Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1969-738/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01431-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Birutė Drozdienė,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbanti MB (duomenys neskelbtini) direktore, neturinti administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
2019 m. birželio 22 d., 20 val. 00 min., atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini) Joninių šventės metu, patikrinimo metu dirbo 3 darbuotojai: V. B., K. L. ir R. P.. Nustatyta, kad R. P. MB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta, apie jos darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. MB (duomenys neskelbtini) direktorė L. J. būdama darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su R. P. prieš jos darbo pradžią nebuvo sudariusi raštiškos darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir L. J. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), L. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pažeidimą pripažįsta (b. l. 1, 4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 5-7), R. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną – Joninių šventėje dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini) palapinėje ir prekiavo alumi bei maistu. Bendrovėje dirbo pirmą dieną nebūdama įdarbinta (b. l. 8), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus, iš kurio matyti, kad L. J. neturi nuobaudų (b. l. 9), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorė L. J. būdama darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su R. P. prieš jos darbo pradžią nebuvo sudariusi raštiškos darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.
L. J.
neturi administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. J. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai minimalią 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19103758108.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Birutė Drozdienė