Administracinė byla Nr. AS-1303-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00093-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės DNB banko, akcinės bendrovės SEB banko, „Swedbank“, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Eurocash1“ ir „First Data Lietuva“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba), atlikusi tyrimą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Eurocash1“ (toliau – ir UAB „Eurocash1“) pareiškimą, 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2S-15 (toliau – ir Nutarimas):

1) nutarė pripažinti, kad akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir SEB bankas) ir uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“ (toliau – ir G4S), „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ir „Swedbank“) ir G4S, akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – ir DNB bankas) ir G4S, sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus dėl pinigų tvarkymo paslaugų pirkimo iš G4S, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalį;

2) už pirmame punkte nurodytą pažeidimą ūkio subjektams skyrė baudas: SEB bankui – 24 808 200 Lt, „Swedbank“ – 14 243 600 Lt, DNB bankui – 8 630 200 Lt, G4S – 9 437 800 Lt;

3) nutraukė procedūrą dėl G4S veiksmų atitikties KĮ 7 straipsnio reikalavimams ir pripažino, kad nėra pagrindo imtis priemonių taikant SESV 102 straipsnį;

4) nutraukė procedūrą dėl uždarosios akcinės bendrovės „First Data Lietuva“ veiksmų atitikties KĮ 5 straipsnio reikalavimams ir pripažino, kad nėra pagrindo imtis priemonių taikant SESV 101 straipsnį.

Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju KĮ 5 straipsnio bei SESV 101 straipsnio reikalavimai buvo pažeisti SEB bankui ir G4S, „Swedbank“ ir G4S, DNB bankui ir G4S sudarius įsipareigojimo pirkti iš vieno tiekėjo susitarimus. Dėl šių susitarimų buvo ar galėjo būti ribojamos pinigų tvarkymo paslaugų teikėjų galimybės įeiti į rinką ir plėstis joje bei inkasavimo paslaugų teikėjų galimybės įeiti į inkasavimo su pinigų įskaitymu tiesiogiai nuotolinio ryšio su banku būdu rinką ir plėstis joje.

Pareiškėjas G4S kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimą.

Pareiškėjai SEB bankas, DNB bankas ir „Swedbank“ kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti atitinkamas, su jų teisėmis bei pareigomis susijusias, Nutarimo dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu iš dalies patenkino DNB banko, G4S, SEB banko bei „Swedbank“ skundus: pakeitė Nutarimo 2 punktą ir DNB bankui skyrė 3 452 080 Lt baudą, G4S skyrė 8 494 020 Lt baudą, SEB bankui skyrė 9 923 280 Lt baudą, „Swedbank“ skyrė 5 697 440 Lt baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi patenkino DNB banko, SEB banko, „Swedbank“ apeliacinius skundus, o G4S apeliacinį skundą tenkino iš dalies; atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmetė; pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir patenkino DNB banko, SEB banko ir „Swedbank“ skundus, o G4S skundą tenkino iš dalies; panaikino Nutarimo 1, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas „Swedbank“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą priteisti 117 992,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas „Swedbank“ pateikė patikslintą prašymą ir prašė priteisti 113 701,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: skundo parengimas – 46 685,60 Lt (106,46 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo parengimas – 5 943,52 Lt (12,28 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 31 096,16 Lt (64,24 val.); atsiliepimų į SEB banko ir DNB banko skundus parengimas – 164,56 Lt (0,34 val.); atsiliepimo į G4S skundą parengimas – 9 578,36 Lt (19,79 val.); prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) parengimas – 2 168,32 Lt (4,48 val.); atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo parengimas – 6 001 Lt (12,4 val.); atstovavimas teismo posėdyje – 11 964 Lt (24,72 val.); žyminis mokestis – 100 Lt.

Pareiškėjas „Swedbank“ prašyme nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neturėtų būti mažinama iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų dydžių, nes yra pagrindas, vadovaujantis Rekomendacijų 11 punktu nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Pareiškėjo teigimu, pagrindą nesivadovauti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių sudaro Nutarimu „Swedbank“ paskirtos baudos dydis, tai, kad Konkurencijos tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. pradėtas tyrimas truko ilgiau nei trejus metus, tai, kad dėl ginčo sudėtingumo, turėjo būti parengti didelės apimties procesiniai dokumentai, o žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 5 dienas. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Konkurencijos tarybos įžvelgto pažeidimo pobūdis savaime ginčą padarė sudėtingu. Taip pat pareiškėjas teigė, kad byloje buvo keliami sudėtingi konkurencijos teisės taikymo klausimai, nes Konkurencijos taryba pasirinko įrodinėti pažeidimą remdamasi tokiais motyvais, kurie konkurencijos teisės praktikoje ir doktrinoje ankščiau nebuvo pakankamai analizuoti.

Pareiškėjas DNB bankas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 110 904,42 Lt. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas DNB bankas pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: skundo parengimas – 47 526,80 Lt (85,12 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės parengimas – 9 255,59 Lt (18,49 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 23 728,30 Lt (41,60 val.); atsiliepimų į SEB banko ir „Swedbank“ skundus parengimas – 617,10 Lt (1,25 val.); atsiliepimo į G4S skundą parengimas – 5 553,90 Lt (11,25 val.); atstovavimas teismo posėdyje – 22 520,80 Lt (37,99 val.); atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atsiliepimą parengimas – 13 518,80 Lt (23,27 val.); žyminis mokestis – 100 Lt.

Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas DNB bankas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos savo prašyme buvo nurodęs pareiškėjas „Swedbank“.

Pareiškėjas G4S Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė atlyginti: 367 260,84 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; pridėtinės vertės mokestį, atitinkantį priteistinas bylinėjimosi išlaidas – 77 124,77 Lt; 100 Lt žyminį mokestį.

UAB „Eurocash1“ prašė iš pareiškėjo G4S priteisti 25 289 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime prašė pripažinti pareiškėjų prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstais.

Atsakovas be kita ko atsiliepime pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjų DNB banko ir „Swedbank“ (toliau – ir pareiškėjai) prašymais atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Rekomendacijomis pareiškėjams iš viso galėtų būti priteista po 2 170 Lt atstovavimo išlaidų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjų DNB banko, „Swedbank“ ir G4S prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo Konkurencijos tarybos priteisė su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą: pareiškėjui G4S – 14,48 Eur (50 Lt); pareiškėjui DNB bankui – 6 716,29 Eur (23 190 Lt); pareiškėjui „Swedbank“ – 8 279,08 Eur (28 586 Lt); trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eurocash1“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi pareiškėjų DNB banko, SEB banko ir „Swedbank“ skundai buvo patenkinti, o pareiškėjo G4S skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai DNB bankas ir „Swedbank“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas G4S nepakankamai pagrindė turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetė jo prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas, tačiau, atsižvelgęs į teismo patenkintų pareiškėjo G4S reikalavimų dalį, nutarė priteisti pusę sumokėto žyminio mokesčio – 50 Lt (14,48 Eur).

Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eurocash1“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad išnagrinėjus bylą nebuvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

Teismas, atsižvelgęs į Nutarimo, Konkurencijos tarybos surinktos medžiagos, proceso šalių teiktų procesinių dokumentų ir bylos apimtį, paskirtų baudų dydį, byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą, taip pat įvertinęs, kad dalis medžiagos buvo nevieša, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių.

Dėl DNB banko bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertinęs pareiškėjo DNB banko skundo apimtį, turinį (skunde yra suformuluotas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, už kurio parengimą išlaidos apskaičiuotos atskirai), taikyto vienos darbo valandos įkainio dydį, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2, 11 punktų nuostatas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nutarė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą sumą iki 13 000 Lt.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą, buvo atmestas pareiškėjo DNB banko skunde suformuluotas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bei vadovaudamasis Rekomendacijų 11 punktu, atsižvelgęs į prašymo apimtį, turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui DNB bankui už jo parengimą priteistina suma yra 1 000 Lt.

Atsižvelgęs į patikslintame prašyme nurodytą rengiantis nagrinėti bylą sugaištą laiką (41,60 val.) ir Rekomendacijų 8.18 punktą, teismas nutarė, kad už šias paslaugas pareiškėjui DNB bankui priteistina 6 240 Lt.

Teismas nustatė, kad iš viso teismo posėdis, neįskaitant pertraukų, pirmosios instancijos teisme truko 19 val. 15 min., o suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą – 19 val. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas DNB bankas nepagrindė būtinybės pasitelkti jo interesams atstovauti teismo posėdyje kelis atstovus (du advokatus), todėl nutarė pareiškėjui DNB bankui priteisti 2 850 Lt už atstovavimą teismo posėdyje.

Teismas taip pat pareiškėjui DNB bankui priteisė 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas atmetė pareiškėjo DNB banko prašymo dalį priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į kitų pareiškėjų (SEB banko, „Swedbank“ ir G4S) skundus bei atsakovo atsiliepimą parengimą.

Dėl „Swedbank“ bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertinęs skundo apimtį, turinį, taikyto vienos darbo valandos įkainio dydį, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2, 11 punktų nuostatas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nutarė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjo „Swedbank“ prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą sumą iki 13 000 Lt.

Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.15, 11 punktais, atsižvelgęs į prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą apimtį, turinį ir į tai, kad jie nebuvo tenkinti (buvo nepagrįsti), teismas nutarė, kad pareiškėjui „Swedbank“ už jų parengimą priteistina suma yra 2 000 Lt.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo „Swedbank“ atsiliepimas į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti vertinamas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, bei vadovaudamasis Rekomendacijų 8.16, 11 punktais ir atsižvelgęs į atsiliepimo apimtį, turinį ir į tai, kad jame išdėstytai pozicijai nebuvo pritarta, nutarė, kad pareiškėjui „Swedbank“ už jo parengimą priteistina suma yra 1 000 Lt.

Atsižvelgęs į patikslintame prašyme nurodytą rengiantis nagrinėti bylą sugaištą laiką (64,24 val.) ir Rekomendacijų 8.18 punktą, teismas nutarė, kad už šias paslaugas pareiškėjui AB „Swedbank“ priteistina 9 636 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas „Swedbank“ nepagrindė būtinybės pasitelkti jo interesams atstovauti teismo posėdyje kelis atstovus (du advokatus), todėl nutarė „Swedbank“ priteisti 2 850 Lt už atstovavimą teismo posėdyje.

Teismas taip pat pareiškėjui „Swedbank“ priteisė 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas atmetė pareiškėjo „Swedbank“ prašymą priteisti išlaidas už atsiliepimų į kitų pareiškėjų (SEB banko, DNB banko ir G4S) skundus rengimą.

III.

Atsakovas Konkurencijos taryba atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria DNB bankui iš Konkurencijos tarybos priteista 6 716,29 Eur (23 190 Lt), o „Swedbank“ – 8 279, 08 Eur (28 586 Lt) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje yra
pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų nustatant, ar šioje byloje yra pagrindas pareiškėjams priteisti didesnes sumas, nei yra įtvirtinta Rekomendacijose, nemotyvavo sprendimo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių bei pateikė tik abstrakčius ir jokiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus argumentus dėl šios bylos vertinimo kaip sudėtingos.

Atsakovas pažymi, kad teismas nemotyvavo, kaip baudos dydis yra susijęs su bylos sudėtingumu. Atsakovo vertinimu, baudų dydžiai nelemia bylos sudėtingumo, nes jie yra apskaičiuojami atsižvelgus į ūkio subjekto bendrąsias metines pajamas ir į tokius kriterijus kaip, pavyzdžiui, pažeidimo pavojingumą, trukmę, su pažeidimu susijusių prekių pardavimo vertę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsakovas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kaip bylos medžiagos apimtis yra susijusi su bylos sudėtingumu. Atsakovo teigimu, bylos apimtis (tyrimo medžiaga – 92 tomai, bylos medžiaga – 26 tomai) negalėjo lemti jos sudėtingumo, nes pareiškėjams nebuvo nei būtinybės, nei galimybės išnagrinėti visą bylos medžiagą, nes dalis medžiagos, t. y. net 72 tomai, sudarė kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį, 6 tomus sudarė DNB banko, o 8 tomus – „Swedbank“ pateikta informacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai patyrė realių ir išskirtinių laiko sąnaudų susipažindami su visų 118 bylos tomų medžiaga.

Atsakovas pažymi, kad tai, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai teikė didelės apimties dokumentus, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog vien dėl to byla yra vertintina kaip sudėtinga, nes bet kurioje byloje pareiškėjai gali teikti didelės apimties dokumentus ir netgi gali įtraukti argumentus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu pažeidimu.

Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, jog bylos sudėtingumą lėmė ir nagrinėtų klausimų sudėtingumas. Atsakovas nurodo, kad byla buvo susijusi tik su konkurencijos teisės klausimais, bei pažymi, jog vertindamas, ar yra padarytas konkurencijos teisės pažeidimas, rėmėsi teismų praktika (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) bei Europos Komisijos Vertikaliųjų apribojimų gairėmis, t. y. jau suformuota praktika. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuva tapo Europos Sąjungos nare dar 2004 metais, Europos Sąjungos teisės taikymas nebėra naujiena, o vertikalaus pobūdžio susitarimai tiek Konkurencijos tarybos praktikoje, tiek ir teismuose buvo nagrinėjami ir anksčiau, nekalbant jau apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką.

Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tiek DNB bankui, tiek ir „Swedbank“ šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad advokatai Marius Juonys, Karolis Kačerauskas, Laura Šlepaitė specializuojasi konkurencijos teisės srityje ir yra šios srities profesionalai. Atsakovas mano, jog būtų nepagrįsta ir neproporcinga atlyginti išlaidas abiem bankams už vieną ir tą patį darbą.

Atsakovas teigia, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2644/2011) neturėjo būti patenkinti pareiškėjų prašymai atlyginti atstovavimo išlaidas už teismo atmestų prašymų (reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą) parengimą.

Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo „Swedbank“ priteisti išlaidas už atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą rengimą, nes šis procesinis dokumentas yra susijęs su apeliacinėje, o ne pirmojoje instancijoje patirtomis išlaidomis, be to, Konkurencijos tarybos atskirasis skundas buvo tenkintas.

Atsakovas teigia, kad apskaičiuojant pareiškėjams priteistinas išlaidas už skundų rengimą, turėtų būti vadovaujamasi ne didesniais nei Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintais dydžiais. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepagrindė, jog jų interesams atstovauti pirmosios instancijos teisme buvo būtina pasitelkti daugiau nei vieną teisininką, tą patvirtino ir teismas, tačiau apskaičiuodamas už skundo rengimą priteistinas išlaidas, teismas nepagrįstai atsižvelgė į bent kelių teisininkų šiam procesiniam veiksmui sugaištą laiką ir taikytus įkainius. Atsakovas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų pateiktose ataskaitose nėra išskirta, kuriuos veiksmus atliko advokatai, o kuriuos – advokatų padėjėjai.

Atsakovas teigia, kad teismas, apskaičiuodamas DNB bankui priteistiną išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui sumą, neteisingai apskaičiavo šiam procesiniam veiksmui iš viso sugaištą laiką bei nepagrįstai atsižvelgė į bent keturių teisininkų atliktą darbą.

Atsakovas nurodo, kad iš „Swedbank“ 2014 m. birželio 2 d. prašymo nėra aišku, kaip konkrečiai buvo apskaičiuotas pasirengti teismo posėdžiui sugaištas laikas, t. y. 64,24 val., ir į kokius konkrečius „Swedbank“ pateiktose ataskaitose nurodytus veiksmus apskaičiuojant šį sugaištą laiką buvo atsižvelgta.

Atsakovas pažymi, jog tik dalis teisminio proceso buvo susijusi su pareiškėjų interesų gynimu, todėl pareiškėjams galėtų būti priteista ne daugiau nei penktadalis maksimalaus nurodyto dydžio, t. y. ne daugiau nei 570 Lt.

Atsakovas teigia, kad vadovaujantis Rekomendacijomis, iš viso pareiškėjams už visus atliktus atstovavimo veiksmus galėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 2 170 Lt atstovavimo išlaidų (įskaitant žyminį mokestį) (1500 + 570 + 100).

Pareiškėjai DNB bankas ir „Swedbank“ su atsakovo Konkurencijos tarybos atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepimuose nurodo iš esmės analogiškus nesutikimo su Konkurencijos tarybos atskiruoju skundu argumentus.

Pareiškėjai nurodo, kad atsižvelgus į paskirtos baudos dydį, inkriminuoto pažeidimo pobūdį, kurio pareiškėjai nepadarė, jie buvo priversti imtis visų įmanomų teisinių gynybos priemonių. Pareiškėjai paaiškina, kad teisminį procesą inicijavo tik tada, kai Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą, kuriuo padarė esminę teisinių santykių kvalifikavimo klaidą ir taikė ne piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bet draudžiamųjų susitarimų institutą, nesant bankų kaltės dėl padarytų veiksmų, pareiškėjams paskyrė baudas. Pareiškėjai akcentuoja, kad tai, jog Nutarime pateikiamas teisinių santykių kvalifikavimas iš esmės yra klaidingas, jie Konkurencijos tarybai itin išsamiai argumentavo dar Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, tačiau Konkurencijos taryba toliau laikėsi savo pozicijos, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pripažino kaip nepagrįstą. Todėl pareiškėjai mano, kad dar prieš priimdama Nutarimą Konkurencijos taryba galėjo ir turėjo tinkamai įvertinti kilsiančias rizikas, susijusias su teisiškai nepagrįstomis išvadomis – prasidėsiančiu teisminiu procesu ir kilsiančia pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai teigia, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir šalių argumentus bei tinkamai pagrindė sprendimą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų (rekomenduojamų) maksimalių dydžių. Pareiškėjai akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo akivaizdu, jog tai nėra įprasta byla, todėl jai nagrinėti teismas skyrė ypatingą dėmesį – iš anksto teismo posėdžiams paskyrė net penkias dienas.

Pareiškėjai nurodo, kad bylos apimtis, kurią sudaro 92 tomai Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos ir 26 tomai medžiagos teisme, negali būti laikoma kaip įprasta. Pareiškėjai pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kad dalis bylos buvo konfidenciali ir buvo susijusi su kitais ūkio subjektais, pareiškėjai privalėjo įsigilinti ir suvokti visą bylos medžiagą norėdami tinkamai nuginčyti nepagrįstus Konkurencijos tarybos kaltinimus. Pareiškėjai akcentuoja, kad Konkurencijos taryba tiek Nutarime, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo metu pabrėždavo, kad atitinkamas Konkurencijos tarybos išvadas, kuriomis grindžiamas pažeidimas, suponavo „faktinių aplinkybių visuma“.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos tarybai pirmosios instancijos teisme atstovavo net trys atstovai, todėl Konkurencijos taryba, priešingai nei sprendžiant atstovavimo išlaidų klausimą, bylą, ją nagrinėjant iš esmės, vertino kaip sudėtingą ir jai negailėjo žmogiškųjų resursų.

Pareiškėjai nurodo, kad byloje kilę klausimai buvo sudėtingi ir reikalavo gilios analizės. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 metinėje praktikos apžvalgoje išskyrė bylos sudėtingumą ir pažymėjo jos ekonominį ir faktinį (technologinį) problematiškumą –  „daugėja pažeidimų, padarytų itin specifinėse rinkose, kurių tinkamas ištyrimas priklauso ne tik nuo sudėtingos, moksliškai pagrįstos ekonominės situacijos analizės, bet ir nuo tinkamo technologinio aspekto suvokimo, kiek tai susiję su tiriamų rinkų prekių ar paslaugų ypatumais“.

Pareiškėjai pabrėžia, kad teismas priteisė tik nežymią dalį (25 proc.) pareiškėjų realiai patirtų atstovavimo išlaidų, todėl akivaizdu, jog teismas atsižvelgė ir į Konkurencijos tarybos nurodomą aplinkybę dėl advokatų padėjėjų darbo, kuri aiškiai atsispindi detaliose teisinių paslaugų ataskaitose.

Pareiškėjai nesutinka su Konkurencijos tarybos argumentais, jog priteisti Konkurencijos tarybai atlyginti išlaidas abiem bankams už vieną ir tą patį darbą būtų nepagrįsta ir neproporcinga. Pareiškėjai akcentuoja, kad nuo tyrimo Konkurencijos taryboje pradžios „Swedbank“ ir DNB bankas sudarė teisinio atstovavimo sutartis su advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ ir joje dirbančiais teisininkais, tačiau kiekvienas bankas atskirai derino sutarties sąlygas ir siekė kiekvienam priimtiniausių sąlygų. Pareiškėjai pažymi, kad su advokatų kontora tarėsi tik dėl jiems tenkančio biudžeto už teisines paslaugas ir apie kitiems ūkio subjektams taikomas sąlygas nežinojo ir negalėjo žinoti. Pareiškėjai taip pat akcentuoja, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad jiems buvo teikiamos teisinės paslaugos ir jie už jas atsiskaitė, t. y. išlaidos buvo faktiškai patirtos, jų prašomos priteisti sumos skiriasi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria išspręstas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo išspręstas pareiškėjų DNB banko bei „Swedbank“ pirmosios instancijos teisme patirtų advokatų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą pripažino sudėtinga ir dėl to nukrypo nuo Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių; be teisėto pagrindo priteisė procesinio pobūdžio prašymų, kurie buvo atmesti, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas bei pasirengimo bylą nagrinėti išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pareiškėjų teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o prašo tik sumažinti pareiškėjams priteistų bylinėjimosi išlaidų sumas. Pareiškėjai atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė jiems atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nesilaikydamas Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nes išnagrinėta administracinė byla buvo sudėtinga, bei priteisė pareiškėjų realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas „Swedbank“ patikslintame prašyme prašė priteisti tokias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 46 685,60 Lt už skundo parengimą; 5 943,52 Lt už prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimą; 31 096,16 Lt už pasirengimą teismo posėdžiui; 164,56 Lt už atsiliepimo į AB SEB banko ir AB DNB banko skundus parengimą; 9 578,36 Lt už atsiliepimo į G4S skundą parengimą; 2 168,32 Lt už prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą parengimą; 6 001 Lt už atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimą; 11 964 Lt už atstovavimą teismo posėdyje; 100 Lt žyminį mokestį, iš viso – 113 701,52 Lt (XXVII t., b. l. 65–66). Pirmosios instancijos teismas šiam pareiškėjui priteisė: už skundo parengimą – 13 000 Lt, už prašymų taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones bei kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atsiliepimą į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimą – 3 000 Lt (po 1 000 Lt už kiekvieną procesinį dokumentą), už rengiantis nagrinėti bylą sugaištą laiką (64,24 val.) – 9 636 Lt, 2 850 Lt už atstovavimą teismo posėdyje bei 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas AB DNB bankas patikslintame prašyme prašė priteisti tokias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 47 526,80 Lt už skundo parengimą; 9 255,59 Lt už prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimą; 23 738,30 Lt už pasirengimą teismo posėdžiui; 617,10 Lt už atsiliepimo į SEB banko ir „Swedbank“ skundus parengimą; 5 553,90 Lt už atsiliepimo į G4S skundą parengimą; 13 518,80 Lt už atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atsiliepimą parengimą; 22 520,80 Lt už atstovavimą teismo posėdyje; 100 Lt žyminį mokestį, iš viso 122 831,29 Lt (XXVII t., b. l. 79–81). Pirmosios instancijos teismas šiam pareiškėjui priteisė: už skundo parengimą – 13 000 Lt, už prašymo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones parengimą – 1 000 Lt, už rengiantis bylą nagrinėti sugaištą laiką (41,60 val.) – 6 240 Lt, 2 850 Lt už atstovavimą teismo posėdyje bei 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas. Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Taip pat teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaisant teigiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektų, šio instituto prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, ABTĮ, CPK, Rekomendacijų nuostatos neriboja bylos šalių teisės susitarti dėl atstovavimo su vienu advokatu ar keliais advokatais, dėl advokato (-ų) atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į CPK ir Rekomendacijų nuostatas, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumas kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba nagrinėjama ilgą laiką ar kitais panašiais atvejais (Rekomendacijų 11 p.). Pažymėtina, kad nepaisant minėtų aplinkybių visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

Rekomendacijos (šiuo atveju taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nurodo maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimaliosios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktuali nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 1 000 Lt dydžio minimalioji mėnesinė alga.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytus kriterijus dėl bylos vertinimo kaip sudėtingos, byloje nagrinėto ginčo esmę, pareiškėjų teiktų procesinių dokumentų ir bylos apimtį, atsakovo paskirtų baudų dydį, byloje nagrinėtų teisinių klausimų sudėtingumą, įvertinęs, kad dalis medžiagos buvo nevieša, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad byla yra sudėtinga, ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Pažymėtina, kad teismo diskrecija yra įvertinti ir bylos sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-723/2014). Administracinių teismų praktikoje yra nurodoma, kad vertinant, ar byla sudėtinga, atsižvelgiama į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Teisėjų kolegija šioje byloje, nagrinėdama pareiškėjų ir atsakovo išsakytus argumentus dėl šios bylos sudėtingumo bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios bylos sudėtingumo pagrįstumą, taip pat atkreipia dėmesį, kaip yra vertinamas panašių bylų sudėtingumas teismų praktikoje. Teisėjų kolegija nustatė, kad kitos administracinės bylos, kuriose buvo nagrinėjami konkurencijos teisės pažeidimai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, buvo vertinamos kaip sudėtingos ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteisiamos, vadovaujantis maksimaliais Rekomendacijose nustatytais dydžiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1274/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1693/2014). Praktikoje yra buvę bylų, kurios buvo pripažintos itin sudėtingomis ir kuriose buvo nutarta nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (vienoje iš šių administracinių bylų, pripažinus bylą teisės aiškinimo bei taikymo aspektu itin sudėtinga, buvo nuspręsta 50 procentų padidinti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009), o administracinėse bylose Nr. A442-715/2008 bei AS442-292/2009 bylą pripažinus itin sudėtinga dėl bylos apimties, advokato darbo ir laiko sąnaudų, taip pat byloje nagrinėtų klausimų, susijusių ne tik su nacionaline, bet ir su Europos Bendrijos teise, pobūdžio pripažinta, jog pareiškėjams galėtų būti priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kuri Rekomendacijose nustatytus dydžius viršija du kartus.

            Teisėjų kolegija, šią bylą įvertinusi kitų administraciniuose teismuose nagrinėtų konkurencijos teisės pažeidimų bylų kontekste, atsižvelgusi į atskiruoju skundu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus bylos sudėtingumą pagrindžiančius kriterijus, į atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad ši byla yra sudėtinga dėl nagrinėto ginčo esmės, dėl teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir jų kvalifikavimo, bylos apimties, tačiau konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ši byla buvo itin sudėtinga, t. y. išskirtinė konkurencijos byla dėl taikytinos nacionalinės ir / ar Europos Sąjungos teisės, nagrinėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo, kurioje atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sprendžiamas nesilaikant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Be to, būtina pažymėti ir bylos trukmę, t. y. pareiškėjo DNB banko skundas priimtas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi, pareiškėjo „Swedbank“ skundas priimtas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi, teismo posėdžiai vyko 2013 m. balandžio 30 ir gegužės 6–9 d., sprendimas paskelbtas 2013 m. birželio 18 d., t. y. byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama ilgą laiką. Taigi šiuo atveju pareiškėjams jų patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti nustatomas remiantis maksimaliais Rekomendacijos 8 punkte įtvirtintais priteistinų išlaidų dydžiais. Šios išlaidos apskaičiuotinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjams atstovavo advokatai, o ne advokatų padėjėjai.

Nustačius, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, keistina pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su nustatyta priteistina pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų suma už skundų surašymą. Vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2 punktu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiekvienam iš pareiškėjų priteistina maksimali Rekomendacijose nustatyta suma už tokio pobūdžio teisinę paslaugą – 3 000 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjams priteistų atstovavimo teismo posėdyje išlaidų apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo nagrinėjama 19 val. 15 min. ir nutarė pareiškėjams atlyginti atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.18 punkte už šios rūšies teisines paslaugas priteistinų maksimalių dydžių – t. y. 2 850 Lt (už 19 val.). Ši apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų suma negali būti mažinama dėl atsakovo nurodomų argumentų, nes ši apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta bylos įrodymais (faktine teismo posėdžių trukme ir advokatų dalyvavimu šiuose posėdžiuose) bei teisės aktų nuostatomis. Priteistos bylinėjimosi išlaidos už 19 val. teismo posėdžių trukmę ir advokatų dalyvavimą pagal Rekomendacijas nėra neprotingos ar pernelyg didelės.

Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjų prašymus priteisti pasirengimo bylą nagrinėti išlaidas – pareiškėjui DNB bankui už 41,60 val. – 6 240 Lt, o pareiškėjui „Swedbank“ už 64,24 val. – 9 636 Lt.

Pažymėtina, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011; 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Pareiškėjas DNB bankas nurodo, kad jam atstovaujantys advokatai, rengdamiesi teismo posėdžiui, sugaišo 41,60 val. (XXVII t., b. l. 81), o pareiškėjas „Swedbank“ teigia, jog jam atstovaujantys advokatai teismo posėdžiui rengėsi 64,24 val. (XXVII t., b. l. 66). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismo posėdžių trukmę, įvertinusi tai, kad iš esmės advokatai susipažino su byla ir pasirengė bylos nagrinėjimui rengdami skundus, o atsakovui pateikus atsiliepimą į skundą byloje nebuvo teikiami didelės apimties nauji įrodymai ar kitokio pobūdžio informacija, su kuria reikėjo susipažinti ir ją įvertinti, daro išvadą, jog pareiškėjams už advokatų pasirengimą teismo posėdžiams nustatyta per didelė priteistina pinigų suma ir ši suma turi būti sumažinta kiekvienam iš pareiškėjų iki 950 Lt.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjams priteisti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimo išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką bei į tai, kad šioje byloje galutinis sprendimas priimtas pareiškėjų DNB banko bei „Swedbank“ naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjai turi teisę į byloje rengtų procesinių dokumentų parengimo išlaidų atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant, ar pareiškėjams gali būti atlygintos visos jų nurodytos procesinių dokumentų rengimo išlaidos, turi būti atsižvelgta į pirmiau aptartus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei principus, nurodytus teisės aktuose ir nustatytus teismų praktikoje.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas DNB bankas, tiek ir pareiškėjas „Swedbank“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškė skunde (IX t., b. l. 66; XII t., b. l. 97), tačiau pareiškėjas „Swedbank“ kartu su skundu papildomai pateikė atskirą procesinį dokumentą, kuriame atskirai, dar kartą pareiškė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, jog pareiškėjas „Swedbank“ nepagrindė būtinybės procesinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti ne skunde, o atskirame procesiniame dokumente, pateiktame kartu su skundu. Atsižvelgusi į tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra procesinio pobūdžio prašymas, į tai, kad abu pareiškėjai šį procesinį prašymą suformulavo skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų patirtos skundo parengimo išlaidos, nagrinėjamu atveju apima ir pareiškėjų teiktų procesinių prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimo išlaidas.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjui „Swedbank“ turi būti priteistos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą parengimo išlaidas, tačiau, atsižvelgusi į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas „Swedbank“ turi teisę tik į Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytą maksimalią už tokio pobūdžio teisinę paslaugą priteistiną sumą – 500 Lt. 

Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjui „Swedbank“ atlyginti atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimą ir šią atstovavimo paslaugą įvertino 1 000 Lt. Kaip teisingai pažymi atsakovas atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010). Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išnagrinėjo pareiškėjo „Swedbank“ prašymo dalį dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų – atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą surašymo – atlyginimo klausimą, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėdama atsakovo atskirąjį skundą iš esmės gali įvertinti ir tą prašymo dalį, kuria buvo prašoma atlyginti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012).

Pažymėtina, jog pareiškėjas „Swedbank“ prašė priteisti 6 001 Lt už atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimą (XXVII t., b. l. 66). Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais bei Rekomendacijų 8.15 punktu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui „Swedbank“ priteistinos 500 Lt atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą parengimo išlaidos.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų advokatų suteiktų paslaugų apimtimi ir darbo laiko sąnaudomis pirmosios instancijos teisme, byloje nagrinėto administracinio ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, išlaidų pagrįstumo ir būtinumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg dideles priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas, kurios neatitinka minėtų principų, bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nustatytų kriterijų. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, t. y. pareiškėjui DNB bankui iš Konkurencijos tarybos priteista pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 6 900 Lt (3 000 Lt + 2 850 Lt + 950 Lt + 100 Lt), t. y. iki 1 998 Eur, pareiškėjui „Swedbank“ iš Konkurencijos tarybos priteista pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 7 900 Lt (3 000 Lt + 2 850 Lt + 950 Lt + 500 Lt + 500 Lt +100 Lt), t. y. iki 2 288 Eur. Pažymėtina, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos eurais apskaičiuotos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 bei 20 straipsnių nuostatas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Priteistą pareiškėjui akcinei bendrovei DNB bankui iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 6 716,29 Eur (23 190 Lt) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo sumą sumažinti iki 1 998 Eur (tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų).

Priteistą pareiškėjui „Swedbank“, akcinei bendrovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 8 279,08 Eur (28 586 Lt) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo sumą sumažinti iki 2 288 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.