesus ir išvengti dar vieno teisminio proceso (tikėtina, kad atsakovė gali vėl atsisakyti patvirtinti teritorijos planavimo dokumentą), atsakovė įpareigotina TPĮ nustatyta tvarka ir terminais patvirtinti 2006 metų Detaliojo plano koregavimo projektą (ABTĮ 88 str. 3 p.).

          Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sekeslog 17“ prašo teismo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo teismo priteisti 4665,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4642,38 Eur atstovavimo išlaidų (skundo parengimas, susipažinimas su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, bylos aplinkybių ir argumentų aptarimas, kliento konsultavimas, 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo teismui parengimas, atstovavimas 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, kelionė iš Vilniaus į Kauną ir atgal, informacijos apie besiribojančių žemės sklypų savininkus pateikimas teismui) bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija NIP Nr. 36234, Atliktų darbų išklotinėmis, 2019 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija NIP Nr. 37713, 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita –faktūra serija NIP Nr. 38577, 2020 m. kovo 2 d. sąskaitos išrašu, patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėja teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d. (2019 m. trečiasis ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1262,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3156,75 Eur (1262,70 Eur (2019 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas)). Pareiškėjos prašoma priteisti 3127,12 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjos naudai.

Teisinės paslaugos, nurodytos 2019 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų išklotinėje: susipažinimas su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, bylos aplinkybių ir argumentų aptarimas, kliento konsultavimas – 2,50 val., 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo teismui parengimas – 0,50 val., atstovavimas teismo posėdyje – 1 val., kelionė iš Vilniaus į Kauną ir atgal – 2,75 val., buvo teikiamos 2019 m. ketvirtame ketvirtyje, todėl sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už minėtas teisines paslaugas priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1289 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Pagal 2019 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų išklotinę, susipažinimas su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, bylos aplinkybių ir argumentų aptarimas, kliento konsultavimas truko 2,50 val., taip pat pareiškėjos atstovas advokatas V. G. dalyvavo 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, trukusiame 46 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Taigi, iš viso minėtos paslaugos truko 3,50 val., todėl už minėtas paslaugas maksimali priteistina suma yra 451,15 Eur (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 3,5 (valandų skaičius). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitų, nei nurodyta rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1, todėl už 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą maksimali priteistina suma yra 128,90 Eur  (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas).

Dėl pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už advokato vykimą į teismo posėdį, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šis laikas nepatenka į Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas išlaidas. Akcentuotina, kad Atliktų darbų išklotinėje nurodomos kuro išlaidos nepagrįstos įrodymais (pvz. kuro pirkimo kvitais). Taip pat pareiškėja siekia, kad jai būtų atlyginta už advokato kelionėje sugaištą laiką (vykstant iš Vilniaus į Kauną). Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje (Kauno mieste) nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012).

Teisinės paslaugos, nurodytos 2020 m. sausio 14 d. Atliktų darbų išklotinėje nurodytos paslaugos: susitikimas su kliento atstovais, konsultavimas administracinių ginčų teisenos klausimais – 0,50 val., informacijos apie besiribojančių žemės sklypų savininkus pateikimas teismui – 2,50 val. buvo teikiamos 2020 m. pirmame ketvirtyje, todėl sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už minėtas teisines paslaugas priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1317,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, už konsultacijas maksimali priteistina suma yra 131,76 Eur (1317,60 Eur (2019 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius) (Rekomendacijų 8.19 p., 9 p.). Už dokumento dėl informacijos pateikimo parengimą maksimali priteistina suma yra 131,76 Eur  (128 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas). Maksimali pareiškėjai priteistina atstovavimo išlaidų suma yra 3970,69 Eur (3127,12 Eur + 451,15 Eur + 128,90 Eur + 131,76 Eur + 131,76 Eur), nes pareiškėjos prašoma priteisti 4642,38 Eur atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl mažintina ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 3970,69 Eur atstovavimo išlaidų. Iš administracinės bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 23 Eur žyminį mokestį,  kuris pripažintinas pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistinas pareiškėjai.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos viso priteistina 3993,69 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

 Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sekeslog 17“ pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2699,51 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 2020 m. kovo 2 d. prašymą, kuriuo prašo priteisti 2055,57 Eur išlaidų. Iš viso trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 4755,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kai išnagrinėjus administracinę bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Šioje administracinėje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai palaikė pareiškėjos poziciją, prašė skundą patenkinti visiškai, todėl laikytina, jog patenkinus pareiškėjos skundą visiškai, taip pat buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Prašomas priteisti išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos, susijusios su atsiliepimo parengimu, pasiruošimu 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiui ir dalyvavimu jame, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimu, kelione į ir iš teismo posėdžio, kuro išlaidomis. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2019 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita –faktūra Nr. 5196/19LT, 2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu, 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita –faktūra Nr. 5843/19LT, 2020 m. kovo 2 d. sąskaitos išrašu. Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. spalio 17 d. (2019 m. ketvirtas ketvirtis) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimai, apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Atsižvelgiant į tai, už pateiktus rašytinius paaiškinimus maksimali priteistina suma kaip ir už konsultacijas maksimali priteistina suma yra 515,60 Eur (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Už 2019 m. lapkričio 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą maksimali priteistina suma yra 128,90 Eur (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) (Rekomendacijų 8.17 p.). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas D. J. dalyvavo 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, trukusiame 46 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai, todėl už minėtas paslaugas maksimali priteistina suma yra 128,90 Eur (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su pasiruošimu 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiui, tačiau nei iš prašymų, nei iš prie prašymų pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kiek laiko truko pasirengimas teismo posėdžiui bei kokią sumą už minėtas teisines paslaugas trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui. Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti su pasirengimu teismo posėdžiui susijusios išlaidos nelaikytinos tinkamai pagrįstomis ir nepriteistinos. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kuro išlaidas, todėl šios išlaidos taip pat nepriteistinos. Nenustačius Rekomendacijų 3 punkte nustatytų sąlygų (nesant duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje (Kauno mieste) nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas), taip pat nepriteistinos išlaidos už advokato vykimą į teismo posėdį. Maksimali trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina atstovavimo išlaidų suma yra 773,40 Eur (515,60 Eur + 128,90 Eur + 128,90 Eur), o prašoma priteisti 4755,08 Eur atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl mažintina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovės priteistina 773,40 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šioje byloje sprendimas priimamas ne atsakovės naudai, todėl atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

        

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3 punktais,

 

nusprendžia:

 

pareiškėjos Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB Pirmosios investavimo įmonės skundą patenkinti visiškai.

          Panaikinti 2019 m. liepos 12 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. SD- 1125 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“.

          Įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti Detaliojo plano „Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimas, pagrindinės tikslinės žemė paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (pramonės sandėliavimo objektų statybos) ir kelio, esančio tarp jų, iškėlimo detalusis planas“, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-82, koregavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 20,0310 ha, pateiktą tvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 9 d.

Priteisti pareiškėjos Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB Pirmoji investavimo įmonės (į. k. 303185226) naudai iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188756386) 3993,69 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 69 euro ct) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcinės bendrovės ,,Sekeslog 17“ (į. k. 304315509) naudai iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188756386) 773,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 euro ct) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

Teisėjai Audrius Grauželis 

 

                                                                                                    

                                                                                                               Algis Markevičius                                                                                                             

 

                                                                                                                  

                                                                                                               Janina Vitunskienė