Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1389-163-2013].docx
Bylos nr.: 2S-1389-163/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Lakedė" 125587439 atsakovas
"Plantas" 300041943 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
Prievolių vykdymas
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Pirkimas-pardavimas:
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Pranešėjas V



Pranešėja A. Romanovienė                                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-1389-163/2013

Teisėja E. Kazlauskienė                                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-05253-2013-2)

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

           110.1; 122.4

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

 

2013 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Lakedė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Plantas“ ieškinį atsakovui UAB „Lakedė“ dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė:

             

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 242,60 Lt skolą, 2 136,67 Lt delspinigius, 7.34 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą, banke arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 6 379,27 Lt sumos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-24 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, jų nesant – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 6 379,27 Lt sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iš sąskaitose areštuotų piniginių lėšų leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, prievolės įvykdymu ieškovui. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškinys yra turtinio pobūdžio, atsakovas nenurodė dėl kokių priežasčių nevykdo prievolės ieškovui, todėl teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, galinčių bent tikėtinai pagrįsti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ta aplinkybė, kad atsakovas ieškovo teigimu yra skoliningas, savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai vengia prievolės įvykdymo bei vilkina mokėjimą. Vien tai, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio ir tarp šalių kilęs ginčas, nepateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad pareikšto ieškinio suma nėra atsakovui, kaip juridiniam asmeniui didelė, įmonė vykdo veiklą, gauna nuolatines pajamas, jos finansinė būklė stabili.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o esant pagrindui apeliacinį procesą nutraukti. Nurodo, kad teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemonės, atsakovo turtinė padėtis nebuvo žinoma, be to ir šiuo metu atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, nes atsakovas nepateikė duomenų apie pradelstus mokėjimus ir įmonės kreditorius. Atsakovas vėluodavo atsiskaityti už prekes, pažeidinėdavo sutartį, likusią skolą gera valia vengia mokėti, o tai sudarė pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pažymėjo, kad antstolis atsisakė skundžiamą teismo nutartį vykdyti, todėl praėjus įstatyme nustatytam 14 dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, atsižvelgiant į tai apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.  

Atskirasis skundas atmestinas.  

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį turtą pareikšto ieškinio ribose, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus, jame išdėstytus faktinius argumentus bei pateiktus įrodymus, ir įsitikinęs, kad  ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių bent tikėtinai pagrįsti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovo pareikštas atsakovui reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio suma      6 379,27 Lt yra pakankamai didelė, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindą prieš atsakovą imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovas siekdamas įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir jo turtinė padėtis yra gera, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, pateikė įmonės balansą ir pelno (nuostolių) atskaitą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki                2012-12-31. Išaiškintina, kad atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Šiuo atveju atsakovas nepateikė visų šių minėtų duomenų, o iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė per 2011 metu uždirbo 218 632 Lt, o 2012 metais jos pelnas sumažėjo ir sudarė tik 86 749 Lt. 2012-12-31 atsakovas turėjo turto už 1 209 682 Lt, tačiau duomenų ar įmonės turtas yra likvidus nėra, be to įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudaro 565 782  Lt, kas taip pat padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turimus įsipareigojimus kitiems asmenims, ar jo turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar nėra vykdomi išieškojimai iš įmonės turto. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktą įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą sudarytus už 2012-01-01 iki                   2012-12-31 laikotarpius, sprendžia, kad šie finansiniai duomenys neatspindi realios įmonės turtinės bei finansinės padėties bei nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas nepaneigė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones siekdamas, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neperžengdamas ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirma areštuodamas atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant pinigines lėšas, ir nesuvaržė apelianto galimybės iš sąskaitoj esančių pinigų atsiskaityti su ieškovu ir atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo veiklai ar įmonės bei jos darbuotojų interesams. Pažymėtina, kad turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovo turto, kurio vertė viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.

Be to, atsakovas savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                                                                               Alona Romanovienė