Civiline byla Nr. 2-636-639/2011
(Proceso Nr. 2-06-3-14312-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija:
50.10.; 116.5.
(S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIU
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Klaipeda
Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Saulius Zajarskas, išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo UAB ,,Blic kreditas“, ieškini atsakovui I. V. del skolos ir netesybu priteisimo, ir
n u s t a t e :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 817,00 Lt skola, 200,00 Lt bauda, 849,68 Lt delspinigius, 5 procentu dydžio procesines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo i ieškini ar kito parengiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendima už akiu.
Procesiniai dokumentai atsakovui iteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis 3 ir 4 dalis). Atsakovas per teismo nustatyta termina atsiliepimo i ieškini teismui nepateike. Ieškovui prašant šioje byloje priimtinas sprendimas už akiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta, kad, šalys 2009-11-15 pasiraše kredito sutarti, pagal kuria ieškovas paskolino, o atsakovas isipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais gražinti ieškovui kredita. Atsakovas taip pat isipareigojo moketi ieškovui 2 procentu dydžio delspinigius nuo laiku nesumoketos kredito sumos už kiekviena paveluota diena, o pradelsus gražinti kredita ilgiau kaip 30 kalendoriniu dienu, papildomai sumoketi ieškovui 200,00 Lt dydžio bauda (kredito sutarties bendruju salygu 5.1-5.3 p.). Prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Atsakovas pažeide sutartine prievole, nes nustatytais terminais ieškovui negražino suteikto kredito.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje itvirtinta taisykle, kad kreditavimo santykiams paskola reglamentuojancios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavima reglamentuojancioms teises normoms. Todel pagal CK 6.873 straipsnio 1 dali kredito gavejas privalo gražinti gauta kredita jo davejui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokejo imoku Sutarties finansavimo sandoriuose nustatyta tvarka ir tuo pažeide Sutarti. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davejui teise reikalauti gražinti prieš termina visa likusia negražinta kredito suma kartu su priklausanciomis moketi palukanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito gražinimas dalimis, o eiline kredito dalis laiku negražinama. Analogiška nuostata itvirtinta šaliu sutarties 5.5 punkte. Todel ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skola, iskaitant negražinta kredita, nesumoketas palukanas, sandorio sudarymo mokesti ir tvarkymo mokesti yra tenkintinas.
Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 849,68 Lt delspinigius. Iš pridedamu bendruju Sutarties salygu ir finansavimo sandoriu matyti, kad šia Sutartimi (5.1 punktas) yra nustatyti 2 % dydžio delspinigiai, skaiciuojami nuo nesumoketos sumos už kiekviena pradelsta diena. Tai reiškia, kad metinis delspinigiu dydis yra 730 procentai (365 d. x 2 proc./d.).
Delspinigiai yra netesybu rušis. Netesybu teisine prigimtis yra dvejopa: jos yra prievoles ivykdymo užtikrinimo budas, nes skatina skolininka ivykdyti prievole, bet jos yra ir sutartines civilines atsakomybes forma, atliekanti kompensuojamaja funkcija, kai sutartis neivykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartines civilines atsakomybes forma yra aiškiai itvirtintos iskaitines netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojanciuose netesybas, baudines netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentejusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagristai praturteti kitos šalies saskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šaliu susitarimu, visuomet egzistuoja gresme, kad ekonomiškai stipresne šalis gali siekti nesažiningai pasinaudoti savo pranašesne padetimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padetimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininka vercianciomis neapgalvotai elgtis aplinkybemis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todel sutarties salyga del netesybu, kaip ir bet kokia kita sutarties salyga, vertintina sažiningumo, teisingumo ir protingumo požiuriu. Susitarimu del netesybu dydžio vertinimas susijes ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacine funkcija, gali peraugti i lupikavima, pažeidžianti vieša interesa. Tai, kad CK itvirtintos butent iskaitines netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne viena karta nutartyse yra pabrežes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2002-05-13 nutartis civilineje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr.3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilineje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr.3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilineje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilineje byloje UAB „G. M.“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr.3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr.3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilineje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr.3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilineje byloje K.P. v. II „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).
Minetose nutartyse Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad ne tik 2 procentai už kiekviena uždelsta diena dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti Sutarties finansavimo sandoriuose, bet net už juos du su puse karto mažesni 0,8 procento už kiekviena uždelsta diena dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi penkiu procentu dydžio metines palukanas, o Lietuvos Respublikos mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palukanu norma, lygi vieno menesio VILIBOR palukanu normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Taigi šaliu sutarties finansavimo sandoriuose nustatyti 730 procentu per metus dydžio delspinigiai daugiau nei šimta keturiasdešimt penkis kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta delspinigiu dydi. Turint omenyje tai, kad klientas yra vartotojas, sudares ieškovo parengta standartine sutarti prisijungimo budu ir faktiškai neturedamas galimybiu deretis del jos bendruju salygu, atsižvelgiant i minetose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigiu dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK itvirtintai iskaitiniu netesybu sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagristas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje itvirtinta valstybes priederme reguliuoti ukine veikla taip, kad ji tarnautu bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybe gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didele vartotojo civiline atsakomybe už sutarties neivykdyma ar netinkama vykdyma nustatancios vartojimo sutarciu salygos yra nesažiningos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje itvirtinta teismo teise sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmes ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.
Byloje nera duomenu, kad kreditorius butu vertines kliento mokuma bei paaiškines sutarties salygas, konkreciai del delspinigiu dydžio. Be to atkreiptinas demesys i tai, kad jei skolininkas laiku neivykdo pinigines prievoles, kreditorius igyjo teise nutraukti sutarti ir reikalauti iš skolininko netesybu. Nors kredito gražinimo imokos nebebuvo mokamos nuo 2010-04-24 (b.l. 14) ir po 30 dienu (2010-05-24 d.) ieškovas turejo teise kreiptis i teisma su ieškiniu, vienok ieškinys pateiktas tik praejus penkiems menesiams, t.y. 2010-10-27. Taigi kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikiu ir aktyviu savo teises igyvendinimo veiksmu, ilgiau nei penkis men. skaiciuoja ir taip didžiulius 730 procentu metinius delspinigius, jie neatlieka skolininko skatinimo greiciau ivykdyti prievole funkcijos, o per toki ilga laika susikaupus didelei delspinigiu sumai kompensacine delspinigiu funkcija transformuojasi i skolininko nubaudima ir kreditoriaus pasipelnyma lupikaujant. Tokiu budu igyvendinama kreditoriaus teise i delspinigius prieštarauja šios subjektines teises paskirciai, geriems verslo paprociams ir visuomenes morales principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Remiantis tuo, kas aukšciau pasakyta, ivertinant uždelsta atsiskaityti laika, atsižvelgiant i tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisieme dali kredito negražinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, ieškovui priteistinu delspinigiu dydis mažintinas dešimt kartu, t.y. iki 73 procentu metiniu delspinigiu, vietoje reikalautu 849,68 Lt priteisiant 84,96 Lt delspinigiu.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi istatymo nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Ieškovas ir atsakovas Sutartyje nesusitare del kitokio dydžio metiniu procesiniu palukanu, todel vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkiu procentu metines palukanos ir už pagrindine skola ir delspinigius.
Iš dalies patenkinus ieškini, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro 52,00 Lt žyminis mokestis, 121,00 Lt išlaidu už teisines pagalbos suteikima ir 264,75 Lt už procesiniu dokumentu iteikima viešo paskelbimo budu, iš viso 437,75 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Klaipedos miesto apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 2 d. nutartimi taike laikinasias apsaugos priemones atsakovo I. V. turtui už 1866,68 Lt. Šiuo sprendimu patenkintas reikalavimas iš dalies, todel vadovaujantis ekonomiškumo principu laikinosios apsaugos priemones mažintinos 1101,96 Lt sumai ir paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo ivykdymo (CPK 150 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškini tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB ,,Blic kreditas“, iš atsakovo I. V., 817,00 Lt skola, 200,00 Lt bauda, 84,96 Lt delspinigius, 5 procentu dydžio metiniu palukanas nuo priteistos 1101,96 Lt sumos nuo bylos iškelimo teisme – 2010-10-27 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas – 437,75 Lt.
Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-11-02 nutarti pakeisti ir areštuoti atsakovo I. V. pinigines lešas, o ju nesant ar nepakankant, atsakovui nuosavybes teise priklausancius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 1101,96 Lt sumos, nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Kitoje dalyje ieškini atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.
Teisejas Saulius Zajarskas