Civilinė byla Nr. e2S-730-267/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04758-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10876-1028/2021, kuria išspręstas ieškovės D. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo išlaikymo priteisimo – taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui – E. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo A. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-10 iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, nustatant ieškovei D. J. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą.
3. Teismas vertino, kad šiuo metu teisme tik priimtas ieškovės ieškinys, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas matė, kad ieškovės pajamos iš valstybės išmokų yra labai nedidelės. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas jau ilgą laiką neteikia išlaikymo vaikui, prieš tai prie išlaikymo prisidėdavo nereguliariai, į ką atsižvelgė nustatydamas laikino išlaikymo dydį. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priteisė iš atsakovo po 250,00 Eur laikiną išlaikymą dukrai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš atsakovo A. P. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. P. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-10 iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, nustatant ieškovei D. J. uzufrukto teisę į vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą ir priteisti po 180 Eur laikino išlaikymo nepilnametei dukteriai iš atsakovo A. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo preliminariai įrodyti jų taikymo būtinumą bei pateikti duomenis, jog būtent 250,00 Eur suma yra reikalinga nepilnamečiam vaikui ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė formaliai, preliminariai neįvertinęs tikrųjų vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti, atsižvelgęs tik į nepagrįstą ieškovės argumentą, jog atsakovas neva tai nuo 2021 metų sausio mėnesio prie vaiko poreikių tenkinimo geranoriškai neprisideda, nors ieškovė nutylėjo, kad iš jos vaikai buvo paimti vaiko teisių apsaugos darbuotojų, nes ji turi didelių priklausomybės problemų ir ji pati vaikui kurį laiką išlaikymo neteikė.
4.2. Apeliantas teikia nepilnametei dukrai tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia jo finansinės galimybės. Iš skundžiamos nutarties apeliantui liko neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas nustatė, jog būtent tokia suma yra reikalinga vaikui. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškovės turtinę padėtį, atsakovo turtinės padėties visai nevertino, nebuvo vertintos ir jų objektyvios galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą pagal gaunamas pajamas. Teismas visiškai neįvertino apelianto finansinės padėties, kuri šiuo metu yra labai sunki. Teismas priteisė išlaikymą netgi didesnį nei pusė MMA, nesant tam jokių aiškių argumentų, rėmėsi tik ieškovės prielaidomis.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. J. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie vaiko poreikių pobūdį ir jų dydį. Ieškovė į bylą taip pat pateikė informaciją apie savo turtinę padėtį, t. y. kad neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamo turto, kad nedirba, yra registruota darbo biržoje, ieško darbo, gauna nedarbingumo išmoką, kad be šalių dukters turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovo finansinė padėtis yra reikšmingai geresnė.
5.2. Ieškovė neneigia, kad jos šeimai yra taikoma atvejo vadyba, kad ji susiduria su įvairiais sunkumais, įskaitant psichologines problemas, tačiau ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti savo vaikams įmanomai geras sąlygas
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas 250,00 Eur laikinas išlaikymas, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius pagal jo amžių, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina 250,00 Eur laikino išlaikymo suma, mokama kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, leis patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius iki bus nuspręsta dėl realaus vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, proporcingo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.
10. Apeliantas atskiruoju skundo prašo teismo priteistą 250,00 Eur laikiną išlaikymą dukrai sumažinti iki 180,00 Eur. Apeliantas mano, kad ieškovė neįrodė, jog 250,00 Eur suma yra reikalinga nepilnamečiam vaikui ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Apelianto teigimu, teismo nustatytas 250,00 Eur laikinas išlaikymo dydis yra per didelis, niekuo nepagrįstas, todėl atskirąjį skundą apeliantas iš esmės yra grindžia neteisingu bylos aplinkybių vertinimu.
11. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės.
12. Nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, ar gyvenantis skyrium atsakovas teikia nepilnamečiam sūnui išlaikymą, kuriam iš bylos šalių tenka vaiko kasdienės priežiūros našta, taip pat išsiaiškinti ir nustatyti kitas atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijos teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai turėti nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, patenkinti bent minimalius ir būtiniausius kasdienius poreikius.
13. Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Byloje ieškovė teismui pateikė duomenis apie vaiko poreikių pobūdį ir jų dydį: pateikti duomenys apie išlaidas nuomos mokesčiui, komunaliniams patarnavimams, maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti bei pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Apeliantas, teigdamas, kad dukros poreikiams gali mokėti tik 180 Eur ir šios sumos turėtų pakakti vaiko poreikiams, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma – 250,00 Eur, atsižvelgiant į vaikų amžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
14. Atsakovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad teikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra nuolatinio pobūdžio ir pakankamas minimaliems jo poreikiams, būtiniems normaliam vystymuisi, patenkinti. Šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kaip minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnametis vaikas, atsakovui neteikiant pakankamo materialinio išlaikymo, negalėtų patenkinti minimalių ir būtiniausių savo poreikių.
15. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį. Visų pirma, apelianto teiginiai, kad šiuo metu jis nedirba, nėra pagrįsti jokiais dokumentais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu esą nedirba, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir laikantis proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Danutė Burbulienė