Civilinė byla Nr. 2S-889-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02798-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-889-1163/2023, pagal ieškovų A. K. ir I. K. ieškinį atsakovėms S. P. ir G. G. dėl nuosavybės teisių gynimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir I. K. teismui pateikė ieškinį atsakovėms S. P. ir G. G., kuriuo prašė nustatyti, kad butui Nr. 1, esančiam gyvenamajame (duomenys neskelbtini), priklauso atitinkamos patalpos pirmajame aukšte, nustatyti naudojimosi priklausiniais tvarką, pripažinti kiemo statinius bendro naudojimo statiniais ir priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinyje nenurodoma, kokios ieškovų nuosavybės teisės turi būti ginamos, jų turinys ir pažeidimai, kurie turėtų būti pašalinti, taip pat asmenys, pažeidžiantys ieškovų nuosavybės teises; be to, ieškovai nenurodė, ar dėl naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, ar jos išreiškė savo nepritarimą ir dėl prašomos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas; teismui turi būti pateiktas aktualus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas, kuriame turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje.
3. Ieškovai 2023 m. balandžio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovų A. K. ir I. K. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams, kadangi nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai.
5. Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame pasisakė dėl ieškovų nuosavybės teisių, jų turinio ir pažeidimų, nurodė, kad dėl naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, jos išreiškė savo nepritarimą ir dėl prašomos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas, tačiau nepateikė aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas, kad nėra pašalintas vienas esminių ieškinio trūkumų, sprendė, kad ieškovai ieškinio, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, nepateikė, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai A. K. ir I. K. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovai padarė viską, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, tačiau atsakovės neįleidžia ieškovų apžiūrėti bendro naudojimosi turto – butų priklausinių. Ieškinyje buvo nurodyta, į kokius buto priklausinius pretenduoja ieškovai ir tų priklausinių numeracija.
6.2. Ieškovai buto Nr. 1 savininkais tapo tik 2022 m. lapkričio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Ginčai su ankstesniu buto Nr. 1 savininku ir atsakovėmis S. P. ir G. G. vyko nuo 2003 metų ir prie patikslinto ieškinio yra pridėti teismų sprendimai.
6.3. Ruošti ieškovams vieniems namo (duomenys neskelbtini) mieste kadastrinę bylą yra labai brangu ir neekonomiška. Naudojimosi turtu sudarytas projektas, nežinant bendraturčių nuomonės, gali tapti niekiniu. Mano, kad iškėlus teisme bylą, galimas rasti sprendimą, kaip išspręsti ginčą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
10. Iš pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas A. K. 2022 m. lapkričio 24 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu paveldėjo ¾ dalis nekilnojamojo turto, o ieškovė I. K. – ¼ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 46,88 kv. m.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų butų: butas Nr. 1 yra namo pirmame aukšte ir priklauso ieškovams, butas Nr. 2 yra pirmame namo aukšte ir priklauso atsakovėms. Visas gyvenamasis namas yra 202,31 kv. m bendro ploto, iš kurio naudingas plotas yra 98,19 kv. m, gyvenamasis plotas – 34,96 kv. m, rūsių plotas – 90,47 kv. m, garažų plotas – 13,65 kv. m. Kadangi VĮ Registrų centro duomenimis atsakovams priklauso ½ dalis gyvenamojo namo su pusrūsio ir mansardos patalpomis bei ½ dalis kitų kiemo statinių, todėl laiko, kad ieškovams priklauso kita ½ dalis minėtų statinių. Anot ieškovų, atsakovių kaltės ieškovai negali naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl teismui pateiktu ieškiniu prašė:
11.1. Nustatyti, kad butui Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1p, priklauso namo pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (12,65 kv. m ploto), 1-2 (16,76 kv. m ploto), 1-3 (7,52 kv. m ploto), visas plotas – 46,88 kv. m.
11.2. Nustatyti, kad buto Nr. 1 priklausiniais, kuriais gali naudotis ieškovai, yra: pusrūsyje esančios patalpos, pažymėtos indeksais G-1 (garažas) 13,65 kv. m ploto, P-2 – 7,76 kv. m ploto, P-3 – 17,12 kv. m ploto (iš viso – 49,50 kv. m); mansardoje esančios patalpos: 1 (2,9 kv. m ploto), 2 (8,64 kv. m ploto), 3 (15,50 kv. m ploto), iš viso – 27,04 kv. m ploto.
11.3. Paskirti kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą, šulinį, kanalizacijos šulinį, skysto kuro cisterną), unikalus Nr. 1997-8019-1020, naudotis šalims bendrai.
12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad:
12.1. Pateiktame ieškinyje nurodyta, jog jis teikiamas dėl nuosavybės teisių gynimo, tačiau dėstant jo pagrindą bei reikalavimą, ieškinyje nenurodoma, kokios ieškovų nuosavybės teisės turi būti ginamos, jų turinys ir pažeidimai, kurie turėtų būti pašalinti, taip pat asmenys, pažeidžiantys ieškovų nuosavybės teises.
12.2. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovai nenurodo, ar dėl minėtos naudojimosi tvarkos su atsakovėmis buvo tartasi, ar jos išreiškė savo nepritarimą, ar dėl prašomos taikyti naudojimosi tvarkos yra kilęs ginčas.
12.3. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismui turi būti pateiktas aktualus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas, kuriame turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
13. Ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog buvęs savininkas A. K., kurio turtą po jo mirties paveldėjo ieškovai, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dėl priklausinių (pusrūsio ir mansardos) su atsakovėmis bylinėjosi dar nuo 2003 metų, bylose yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (civ. bylos Nr. 2-1028/2003, Nr. 2-291/2005). Kadangi ieškovai negali patekti į savo turimas patalpas, jie negali pamatyti, ar teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1028/2003 buvo įvykdytas. Kitoje byloje Kauno apygardos teismas 2005m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-983-390/2005, pakeitė apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-291/2005, ir įpareigojo atsakoves atstatyti tam tikras pusrūsio patalpas, atstatyti nugriautas patalpas. Tai patvirtina, kad tarp gyvenamojo namo ir kitų statinių bendrasavininkų yra ginčai.
14. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad ieškovai trūkumų nepašalino, kadangi nepateikė teismui aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto, todėl ieškovų ieškinį laikė nepaduotu.
15. Atskirajame skunde ieškovai nurodo, kad ieškovams vieniems paruošti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, kadastrinę bylą yra labai brangu ir neekonomiška. Naudojimosi turtu parengtas projektas, nežinant bendraturčių nuomonės, gali tapti niekiniu. Mano, kad iškėlus teisme bylą, galima rasti sprendimą, kaip išspręsti ginčą.
16. Jeigu teismas sprendžia, kad ieškinys paduotas su trūkumais, teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
17. Skundžiamoje nutartyje teismas, laikydamas ieškovų ieškinį nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų, nurodė, jog ieškovai nepateikė aktualaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto.
18. Paminėto ieškinio trūkumo kontekste, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartyje, kuria ieškovams nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ieškovams nebuvo nurodyta, jog jie privalo pateikti teismui aktualų naudojimosi bendru daiktu projektą. Antra, iš ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovai bendram naudojimui prašo paskirti tik kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą, šulinį, kanalizacijos šulinį, skysto kuro cisterną), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečia, nors ieškovai prašo priskirti pirmam butui, kuris jiems priklauso nuosavybės teise, atitinkamas patalpas pusrūsyje ir mansardoje, tačiau iš pateiktų duomenų tikėtina, kad šios patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ieškovų vardu dėl neaiškių priežasčių.
19. Taigi, iš teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties nėra aišku, kokį aktualų naudojimosi bendru daiktu projektą ieškovai privalėjo parengti, todėl nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog ieškovai nepašalino visų ieškinio trūkumų.
20. Kita vertus, pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111,135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pabrėžtina, kad jei pašalinus ieškinio trūkumus paaiškėja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, teismas atsisako priimti ieškinį nepaisant prieš tai taikyto ieškinio trūkumų šalinimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
21. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 5d. civilinėje byloje Nr. 2-1028/2003 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovę G. G. nugriauti/išardyti mansardos patalpas, esančias virš A. K. gyvenamųjų patalpų pirmame aukšte, name 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pripažino A. K. teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, įrengiant mansardoje patalpas: 1 – laiptinę (2,9 kv. m), 2 – kambarį (8,64 kv. m) ir 3 – kambarį (15,5 kv. m) gyvenamajame name 1A1p, adresu (duomenys neskelbtini), be G. G. ir S. P. sutikimo pagal projektą Nr. 1733, 2000 m. rugsėjo 29 d. suderintą su Santakos rajono vyriausiuoju architektu R. S..
22. Pažymėtina, kad teismo sprendime minėtas projektas yra pateiktas ir šioje civilinėje byloje kartu su ieškiniu, o jame (projekte) nurodytos patalpos visiškai atitinka ieškinyje nurodytų buto Nr. 1 pusrūsio ir mansardos patalpų numeraciją bei priskirtinumą butui Nr. 1.
23. Minėtame teismo sprendime yra nustatyta eilė faktinių aplinkybių, pavyzdžiui kad:
23.1. 1997 m. rugsėjo 16 d. A. G. ir K. G. sudarė notariškai patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė pagal patvirtintą projektą pasistatyti vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini)) ir kartu tuos pastatus eksploatuoti ir valdyti;
23.2. Statytojai buvo susitarę, kad A. G. priklausys visas ūkio pastatas ir butas Nr. 1 šiaurės vakarų dalyje su teise naudotis vienu kambariu, veranda ir virtuve, o K. G. priklausys butas Nr. 2 rytų pietų dalyje su teise naudotis dviem kambariais ir viena virtuve;
23.3. Palėpė įrengta 1982 m. Palėpės (mansardos) įrengimo klausimas sutartyje nebuvo išspręstas ir projekte nenumatytas. Mansarda, kaip savavališka statyba, nugriauta 1984 m.. Nauja mansarda pastatyta 1998 m., jos plotas 88,93 kv. m, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota;
23.4. A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtą paveldėjo vaikai – A. G. ir A. G., kurie paveldėtą turtą pardavė S. L.. Pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, jo turtą paveldėjo A. K.. Paveldimą turtą sudarė butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 46,88 kv. m ploto kambarys, vieno aukšto mūriniame name su pusrūsiu, dviem priestatais, rūsiu, esantis šiaurės vakarų dalyje, esantis (duomenys neskelbtini);
23.5. K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtą paveldėjo S. P. ir G. G., kurioms perėjo butas Nr. 2 su jo priklausiniais;
23.6. Bendraturčių A. G. ir K. G. jungtinės veiklos sutartimi patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi namu tvarkos nebuvo keičiamos vykstant perleidimams;
23.7. Byloje neginčijama aplinkybė, jog įrengta palėpė yra savavališka statyba, šalys yra pateikę patalpų įrengimo mansardoje projektus. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą, A. K. priklauso 96,38 kv. m bendrojo ploto arba 0,48 idealiosios dalys.
24. Iš kito Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291/2005 matyti, kad minėtas Kauno apylinkės teismo 2003 m. birželio 5 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 17 d. priėmė atitinkamą nutartį (kadangi byla archyvinė ar galimai sunaikinta, LITEKO sistemoje minėtos nutarties surasti nepavyko, tačiau tokia nutartis turėtų būti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose esančiame archyve).
25. Kauno apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. sprendime konstatuota, kad:
25.1. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartimi buvo išspręstas mansardos priklausomybės klausimas ir A. K. priskirtos mansardos patalpos: 1 – laiptinė (2,9 kv. m), 2 – kambarys 8,64 kv. m, 3 – kambarys (15,5 kv. m);
25.2. Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po S. L. mirties A. K. paveldėtą turtą sudaro: butas bendro ploto 46,88 kv. m, vieno aukšto mūriniame name su pusrūsiu, dviem priestatais, rūsiu, plane pažymėtu A1/p, esantis šiaurės vakarų dalyje;
25.3. Pagal inventorinę medžiagą matyti, kad pusrūsyje yra patalpos P-1, P-2, P-3, P-9 ir G-1, kurios pagal idealines dalis priklauso A. K.;
25.4. Iš techninės apskaitos bylos duomenų, joje esančių sutarčių ir kt. dokumentų, patvirtinančių šalių nuosavybės teises į pastatų dalis, matyti, kad A. K. ir atsakovėms S. P. bei S. G. priklausančios pastato dalys yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
26. Minėtu sprendimu, teismas įpareigojo atsakoves atstatyti nugriautą priestatą P-1, atstatyti savavališkai užimtas pusrūsio patalpas, kurios priklauso A. K..
27. Taigi, nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės teikia pagrindo manyti, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) esančių dviejų butų, pusrūsio patalpų ir mansardos patalpų priklausomybės (nuosavybės) klausimas galimai jau yra išspręstas, teismų sprendimai yra įsiteisėję, tačiau neaišku, ar teismų sprendimai buvo realiai įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovų ieškinį, turėjo išsiaiškinti visas prieš tai nurodytas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar ieškinys paduotas su trūkumais, ar ieškovai pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, ar byla pagal pareikštus reikalavimus apskritai gali būti iškelta, ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas