Baudžiamoji byla Nr. PK-321-369/15

Proceso Nr. 1-68-3-00259-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2., 1.1.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 6 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

nukentėjusiajam  A. M.,

nukentėjusiojo atstovui, advokato padėjėjui R. Ž.,

advokatei  Gabijai Jurgitai Streckienei,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

              B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis architektu AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

              teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

B. Č. kaltinamas, kad 2014-06-26 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjęs, jog A. M. atlenkė jo stovėjusiam automobiliui Citroen v/n (duomenys neskelbtini) lango stiklo valytuvą, priėjo prie A. M. ir sudavė jam vieną smūgį į veidą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis B. Č. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2014-06-26 d. apie 19.00 val. automobiliu Citroen atvažiavo į Šv. Stepono gatvę. Kaltinamasis neneigė, kad automobilį priparkavo pažeisdamas kelių eismo taisykles, vienu ratu užvažiuodamas ant pėsčiųjų šaligatvio. Užrakinęs automobilį, nuėjo į tarp namų esančią arką, ieškodamas sesers buto, nes vyko pas ją į svečius. Pastebėjęs, kad supainiojo įėjimus, pasuko atgal ir pastebėjo, kad prie jo automobilio stovintis A. M., nulaužė jo stovinčio automobilio Citroen vieną stiklo valytuvą, numetė jį ant žemės ir siekė kito valytuvo. Prišokęs prie nukentėjusiojo spontaniškai paklausė „ką čia darai?“ Pastarasis atsakė klausimu, „o ką tu čia darai?“. A. M. stovėjo pakėlęs kumščius, todėl jis (B. Č.) užsimojo, norėdamas jam suduoti smūgį, tačiau nepataikė. Po to, A. M. pasišalino į savo butą, o jis telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Laukdamas policijos, pastebėjo, kad nulaužtas stiklo valytuvas ir kitam Šv. Stepono gatvėje stovėjusiam automobiliui. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad vyriškis nulaužė jo automobilio stiklo valytuvą ir nurodė jo gyvenamąją vietą. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad siekdamas išvengti laiko gaišinimo bei vaikščiojimo į teismo posėdžius, norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti ir pasiūlė jam 2000 litų bei nusiuntė jo žmonai gėlių, tačiau A. M. pageidavo iš jo gauti 10 000 litų, sakydamas, kad tokia pinigų suma jis prisidėtų prie jų šeimos naujo buto įsigijimo ir taip sumažintų jų išlaidas. Su tokia A. M. pozicija jis kategoriškai nesutiko ir prašė jo civilinį ieškinį atmesti.        

Vilniaus apskrities VPK 3 PK teismui pateikė medžiagą Nr. 14-AT- 02162-14 (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Šioje medžiagoje yra B. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad pamatęs, kaip A. M. nulaužė jo automobilio valytuvą, pastarajam pareiškė pretenzijas bei norėjo suduoti į veidą, tačiau nepataikė. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, kad 2014-06-26 19. 20 val. B. Č. telefonu pranešė policijai, kad ką tik nuo jo automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) nulaužė valytuvą. Jis žino, kur tas vagis gyvena, nes laukia prie jo namo, (duomenys neskelbtini) Vilnius. Apklaustas liudytoju B. Č. patvirtino, kad  pamatęs kaip A. M. nulaužė jo automobilio stiklo valytuvą, prie pastarojo pribėgo ir norėjo jam suduoti, tačiau nepataikė. A. M. pasišalinus, iškvietė policijos pareigūnus. Nulaužto valytuvo vertė 53 litai. 

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. M. aiškino, kad su šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų butas yra cokoliniame aukšte (pusrūsyje), todėl buto langai įrengti pakankamai žemai. 2014-06-26 d. apie 19.00 val., kartu su kūdikio besilaukiančia žmona buvo namuose ir pastebėjo, kad dviejų automobilių vairuotojai juos priparkavo prieš jų buto langus, užvažiuodami ant šaligatvio. Palikti automobiliai trukdė praeiviams, todėl pastarieji eidami pro jų langus rankinėmis braukė per buto lango stiklus. Tuo metu jo sutuoktinė blogai jautėsi, todėl paprašė, kad jis išeitų į gatvę ir paprašytų vairuotojų perstatyti automobilius į kitą vietą. Jam išėjus, automobilių vairuotojų gatvėje jau nebuvo. Norėdamas savotiškai juos įspėti, kad šioje vietoje nepaliktų automobilių,  nusprendė atlenkti stovinčių automobilių valytuvus. Jam atlenkinėjant vieną valytuvą, prie jo pribėgo B. Č. ir sušukęs, ką tu čia darai, smogė jam į veidą. Siekdamas išvengti kitų smūgių, prisidengė veidą rankomis. B. Č. pareiškė, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus, tuo metu jis (A. M.) pasišalino ir nuėjo į namus. Netrukus atvykę policijos pareigūnai, jį bei B. Č. nusivežė į policijos komisariatą. Sekančią dieną, 2014-06-27 jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, tačiau buvo penktadienis, todėl teismo medikai jam liepė pas juos ateiti pirmadienį – 2014-06-30 d., ką jis ir padarė. Tos apžiūros metu buvo konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Nukentėjusysis teisme kategoriškai tvirtino, kad B. Č. automobilio stiklo valytuvo nenulaužė, o už jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą ir patirtą moralinę nuoskaudą, prašė iš B. Č. priteisti 898.55 EUR (10 000 litų), 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, jų pradžią skaičiuojant nuo 2014-06-26 bei patirtas proceso išlaidas 289.85 EUR (1000) litų.  

Specialisto išvadoje yra duomenys, kad A. M. dėl galvos svaigimo 2014-06-30 d. 14.25 val. kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus  ekspertę, kuri apžiūros metu konstatavo, kad A. M. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Minėtas sužalojimas galėjo atsirasti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai 2014-06-26 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismui pateiktoje rašytinėje medžiagoje yra A. M. pareiškimas, kuriame  nurodyta, kad jis atlenkė neleistinoje vietoje pastatyto automobilio stiklo valytuvą. Tuo metu prie jo pribėgo automobilio savininkas ir nieko nepaklausęs, trenkė jam į veidą. Jis (A. M.) nuėjo į namus. Kol jis namuose ieškojo mobilaus ryšio telefono, nes norėjo apie įvykį informuoti policijos pareigūnus, automobilio savininkas toliau gąsdino jo sutuoktinę, daužydamas langus, todėl jo elgesį jis užfiksavo fotoaparatu. Apklaustas liudytoju A. M., patvirtino, kad atlenkė automobilio abiejų pusių stiklo valytuvus, tačiau jų nenulaužė. Tuo metu prie jo prisiartinęs vyriškis smogė jam į veidą.

Apklausta teisme nukentėjusiojo sutuoktinė, liudytoja A. M. paaiškino, kad pastebėjusi, jog vairuotojai po jų buto langais paliko stovėti automobilius, paprašė vyro, kad šis išeitų į gatvė ir paprašytų vairuotojų į kitą vietą perstatyti transporto priemones. Sutuoktiniui išėjus į gatvę, per buto langą ji matė, kaip šis, nerasdamas automobilių vairuotojų, atlenkė vieno automobilio stiklo valytuvą, norėdamas tokiu būdu perspėti dėl netinkamai pastatytos transporto priemonės. Tuo pačiu metu ji pastebėjo, kaip prie sutuoktinio prisiartino kaltinamasis, kuris sudavė ranka jos vyrui į veidą.  

              Apklausti teisme policijos pareigūnai, liudytojai A. Č. ir K. P. patvirtino teismui tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes. Jie nurodė, kad atvykus į iškvietimo vietą, juos pasitiko B. Č., kuris skundėsi, kad jam nulaužė automobilio valytuvą bei nurodė tai padariusio asmens gyvenamąją vietą. Nuėję į jiems nurodytą butą jie bendravo su A. M.. Liudytojai tvirtino, kad ant jo veido vizualiai sumušimo žymių nesimatė, tačiau liudytojas K. P. teisme nurodė, kad pokalbio su A. M. metu, šis skundėsi, kad jam buvo suduotas smūgis į veidą.

Teismui pateiktoje medžiagoje yra Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulės A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2014-06-26 d. apie 19.20 val. pagal gautą pranešimą, kad nuo automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) nulaužtas valytuvas ir pranešėjas žino, kur yra vagis,  nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko B. Č., kuris nurodė pilietį A. M.. Kadangi abu asmenys turėjo vienas kitam pretenzijų, jie buvo pristatyti į policijos komisariatą.   

2014-07-01 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio tyrėjo nutarimu  dėl 2014-06-26 Šv. Stepono g., Vilniuje, įvykusio įvykio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo nutarta B. Č. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 124 1 str. 4 d., o A. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 503 str.

Byloje yra duomenys, kad už tai, jog 2014-06-26 19.20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, B. Č. pastatė ir paliko ant šaligatvio stovėti automobilį Citroen v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė KET 155.5 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241str. 4 d., 2014-06-30 d. nutarimu B. Č. nubaustas 50 litų (14 Eurų) pinigine bauda.    

2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, A. M. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 503 str. ir nubaustas 100 litų pinigine bauda už tai, kad 2014-06-26 d. apie 19.20 val. Šv. Stepono g. 30 Vilniuje, tyčia nulaužė automobilio Citroen v/n (duomenys neskelbtini) priekinį, keleivio pusės valytuvą, taip sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas 53 litų turtinę žalą. 2014-09-04 Vilniaus apygardos teismas atmetė A. M. apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. konstatuota, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d., t.y. asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, bandoma pavogti ar sugadinti jų daiktus. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.  (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl LR BK 28 str. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą. Tik įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nors kaltinamasis B. Č. ir neigė, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam A. M. ir laikėsi nuostatos, jog nukentėjusiojo patirtas sužalojimas galėjo atsirasti ne dėl kaltinamojo veiksmų, o kitomis aplinkybėmis, tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia byloje esančios specialisto išvados duomenys, paties nukentėjusiojo, jo sutuoktinės, liudytojos E. M. parodymai, bei teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad bendraujant iškart po įvykio su nukentėjusiuoju A. M. pastarasis skundėsi patyręs fizinį smurtą.  Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog 2014-06-26 kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Tačiau šiuo atveju, net ir konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą, dėl ko pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, būtina spręsti klausimą, ar kaltinamojo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, o ar jis veikė egzistuojant būtinosios ginties sąlygoms. Kaip minėta, BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tuo metu, kai kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusysis pats atliko neteisėtus veiksmus – gadino kaltinamajam priklausantį turtą, nulauždamas vieną automobilio valytuvą ir ketindamas nulaužti antrąjį. Nors nukentėjusysis kategoriškai neigė, jog jis tyčia gadino svetimą turtą, tačiau ši aplinkybė yra konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-8342-506/2014, kuriuo A, M. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  503 str. (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas) padarymą, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. ATP-994-318/2014, kuria paliktas galioti 2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas nepakeistas. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtuose teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai, kuriais jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, laikytinas būtent atkirčiu pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes, kadangi A. M. veiksmai, kuriais jis jau buvo nulaužęs vieną kaltinamajam priklausančio automobilio valytuvą ir siekė nulaužti antrąjį, laikytina tiek pavojingu, tiek  realiu, tiek ir akivaizdžiu kėsinimusi į baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nuosavybę. Kėsinimosi akivaizdumą ir pavojingumą parodo tiek tai, kad nukentėjusysis jau buvo nulaužęs ne tik kaltinamojo automobilio valytuvą, bet ir kitos transporto priemonės, stovėjusios toje pačioje vietoje valytuvą, bei tai, kad jis siekė nulaužti ir antrąjį nukentėjusiojo automobilio valytuvą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo pastarajam nebaigus atlikti priešingų teisei veiksmų, o juos atliekant, taip siekdamas, jį sustabdyti nuo tolimesnio turto sugadinimo ir apsaugoti savo turtą. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, apylinkės teismas daro apibendrintą išvadą, kad kaltinamasis B. Č., gindamas savo nuosavybę nuo neteisėtų nukentėjusiojo A. M. veiksmų ir suduodamas jam vieną smūgį į veidą, neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėties požymių, o jam iškelta baudžiamoji byla nutrauktina.  

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi ne iškart po to, kai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2014-07-01), kuriame nukentėjusysis ir buvo informuotas apie tai, kad jis dėl B. Č. veiksmų turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą, o tik tuomet, kai paties nukentėjusiojo atžvilgiu įsiteisėjo teismo sprendimas pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje. Toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis pats, nors ir patyrė fizinį skausmą, nei kvietė policijos pareigūnus (į įvykio vietą policijos pareigūnus išvietė pats kaltinamasis B. Č.), nei iškart kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, rodo veikiau norą suvesti sąskaitas su B. Č., dėl kurio pateikto skundo jis buvo nubaustas administracine tvarka.

LR BPK 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir LR BK 28 str.  pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 str.  1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, jog B. Č. fizinį skausmą A. M. sukėlė, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, stengdamas apsaugoti (apginti) savo nuosavybę nuo neteisėtų paties A. M. veiksmų, t.y. teisėtai gindamasis, todėl nėra teisinio pagrindo iš B. Č. A. M. atžvilgiu priteisti jo ieškinyje nurodytas sumas.

Vadovaujantis LR BPK VIII skyriaus nuostatomis, numatančiomis proceso išlaidų priteisimą tik iš nuteistojo asmens (LR BPK 105 str.), nėra pagrindo tenkinti A. M. prašymą iš kaltinamojo B. Č. jam priteisti proceso išlaidas – 289.85 EUR už jam suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d., iš A. M. priteistinos kaltinamojo B. Č. turėtos proceso išlaidos – 289.85 EUR, išleistos jį atstovavusiam advokatui apmokėti.

Vadovaujantis išdėstyti bei remdamasis LR BPK 297 str., 302 str. 1 d., teismas:

n u s p r e n d ž i a :

B. Č., a/k (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. išteisinti, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir nepadarė LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiojo A. M. pateiktą 898.55 EUR civilinį ieškinį bei prašymą jam atlyginti patirtas proceso išlaidas 289.85 EUR, atmesti.

Iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti B. Č. 289.85 EUR jo turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui gražinti medžiagą Nr. 14-AT-02162-14.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Ovidijus Ramanauskas