Civilinė byla Nr. 2A-876/2014

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21; 36.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB ir atsakovų UAB „Prioritetas“, G. S., K. B., A. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-224-357/2013 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams G. S., G. S., A. V., L. V., K. B., Z. B., UAB „Prioritetas“ trečiajam asmeniui UAB „BA prekyba“ dėl skolos priteisimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas „Swedbank“, AB (toliau – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai: solidariai iš atsakovų G. S. ir UAB „Prioritetas“ 289 620 EUR skolą, solidariai iš atsakovų A. V. ir UAB „Prioritetas“ 289 620 EUR skolą, solidariai iš atsakovų K. B. ir UAB „Prioritetas“ 289 620 EUR skolą, iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 146 714,94 EUR skolą, iš atsakovo G. S. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 289 620 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. V. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 289 620 EUR sumą skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo K. B. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 289 620 EUR sumą skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą 1 015 574,94 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė iš atsakovų A. V., G. S., K. B. ir UAB „Prioritetas“ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo G. S. priteistų lėšų išieškojimą nukreipti vykdyti tiek į šiam atsakovui, tiek į G. S. priklausantį turtą, iš atsakovo A. V. priteistų lėšų išieškojimą – tiek į pačiam atsakovui, tiek į L. V. priklausantį turtą, o iš atsakovo K. B. priteistų lėšų išieškojimą – tiek į šiam atsakovui, tiek į Z. B. priklausantį turtą.

              Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „BA prekyba“ 2005-03-22 pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 05-011247-KL, kuri buvo pakeista ir papildyta 2005-08-10 susitarimu Nr. 05-011247-KL-1, 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-KL-2, 2007-05-05 susitarimu Nr. 05-011247-KL-3, 2007-06-01 susitarimu Nr. 05-011247-KL-4, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-5, 2009-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-6 (toliau – Sutartis). Minėtos sutarties pagrindu UAB „BA prekyba“ buvo suteiktas 1 158 480 EUR kreditas, numatant galutinį grąžinimo terminą 2010-02-06. Kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo užtikrinimui 2005-03-22 buvo sudarytos Laidavimo sutartys: 1) Nr. 05-011247-LA1 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-1, 2008-0806 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA1), kurios pagrindu laiduotojas G. S. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR; 2) Nr. 05-011247-LA2 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-2), kurios pagrindu laiduotojas A. V. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 1 000 000 Lt, t. y. 289 620 EUR; 3) Nr. 05-011247-LA3 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA3), kurios pagrindu laiduotojas K. B. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR. Laiduotojas UAB „Prioritetas“ 2009-08-06 Laidavimo sutarties Nr. 05-011247-LA4 pagrindu laidavo visai paskolos sumai. UAB „BA prekyba“ prievolių ieškovui tinkamas įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštu, įkeistu įmonės turtu. UAB „BA prekyba“ suteikto kredito ieškovui nustatytu terminu negrąžino, geruoju neįvykdė prievolės, dalis prievolės grąžinta pardavus turtą. Laiduotojai taip pat neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir Laidavimo sutartis. Atsakovės G. S., L. V., Z. B. pasirašė 2005-03-22 sutikimus, kad jų sutuoktiniai sudarytų laidavimo sutartis bei patvirtino, kad sutarčių sudarymas susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams. Todėl ieškovas, remdamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškė reikalavimus tiek patiems atsakovams, tiek ir jų sutuoktinėms, reikalaudamas, kad priteista suma būtų nukreipta vykdyti taip pat ir į jų turtą.

              Ieškovas teigė, kad sudarius 2005-08-10 susitarimą Nr. 05-011247-KL-1 dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, laiduotojai įsipareigojo laiduoti visam kredito grąžinimo terminui. Be to, po minėto Sutarties sąlygų pakeitimo su kiekvienu iš laiduotojų buvo sudaryta keletas susitarimų, kuriais jie patvirtino, jog laidavimo sutartys nėra pasibaigusios ir galioja. Pažymėjo, kad Bankas su laiduotojais sudarė tik po vieną laidavimo sutartį, kurios vėliau buvo keičiamos pasirašant susitarimus dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo ar išdėstant laidavimo sutartis nauja redakcija.

Atsakovai G. S., K. B., UAB „Prioritetas“, nesutikdami su ieškininiais reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad jie manė, esą laidavimas – tai tik subsidiari priemonė, nes pagrindinis garantas yra įkeičiamas pakankamos vertės turtas, ir į laiduotojų turimą turtą išieškojimas gali būti nukreiptas tik tada, jei neužteks įkeisto turto skoloms padengti. Teigė, kad jų sutuoktinių sutikimus sudaryti laidavimo sutartis jie traktavo kaip dokumentus, patvirtinančius faktą, kad jų sutuoktinėms žinoma apie sudaromą sandorį ir tai reikalinga garantijai, kad ateityje jos neginčys sandorio tuo pagrindu, jog jis buvo sudarytas be sutuoktinių žinios. Tiek pagrindinis skolininkas UAB „BA prekyba“, tiek laiduotojas UAB „Prioritetas“ bankui įkeitė savo turtą. Atsakovai nurodė, kad UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo bylos iškėlimas sustabdo skolų mokėjimo terminus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o šį patvirtinus, nustatomi nauji atsiskaitymo terminai. Be to, i?k?lus skolininkui restrukt?rizavimo byl?, ?is laikytinas nepa?eidusiu prievol?s ?vykdymo terminø, tod?l i?ie?kojimas nei i? jo, nei i? laiduotojø yra negalimas.

Atsakovas A. V., nesutikdamas su ieškininiais reikalavimais prašė juos atmesti. Nurodė, kad pasirašyta laidavimo sutartis negalioja, kadangi negalioja ieškovo ir UAB „BA prekyba“ 2005-03-22 pasirašyta Kredito linijos sutartis Nr. 05-011247-KL, nes 2009-08-06 minėtos šalys pasirašė visiškai naują Kredito linijos sutarties redakciją, o tai reiškia, kad pirmiau pasirašyta sutartis su priedais, pakeičiančiais atskirus sutarties punktus, neteko galios. Šis atsakovas teigia nepasirašęs naujos laidavimo sutarties, todėl neturi pareigos atsakyti ieškovui kaip laiduotojas.

Atsakovai G. S., A. V., K. B. prašė atidėti sprendimo vykdymą iki tol, kol bus išnaudotos visos galimybės skolą išieškoti iš paties skolininko UAB „BA prekyba“ ir UAB „Prioritetas“.

Atsakovės Z. B., G. S., L. V., nesutikdamos su ieškininiais reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad jos nėra laidavimo sutarčių, kuriomis remiantis kildinama laiduotojų atsakomybė, šalys. Teigė, jog jos parašė bendro pobūdžio sutikimą sudaryti laidavimo sutartis, jeigu šios bus susijusios su šeimos poreikių tenkinimu ir sandoris neprieštaraus šeimos interesams. Atsakovės nesutiko su tuo, kad konkrečios sutuoktinių sudaromos laidavimo sutartys buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui ir šie sandoriai neprieštarauja šeimos interesams. Atsakovių sutuoktiniai laidavo už įmonę, kurioje dirbo tiek iki, tiek po sutarčių sudarymo, tokius sandorius sudaryti jie galėjo tik verslo interesais, t. y. sandoriai buvo sudaryti išimtinai tik skolininko interesais. Atsakovės teigė, kad pagal sutuoktinių prievoles pareigos atsakyti savo turtu neturi, todėl priteisti iš jų konkrečią skolą ar pripažinti jas bendraskolėmis nėra pagrindo.

Trečiasis asmuo UAB „BA prekyba“, nesutikdamas su ieškininiais reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad įstatymas nenumato ieškovui teisės reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

                            Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo „Swedbank“, AB (toliau – Bankas) ieškinį atsakovams G. S., G. S., A. V., L. V., K. B., Z. B., UAB „Prioritetas“, trečiajam asmeniui UAB „BA prekyba“ dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies, – priteisė iš atsakovo G. S. solidariai (su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jo prievolės ribose, solidariai su K. B., A. V., UAB „Prioritetas“) 289 620 EUR skolą ieškovo „Swedbank“, AB naudai; priteisė iš atsakovo K. B. solidariai (su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jo prievolės ribose, solidariai su G. S., A. V., UAB „Prioritetas“) 289 620 EUR skolą ieškovo „Swedbank“, AB naudai; priteisė iš A. V. solidariai (su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jo prievolės ribose, solidariai su G. S., K. B., UAB „Prioritetas“) 1 000 000 Lt skolą ieškovo „Swedbank“, AB naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Prioritetas“ solidariai (su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jo prievolės ribose, solidariai su G. S., K. B., A. V.) 1 015 574,94 EUR skolą  ieškovo „Swedbank“, AB naudai; priteisė solidariai iš atsakovų G. S., K. B., A. V. ieškovo „Swedbank“, AB naudai 5 (penki) proc. metines palūkanas už priteistą 289 620 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo UAB „Prioritetas“ ieškovo „Swedbank“, AB naudai 6 (šešių) proc. metines palūkanas už priteistą 1 015 574,94 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų A. V., G. S., K. B. po 2 900 Lt, iš atsakovo UAB „Prioritetas“ – 21 300 Lt ieškovui „Swedbank“, AB bylinėjimosi išlaidų; nusprendė, kad neįvykdžius ir negalint įvykdyti skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „BA prekyba“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų UAB „Prioritetas“, G. S., A. V., K. B.; iš atsakovų G. S., A. V., K. B. solidariai priteistų sumų išieškojimą nukreipė vykdyti į atsakovams priklausantį asmeninį turtą ar jų turto dalį; priteisė iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 126,77 Lt, iš atsakovų G. S., K. B., A. V. po 18 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo UAB „BA prekyba“ 2005-03-22 pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 05-011247-KL (pakeista ir papildyta 2005-08-10 susitarimu Nr. 05-011247-KL-1, 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-KL-2, 2007-05-05 susitarimu Nr. 05-011247-KL-3, 2007-06-01 susitarimu Nr. 05-011247-KL-4, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-5, 2009-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-6), kurios pagrindu trečiajam asmeniui UAB ,,BA prekyba“ buvo suteiktas 1 158 480 EUR kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2010-02-06. Kredito gavėjo UAB „BA prekyba“ įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo užtikrinimui 2005-03-22 buvo sudarytos Laidavimo sutartys: 1) Nr. 05-011247-LA1 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-1, 2008-0806 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA1), kurios pagrindu laiduotojas G. S. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR; 2) Nr. 05-011247-LA2 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-2), kurios pagrindu laiduotojas A. V. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 1 000 000 Lt, t. y. 289 620 EUR; 3) Nr. 05-011247-LA3 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA3), kurios pagrindu laiduotojas K. B. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR. Laiduotojas UAB „Prioritetas“ 2009-08-06 Laidavimo sutarties Nr. 05-011247-LA4 pagrindu laidavo visai paskolos sumai. UAB „BA prekyba“ prievolių ieškovui tinkamas įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120060019737), įkeistu turtu ir įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 02220050004087), įkeistu turtu. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „BA prekyba“ suteikto kredito ieškovui nustatytu terminu negrąžino, dėl ko tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų buvo pareikalauta įvykdyti prievoles. Trečiajam asmeniui UAB „BA prekyba“ Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas nustatė, kad remiantis 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi už parduotą įkeistą ir UAB „Prioritetas“ priklausiusį turtą ieškovui buvo pervesta 784 901,69 Lt (227 244,26 EUR). Be to, 2012-09-26 antstolis pagal 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. I-465PD/2010 už priverstinai parduotą UAB „BA prekyba“ naudai įkeistą turtą pervedė ieškovui 398 762,02 Lt (115 449,34 EUR). Pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. I-465V/2010 už priverstinai parduotą UAB „BA prekyba“ naudai įkeistą turtą 2013-06-07 antstolis pervedė ieškovui 457 107,88 Lt (132 341,60 EUR). Visos minėtos lėšos buvo užskaitytos UAB „BA prekyba“ priteistoms skoloms dengti, dėl ko RUAB „BA prekyba“ skola Bankui sumažėjo iki 1 015 574,94 EUR ir visą šią skolą sudaro negrąžintas kreditas.

Teismas sprendė, kad atsakovas G. S. iš likusios nepadengtos skolos 289 260 EUR dalimi atsako solidariai su UAB „BA prekyba“ (kredito gavėju), UAB „Prioritetas“ (laiduotoju visa skolos suma) ir kitais solidariaisiais laiduotojais A. V., K. B.. Atsakovas K. B. iš likusios nepadengtos skolos 289 260 EUR dalimi atsako solidariai su UAB ,,BA prekyba“ (kredito gavėju) ir UAB „Prioritetas“ (laiduotoju visa skolos suma), taip pat solidariai su G. S. ir A. V.. Atsakovas UAB „Prioritetas“ atsako visa likusia skolos suma, t. y. 1 015 574,94 EUR, solidariai su UAB ,,BA prekyba“ (kredito gavėju) ir laiduotojais A. V., K. B., G. S.. Atsakovas A. V. 1 000 000 Lt skolos dalimi atsako solidariai su UAB „BA prekyba“ (kredito gavėjas), UAB „Prioritetas“ (laiduotojas visa skolos suma), G. S. ir K. B..

Nors ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 146 714,94 EUR, tačiau motyvuojamojoje ieškinio dalyje buvo nurodęs, kad likusi skolos dalis yra 1 015 574,94 EUR, todėl teismas, įvertinęs tai kaip spausdinimo klaidą, iš atsakovo UAB „Prioritetas“ solidariai (su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jo prievolės ribose, solidariai su G. S., K. B., A. V.) priteisė 1 015 574,94 EUR.

Teismas atmet? atsakovø argumentus, kad paskolos gr??inimo terminas n?ra pasibaigæs, o atsakovo A. V. 2005-03-22 Laidavimo sutartis, pasira?ius nauj? sutart?, neteko galios, kadangi 2005-08-10 sudarius susitarim? d?l Kredito sutarties s?lygø pakeitimo Nr. 05-011247-KL-1, laiduotojai ?sipareigojo laiduoti visam kredito gr??inimo terminui. Po min?to sutarties pakeitimo sudarymo su kiekvienu i? laiduotojø buvo sudaryta keletas susitarimø d?l laidavimo sutar?iø s?lygø pakeitimo ir ?iais susitarimais laiduotojai patvirtino, kad laidavimo sutartys n?ra pasibaigusios ir galioja. Laidavimo sutar?iø 1-3 7.3 punkte numatyta, kad laiduotojas sutinka, jog Kredito sutarties s?lygos gali b?ti kei?iamos be laiduotojø sutikimo, tod?l ?iuo atveju ie?kovas neprival?jo su laiduotojais derinti Kredito sutarties s?lygø pakeitimø. Laidavimo sutar?iø s?lygos 2009-08-06 pasira?ytos su G. S. ir K. B. buvo i?d?stytos nauja redakcija, o ne sudarytos naujos sutartys ir tai ?rodo nepasikeitæ laidavimo sutar?iø ir jø naujø redakcijø numeriai. Teismas atmet? atsakovø argumentus, susijusius su restrukt?rizavimo bylos i?k?limu. Nurod?, jog UAB „BA prekyba“ prievol?s gr??inimo terminas jau buvo pasibaigæs, o Vilniaus miesto 1 apylink?s teismo hipotekos skyriaus teis?jo 2010 m. rugpj??io 18 d. ?siteis?jusia nutartimi i? UAB „BA prekyba“ Bankui buvo priteista 1 322 656,45 EUR bei nustatytas priverstinis i?ie?kojimas.

              Teismas sprend?, kad tiek visi laiduotojai, tiek pagrindinis skolininkas UAB „BA prekyba“ yra tarpusavyje solidarūs skolininkai. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, taip pat tuo, kad byloje atsakovai yra solidarūs skolininkai, procesines palūkanas priteisė nuo priteisiamos 1 015 574,94 EUR sumos solidariai iš atsakovų G. S., A. V., K. B., UAB „Prioritetas“, jų skolos dydžio apimtimi.

              Teismas pripažino pagrįstais atsakovių G. S., L. V. ir Z. B. argumentus dėl to, kad jos nebuvo laidavimo sutarčių šalys, atsakovių pasirašytus sutikimus dėl sutuoktinių sudarytų asmeninio pobūdžio sandorių ir ieškovo deklaruojamą A. V. prievolę pagal 2009-01-08 povedybinės sutarties 7 punktą pripažino nereikšmingais ir ieškinį atsakovių atžvilgiu atmetė. Teismas vertino, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta sąlyga, kai sandoris sudaromas šeimos interesais nėra tapati sąlygai, kai sudaromas sandoris neprieštarauja šeimos interesams, o sąlyga, kai sandoris neprieštarauja šeimos interesams, reiškia, kad šeimos intereso nėra.

              Teismas tenkino iš dalies atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nustatydamas, kad neįvykdžius ir negalint įvykdyti skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „BA prekyba“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų G. S., A. V., K. B..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas „Swedbank“, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad iš atsakovų G. S., A. V., K. B. solidariai priteistos skolos išieškojimas nukreipiamas vykdyti į atsakovams priklausantį turtą ar jų turto dalį; kuria nustatyta, kad neįvykdžius ir negalint įvykdyti skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „BA prekyba“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų UAB „Prioritetas“, G. S., A. V., K. B.. Skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas, nurodydamas, kad skola gali būti išieškoma tik iš asmeninio laiduotojų turto ar jo dalies, tačiau ne iš laiduotojų bendro turto sutuoktinio dalies, nepagrįstai ir be jokių motyvų susiaurino turto, iš kurio gali būti išieškota skola, apimtis (CK 3.112 str. 1 d.).
2. Teismas, iš dalies patenkinęs atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, iš esmės paneigė patį sprendimą ir solidarią atsakovų prievolę, kadangi byloje buvo konstatuota, kad atsakovų bei pagrindinio skolininko prievolė yra solidari. Skola iš pagrindinio skolininko jau yra priteista, tačiau jos išieškojimas yra sustojęs dėl šiam iškeltos restruktūrizavimo bylos. Tokiu būdu ieškovui yra užkertamas kelias greičiau išieškoti priteistą skolą iš kitų solidarių skolininkų. Atsakovas UAB „Prioritetas“ apskritai neteikė prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, tačiau teismas, pažeisdamas dispozityvumo principą, sprendimo vykdymo tvarką nustatė ir šio atsakovo atžvilgiu.

Atsakovai UAB „Prioritetas“, G. S., K. B., A. V., G. S., L. V., Z. B. atsiliepime į ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad:

1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas susiaurino turto, iš kurio galima išieškoti, apimtis, kadangi priteisus skolą iš skolininkų, išieškojimo procesas reglamentuojamas ne teismo sprendimu, o CPK normomis, nustatančiomis vykdymo procesą, todėl teismas nėra įpareigotas spręsti šių klausimų, kadangi sprendimo vykdymas yra antstolio veiklos sritis.
2. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad teismas, nustatydamas teismo sprendimo vykdymo tvarką taip pat ir atsakovo UAB „Prioritetas“ atžvilgiu, pažeidė dispozityvumo principą, kadangi pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek savo iniciatyva sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, todėl šiuo atveju diskrecijos teise teismas pasinaudojo tinkamai.

Atsakovai UAB „Prioritetas“, G. S., K. B., A. V. apeliaciniais skundais prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Skunduose visi apeliantai nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nustatančias reikalavimus teismo sprendimo turiniui, kadangi teismo sprendime nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su skolų mokėjimo sustabdymo klausimu dėl pagrindiniam skolininkui iškeltos restruktūrizavimo bylos. Atsakovų manymu, restruktūrizavimo bylos iškėlimas sustabdo skolų mokėjimo terminus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o šį patvirtinus nustatomi nauji mokėjimo terminai, todėl iki tol, kol restruktūrizavimo plane nėra suformuota ieškovo galutinė valia dėl skolininko prievolės dydžio ir jos mokėjimo terminų, negalima konstatuoti, kad prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę, ir išieškojimas nei iš skolininko, nei iš laiduotojų yra negalimas.
2. Teismas pažeidė procesines teises normas, savo iniciatyva pakeisdamas ieškovo suformuluotus reikalavimus ir juos tenkindamas iš esmės kitaip nei prašė ieškovas. Spręsdamas dėl laiduotojų atsakomybės solidarumo, teismas vadovavosi ne įstatymu ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o atsakovų teisiniais samprotavimais nurodytu klausimu. Įrodinėti, kad laiduotojai laidavo kartu turi teisę ieškovas, kuris buvo atstovaujamas kvalifikuoto, teisinį išsilavinimą turinčio atstovo, o jam šia teise nepasinaudojus teismas pažeidė atsakovų teisę gintis nuo teismo pakoreguoto ieškovo reikalavimo.
3. Teismas, savo iniciatyva pakeitęs ieškovo reikalavimus dėl laiduotojų solidariosios atsakomybės, sprendime neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė visų atsakovų atsakomybės mastą, kadangi iš atsakovo G. S. yra priteista 289 620 EUR solidariai su kitais fiziniais asmenimis – laiduotojais, iš atsakovo K. B. taip yra 289 620 EUR solidariai su atsakovu G. S. ir kitais fiziniais asmenimis laiduotojais, iš atsakovo A. V. yra priteista 1 000 000 Lt taip pat solidariai su G. S. ir kitais fiziniais asmenimis laiduotojais, iš atsakovo UAB „Prioritetas“ yra priteista 1 015 574,94 EUR solidariai su G. S. ir kitais fiziniais asmenimis – laiduotojais. Tokiu būdu iš kiekvieno laiduotojo atskirai vykdymo metu galima išieškoti 1 884 434,94 EUR. Be to, teismas, priteisdamas iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 1 015 574,94 EUR skolą solidariai su kitais laiduotojais, peržengė ieškinio ribas, išplėtė laiduotojų atsakomybės mastą ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi pats ieškovas prašė iš atsakovo UAB „Prioritetas“ priteisti ne visą skolos sumą, o tik jos dalį, t. y. 146 714,94 EUR, ir ne solidariai su kitais laiduotojais, o asmeniškai iš atsakovo UAB „Prioritetas“.
4. Teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakęs, kad procesinės palūkanos privalo būti skaičiuojamos tik nuo priteisiamos 1 015 574,94 EUR sumos, rezoliucinėje sprendimo dalyje priteisdamas procesines palūkanas nuo 1 305 194,94 EUR sumos (1 015 574,94 EUR + 289 620 EUR), pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nustatančias, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
5. Teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies (patenkinta 58,33 proc. ieškovo reikalavimų), o iš atsakovų buvo priteistas visas ieškovo apmokėtas 30 000 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliantas A. V. savo skunde be pirmiau paminėtų, nurodo taip pat ir šiuos argumentus:

1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias reikalavimus sprendimo turiniui, kadangi nepateikė jokių motyvų į esminį jo argumentą dėl Laidavimo sutarties galiojimo laike.
2. Teismas pažeidė įrodymų, o taip pat sutarčių vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso bei civilinio kodekso nuostatas, netinkamai įvertinęs naujos sutarties redakcijos teisinį statusą be pagrindo ją traktavo, kaip ankstesnės sutarties pakeitimą ar papildymą, nes tokiu atveju susidarytų situacija, kai vienu metu galioja pirminė sutartis ir visi jos pakeitimai, bei iš esmės kitokia, galimai prieštaraujanti pirminei sutarčiai, nauja sutarties redakcija. Todėl neteisingai atmetė jo argumentus, kad 2005-03-22 Laidavimo sutartis pasibaigė, pasibaigus 2005-03-22 Kreditinės linijos sutarties Nr. 05-011247KL-6 galiojimui, nes iš naujos sutarties redakcijos teksto negalima nustatyti, kas buvo papildyta, pakeista. Teismas, spręsdamas, jog atsakovo A. V. 2005-03-22 Laidavimo sutartis liko galioti nepaisant to, kad 2009-08-06 buvo pasirašyta nauja Kredito linijos sutartis, nes Laidavimo sutarčių 7.3 punkte numatyta, kad laiduotojas sutinka, jog Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos be laiduotojų sutikimo, – pernelyg plačiai išaiškino minėtos nuostatos reikšmę. Be to, teismo argumentas, jog tik Laidavimo sutarčių numeravimas lemia, ar su laiduotojais yra pasirašoma nauja laidavimo sutartis, ar keičiama sena, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tai yra išimtinai susiję su ieškovo, kaip juridinio asmens, dokumentų tvarkymo taisyklėmis ir neturi nieko bendro su sutarčių galiojimu / negaliojimu / tęstinumu.

Ieškovas „Swedbank“, AB atsiliepime į atsakovų UAB „Prioritetas“, G. S., K. B., A. V. apeliacinius skundus prašo atmesti juos kaip nepagrįstus. Nurodoma, kad:

1. Nepagrįsta apeliantų pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo išvadų, susijusių su skolų mokėjimo terminų pasibaigimu, jų sustabdymu, kol pasibaigs skolininko restruktūrizavimo procesas. Skolos mokėjimo terminas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo suėjęs, skola priteista ir buvo pradėtas jos išieškojimas, o šios bylos iškėlimas tik sustabdė priverstinį išieškojimą, tačiau neturi įtakos reikalavimams, pareikštiems kitiems skolininkams (laiduotojams). Teigė, kad bendraskoliai negali naudoti tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai, šiuo atveju restruktūrizavimo byla iškelta tik skolininkui RUAB „BA prekyba“, todėl tik jo atžvilgiu taikytinos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Atsakovams nėra iškeltos nei bankroto, nei restruktūrizavimo bylos.
2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, visus skolininkus patraukdamas solidariojon atsakomybėn, kadangi ieškovas buvo aiškiai nurodęs, jog visų atsakovų prievolė yra solidari ir ginčo byloje dėl to nebuvo. Patys apeliantai teigia, jog solidariųjų skolininkų nurodymas sprendime svarbus bendraskoliams laiduotojams reiškiant tarpusavio atgręžtinius reikalavimus. Be to, pareigą teismui nurodyti visus atsakovus ir įvardinti, kad jų atsakomybė yra solidari imperatyviai numato CPK 647 straipsnio 3 dalis.
3. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pagal teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotes iš apeliantų buvo priteistos žymiai didesnės sumos nei buvo prašoma ieškiniu. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų motyvus, sprendime tik pergrupavo ieškinio reikalavimus, todėl rezoliucinės sprendimo dalies išdėstymas ieškinio reikalavimų apimties nekeičia.
4. Sprendimo rezoliucinė dalis dėl procesinių palūkanų yra suformuluota tinkamai, atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus išduodant vykdomuosius dokumentus, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad šios palūkanos iš jų buvo priteistos nuo sumos, kuri yra didesnė nei pareikštas reikalavimas. Be to, ieškovas pažymėjo, kad procesinės palūkanos iš atsakovo A. V. buvo priteistos nuo 289 620 EUR sumos, nors skola iš šio atsakovo buvo priteista ne eurais, o litais – 1 000 000 Lt, todėl šis rašymo apsirikimas, ieškovo nuomone, taisytinas nurodant, kad iš atsakovo A. V. palūkanos priteisiamos už priteistą 1 000 000 Lt sumą.
5. Apeliantas A. V. klaidingai nurodo, kad 2005-03-22 sudarytos laidavimo sutartys pasibaigė, nustojus galioti 2005-03-22 Kredito linijos sutarčiai, nes 2009-08-06 sudaryto susitarimo Nr. 05-011247-KL-6 tiek pavadinime, tiek preambulėje aiškiai nurodoma, kad juo keičiamos ir papildomos pradinės sutarties sąlygos, taip pat 2009-08-06 susitarimo 8 punkte nurodoma, kad šis susitarimas yra neatskiriama pradinės sutarties dalis, todėl 2005-03-22 Kredito linijos sutartis nėra pasibaigusi ir ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus pagal 2005-03-22 sudarytas laidavimo sutartis. Be to, susitarime išdėstant naują kredito sutarties redakciją, jos skyriuje „Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“ yra išvardintos visos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės, tarp kurių ir atsakovų laidavimai. Vykdant susitarimo 5 punktą, su atsakovais G. S. ir K. B. buvo pasirašytos naujos laidavimo sutarčių redakcijos. Atsakovas A. V. susitarimą pasirašyti atsisakė, tačiau, atsižvelgiant į laidavimo sutarties 7.3 punktą, tai neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei į šį laiduotoją.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliantų ieškovo „Swedbank“, AB ir atsakovų G. S., K. B., A. V. ir UAB „Prioritetas“ apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinių skundų argumentus ir pradedant kvalifikuoti šalių teisinius santykius, visų pirma, yra tikslinga pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo UAB „BA prekyba“ 2005-03-22 pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 05-011247-KL (pakeista ir papildyta 2005-08-10 susitarimu Nr. 05-011247-KL-1, 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-KL-2, 2007-05-05 susitarimu Nr. 05-011247-KL-3, 2007-06-01 susitarimu Nr. 05-011247-KL-4, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-5, 2009-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-KL-6), kurios pagrindu trečiajam asmeniui UAB ,,BA prekyba“ buvo suteiktas 1 158 480 EUR kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2010-02-06.

Kredito gavėjo UAB „BA prekyba“ įsipareigojimu pagal Sutartį vykdymo užtikrinimui 2005-03-22 buvo sudarytos Laidavimo sutartys: 1) Nr. 05-011247-LA1 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-1, 2008-0806 susitarimu Nr. 05-011247-LA1-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA1), kurios pagrindu laiduotojas G. S. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR; 2) Nr. 05-011247-LA2 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-2), kurios pagrindu laiduotojas A. V. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 1 000 000 Lt, t. y. 289 620 EUR; 3) Nr. 05-011247-LA3 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA3-2, 2009-08-06 laidavimo sutartimi Nr. 05-011247-LA3), kurios pagrindu laiduotojas K. B. įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 289 620 EUR. Laiduotojas UAB „Prioritetas“ 2009-08-06 Laidavimo sutarties Nr. 05-011247-LA4 pagrindu laidavo visai paskolos sumai. UAB „BA prekyba“ prievolių ieškovui tinkamas įvykdymas taip pat buvo užtikrintas hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120060019737), įkeistu turtu ir įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 02220050004087), įkeistu turtu.

Trečiasis asmuo UAB „BA prekyba“ suteikto kredito ieškovui nustatytu terminu negrąžino, todėl tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų buvo pareikalauta įvykdyti prievoles.

Trečiajam asmeniui UAB „BA prekyba“ Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla.

Remiantis 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi už parduotą įkeistą ir UAB „Prioritetas“ priklausiusį turtą ieškovui buvo pervesta 784 901,69 Lt (227 244,26 EUR). Be to, 2012-09-26 antstolis pagal 2012 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. I-465PD/2010 už priverstinai parduotą UAB „BA prekyba“ naudai įkeistą turtą pervedė ieškovui 398 762,02 Lt (115 449,34 EUR). Pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. I-465V/2010 už priverstinai parduotą UAB „BA prekyba“ naudai įkeistą turtą 2013-06-07 antstolis pervedė ieškovui 457 107,88 Lt (132 341,60 EUR). Visos minėtos lėšos buvo užskaitytos UAB „BA prekyba“ priteistoms skoloms dengti, dėl ko RUAB „BA prekyba“ skola Bankui sumažėjo iki 1 015 574,94 EUR ir visą šią skolą sudaro negrąžintas kreditas.

Dėl laidavimo sutarties sampratos

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus yra tikslinga pasisakyti dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas reiškia, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.) ir laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą) (CK 6.81 str. 2 d.), kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu yra skolingas skolininkas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 str. 2 d.) ir kt. Kasacinio teismo sprendimuose taip pat nurodoma, kad solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuria yra grindžiami laidavimo teisiniai santykiai, yra išimtis bendrosios taisyklės, jog esant skolininkų daugetui jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.), ir reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų, kai vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturi įtakos prievolės įvykdymui, nes kreditorius gali reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Tokios pareigos ypatumą apibūdina taip pat ir tai, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, nes kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 etc.).

Taigi laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

              D?l laiduotojø solidariosios atsakomyb?s

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB „BA prekyba“ neįvykdė Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o atsakovai neginčija trečiojo asmens skolos dydžio. Taip pat atsakovai G. S. ir K. B. neginčija jų prievolės atsakyti ieškovui solidariai su pagrindiniu skolininku UAB „BA prekyba“ jų prievolės ribose, tačiau nesutinka dėl jų solidariosios atsakomybės su kitais laiduotojais.

Remiantis įstatymo normų bei kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos nurodymų analize, jau pirmiau buvo paminėta, jog prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Be to, pagal CK 6.81 straipsnio 3 dalį bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip jau minėta, visi laiduotojai įsipareigojo atsakyti kreditoriui kartu su skolininku, pastarajam  pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad su kiekvienu laiduotoju buvo pasirašyta atskira laidavimo sutartis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad šiomis sutartimis buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas. Ieškovo su atsakovais G. S., K. B., A. V. ir UAB „Prioritetas“ sudarytose laidavimo sutartyse nėra numatyta išlygų dėl laiduotojų atsakomybės pagal skolininko prievoles, todėl visų laiduotojų atsakomybė pagal skolininko UAB „BA prekyba“ prievolę iš esmės yra solidarioji, ir skiriasi tik jų atsakomybės ribos. 

Laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitaip gali būti susitarta laidavimo sutartyje, kai prisiimama ne visiška, o ribota – dalinė atsakomybė už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. Nors laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, turi prieš kreditorių solidariąją prievolę, tačiau vien prievolės solidarumas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus laidavimo ypatumus, bei tai, kad prievolės solidarusis (su skolininku) pobūdis reiškia jos nedalomumą (ne dydžio, o subjektų prasme), nepaneigia ir nepanaikina laiduotojo prievolės akcesorinio pobūdžio ir tuo nulemtų jos ypatumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Remiantis išdėstytais argumentais, spręstina, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas išplėtė visų atsakovų atsakomybės mastą. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojų sudarytose laidavimo sutartyse įtvirtinta ribota jų atsakomybė prieš kreditorių, skolininkui neįvykdžius prievolės. Taigi jie negali atsakyti daugiau nei buvo numatyta laidavimo sutartimis. Be to, vadovaujantis CK 6.84 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko.

Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojai G. S. ir K. B. įsipareigojo atsakyti Bankui už sumą, ne didesnę kaip 289 620 EUR, atsakovas A. V. – už sumą ne didesnę nei 1 000 000 Lt, atsakovas UAB „Prioritetas“ už visą paskolos sumą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad G. S. už skolininko UAB „BA prekyba“ 289 260 EUR skolos dalyje atsako solidariai su UAB „BA prekyba“ (kredito gavėju), UAB „Prioritetas“ (laiduotoju visa skolos suma) ir kitais solidariaisiais laiduotojais A. V., K. B.. Atsakovas K. B. iš likusios sumos, 289 260 EUR skolos dalimi atsako solidariai su UAB ,,BA prekyba“ (kredito gavėju) ir UAB „Prioritetas“ (laiduotoju visa skolos suma), taip pat solidariai su G. S. ir A. V., tačiau suklydo konstatuodamas, kad atsakovas UAB „Prioritetas“ kaip laiduotojas, visa likusia skolos suma t. y. 1 015 574,94 EUR, atsako solidariai su UAB ,,BA prekyba“ (kredito gavėju) ir laiduotojais A. V., K. B., G. S.. Kaip minėta, laiduotojai G. S., K. B., A. V. pagal sudarytas laidavimo sutartis prisiėmė dalinę atsakomybę už skolininko prievolę, todėl solidarioji atsakomybė visai likusiai skolos sumai, t. y. 1 015 574,94 EUR, jų atžvilgiu negali būti taikoma, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 1 015 574,94 EUR skolos priteisimo iš UAB „Prioritetas“ solidariai su UAB ,,BA prekyba“ (kredito gavėju) ir laiduotojais A. V., K. B., G. S., tikslintinas, nurodant, kad iš UAB „Prioritetas“ priteistina 1 015 574,94 EUR solidariai su UAB „BA prekyba“ ir solidariai su laiduotojais A. V., K. B., G. S. jų prievolės ribose.

Dėl procesinių palūkanų

Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo; jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Apeliantai neginčijo jų pareigos mokėti procesines palūkanas, tačiau nesutiko, kad procesinės palūkanos būtų  priteisiamos ir solidariai iš atsakovų G. S., K. B., A. V. 5 (penki) proc. metinių palūkanų už priteistą 289 620 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš atsakovo UAB „Prioritetas“ 6 (šešių) proc. metinių palūkanų už priteistą 1 015 574,94 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantų teigimu, tokiu būdu procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo didesnės sumos nei teismo sprendime priteista suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovų yra asmeninė jų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju ir kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Laiduotojai turi teisę įvykdyti teismo sprendimą kaip įmanoma greičiau, priteistą skolą sumokėti nedelsdami ir tokiu būdu sumažinti savo nuostolius dėl procesinių palūkanų mokėjimo. Atsižvelgiant į šias nuostatas, apeliantų teiginiai, susiję su procesinių palūkanų mokėjimu, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 str., CK 6.37 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas skolą iš laiduotojo A. V. priteisė litais, todėl sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, jog procesinės palūkanos iš šio atsakovo priteisiamos ne nuo 289 620 EUR, o nuo priteisto 1 000 000 Lt sumos.

Dėl laidavimo sutarties galiojimo atsakovo A. V. atžvilgiu

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Laidavimo sutartyse (2005-03-22 Laidavimo sutarčių 10.1 punkte, 2009-08-06 Laidavimo sutarčių 9.1 punkte) jas sudariusios šalys sutarė, kad „sutartis galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo“. Tokia formuluotė atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Taigi šalims sutartyje nustačius, kad laidavimas baigiasi tik pasibaigus juo užtikrintai prievolei, teisiškai nepagrįsti apelianto A. V. argumentai, kuriais jis tvirtina, kad 2005-03-22 Laidavimo sutartis pasibaigė, pasibaigus 2005-03-22 Kreditinės linijos sutarties Nr. 05-011247KL-6 galiojimui.

Kaip minėta, nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl laidavimo pabaigos atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalies normą, todėl nekyla abejonių dėl jo aiškumo ir turinio. Apeliantas A. V. Laidavimo sutarties pasibaigimą grindžia tuo, kad pasibaigė jos galiojimas laike, kadangi 2005-03-22 Kredito linijos sutartis Nr. 05-011247-KL buvo pakeista nauja 2009-08-06 sutartimi Nr. 05-011247-KL-6, todėl, apelianto teigimu, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas, apeliantas, priešingai nei kiti laiduotojai, 2009-08-06 Laidavimo sutarties nepasirašė. Kaip žinoma, apeliacinis teismas yra taip pat ir fakto instancija, turinti teisę vertinti byloje surinktus įrodymus ir konstatuoti esant vienas ar kitas aplinkybes (CPK 320 str. 1 d.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga nesuteikia pagrindo teigti, kad Laidavimo sutartis apelianto A. V. atžvilgiu nustojo galioti.

Pažymėtina, kad apeliantas A. V. 2005-03-22 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-011247-LA2 (pakeista ir papildyta 2006-08-11 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-1, 2008-08-06 susitarimu Nr. 05-011247-LA2-2), kurios pagrindu jis įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su UAB „BA prekyba“ už sumą ne didesnę kaip 1 000 000 Lt, t. y. 289 620 EUR. Šiuo atveju remiantis minėtos sutarties nuostatomis apeliantas A. V. patvirtino, kad sutartis galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo (sutarties 10.1 p.). Ginčo byloje dėl to, kad prievolė Bankui nėra įvykdyta nebuvo, laiduotojas A. V. 2005-03-22 sudarydamas Laidavimo sutartį su Banku laisva valia siekė anksčiau minėtų teisinių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems ar nesudaryti konkrečią sutartį, kuri nuo sudarymo momento šalims įgyja įstatymo galią, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). 

Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai. Be to, laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė.

Minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013). Analizuojama teisės norma užtikrina, kad teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimai apeliantui A. V. pareikšti dėl prievolės, už kurią jis laidavo. Nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad iš esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo būtų padidėjusi jo atsakomybė ar atsiradusios kitos laiduotojui itin nepalankios pasekmės. Atsižvelgiant į apelianto sudarytos laidavimo sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ginčo šalys laidavimo sutartimis sutarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo (Laidavimo sutarties 10.1 punktas), todėl negalima sutikti su skundo motyvu, kad laidavimo teisiniai santykiai, kurie siejo ginčo šalis, yra pasibaigę.

Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu laidavimo sutartis nepasibaigia, jei laiduotojas iš anksto ir besąlygiškai sutinka, kad būtų keičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarką bei sąlygas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties 7.3 punkte įtvirtinta būtent tokia nuostata  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Laidavimo sutartyje šalys sulygo, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, pagrįstai sprendė, kad laiduotojo (atsakovo) prievolė yra galiojanti ir jam kyla atsakomybė už kredito gavėjo neįvykdytas prievoles. Šiuo atveju taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nėra pagrindo.

Dėl prievolės mokėjimo terminų sustabdymo pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą

Šioje byloje nėra ginčo dėl skolos fakto ir jos dydžio, tačiau ginčas kilo dėl to, kokią įtaką laiduotojo atsakomybei turi faktas, kad pagrindiniam skolininkui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Apeliantų teigimu, trečiajam asmeniui (skolininkui) iškėlus restruktūrizavimo bylą, įstatymo pagrindu įvyko trečiojo asmens prievolės grąžinti skolą įvykdymo atidėjimas, todėl ieškovas šiuo atveju neturi reikalavimo teisės nei į pagrindinį skolininką, nei į laiduotojus.

Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta apeliantų pozicija ir mano, kad aplinkybė, jog trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui) yra iškelta restruktūrizavimo byla, negali lemti atsakovo (laiduotojo) prievolės įvykdymo atidėjimo. Laidavimo, kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė ir tikslas lemia tai, kad skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kadangi kitaip būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditoriaus interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojas, sudarydamas laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, jog skolininko padėtis gali pasikeisti ir skolininkui gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles. Laidavimo akcesorinis pobūdis iš esmės reiškia tai, kad kreditoriui yra garantuojamas skolininko vykdytinos prievolės užtikrinimas tuo atveju, jei skolininkas prievolę pažeistų. Kadangi laiduotojo atsakomybės apimtys yra apibrėžtos kreditorių ir skolininką siejančios prievolės (nebent ji būtų modifikuota laidavimo sutartimi), tai laiduotojo atsakomybės neveikia vien skolininko asmenį liečiantys veiksniai, tokie kaip fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas. Be to, laidavimas ir negalėtų būti sudaromas tokioms prievolėms, kurių įvykdymas neatsiejamas nuo skolininko asmens, užtikrinti. Skolininkui – fiziniam asmeniui mirus, arba juridinį asmenį likvidavus, jeigu tai nesukelia besąlygiškos prievolės pabaigos (CK 6.128 str.), laiduotojas išlieka įsipareigojusiu prievolę įvykdyti už skolininką asmeniu iki visiško prievolės įvykdymo, todėl laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio. Bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotojas nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuotas) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013). Taigi sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad įtvirtintas laidavimo teisinis reguliavimas nenustato nagrinėjamu atveju ieškovui pareigos laukti, kol bus patvirtinti nauji prievolės mokėjimo terminai. Po prievolės grąžinti skolą pažeidimo trečiojo asmens įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojų atsakomybei.

              Dėl išieškomo turto apimties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų G. S., A. V., K. B. solidariai priteistų sumų išieškojimą nukreipęs vykdyti į atsakovams priklausantį asmeninį turtą ar jų turto dalį, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą pagal vieno sutuoktinio prievoles ir nors iš esmės atsakovams priklausančio turto konkretizavimas yra perteklinis ir šiuo atveju nėra reikalingas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą šioje dalyje, nes išieškojimas iš atsakovų turto vykdomas bendra tvarka, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles (CK 3.112 str., CPK 330 str., 3287 str.).

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad neįvykdžius ir negalint įvykdyti skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „BA prekyba“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų UAB „Prioritetas“, G. S., A. V., K. B.. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Kaip minėta, solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus ir laiduotojo santykius, nes paminėta CK 6.80 straipsnio 2 dalies nuostata netaikoma tais atvejais, kai laiduotojų atsakomybė yra solidarioji. Taigi dėl atsakovų nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti minėtą prašymą, tuo tarpu kitų CPK nustatytų pagrindų, kuriems esant teismo sprendimo vykdymas galėtų būti atidėtas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo sprendimas tikslintinas, o atsakovų prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.81 str. 1 d., CPK 178 str.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip minėta, apeliantai taip pat teigia, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes anot jų, priešingai nei sprendė teismas, patenkintų ieškininių reikalavimų dalis sudaro 58,33 procentus visų reikalavimų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

Apeliantai teisingai nurodo, jog pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau kaip matyti iš ieškininių reikalavimų ir teismo sprendimo turinio, teismas patenkino ieškovo reikalavimus dėl prašomų priteisti sumų dydžio, netenkino tik jo reikalavimų priteisti skolą iš laiduotojų sutuoktinių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovų pagrįstai priteisė visą jo sumokėtą žyminį mokestį pagal proporcingai iš jų priteistą sumą (CK 1.5, CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iš dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo Swedbank, AB ieškinį, tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės bei proceso normas ir iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o pirmiau nurodyti netikslumai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl teismo sprendimas patikslinamas, o apeliaciniai skundai iš esmės atmetami kaip nepagrįsti (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalį dėl skolos iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Prioritetas“ priteisimo ir nurodyti, kad ieškovui ,,Swedbank“, akcinei bendrovei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Prioritetas“ priteistina 1 015 574,94 EUR solidariai su pagrindiniu skolininku uždarąja akcine bendrove „BA prekyba“ ir su laiduotojais A. V., K. B., G. S. jų prievolės ribose.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų iš A. V. priteisimo nurodant, kad ieškovui ,,Swedbank“ akcinei bendrovei iš atsakovo A. V. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteisto 1 000 000 Lt sumos, skaičiuojamos nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje nurodyta, jog solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Prioritetas“, G. S., A. V. ir K. B. galimas tik neįvykdžius ar negalint įvykdyti skolos sumokėjimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,BA prekyba“ įkeisto ar kito turto ir atsakovų G. S., A. V. ir K. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.