Civilinė byla Nr. e2A-715-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00612-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugvila“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugvila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saugvila“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Akordas 1“ 2019 m. sausio 2 d. pranešimu Nr. 19-01/01 atliktą 32 311,73 Eur priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą; priteisti ieškovei iš atsakovės 32 311,73 Eur skolą; 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo laiku neapmokėtos 46 996,4 Eur skolos, skaičiuojamus nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., t. y. 10 621,18 Eur; 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo laiku neapmokėtos 32 311,73 Eur skolos, skaičiuojamus nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. 1 421,73 Eur; 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) 2018 m. balandžio 30 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Jos pagrindu 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė projektavimo darbų (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis, atsakove ir Direkcija, gauti prisijungimo (technines) ir specialiąsias sąlygas, statybą leidžiančius dokumentus, atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu. Ieškovei užbaigus darbus, 2018 m. gruodžio 3 d. šalys pasirašė projektavimo darbų perdavimo priėmimo aktą, atsakovė pasirašė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų, kurių vertė sudaro 46 996,40 Eur, o atsakovė ją priėmė. Tačiau 2019 m. sausio 2 d. atsakovė informavo ieškovę, kad dėl laiku neatliktų darbų apskaičiavo jai 5 311,73 Eur delspinigių ir pritaikė 27 000 Eur baudą, šias sumas išskaičiuodama iš ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų. Atsakovė neteisėtai įskaitė 32 311,73 Eur ir vietoje 46 996,40 Eur pervedė ieškovei 14 684,67 Eur.
3. Ieškovės teigimu, ji įvykdė visas prievoles, kylančias iš sutarties. Prievolių įvykdymo terminas buvo praleistas dėl netinkamų Direkcijos veiksmų (neveikimo) derinant projektą, apie kuriuos atsakovė buvo informuota sutartyje nustatyta tvarka, todėl ji nepagrįstai skaičiavo ieškovei netesybas ir jas įskaitė. Sutartyje yra nustatytos baudinės netesybos, kurios sudaro sąlygas atsakovei nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita; pagal įstatymus, atsakovė negali reikalauti kartu netesybų ir nuostolių. Jeigu teismas vertintų, kad netesybos buvo skaičiuojamos pagrįstai, jos turėtų būti sumažintos, nes ieškovė yra visiškai įvykdžiusi savo prievoles, netesybos yra neprotingai didelės, o atsakovė nepatyrė jokių realių nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu atsakovės atliktą 10 770 Eur priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą; priteisė ieškovei iš atsakovės 10 770 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Likusių ieškinio reikalavimų teismas netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, elektroniniu paštu informuoti atsakovę apie atsiradusias aplinkybes, galinčias trukdyti jai baigti projektavimo darbus. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė nėra atsakinga už viešojo administravimo subjektų netinkamą veikimą ar neveikimą, dėl kurių negalėjo darbų užbaigti sutartyje nustatytu laiku, jeigu ji ne vėliau kaip per 13 darbo dienų informuoja atsakovę apie šias aplinkybes. Tokiu atveju ieškovei už vėlavimo laikotarpį nėra skaičiuojami delspinigiai. Ieškovės prisiimta prievolė informuoti atsakovę apie nurodytas aplinkybes nėra savitikslė – atsakovę ir Direkciją siejo teisiniai santykiai, kylantys iš viešojo pirkimo sutarties, atsakovė prisiėmė prievolę laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartyje nurodytus darbus, todėl, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, ji turėjo nedelsdama imtis priemonių, kad jos būtų pašalintos ir nebūtų pažeistos viešojo pirkimo sutarties sąlygos.
6. Teismas vertino, kad ieškovė sutartyje nustatyta tvarka neinformavo atsakovės apie aplinkybes, jos vertinimu, kliudančias įvykdyti sutartį laiku. 2018 m. liepos 18 d. rašte ieškovė pateikė duomenis apie atliktus darbus, tačiau ji nenurodė, kad egzistuoja aplinkybės, galinčios sukliudyti laiku baigti projektavimo darbus. 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu ieškovė informavo atsakovę apie projektų rengimo eigą ir nurodė, kad susiklostė aplinkybės, trukdančios atlikti darbus pagal nustatytą grafiką, tačiau ieškovė neinformavo atsakovės apie vėlavimo priežastis. Atsakydama į atsakovės prašymą pateikti paaiškinimus dėl darbų vykdymo, ieškovė taip pat nepaaiškino termino praleidimo aplinkybių. Iš ieškovės raštų turinio negalima nustatyti, kokios aplinkybės trukdė jai laiku užbaigti darbus, kada jos prasidėjo, kiek truko, kiek turėjo įtakos tam, kad darbai buvo atlikti pavėluotai. Minėtuose raštuose taip pat nėra nurodyta, koks viešojo administravimo subjektų netinkamas veikimas ar neveikimas sutrukdė laiku atlikti darbus.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė byloje duomenų, patvirtinančių, jog Direkcija akivaizdžiai netinkamai atliko projekto derinimo procedūrą ir kad šie veiksmai turėjo esminės įtakos termino praleidimui. Pati ieškovė pateikė derinti projektą praleidusi nustatytą terminą, be to, ji turėjo taisyti projekto trūkumus. Teismas vertino, kad atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei sutartyje nustatytas netesybas už sutarties įvykdymo termino pažeidimą ir jas įskaityti.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad netesybos yra per didelės. Ieškovė yra verslininkė ir prisiėmė prievoles įvertindama jų neįvykdymo riziką; ieškovė neginčijo sutarties sąlygų dėl netesybų dydžio, nereiškė reikalavimų pakeisti šias sąlygas. Atsakovei buvo svarbu, kad sutartis būtų įvykdyta laiku, nes ji yra prisiėmusi prievoles pagal viešojo pirkimo sutartį. Tačiau teismas pažymėjo, kad Direkcija iš dalies atleido atsakovę nuo jai priskaičiuotų netesybų pagal viešojo pirkimo sutartį. Direkcija pripažino, kad tam tikru laikotarpiu egzistavo nuo ieškovės nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių buvo uždelsta atlikti projektavimo darbus. Nors atsakovei apskaičiuota delspinigių suma negali būti laikoma galutine jos patirtinų nuostolių suma, nes projektas dar nėra užbaigtas ir projektavimo darbų vėlavimas gali turėti įtakos kitų darbų įvykdymo terminų pažeidimui, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kiek nuostolių patirs atsakovė dėl ieškovės vėlavimo. Teismas vertino, kad ieškovės mokėtinų netesybų suma turėtų būti sumažinta 1/3 dalimi ir sudaryti 21 541 Eur. Atsakovė turi sumokėti ieškovei 10 770 Eur skolos dalį.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolos suma pasibaigus sutartyje nurodytam mokėjimo terminui nebuvo pakankami aiški; kad atsakovė pagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius pagal sutarties sąlygas; kad būtent ieškovė pažeidė sutartį, konstatavo, jog atsakovė nelaikoma kalta dėl to, kad laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl jai nekilo prievolė mokėti delspinigius.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkinti ieškovės reikalavimai, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės, jog prievolė negalės būti įvykdyta per nustatytą terminą. Įvertinus ieškovės raštų turinį matyti, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie projekto eigą. Vien tik tai, kad ieškovė neįvardino subjekto, dėl kurio veiksmų projektas negalėjo būti užbaigtas laiku, nereiškia, kad iš jos raštų nebuvo galima suprasti, kokios konkrečios aplinkybės trukdė ieškovei laiku užbaigti darbus, kada jos prasidėjo, kiek truko ir kiek turėjo įtakos tam, kad darbai nebuvo užbaigti laiku.
10.2. Projektavimo darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl to, kad ieškovė sugaišo laiką šalindama projekto trūkumus, bet dėl to, kad Direkcija ilgai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus derindama projektą. Šią aplinkybę patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiamas Direkcijos raštas, kuriame ji prisiėmė riziką dėl pavėluoto projekto tvirtinimo.
10.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalį, kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė taikė ieškovei dvigubas netesybas – pareikalavo iš jos sumokėti baudą ir delspinigius, todėl teismas turėjo įskaityti 5 311,73 Eur delspinigius į ieškovei pritaikytą 27 000 Eur baudą.
10.4. Netesybos sudaro beveik pusę prievolės vertės ir yra aiškiai per didelės, juo labiau kad prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas nedaug, o atsakovei dėl to nekilo jokių nuostolių. Teismo priteistos netesybos sudaro atsakovei galimybę pasipelnyti ieškovės sąskaita.
10.5. Sutartyje buvo nustatytas terminas, per kurį atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, taip pat buvo nustatyta, kad neįvykdžiusi šios prievolės laiku atsakovė privalės mokėti ieškovei nustatyto dydžio delspinigius. Atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymą ir nesumokėjo ieškovei visų pagal sutartį už atliktus darbus mokėtinų sumų. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu ieškovei turi būti priteista nepagrįstai įskaityta suma ir delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti.
10.6. Ieškovė prašo teismo priimti į bylą naujai teikiamą įrodymą – Direkcijos 2019 m. spalio 2 d. raštą, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad Direkcija netaikys jai delspinigių dėl vėlavimo įvykdyti prievolę. Atsakovė nurodo sužinojusi apie šį raštą po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl objektyviai negalėjo jo pateikti anksčiau.
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tinkamai vykdė sutartį. Ji pažeidė sutarties sąlygas, nustatančias darbų įvykdymo terminus, nuostatą, įpareigojančią ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti atsakovę apie aplinkybes, kliudančias laiku įvykdyti sutartį, nustatyta tvarka neinformavo atsakovės apie viešojo administravimo subjekto neveikimą. Pirmą kartą ieškovė informavo atsakovę apie projekto rengimo eigą ir aplinkybes, sukliudžiusias jį pabaigti laiku tik 2018 m. rugsėjo 14 d., jau po to, kai turėjo būti atlikti visi darbai, ir šio rašto turinys neatitiko sutarties sąlygų. Tam, kad būtų atleista nuo atsakomybės, ieškovė turėjo ne bendrai informuoti atsakovę apie projekto eigą, bet nurodyti jai konkrečius sutartyje nurodytus duomenis. Ieškovė nuo darbų pradžios nesilaikė darbų grafiko, projektavimo darbai buvo atliekami su trūkumais, kurie vėliau turėjo būti šalinami, Direkcijai mažiausiai 5 kartus buvo teikiami projektinių sprendinių pakeitimai. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad laikotarpiu, kai ieškovė vykdė projektavimo darbus, Direkcija veikė netinkamai (kėlė nepagrįstus reikalavimus pirminei projektinei dokumentacijai, nesilaikė projektinių dokumentų derinimo terminų). Direkcija patvirtino, kad projektas buvo derinamas laikantis įprastos praktikos.
11.2. Ieškovė žinojo sutarties sąlygas dėl netesybų ir su jomis sutiko. Įstatymuose nėra draudžiama nustatyti ir baudą, ir delspinigius. Ieškovė ženkliai praleido sutarties įvykdymo terminą, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų. Netesybos neturėtų būti mažinamos, jos yra proporcingos sutarties pažeidimo trukmei ir atsakovės apskaičiuotų tikėtinų nuostolių dydžiui. Ieškovei neįvykdžius savo prievolės, atsakovė negalėjo atlikti viešojo pirkimo sutartyje nurodytų darbų.
11.3. Atsakovė, vadovaudamasi viešojo pirkimo sutartimi, apskaičiavo savo galimus nuostolius dėl ieškovės atlikto prievolės pažeidimo, kurie laikytini jos minimaliais nuostoliais. Pagal viešojo pirkimo sutartį, atsakovei yra nustatyti terminai prievolėms įvykdyti, taip pat nurodyta, kad, atsakovei praleidus šiuos terminus, jai bus skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, taip pat atsakovė privalės atlyginti Direkcijai jos patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Viešojo pirkimo sutarties bendra kaina yra 1 054 420,43 Eur, todėl už vieną pavėluotą dieną atsakovė turėtų mokėti Direkcijai 316,326129 Eur. Ieškovė vėlavo įvykdyti prievolę 74 dienas, todėl tikėtini atsakovės nuostoliai sudaro 23 408,13 Eur. Ieškovei 2 mėnesiais pavėlavus atlikti darbus, yra tikėtina, kad atsakovė laiku nespės atlikti likusių viešojo pirkimo sutartyje nurodytų darbų.
11.4. Dėl to, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir praleido darbų įvykdymo terminą atsakovė realiai patyrė 2 966,18 Eur nuostolių. Direkcija 2019 m. gruodžio 6 d. raštu informavo ją apie priskaičiuotus delspinigius. Tai paneigia deklaratyvius ieškovės argumentus, esą atsakovė nepatirs jokių nuostolių. Byloje pateikti Direkcijos raštai nepaneigia ieškovės kaltės dėl to, kad darbai buvo vykdomi netinkamai. Direkcija neprisiėmė atsakomybės už visą projektavimo darbų vėlavimo laikotarpį, ji nurodė esanti atsakinga tik už projektų tvirtinimą, todėl atsakovei ir toliau išliko rizika patirti nuotolių dėl ieškovės delsimo.
11.5. Atsižvelgiant į sutarties svarbą, prievolės pažeidimo trukmę, mastą (atsakovė negalėjo vykdyti viešojo pirkimo sutarties, kurios kaina yra 1 054 420 Eur) ir tikėtinus nuostolius, matyti, kad 32 311,73 Eur netesybos yra skirtos kompensuoti galimus praradimus, yra proporcingos, nelaikytinos pernelyg didelėmis ir nemažintinos. Nors Direkcija atleido atsakovę nuo pareigos sumokėti dalį nuostolių pagal viešojo pirkimo sutartį, tai nesudaro pagrindo paneigti atsakovės teisę į visų jos ir ieškovės sudarytoje sutartyje nurodytų nuostolių atlyginimą.
11.6. Atsakovė prašo priimti į bylą Direkcijos 2019 m. spalio 30 d. raštą, iš kurio matyti, kad sutarties vykdymo terminas yra praleistas dėl ieškovės kaltės. Šis raštas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes buvo gautas po to, kai teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir atidėjo terminą sprendimui priimti. Taip pat atsakovė prašo priimti Direkcijos 2019 m. gruodžio 6 d. raštą, patvirtinantį, kad ji patyrė realių nuostolių, kuris taip pat negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime ieškovė iš esmės remiasi savo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės pateiktas raštas apie jai priskaičiuotas netesybas nepatvirtina jos patirtos žalos, nes jame nėra nurodyta, kad netesybos apskaičiuotos dėl pavėluotai atliktų projektavimo darbų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. nepriimtų statybos darbų aktus, jos teigimu, patvirtinančius, kad atsakovės atlikti kelių kapitalinio remonto darbai neatitiko ieškovės parengtų projektų ir galimai dėl šios priežasties atsakovei buvo priskaičiuotos 2 966,18 Eur netesybos. Taip pat ieškovė teikia 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, iš kurių matyti, kad visi darbai pagal viešojo pirkimo sutartį yra užbaigti ir priimti, todėl atsakovė nepatirs daugiau jokių nuostolių. Ieškovė prašo priimti šiuos dokumentus.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Grįsdama savo poziciją atsakovė remiasi aplinkybėmis, išdėstytomis jos apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl šalių naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – Direkcijos 2019 m. spalio 2 d. raštą, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad Direkcija prisiima riziką dėl vėlavimo patvirtinti parengtus kelių ruožų projektus ir kompensuoja atsakovei 2 600,51 Eur išskaičiuotų delspinigių. Kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė pateikė teismui 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. nepriimtų statybos darbų aktus bei 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui Direkcijos 2019 m. spalio 30 d. raštą, kuriame yra pateikti duomenys apie projektų tvirtinimo eigą, ir Direkcijos 2019 m. gruodžio 6 d. raštą, kuriuo atsakovė informuota apie jai priskaičiuotus delspinigius. Šiuos dokumentus atsakovė dar kartą pateikė ir teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, Direkcijos 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. raštai, kuriuos šalys pateikė su apeliaciniais skundais, yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču. Šioje byloje, be kita ko, yra keliamas klausimas, ar atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas jai pavėlavus įvykdyti sutartines prievoles (parengti ir atitinkama tvarka suderinti techninius darbų projektus), taip pat ar atsakovės priskaičiuotos netesybos yra protingos atsižvelgiant į atsakovės galimus patirti nuostolius, todėl Direkcijos raštai, kuriuose yra chronologiškai išdėstyta projektų derinimo eiga, nurodyta Direkcijos pozicija dėl jos pačio veiksmų įtakos projektų derinimui ir pateikti duomenys apie atsakovei priskaičiuotus delspinigius, gali turėti reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas 2019 m. spalio 30 d. raštas buvo parengtas po to, kai civilinė byla 2019 m. spalio 24 d. buvo išnagrinėta teismo posėdyje, o 2019 m. gruodžio 6 d. raštas parengtas vėliau, nei 2019 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl atsakovė negalėjo pateikti šių įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės pateiktas 2019 m. spalio 2 d. raštas buvo parengtas anksčiau, nei byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kada šis raštas buvo jai įteiktas (raštas yra adresuotas atsakovei, o ne ieškovei), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat pati savaime nesudaro kliūčių jį priimti į bylą, kadangi tokiu būdu nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Kaip minėta, nurodyti raštai buvo pateikti kartu su šalių apeliaciniais skundais, todėl šalys, teikdamos atsiliepimus į apeliacinius skundus, turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl juose nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija priima minėtus rašytinius įrodymus ir nagrinėdama bylą vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus – nepriimtų statybos darbų aktus ir statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus – teisėjų kolegija atsisako priimti. Įvertinus šių dokumentų turinį, matyti, kad juose yra pateikti duomenys apie statybos darbus (atlikti darbai, jų charakteristikos, trūkumai, nukrypimai nuo parengtų projektų, darbų vertės ir kt.), kuriuos atsakovė atliko vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus Direkcijai. Šiuose dokumentuose nėra pateikta jokių duomenų, susijusių su ieškovės ir atsakovės sutartiniais santykiais, nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ieškovė tinkamai ar netinkamai vykdė savo prievoles atsakovei ir pastaroji turėjo (neturėjo) pagrindą skaičiuoti jai netesybas pagal šalių sudarytą sutartį. Pateikti įrodymai nėra aktualūs sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl netesybų, priskaičiuotų ieškovei pavėlavus atlikti projektavimo darbus, pagrįstumo.
Dėl ieškovės pagal sutartį mokėtinų netesybų
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai taikė ieškovei netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas ir skaičiavo jas laikydamasi sutartyje nustatytų sąlygų. Grįsdamas tokią poziciją, teismas nurodė, kad ieškovė laiku neįvykdė savo prievolių ir sutartyje nustatyta tvarka neinformavo atsakovės apie aplinkybes, trukdžiusias vykdyti sutartį, taip pat ieškovė neginčijo sutarties sąlygų dėl netesybų dydžio ir nereiškė reikalavimų pakeisti sąlygas, pagal kurias jai kilo pareiga mokėti ir delspinigius, ir baudą. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo suinteresuota, jog ieškovė laiku atliktų savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi sutartis, dėl kurios pažeidimo ieškovei buvo priskaičiuotos netesybos, buvo sudaryta vykdant kitą atsakovės ir Direkcijos sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo įsipareigojusi savo kontrahentei atlikti darbus per nustatytą terminą. Tačiau kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Direkcija pati pripažino pavėlavusi suderinti ieškovės parengtus projektus ir dėl šios priežasties atleido atsakovę nuo pareigos mokėti delspinigius pagal viešojo pirkimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad atsakovės priskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės ir sumažino jas 1/3 dalimi. Teismas nurodė, kad ieškovės mokėtina netesybų suma sudaro 21 541 Eur ir priteisė ieškovei iš atsakovės be pagrindo įskaitytus 10 770 Eur.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jos reikalavimai buvo netenkinti. Ieškovė nurodo, kad terminas atlikti projektavimo darbus buvo praleistas ne dėl jos kaltės ir ji apie šią aplinkybę sutartyje nustatyta tvarka informavo atsakovę, todėl pastaroji neturėjo skaičiuoti jai delspinigių; kad atsakovė taikė jai dvigubas netesybas, nors tokia netesybų skaičiavimo tvarka yra draudžiama; kad netesybos yra nepagrįstai didelės. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo sumažintos ieškovei priskaičiuotos netesybos. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai ilgai dėl savo kaltės vėlavo įvykdyti prievolę, tokiu būdu užkirsdama atsakovei kelią vykdyti jos ir Direkcijos sudarytą viešojo pirkimo sutartį, todėl priskaičiuotos netesybos atitinka pažeidimo mastą ir yra proporcingos atsakovės galimų patirti nuostolių dydžiui.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys apeliaciniuose skunduose kelia klausimus tiek dėl to, ar atsakovė pagrįstai ir tinkamai skaičiavo ieškovei netesybas, tiek ir dėl to, ar šiuo atveju buvo pagrindas jas mažinti. Dėl šios priežasties nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas, t. y. turi būti įvertinta, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, ar prievolės įvykdymo terminas buvo pažeistas dėl ieškovės kaltės, ar ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie aplinkybes, kurios, jos teigimu, nepriklausė nuo jos valios ir sukliudė jai laiku įvykdyti prievolę. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad netesybos ieškovei buvo skaičiuojamos pagrįstai, taip pat turi būti įvertinta, ar jos buvo apskaičiuotos tinkamai ir nėra neadekvačiai didelės palyginti su pažeidimo mastu ir atsakovės galimais nuostoliais.
22. CK 6.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Tik tinkamas prievolės įvykdymas garantuoja šios prievolės, o kartu ir visų iš jos atsiradusių papildomų teisių ir pareigų, pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
23. Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės kreditoriui arba įvykdo ją netinkamai, skolininkui kyla pareiga sumokėti įstatyme arba sutartyje nustatytas netesybas (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis, jeigu sutartis nėra įvykdoma ar yra netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
24. Prievolę pažeidusiai šaliai ne visais atvejais kyla pareiga mokėti netesybas. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad įstatymuose ar šalių susitarimuose gali būti nurodyti ir kitokie atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindai. Taigi, šalys gali susitarti, kokiais atvejais prievolės pažeidimas neužtrauks skolininkui civilinės atsakomybės.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. Direkcija ir jos vykdytą viešąjį pirkimą „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbų projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas (2 pirkimo dalis)“ laimėjusi atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parengti ir suderinti sutartyje nurodytų valstybinės reikšmės kelio ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus; atlikti suplanuotus statybos darbus; atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; parengti išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožtų kadastrinius matavimus; įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir kt. (viešojo pirkimo sutarties 1.1–1.5 papunkčiai). Viešojo pirkimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo sutartį įvykdyti per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o sutarties 8.1 papunktyje detalizuota, kad projektavimo darbus atsakovė turėjo pabaigti per 5 mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo. Laiku neužbaigusi darbų, nesilaikiusi darbų grafike nustatytų terminų, atsakovė įsipareigojo sumokėti Direkcijai 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojamus nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, ir atlyginti Direkcijai nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Viešojo pirkimo sutarties 86 punkte nustatyta, kad sutarčiai vykdyti atsakovė gali pasitelkti subrangoves, tarp jų ieškovę.
26. Vykdydamos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 2 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai ruožo nuo 0,468 iki 3,483 km, Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai ruožo nuo 0,00 iki 0,252 km, Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės ruožo nuo 2,00 iki 2,223 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis, užsakove (atsakove) ir statytoja (Direkcija), gauti prisijungimo technines ir specialiąsias sąlygas, statybos darbams atlikti reikalingus statybą leidžiančius dokumentus (sutarties 1.2.1 papunktis); atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (sutarties 1.2.2 papunktis). Šalys nustatė, kad ieškovė pradės rengti projektus iš karto šalims pasirašius sutartį ir atsakovei pateikus ieškovei visus darbams vykdyti reikalingus dokumentus. Visi projektai turi būti parengti ir perduoti atsakovei su statybą leidžiančiais dokumentais iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (sutarties 5.1 papunktis). Sutarties 4.4 papunktyje nurodyta, kad projekto parengimo darbai laikomi baigtais, kai Direkcija patvirtina parengtą projektą ir ieškovė gauna statybą leidžiantį dokumentą.
27. Šalys taip pat nustatė tarpinius terminus atskiriems darbams atlikti, kurie buvo išdėstyti sutarties 4 priede pateiktame kalendoriniame darbų vykdymo grafike. Įvertinus šiame priede pateiktus duomenis matyti, kad visų trijų projektuojamų kelio ruožų projektinių sprendinių parengimo, derinimo su atsakove ir Direkcija stadijos turėjo prasidėti nuo 2018 m. birželio 1 d. Tačiau kelio ruožtų projektų parengimo laikas nesutapo: kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai projekto parengimo darbai turėjo būti pradėti vykdyti 2018 m. liepos 1 d., o užbaigti – 2018 m. rugpjūčio 30 d., kelio Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai ir kelio Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės techniniai darbų projektai turėjo būti pradėti rengti dar 2018 m. birželio 15 d., užbaigti – 2018 m. liepos 30 d.
28. Sudarydama sutartį, ieškovė įsipareigojo atlikti visus joje nurodytus darbus tinkamai, kokybiškai, profesionaliai ir sutartais terminais (sutarties 6.1.2 papunktis). Šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nustatyta tvarka ir terminais neįvykdys savo įsipareigojimų atsakovei, jai kils pareiga mokėti netesybas – delspinigius (sutarties 7.3 papunktis) ir baudą (sutarties 7.4 papunktis). Kartu šalys sutartyje aptarė situacijas, kai ieškovė negalės laiku vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios. Pavyzdžiui, sutarties 6.1.7 papunktyje šalys nustatė, kad ieškovė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, elektroniniu paštu informuoti atsakovę apie atsiradusias aplinkybes, galinčias trukdyti pradėti, vykdyti ir (ar) baigti projektavimo darbus, be kita ko, apie atsakovės pateiktos informacijos, pradinių duomenų, dokumentų ir pan. trūkumą, taip pat apie realią tikimybę, kad kurie nors atsakovės raštu ir (ar) elektroniniu paštu pateikti nurodymai ir pan. kelia grėsmę projektavimo darbų kokybei ar jų įvykdymo laikui; sutarties 7.9 papunktyje šalys nustatė, kad ieškovė nėra laikoma atsakinga už viešojo administravimo subjektų netinkamą veikimą arba neveikimą (neteisėtų sprendimų priėmimą, vėlavimą priimti sprendimus ir kt.) dėl kurių ji negalėjo užbaigti darbų sutartyje nurodytu laiku, jeigu apie šias aplinkybes ieškovė ne vėliau kaip per 13 darbo dienų nuo jų atsiradimo informuoja atsakovę. Ieškovei, laiku pateikusiai ir tinkamai pagrindusiai šias aplinkybes, nėra skaičiuojami delspinigiai dėl šiame papunktyje nurodytų aplinkybių.
29. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neparengė ir nesuderino kelio ruožų techninių darbo projektų per sutartyje nustatytą terminą. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai ruožo nuo 0,468 iki 3,438 km techninis darbo projektas buvo patvirtintas Direkcijos 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu, valstybinės reikšmės rajoninių kelio Nr. 5211 Tumosai–Savičiūnai–Šumskas ruožo nuo 0,00 iki 0,252 km ir valstybinės reikšmės rajoninių kelio Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės ruožo nuo 2,00 iki 2,223 km – 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymais. Dėl šios priežasties atsakovė 2019 m. sausio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad pagal sutarties 7.3 papunktį priskaičiavo jai 5 311,73 Eur delspinigių, o pagal sutarties 7.4 papunktį – 27 000 Eur baudą. Atsakovė nurodė, kad šias sumas ji išskaičiuos iš ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų. 2019 m. sausio 15 d. atsakovė išrašė ieškovei baudų ir delspinigių sąskaitą, kurioje nurodyta, kad bendra ieškovės atsakovei mokėtina netesybų (baudų ir delspinigių) suma sudaro 32 311,73 Eur. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. atsakovė, atsiskaitydama pagal sutartį, sumokėjo ieškovei 14 684,67 Eur sumą, kuri susidarė atėmus iš sumos, pagal sutartį mokėtinos už ieškovės suteiktas paslaugas, priskaičiuotas netesybas. Likusią ieškovei mokėtiną sumą atsakovė įskaitė kaip ieškovei priskaičiuotas netesybas.
30. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybų, kadangi prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas dėl Direkcijos delsimo patvirtinti projektus, kurį ji pati pripažino, o ieškovė sutartyje nustatyta tvarka informavo atsakovę apie šias priežastis, sukliudžiusias jai laiku atlikti projektavimo darbus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai sutikti su tokia ieškovės pozicija. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad pati ieškovė teikė Direkcijai derinti projektus su trūkumais, nesilaikė darbų grafike nustatytų tarpinių terminų, skirtų konkretiems darbams atlikti, o tai galėjo turėti įtakos tam, kad būtų praleistas galutinis sutartyje nustatytas terminas projektams parengti.
31. Aplinkybę, kad ieškovė teikė Direkcijai projektų sprendinius, neatitinkančius reikalavimų, vengė taisyti nurodytus trūkumus, be kita ko, patvirtina Direkcijos 2019 m. spalio 30 d. raštas, kuriame chronologine tvarka yra pateikti duomenys apie projektų parengimą ir derinimą. Iš šiame rašte išdėstytų aplinkybių matyti, kad, pavyzdžiui, Direkcijai atlikus kelio Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai techninio darbo projekto pirminių sprendinių patikrą, ieškovei, be kita ko, buvo nurodyta įrengti nuovažas į kiemus pagal R36-1 statybos rekomendacijas. Iš pateiktos lentelės matyti, kad pastabos dėl nuovažų įrengimo buvo pateiktos ir antrą kartą derinant ieškovės patikslintus pirminius projekto sprendinius, vėliau ši pastaba buvo nurodyta svarstant parengtą projektą Direkcijos Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos (toliau – komisija) posėdyje, be to, šis trūkumas dar kartą buvo užfiksuotas po komisijos posėdžio Direkcijos paskirtam projekto koordinatoriui derinti pateiktuose projekto sprendiniuose. Kaip pasikartojanti pastaba lentelėje taip pat nurodyta ieškovei pateikta pastaba dėl antrosios autobusų stotelės įrengimo (ši pastaba, be kita ko, buvo pateikta ieškovei trečią ir ketvirtą kartus pateikus projektą tikrinti Direkcijos paskirtam koordinatoriui). Direkcijos pateiktoje lentelėje nurodyta, kad komisijai suderinus ieškovės parengtą projektą, ieškovė kartu su prašymu atlikti projekto ekspertizę elektroninėje laikmenoje pateikė projekto versiją, kurios aiškinamajame rašte nebuvo ištaisytos klaidos, o projektiniai sprendiniai nesutapo su komisijos suderintais sprendiniais; su projektu nebuvo pateikti suderinti priedai dėl inžinerinių tinklų iškėlimo, vėliau, Direkcijai gavus šį priedą, buvo nustatyta, kad jis parengtas su trūkumais ir pan.
32. Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir derinant kitus ieškovės parengtus kelio ruožtų projektus. Pavyzdžiui, minėtame Direkcijos rašte nurodyta, kad derinant kelio Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės techninių darbų projektą, ieškovei taip pat ne kartą buvo pateiktos pastabos įrengti nuovažas, suprojektuoti antrą autobusų stotelę; pastaba dėl nuovažų įrengimo buvo pateikta ir derinant kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai techninį darbų projektą; komisijai pritarus kelio Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės projektui, ieškovė pateikė ekspertizei projektą neištaisiusi nurodytų trūkumų, projekto sprendiniai neatitiko sprendinių, kuriems buvo pritarta komisijos posėdyje ir pan. Direkcijos rašte išdėstytas aplinkybes iš dalies patvirtina pačios ieškovės pateiktoje lentelėje esantys duomenys apie projektų derinimo eigą, taip pat byloje pateikti ieškovės ir Direkcijos elektroniniai laiškai, kuriais buvo derinami atitinkami projektų sprendiniai.
33. Byloje esantys įrodymai taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė nesilaikė sutartyje pateikto kalendorinio darbų vykdymo grafiko. Antai, iš ieškovės parengto lydraščio, lentelės, kurioje yra pateikta darbų vykdymo eiga, ir pirmiau minėto Direkcijos rašto matyti, kad pirminiai projektų sprendiniai buvo pateikti patikrinti Direkcijai 2018 m. birželio 19 d., nors sutartyje pateiktame kalendoriniame darbų vykdymo grafike buvo nurodyta, kad projektinių sprendinių parengimo ir suderinimo su Direkcija stadija turėjo prasidėti 2018 m. birželio 1 d. Kelių Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai ir Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės projektai turėjo būti suderinti su Direkcija iki 2018 m. liepos 15 d., tačiau iš Direkcijos rašto matyti, kad dar 2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė teikė derinti Direkcijai pataisytas projektų versijas. Pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką, 2018 m. liepos 15 d.–2018 m. liepos 30 d. turėjo būti atlikta pirmiau minėtų kelių ruožų techninių darbų projektų ekspertizė ir projektai turėjo būti pakoreguoti pagal ekspertizės metu pateiktas pastabas, tačiau faktiškai ieškovė pateikė šiuos projektus ekspertizei atlikti 2018 m. rugsėjo 3 d. Kaip minėta, Direkcijos 2019 m. spalio 30 d. rašte nurodyta, kad projektai ekspertizei buvo pateikti su trūkumais (nebuvo ištaisytos projektuose esančios klaidos, nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai ir kt.).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės paneigia ieškovės šioje byloje išdėstytą poziciją, kad sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas nuo aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios. Pačios ieškovės veiksmai jai nesilaikant kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytų terminų konkretiems darbams atlikti, teikiant Direkcijai projektus, parengtus su trūkumais ir jų netaisant pagal pateiktas pastabas, turėjo įtakos tam, kad ieškovė nebaigė vykdyti savo prievolių per sutartyje nustatytą terminą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybė, nes sutartyje nustatyta tvarka informavo atsakovę apie aplinkybes, sukliudžiusias jai laiku įvykdyti sutartines prievoles.
35. Kaip minėta, pagal sutarties sąlygas ieškovei buvo nustatyti terminai, per kuriuos ji turėjo informuoti atsakovę apie aplinkybes, trukdančias jai laiku įvykdyti sutartyje nurodytus darbus, o tuo atveju, jei ji negalėjo įvykdyti sutarties dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, ji turėjo tinkamai pagrįsti šias aplinkybes (žr. šios nutarties 28 punktą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmą kartą duomenis apie sutarties vykdymo eigą ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. liepos 18 d. raštu. Šiame rašte ieškovė aprašė pradinių projektų sprendinių derinimo su Direkcija eigą, be kita ko, nurodydama sunkumus, su kuriais ji susidūrė derindama projektus su Direkcijos paskirtu koordinatoriumi (ieškovė nurodė, kad tam tikrais atvejais nesulaukdavo atsakymo iš koordinatoriaus, todėl turėdavo pakartotinai kreiptis į jį telefonu ar elektroniniu paštu), tačiau šiame rašte ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad šios jos nurodytos aplinkybės galėjo užkirsti jai kelią įvykdyti laiku projektavimo darbus, nenurodė, kiek šis terminas galėtų būti praleistas, neidentifikavo konkrečių Direkcijos ar kokio nors kito subjekto atliktų pažeidimų ir pan. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės pateiktas raštas, įvertinus jo turinį, galėtų būti laikomas ieškovės ataskaita apie atliktus darbus, o ne jos įspėjimu apie galimą sutarties įvykdymo termino praleidimą.
36. Antrą kartą ieškovė informavo atsakovę apie atliktus darbus 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu. Šiame rašte, priešingai nei ankstesniame 2018 m. liepos 18 d. rašte, ieškovė referavo į sutarties 6.1.7 ir 7.9 papunkčius, įpareigojančius ją informuoti atsakovę apie aplinkybes, trukdančias laiku užbaigti darbus ir nustatančius atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, taip pat išdėstė prašymą pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki tol, kai Direkcija patvirtins parengtus projektus. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame rašte ieškovė ir vėl nenurodė, dėl kokių priežasčių ar kokio konkretaus subjekto veikimo (neveikimo) projektai negalėjo būti užbaigti laiku. Ieškovė pateikė atsakovei duomenis, kad tiek Direkcijos sudaryta komisija, tiek Direkcijos paskirtas projektų koordinatorius, tiek ekspertas turėjo pastabų dėl parengtų projektų, todėl ieškovė turėjo juos taisyti. Tokios aplinkybės sudarė pagrindą vertinti, kad projektai nebuvo parengti laiku dėl pačios ieškovės veiksmų.
37. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutarties sąlygas, nustačiusias jai pareigą informuoti atsakovę apie aplinkybes, kliudančias užbaigti darbus laiku. Ieškovės teigimu, nustatydamos tokias sąlygas, šalys siekė sutarti, kad atsakovė negalėtų taikyti ieškovei netesybų, jeigu ieškovė informuos atsakovę apie prievolių vykdymo eigą ir visas su tuo susijusias faktines aplinkybes. Vis dėlto tokia ieškovės pozicija neatitinka sutarties sąlygų. Įvertinus sutarties 6.1.7 ir 7.9 papunkčių turinį matyti, kad pagal aptariamas nuostatas ieškovė turėjo ne abstrakčiai informuoti atsakovę apie sutarties vykdymą, tačiau turėjo nurodyti jai konkrečias aplinkybes, apsunkinančias ar atimančios iš jos galimybę įvykdyti darbus laiku, o tuo atveju, jeigu tokiomis aplinkybėmis būtų viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), ieškovė taip pat turėjo šias aplinkybes tinkamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei teikdama rašytinius paaiškinimus atsakovei, nei šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepagrindė ir neįrodė, kad sutartyje nustatytas terminas projektavimo darbams atlikti buvo praleistas vien tik dėl Direkcijos veiksmų (neveikimo) jai tikrinant ir derinant projekto sprendinius, o ne dėl pačios ieškovės kaltės. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo ieškovei netesybas.
38. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės masto yra aktualu tai, kad pati Direkcija 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo atsakovę, jog galutinio projektų tvirtinimo procedūra užsitęsė dėl Direkcijos veiksmų. Direkcija nurodė, kad gavusi teigiamas projektų ekspertizės išvadas ji pagal viešojo pirkimo sutartį turėjo patvirtinti projektus per 5 darbo dienas, tačiau faktiškai projektai buvo patvirtinti daug vėliau (kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai projekto tvirtinimas vėlavo 23 dienų, kelių Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai ir Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės – po 30 dienų). Dėl šios priežasties Direkcija suteikė atsakovei papildomus terminus atlikti viešojo pirkimo sutartyje nurodytus darbus ir atleido ją nuo šiuo laikotarpiu priskaičiuotų delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Direkcijai prisiėmus sau riziką dėl vėlavimo patvirtinti projektus, ieškovei negali kilti civilinė atsakomybė dėl šių Direkcijos veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas perskaičiuoti ieškovei pritaikytas netesybas.
39. Iš atsakovės parengtos delspinigių ir baudų paskaičiavimo lentelės matyti, kad kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai projektas buvo parengtas 2018 m. lapkričio 6 d., 67 dienomis vėliau, nei buvo nurodyta sutartyje. Kaip minėta pirmiau, Direkcija 2019 m. spalio 2 d. rašte pripažino, kad šio projekto tvirtinimas užsitęsė 23 dienomis ilgiau, nei buvo suplanuota, dėl Direkcijos veiksmų. Tai reiškia, kad šio projekto parengimo terminas dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo buvo praleistas 44 dienas (67 d. – 23 d.). Kelių Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai ir Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės projektai buvo patvirtinti 2018 m. lapkričio 13 d. Atsakovė apskaičiavo, kad ieškovė, rengdama ir derindama šiuos projektus, 74 dienas praleido sutartyje nustatytą terminą, tačiau Direkcija savo rašte pripažino, kad kiekvieno iš nurodytų projektų tvirtinimas 30 dienų užsitęsė dėl jos veiksmų. Taigi, šių projektų parengimo terminai dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) taip pat buvo pradelsti 44 dienomis (74 d. – 30 d.).
40. Kaip minėta, sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad ieškovė, laiku neatlikusi joje nurodytų darbų, privalės mokėti atsakovei dvejopo pobūdžio netesybas:
40.1. pagal sutarties 7.3 papunktį, ieškovė, neatlikusi ir (ar) šioje sutartyje bei jos priede, kuriame yra pateikti kalendoriniai darbų vykdymo grafikai, nustatyta tvarka ir terminais neperdavusi atsakovei visų darbų ar jų dalies, prisiėmė prievolę mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną nuo sutarties kainos;
40.2. pagal sutarties 7.4 papunktį, ieškovė, neparengusi vieno ar visų projektų ir nepateikusi atsakovei statybą leidžiančių dokumentų, įsipareigojo mokėti 500 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną praėjus 20 kalendorinių dienų nuo sutarties 5.1 papunktyje nurodytos projektavimo darbų užbaigimo datos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 31 d.
41. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ieškovė, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokios netesybos, kai už tą patį pažeidimą skolininkui yra skaičiuojami ir delspinigiai, ir bauda, nėra galimos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 yra nurodyta, kad pagrindinis civilinės atsakomybės principas yra tas, kad nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti, kad kartu būtų įvykdyta prievolė ir sumokėtos netesybos, išskyrus atvejus, kai reikalaujama netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad praktikoje yra galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Kasacinis teismas išaiškino, kad šalių sutartyje nustatytos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas nėra galimas. Tokiu atveju turi būti taikomas įskaitymo principas, nustatytas kreditoriui reikalaujant netesybų ir realių nuostolių (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Šie kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl į juos turi būti atsižvelgta perskaičiuojant ieškovės mokėtinas netesybas.
42. Šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad ieškovė turėjo užbaigti projektavimo darbus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl pagal sutarties 7.3 papunktį, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimus dieną jai galėjo būti skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai. Iš atsakovės pateiktos delspinigių ir baudų apskaičiavimo lentelės matyti, kad šie delspinigiai buvo skaičiuojami nuo sutarties 3.1.1–3.1.3 papunkčiuose nurodytų atskirų sutarties objektais esančių kelio ruožų projektavimo darbų kainos be pridėtinės vertės mokesčio. Kadangi pagal sutarties 7.4 papunktį praėjus 20 dienų nuo sutartyje nurodyto darbų užbaigimo termino ieškovei yra pradedama skaičiuoti bauda, o dvigubos netesybos, kaip minėta, nėra galimos, delspinigiai dėl kiekvieno projektuotino kelio ruožo gali būti skaičiuojami tik už pirmas 20 pradelstų dienų, o vėliau jie turėtų būti įskaitomi į baudą. Tokiu būdu apskaičiuoti delspinigiai ieškovei praleidus terminą parengti kelio Nr. 5211 Šumskas–Savičiūnai–Tumosai techninį darbų projektą sudaro 160,80 Eur (4 020 Eur x 0,2 proc. x 20 d.); delspinigiai praleidus terminą parengti kelio Nr. 5243 Karklinė–Unėbiškės techninį darbų projektą sudaro 145,40 Eur (3 635 Eur x 0,2 proc. x 20 d.); delspinigiai praleidus terminą parengti kelio Nr. 3918 Jašiūnai–Keidžiai techninį darbų projektą sudaro 1 247,40 Eur (31 185 Eur x 0,2 proc. x 20 d.). Bendra ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 1 553,60 Eur (160,80 Eur + 145,40 Eur + 1 247,40 Eur).
43. Pagal sutarties 7.4 papunktį, nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. už kiekvieną pradelstą užbaigti darbus dieną ieškovė turi sumokėti po 500 Eur baudą, kurios dydis nepriklauso nuo to, kiek projektų (vienas ar keli) nėra užbaigta laiku. Delspinigių ir baudos apskaičiavimo lentelėje atsakovė nurodė, kad bauda ieškovei turi būti taikoma už 54 dienas, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai buvo patvirtinti paskutiniai du ieškovės parengti techniniai darbo projektai. Tačiau Direkcija yra pripažinusi, kad sutarties objektu esančių kelio ruožų techninių darbo projektų tvirtinimas užsitęsė 23–30 dienų dėl aplinkybių, dėl kurių riziką prisiima ji pati. Kadangi Direkcija pripažino uždelsusi atlikti atitinkamus veiksmus esant paskutinei projekto rengimo stadijai (projekto tvirtinimo metu), už kurią ieškovei yra taikytina bauda, o ne delspinigiai, ir ilgiausias vėlavimo laikotarpis dėl Direkcijos kaltės sudarė 30 dienų, bauda ieškovei gali būti skaičiuojama tik už 24 dienas, kai buvo vėluojama parengti ir suderinti projektus dėl pačios ieškovės kaltės (54 d. – 30 d.). Ieškovės pagal sutartį mokėtina bauda sudaro 12 000 Eur (24 d. x 500 Eur), o visos pagal sutartį ieškovės mokėtinos netesybos (bauda ir delspinigiai) – 13 553,60 Eur (1 553,60 Eur + 12 000 Eur).
44. Šalys nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl netesybų sumažinimo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Šioje nutartyje minėta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas patirtus nuostolius, kurie yra žemiausia netesybų mažinimo riba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
46. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
47. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar ieškovei priskaičiuotos netesybos nėra nepagrįstai didelės ir neturėtų būti mažinamos, visų pirma, yra reikšminga tai, kad sutartį sudarė du profesionalūs juridiniai asmenys (verslininkai), kurie laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, inter alia (be kita ko), dėl pagal sutartį turimų atlikti darbų pobūdžio, poreikio derinti rengiamus kelių ruožų techninius darbo projektus tiek su užsakove (atsakove), tiek ir su statytoja (Direkcija), galutinio darbų atlikimo termino ir tarpinių terminų, taikytinų netesybų ieškovei praleidus šiuos terminus ir kt. Sudarydama sutartį, ieškovė žinojo, kad šios sutarties vykdymas turi įtakos atsakovės galimybei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitai atsakovės kontrahentei, todėl atsakovei buvo labai svarbu, kad sutartyje nurodytos ieškovės prievolės būtų įvykdytos tinkamai ir laiku. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad jai vėluojant atlikti darbus, atsakovei galėjo kilti neigiamų padarinių – pagal viešojo pirkimo sutarties 60 punktą atsakovei galėjo kilti pareiga mokėti delspinigius ir atlyginti nuostolius. Sutartyje šalys patvirtino, kad netesybų dydžiai joms yra priimtini ir atitinka jų įsipareigojimų svarbą (sutarties 7.10 papunktis).
48. Antra vertus, vertinant ieškovei priskaičiuotų netesybų dydį, šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė nepagrindė, jog jos tikėtini nuostoliai yra artimi ieškovei priskaičiuotoms netesyboms ir šios netesybos yra skirtos tinkamai kompensuoti patirtus turtinius praradimus. Atsakovė 2019 m. birželio 5 d. pažymoje nurodė, kad tikėtini nuostoliai ieškovei praleidus terminą įvykdyti sutartinę prievolę galėtų sudaryti 23 408,13 Eur. Savo procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ir kt.) atsakovė paaiškino, kad pažymoje nurodyti tikėtini nuostoliai – tai delspinigiai, kuriuos atsakovei galėtų kilti pareiga mokėti pagal jos ir Direkcijos sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl to, kad ieškovė, kaip atsakovės pasitelkta subrangovė, laiku neįvykdė savo prievolės. Tačiau šioje byloje pateikti Direkcijos raštai kelia abejonių, ar tokie atsakovės nurodyti nuostoliai yra tikėtini. Iš pirmiau minėto Direkcijos 2019 m. spalio 2 d. rašto matyti, kad Direkcija kompensavo atsakovei 2 600,51 Eur delspinigių, priskaičiuotų dėl termino įvykdyti projektavimo darbus praleidimo, pripažinusi, kad rizika dėl pernelyg ilgai užtrukusio projektų tvirtinimo proceso priskirtina pačiai Direkcijai. 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Direkcija informavo atsakovę, kad, atsižvelgdama į statinių techninio prižiūrėtojo pateiktus statybos objektų galutinės apžiūros aktus, apskaičiavo atsakovės mokėtinus delspinigius, kurių bendra suma sudaro 4 032,40 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad galimi atsakovės nuostoliai dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo sudaro 4 032,40 Eur, o ne ieškovės nurodytą 23 408,13 Eur sumą.
49. Vertinant, ar ieškovei priskaičiuotos netesybos atitinka pažeidimo mastą, šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutarties 3.1.1–3.1.3 papunkčius, bendra visų sutarties objektais esančių kelio ruožų projektavimo darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 38 840 Eur, o bendra visų sutartyje nurodytų darbų (projektavimo darbų ir projekto vykdymo priežiūros) kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 42 300 Eur. Taigi, ieškovei priskaičiuotos 13 553,60 Eur netesybos sudaro didelę dalį visų sutartyje nurodytų darbų kainos.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovei priskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad netesybos turi būti sumažintos 1/3 dalimi, t. y. 4 517,87 Eur (13 553,60 Eur / 3), nustatant, kad atsakovė pagrįstai įskaitė 9 035,73 Eur netesybų (13 553,60 Eur – 4 517,87 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios netesybos atitinka prievolės pažeidimą, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, užtikrins prievolės šalių interesų pusiausvyrą, kadangi tinkamai kompensuos galimus atsakovės praradimus dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, tačiau kartu nesudarys sąlygų atsakovei nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita ir neatliks baudinių funkcijų.
51. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, atsiskaitydama su ieškove, įskaitė 32 311,73 Eur netesybų. Tai reiškia, kad 23 276 Eur (32 311,73 Eur – 9 035,73 Eur) atsakovė įskaitė neteisėtai, todėl ši suma turi būti sumokėta ieškovei.
52. Pagal sutarties 4.5 papunktį, atsakovė turėjo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą per 10 darbo dienų po to, kai su ja už projektų parengimą ir statybą leidžiančių dokumentų gavimą atsiskaitys Direkcija, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po to, kai išrašoma sąskaita ir pasirašomas atliktų darbų aktas. Sutarties 7.1 papunktyje nurodyta, kad atsakovė, sutartyje nustatytais terminais neapmokėjusi už tinkamai (kokybiškai ir laiku) ieškovės atliktus projektavimo darbus, ieškovei raštu pareikalavus, privalo mokėti jai 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovei nekilo pareiga mokėti ieškovei netesybas, nes atsakovės mokėtina suma suėjus mokėjimo terminui nebuvo pakankamai aiški, atsakovė apskaičiavo netesybas laikydamasi sutarties sąlygų ir būtent ieškovė yra pažeidusi sutartį. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad, teismui pripažinus negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, atsakovei kyla pareiga mokėti delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei neturėtų kilti pareiga mokėti delspinigius nuo jos įskaitytos sumos. Įskaitydama 32 311,73 Eur netesybas, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti šioje byloje nustatytų aplinkybių, kad techninių darbo projektų parengimo terminai iš dalies buvo praleisti ne dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie nuo jos valios nepriklausiusias aplinkybes, sukliudžiusias jai laiku atlikti sutartyje nurodytus darbus (žr. šios nutarties 35–36 punktus), o Direkcija tik 2019 m. spalio 2 d., vėliau, nei buvo atliktas įskaitymas, pranešė atsakovei, kad ji prisiėmė riziką dėl ieškovės parengtų projektų tvirtinimo termino praleidimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė, atlikdama įskaitymą, neturėjo pagrindo manyti, kad ji pažeidžia prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl nuo šios sumos atsakovei neskaičiuojami sutartyje nurodyti delspinigiai.
54. Atsakovei įskaičius 32 311,73 Eur sumą, ieškovei pagal sutartį mokėtina suma sudarė 14 684,67 Eur. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei šią sumą, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovei užbaigus atlikti projektavimo darbus, atsakovė šiuos darbus ir (ar) jų rezultatą – parengtus techninius darbo projektus – vertintų kaip atliktus netinkamai ir nekokybiškai, turėtų dėl jų pastabų ir pan. Todėl priėmusi ieškovės tinkamai atliktus darbus ir jos išrašytą sąskaitą, atsakovė turėjo sutartyje nustatyta tvarka su ja atsiskaityti. Vis dėlto, iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ši suma atsakovei buvo sumokėta tik 2019 m. balandžio 25 d., žymiai praleidus sutarties 4.5 papunktyje nustatytą atsiskaitymo terminą. Kaip minėta, pagal sutarties 7.1 papunktį atsakovės pareiga mokėti delspinigius kyla ieškovei pareikalavus jų raštu. 2019 m. sausio 14 d. raštu ieškovė priminė atsakovei apie susidariusį įsiskolinimą ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu šis įsiskolinimas dar nėra sumokėtas, atsakovei kyla pareiga mokėti sutartyje nurodytus 0,2 proc. delspinigius. Nuo šiame rašte nurodytos datos atsakovei atsidaro pareiga mokėti netesybas nuo jos laiku nesumokėtos 14 684,67 Eur sumos. Atsakovė 102 dienas pavėlavo sumokėti ieškovei minėtą sumą, todėl ji privalo sumokėti ieškovei 2 995,67 Eur delspinigių (14 684,67 Eur x 0,2 proc. x 102 d.).
55. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant negaliojančiu atsakovės atliktą 23 276 Eur įskaitymą ir priteisiant ieškovei iš atsakovės šią sumą bei 2 995,67 Eur delspinigių.
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašė priteisti jai iš atsakovės 44 354,62 Eur sumą (32 311,73 Eur skola + 10 621,18 Eur delspinigių +1 421,71 Eur delspinigių), o šia teismo nutartimi ieškovei priteista 26 271,67 Eur (23 276 Eur + 2 995,67 Eur). Taigi, yra patenkinti 59 proc. ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2 790 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 900 Eur atstovavimo išlaidų ir 890 Eur žyminis mokestis, o atsakovė patyrė 2 200 Eur atstovavimo išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 646,10 Eur, atsakovei – 902 Eur. Įskaičius šalių tarpusavio įsipareigojimus, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 744,10 Eur (1 646,10 Eur – 902 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
57. Šalims paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1dalis). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai iš atsakovės 10 770 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei nebuvo priteista 33 584,62 Eur suma. Šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteistina suma buvo padidinta 15 501,67 Eur (26 271,67 Eur – 10 770 Eur), taigi, buvo patenkinti 46 proc. ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų. Iš byloje esančių 2019 m. gruodžio 11 d. sąskaitų už teisines paslaugas ir 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, patyrė 1 929 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovė sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 1 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Teismui iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 887,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. gruodžio 30 d. sąskaitos ir mokėjimo nurodymo matyti, kad teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovei proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai priteisiama iš ieškovės 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra pateiktas 2020 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 242 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė, kad būtų panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 10 770 Eur, tačiau atsakovės reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl šios jos patirtos išlaidos neatlyginamos.
59. Įskaičius šalių tarpusavio įsipareigojimus, atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 347,34 Eur (887,34 Eur – 540 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ 2019 m. sausio 2 d. pranešimu Nr. 19-01/01 atliktą 23 276 Eur priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugvila“ (juridinio asmens kodas 126132394) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) 23 276 Eur (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) skolos, 2 995,67 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 67 ct) delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (26 271,67 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugvila“ (juridinio asmens kodas 126132394) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) 744,10 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugvila“ (juridinio asmens kodas 126132394) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) 347,34 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė