Civilinė byla Nr. e2-884-618/2018

Proceso Nr. 2-06-3-12783-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Agnei Jakulytei,

dalyvaujant ieškovui I. R., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 30 00,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2014-01-27 atsakovas nužudė jo brolį dvynį K. L.. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymą. Ieškovas nurodo, kad po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, jį kamuoja priepuoliai, nemiga, jis yra nervingas. Dėl atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi jį su broliu siejo glaudūs ryšiai, jie artimai bendravo. Pažymėjo, jog jis yra neįgalus, todėl brolio materialinė ir psichologinė pagalba jam buvo labai svarbi, K. L. rūpinosi ieškovo sveikata ir gydymu. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio jis nereiškė, kadangi po brolio mirties patyrė didelius išgyvenimus, stresą ir negalėjo rūpintis jokiais būtinais reikalais. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad su broliu jie buvo artimi, ilgą laiką kartu gyveno. Po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, jis patyrė emocinį sukrėtimą, todėl nesikreipė dėl žalos atlyginimo anksčiau, tačiau baudžiamąja byla domėjosi, bylos nagrinėjimo metu kaip stebėtojas vyko į teismo posėdžius.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymą. Baudžiamojoje byloje dalyvavo ir nukentėjusiaisiais buvo pripažinti K. L. artimieji, t.y. jo motina B. L. ir V. U., tačiau ieškovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, byla nesidomėjo, ieškinio žalai atlyginti nereiškė, nors nuo teismo nuosprendžio priėmimo yra praėję daugiau nei 3 metai. Pažymėjo, jog nors ieškovas nurodo, kad jį su broliu K. L. siejo artimi ryšiai, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jie glaudžių ryšių nepalaikė, tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo. Atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturi galimybės atlyginti žalos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 30 00,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl atsakovo veiksmų, t.y. brolio nužudymo, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pablogėjo jo sveikata. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieškovo ir jo brolio K. L. artimi ryšiai nesiejo, jie tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo. Be to, ieškovas baudžiamosios bylos dėl jo brolio nužudymo nagrinėjime nedalyvavo, byla nesidomėjo, ieškinio žalai atlyginti nereiškė. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. yra ieškovo I. R. (anksčiau – A. L.) brolis. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už K. L. nužudymą, iš atsakovo priteista 4 805,99 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. ir 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. L.. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-177/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. U. pakeista – iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai V. U. sumažintas iki 523,05 Eur (805,99 Lt). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-10 nuosprendžiu. Pažymėtina, jog nors atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-380/2014 nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nereiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo šį ieškinį atmesti. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo baudžiamojo proceso metu, neatima iš jo teisės reikšti tokį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Neturtinė žala ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais atsakovo veiksmais, kuriais atimta gyvybė ieškovo artimam žmogui. K. L. yra ieškovo brolis, todėl akivaizdu, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, ir tuo jam padaryta žala, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Iš byloje esančių medicininių išrašų nustatyta, kad ieškovas serga epilepsija. 2014-07-23, 2014-12-19, 2017-03-10 ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl dažnų epilepsijos priepuolių. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo mama B. L. paaiškino, kad ieškovą ir K. L. siejo artimi santykiai, jie dažnai bendravo, K. L. padėjo rūpintis broliu. Visa šeima ilgą laiko gyveno kartu ir tik likus nedaug laiko iki nužudymo K. L. kartu su žmona išsikėlė gyventi atskirai. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-10 nuosprendyje konstatavo, jog K. L. padėdavo pasirūpinti ieškovu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovą su broliu siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie dažnai bendraudavo kasdieniame gyvenime, K. L. rūpinosi ieškovu.

Vis dėlto, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų kriterijų, turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-354/2013 nužudyto asmens seseriai iš nuteistojo, nuteisto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį priteista 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-135/2014 nužudyto asmens broliui iš dviejų nuteistųjų, nuteistų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, solidariai priteista 11 584,80 Eur (30 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-190/2014 nužudyto asmens seseriai iš nuteistojo, nuteisto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį priteista 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-07-07 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1279-13569 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-11 pažymą Nr. NTP-7-256 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 308,97 Eur advokato užmokestis. Patankinus 33 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 101,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis,  85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 33 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) 10 000,00 Eur neturtinę žalą ieškovui I. R..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) 225,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. D. (A. D.) 101,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                           Larisa Šimanskienė