Administracinė byla Nr. eI2-3478-621/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00088-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ skundą ir patikslintą skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Audata“ (toliau – ir UAB ,,Audata“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21RE3-3(AG3-103/24-2022) ir perduoti UAB ,,Audata“ skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja UAB ,,Audata“ skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad UAB ,,Audata“ nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija ) 2023 m. sausio 11 d. sprendimu nutraukti skundo nagrinėjimą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijai. Komisijai pateiktame skunde buvo pateiktas prašymas panaikinti arba atidėti įpareigojimą, kuris buvo pateiktas UAB ,,Audata“ dėl statinio būklės pertvarkymo, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas. Šiaulių rajono savivaldybės 2022-11-16 pateiktame akte Nr. TV16-155(11.58) buvo nurodytas imperatyvus reikalavimas UAB ,,Audata“ atlikti veiksmus per tam tikrą terminą. UAB ,,Audata“ nesutiko su Šiaulių rajono savivaldybės nurodymais ir dėl jų pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriui. Skunde pareiškėja UAB ,,Audata“ neteikė reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę atlikti tam tikrus veiksmus, o tik kvestionavo priimtų įpareigojimų pagrįstumą. Mano, kad Komisija nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijai. 2023-01-11 įvykusiame Komisijos posėdyje buvo išsamiai išnagrinėtas skundas ir surinkti dokumentai, tačiau Komisija nepagrįstai nutraukė skundo nagrinėjimą.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčo esmė apie tai, jog 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros patikrinimas. Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo 2022 m. lapkričio mėn. 16 d. akte Nr. TV16-155(11.58) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius nustatė, kad iš statinio likę tik pamatai, kurie apaugę ilga žole ir krūmais, likę kelios gelžbetoninės konstrukcijos. Pamatų būklė neaiški, nes yra apaugusi aukšta žole ir samanomis. Likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos bei kelia grėsmę aplinkiniams, betonas stipriai paveiktas drėgmės. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos akte yra pateiktas įpareigojimas pastato savininkui UAB ,,Audata“, kuriam lygiomis dalimis su V. K. priklauso pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Įpareigojime yra nurodytas reikalavimas suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reikalavimo įvykdymo terminas 6 mėnesiai. Informuoja, kad minėtas pastatas yra valstybei priklausančiame žemės sklype ir su pastato savininku nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos reikalavimų negali vykdyti dėl šių priežasčių: UAB ,,Audata“ nedisponuodama žemės sklypu, kuriame yra jai priklausantis pastatas, negali nei remontuoti ar rekonstruoti pastato. UAB ,,Audata“ negali atlikti pastato projektavimo darbų, nes neturint sutarčių dėl žemės sklypo disponavimo, neišduodamos techninės sąlygos projektui ruošti. Šiuo atveju yra akivaizdūs prieštaravimai, kai reikalaujama to, kas negali būti pasiekta teisinėmis priemonėmis. Šiuo metu pareiškėja yra pateikusi prašymus Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui išsinuomoti valstybinę žemę prie pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), bei dėl to vyksta ginčai, tačiau infrastruktūrą pareiškėjas žada rekonstruoti ir vystyti ūkinę veiklą. 

Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ginčo klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Nurodė, jog atlikus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą priklausančio UAB „Audata“ ½ nuosavybės teise, išsiųstas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022-11-18 raštas Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“. Patikrinimas atliktas vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A-407 patvirtintu statinių, įtrauktų į 2022 m. statinių naudojimo priežiūros tikrinamų statinių, sąrašu. Pažymi, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022-11-18 raštas Nr. S-3118(3.39E) yra pagrįstas teisės aktais, argumentuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje atsakymui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsniu statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus bei suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte yra nurodyti pagrindiniai statinių techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai. Reglamento 13 punkte yra nurodytos statinio konstrukcijos ir elementai, kuriuos būtina prižiūrėti, kad būtų sumažintas klimato ardantysis poveikis ir būtų išlaikomos statinio savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinta avarijų tikimybė, grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos specialistai Statinio būklės faktinių duomenų  patikrinimo 2022 m. lapkričio 16 d. akte Nr. TV16-155(11.58) užfiksavo, kad, be kita ko, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos bei kelia grėsmę aplinkiniams, betonas stipriai paveiktas drėgmės ir pareikalavo per 6 mėnesius užtikrinti, kad šalia statinio liekanų nepatektų pašaliniai asmenys; pateikti informaciją kokios procedūros yra pradėtos, ar esamo statinio griovimas, ar statinio statyba, nes šiuo metų matomos tik statinio liekanos; jei yra atliekamos statinio griovimo procedūros, baigti išardyti likusias statinio konstrukcijas bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro. Už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 62 straipsnį. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, galima nugriauti statinį, kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą. Valstybinės žemės valdymo klausimas statinio nugriovimui įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo ginčo klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

Ginčas inicijuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, pasinaudota įstatymo numatyta teise kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – Komisija). Pareiškėja UAB ,,Audata“ skundu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus prašė ,,neginčijant statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akto, panaikinti arba atidėti įpareigojimą dėl statinio būklės pertvarkymo, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas“.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje buvo gauti UAB „Audata“ skundas (AG3-103/24-2022) ir V. K. skundas (AG3-101/24-2022) dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos to paties administracinio akto, t. y. tapačių reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, V. K. skundas sujungtas su UAB „Audata“ skundu į vieną bylą Nr. AG3-103/24-2022. Kadangi V. K. į teismą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo neskundė, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 21RE3-3(AG3-103/24-2022) dalies, kuria byla pagal uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. akte Nr. TV16-155(11.58) nurodytų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Audata“ nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistas 2022 m. lapkričio 16 d. atliko Statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), būklės faktinių duomenų patikrinimą. 2022 m. lapkričio 16 d. Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. TV16-155(11.58) (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, jog iš statinio likę tik pamatai, kurie apaugę ilga žole ir krūmais ir likę kelios gelžbetoninės konstrukcijos. Pamatų būklė neaiški, nes yra apaugusi aukšta žole ir samanomis. Likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos bei kelia grėsmę aplinkiniams, betonas stipriai paveiktas drėgmės. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai statinio bendrasavininkams (tarp jų ir pareiškėjai): 1. Užtikrinti, kad šalia statinio liekanų nepatektų pašaliniai, asmenys; 2. Pateikti informaciją, kokios procedūros yra pradėtos, ar esamo statinio griovimas, ar statinio statyba, nes šiuo metu matomos tik statinio liekanos; 3. Jei yra atliekamos statinio griovimo procedūros, baigti išardyti likusias statinio konstrukcijas bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR).

Atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Rašte nurodyta, jog statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jos konstrukcijos, o nugriovus statinį, jis turi būti išregistruotas iš NTR. Pareiškėjai duotas 6 mėnesių terminas Patikrinimo akte reikalavimams įvykdyti.

Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės 2022-11-16 Patikrinimo akte Nr. TV16-155(11.58) buvo nurodytas imperatyvus reikalavimas UAB ,,Audata“ atlikti veiksmus per tam tikrą terminą. UAB ,,Audata“ nesutiko su Šiaulių rajono savivaldybės nurodymais ir dėl jų pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriui. Skunde ginčų komisijai pareiškėja UAB ,,Audata“ neteikė reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę atlikti tam tikrus veiksmus, o tik kvestionavo priimtų įpareigojimų pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akte nebuvo nurodytas reikalavimų įvykdymo terminas, atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-3118(3.39E) nurodė reikalavimų įvykdymo terminą.

Kaip minėta, UAB ,,Audata“ skundu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus prašė ,,neginčijant statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akto, panaikinti arba atidėti įpareigojimą dėl statinio būklės pertvarkymo, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas“. Pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų negali užtikrinti, nes statinys registruotas valstybinėje žemėje.

Atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ginčas byloje kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 16 d. akte Nr. TV16-155(11.58) pareiškėjui nurodytų reikalavimų dėl jam nuosavybės teise priklausančio statinio ir atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ nustatyto reikalavimų įvykdymo termino (6 mėnesių), teisėtumo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, jog byloje nagrinėjami aktai nesukelia teisinių pasekmių, priimamas sprendimas tokią administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 16 d. akte Nr. TV16-155(11.58) pareiškėjai nurodytų reikalavimų dėl jai nuosavybės teise priklausančio statinio ir atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ nustatyto reikalavimų įvykdymo termino (6 mėnesių), teisėtumo. Pareiškėja nurodė, kad Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų negali užtikrinti, nes statinys registruotas valstybinėje žemėje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad savarankiškajai savivaldybių funkcijai yra priskiriama statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Pagal Reglamento 102.3 papunktį, savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 papunkčiai) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 punktas).

Patikrinimo akte nurodyta, jog iš statinio likę tik pamatai, kurie apaugę ilga žole ir krūmais ir likę kelios gelžbetoninės konstrukcijos. Pamatų būklė neaiški, nes yra apaugusi aukšta žole ir samanomis. Likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos bei kelia grėsmę aplinkiniams, betonas stipriai paveiktas drėgmės. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai statinio bendrasavininkams (tarp jų ir pareiškėjai): 1. Užtikrinti, kad šalia statinio liekanų nepatektų pašaliniai, asmenys; 2. Pateikti informaciją kokios procedūros yra pradėtos, ar esamo statinio griovimas, ar statinio statyba, nes šiuo metu matomos tik statinio liekanos; 3. Jei yra atliekamos statinio griovimo procedūros, baigti išardyti likusias statinio konstrukcijas bei išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktu buvo konstatuota faktinė pastato būklė, patikrinta, išdėstyti reikalavimai statinių naudotojui, tačiau jais nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pvz., administracinių nusižengimų protokolas nebuvo surašytas. Duomenų byloje apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nėra. Šie aspektai reikšmingi sprendžiant dėl statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akto, kaip administracinės bylos nagrinėjimo dalyko (žr. LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021).

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); taip pat skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju skundžiamo administracinio akto turinys, akto sukeliamos pasekmės pareiškėjui turi būti įvertintos individualiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktas iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, t. y. konstatuoti faktai, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu.

Patikrinimo aktu pareiškėjai išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjai realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktu nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Tokiu atveju statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktas savaime nėra sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. tokius jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjos skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastatų būklę konstatavimui, nei pareiškėjos, kaip pastatų naudotojos, teisės aktų pagrindu kylančių pareigų apimčiai.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas. Tokiu atveju statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi patikrinimo aktai nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl patikrinimo aktų panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla nutrauktina (žr. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021).

Atsakovė taip pat 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Rašte nurodyta, jog statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jos konstrukcijos, o nugriovus statinį, jis turi būti išregistruotas iš NTR. Pareiškėjai duotas 6 mėnesių terminas Patikrinimo akte reikalavimams įvykdyti.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“  nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėja turėtų įvykdyti. Atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ pateikti informacinio pobūdžio duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pastarajame rašte yra nurodytas terminas, per kurį pareiškėja turi atlikti aktuose nurodytus reikalavimus, tačiau rašte net nenurodyta, kad už reikalavimų neįvykdymą per 6 mėnesius pareiškėjai kils teisinė atsakomybė (pvz., administracinė atsakomybė).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad ir atsakovės 2022 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. S-3118(3.39E) nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

Komisija 2023 m. sausio 11 d. sprendime nurodė, kad ,,įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjų skundų turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog tarp Atsakovės ir pareiškėjų nėra kilusio ginčo dėl Patikrinimo akte jiems nustatytų reikalavimų, t. y. nėra kilusio ginčo dėl to, jog Atsakovė nesutinka, ar atsisako panaikinti ar atidėti reikalavimą dėl Statinio būklės pertvarkymo, kol bus išspręstas žemės disponavimo klausimas. Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų apie jų galimai pažeistas teises. <...> Taigi, tik esant Atsakovės atsisakymui tenkinti pareiškėjų parašymą (reikalavimą) panaikinti (atidėti) reikalavimą dėl Statinio būklės pertvarkymo, pareiškėjai gali inicijuoti ginčą ikiteisminius ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme. Komisija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėjų Bendrovės ir V. K. inicijuotas ginčas dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 16 d. akto Nr. TV16- 155(11.58) įpareigojimų įvykdymo termino panaikinimo ar atidėjimo nepriskirtinas administracinių ginčų komisijai“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, o nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.), darytina išvada, jog pareiškėjos UAB ,,Audata“ reikalavimas ,,neginčijant statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akto, panaikinti arba atidėti įpareigojimą dėl statinio būklės pertvarkymo, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas“ nelaikytinas tokiu skundo reikalavimu, kuris yra savaime pakankamas administracinei bylai pradėti. Pareiškėja UAB ,,Audata“ nėra pateikusi įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ji kreipėsi į atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti arba atidėti įpareigojimą dėl statinio būklės pertvarkymo, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas, o atsakovė atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Tokių įrodymų nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra.