Administracinio nusižengimo byla Nr. II-792-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00180-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.4; 16.9.8; 16.9.10; 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 2 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. O.,
pareiškėjo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,
institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovui R. N.,
asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 (ROIK: 21139390419).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 (ROIK: 21139390419) G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 2 ir 3 dalis, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. liepos 17 d., 09:12 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 211,00 kilometre, ties įvažiavimu į Dituvą, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštu rankos mostu su šviesą atspindinčių skrituliu nestojo automobiliu „BMW 320“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) G. B. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilių neblaivumas). Automobilis buvo pasivytas ir stabdomas nežymėtu tarnybiniu automobiliu su specialiais šviesos ir garso signalais bei per garsiakalbį raginant sustoti, tačiau vairuotojas neklausė reikalavimų ir padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo link Šilutės pusės, tęsdamas judėjimą, chuliganiškai ir pavojingai manevravo po kelią, viršijo leistiną važiavimo greitį (užfiksuotas 214 km/val. greitis, kai leistinas greitis toje vietoje yra 90 km/val., leistiną greitį viršijo 117 km/val. greičiu), savo veiksmais ir tokiu pavojingu važiavimu kėlė grėsmę eismo saugumui, priversdamas kelyje kitas transporto priemones trauktis į šalikėlę, kad išvengtų susidūrimo, tęsdamas judėjimą, nesustojo ties geležinkelio pervaža, lenkė prieš eismą, draudžiamosiose vietose. Panaudojus specialiąsias stabdymo priemones „ežį“ automobilis buvo sustabdytas Pagėgių rajono savivaldybėje, Stoniškių kaime, Klaipėdos g. Automobilis nesustojo ir pažeidimai buvo daromi apie 60 km atkarpoje. Nutarimu G. B. paskirta galutine subendrinta nuobauda – 1500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios savininkas – V. O., konfiskavimas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo V. O. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir G. B. neskirti administracinės poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą motyvuoja tuo, kad jis yra pats nukentėjęs nuo G. B. veiksmų, nes jis jam priklausantį automobilį „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) užvaldė prieš jo valią. Apie tai, kad G. B. neturi vairuotojo teisių bei, galimai, yra neblaivus, jam nebuvo žinoma. Dėl jam priklausančio automobilio užvaldymo iš karto informavo policiją. G. B. atžvilgiu Institucija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo neskundė, nes tyrėja jį patikino, jog automobilis jam bus grąžintas. Apie administracinių nusižengimų bylos, kurioje atsakomybėn buvo patrauktas G. B., nagrinėjimą nebuvo informuotas ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nors tokias teises jam, kaip transporto priemonės savininkui, suteikia ANK 577 straipsnio 4 dalis. Apie skundžiamą nutarimą nebuvo informuotas ir jis jam nebuvo išsiųstas. Tik po jo atstovo advokato kreipimosi gavo galimybę susipažinti su minėta administracinių nusižengimų byla, tai yra jos dalimis, nes lydraštyje nurodyta, jog pridedama bylos medžiaga susidedanti iš 21 lapo, bet pateikta buvo tik 19 lapų.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su V. O. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, G. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo labai pavojingi, keliantys grėsmę visuomenei, eismo saugumui, minėtas įvykis buvo beprecedentis, susilaukęs didžiulio žiniasklaidos dėmesio, viešoje erdvėje sulaukęs daugybę komentarų, kuriuose žmonės stebėjosi baisėjosi tokiu transporto priemonės vairuotojo elgesiu. Transporto priemonės savininkas V. O. nepasirūpino savo transporto priemone, leido ja naudotis G. B. nepagalvodamas apie galimas pasekmes, pats buvo neblaivus. Remiantis visais byloje surinktais įrodymais transporto priemonės konfiskavimas buvo būtinas. V. O. neatitinka ne vienos iš ANK 621 straipsnyje numatytų sąvokų, todėl priimtas nutarimas neturėtų būti tenkintas ir naikintinas, o pareiškėjui turėtų būti pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. ANK 577 straipsnis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, tačiau pareiškėjas nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl skundė nurodytas faktas, kad buvo pažeista jo teisė, nėra. Institucijos nuomone skundas neturėtų būti tenkintas, nes kitu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
Pareiškėjas V. O. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą. G. B. nepažįsta, pirmą kartą su juo susitiko 2021 m. liepos 16 d. vakare Klaipėdos centre, kur jis buvo su draugais, o G. B. su paspirtuku važiavo pro šalį. Kažkuris iš jo draugų G. B. pažinojo, todėl jis prisijungė prie jų. Jų kompanija vartojo alkoholį, kiek V. O. matė, G. B. alkoholio nevartojo, gėrė mineralinį vandenį. Kartu jie praleido apie 4-5 valandas, G. B. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po to V. O. draugai išvyko į namus pratęsti vakarėlio, o jis neturėjo kaip nuvažiuoti. Būdamas neblaivus kalbėjo apie savo automobilį, matyt todėl G. B. pasinaudojo proga ir pasisiūlė, kad yra blaivus ir galėtų pavairuoti jo automobilį, bus patogiau grįžti, nereikės taksi. Jis sutiko, G. B. paklausė ar turi teisę vairuoti, sakė, kad turi teises, bet V. O. neprašė jo, kad parodytų vairuotojo pažymėjimą. Tada jie kartu parvažiavo taksi iki jo namų, V. O. paėmė automobilio raktelius ir juos padavė G. B.. Namuose buvo jo draugė, kuri taip pat neįtarė, kad G. B. neblaivus. Pas draugus G. B. V. O. taip ir nenuvežė, nes kai G. B. pradėjo vairuoti jo automobilį, jis tapo nesukalbamas, važiavo kur jam reikėjo, galiausiai V. O. nuvežė į Palangą, nors turėjo važiuoti į Trušelius. Važiuojant automobilyje V. O. buvo užmigęs, Palangoje bandė perimti automobilį, bet G. B. nesileido, galiausiai pastatė automobilį prie alėjos, kur draudžiama stovėti. Tada jie nuėjo į naktinį klubą, G. B. paprašė pinigų už įėjimą, jis davė jam 50 Eur kupiūrą. G. B. sumokėjo apsauginiams už įėjimą, nuėjo prie baro, nupirko V. O. jam kokteilį ir kažkur nuėjo. Neberasdamas jo, V. O. nusprendė patikrinti, ar jo automobilis tebestovi, kur buvo paliktas, bet jo taip pat nerado. Jis skubiai kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie kaip tik patruliavo gatvėje prie klubo, bet pareigūnai nesureagavo į jo kreipimąsi, nes jis buvo labai girtas. Tada jis per „Messenger“ susisiekė su drauge, paaiškino situaciją, kad galėtų informuoti policiją iš savo telefono, nes juo niekas netikėjo. Draugė taip ir padarė ir dar iškvietė jam „Bolt“ pavežėją, kad parvežtų namo; kol jis laukė atvažiuojant „Bolt“ vairuotojo, atvažiavo kitas pareigūnų ekipažas. Antrą kartą jis paaiškino pareigūnams, kad jo automobilis buvo iš jo pagrobtas. Tuo metu buvo atvykęs „Bolt“ vairuotojas, kuris matė kaip jis kreipėsi į policiją. „Bolt“ vairuotojas paėmė jį ir nuvežė pas draugę, į Klaipėdoje esantį viešbutį, kur ji dirba. Jis ten porą valandų pailsėjo, tada atvažiavo į policiją apklausai. Po to su G. B. bandė susisiekti, kad jis atvyktų į bylos nagrinėjimą, bet jis jam nieko neatrašė, susitikę jie nebebuvo. Automobilis iki šiol jam negrąžintas, matė skelbimuose, kad jo automobilį parduoda kažkoks fizinis asmuo. Kai jis buvo nuvykęs į policiją pasiimti asmeninių daiktų iš automobilio, pareigūnas pranešė jam apie G. B. bylos nagrinėjimo laiką, tačiau jokio kvietimo atvykti į šį posėdį ar raštiško pranešimo apie tai jis negavo. Apie automobilio buvimo vietą sužinojo pats skambindamas policijai. Posėdyje, kurio metu buvo svarstomas G. B. padarytas nusižengimas, nedalyvavo, nes buvo patikintas, kad šiame nagrinėjime jam dalyvauti nereikia, nereikia ir advokato, vis tiek nelabai ką galima padaryti; pareigūnas sakė, kad po bylos nagrinėjimo galės samdytis advokatą, bandyti aiškintis dėl automobilio susigrąžinimo. Po bylos nagrinėjimo paskambino pareigūnui į Gargždus, tada buvo informuotas, kad automobilis konfiskuotas; raštu jam apie tai nebuvo pranešta. pareigūnas jam pasakė, kad nereikia dalyvauti, o galimų pasekmių nepaaiškino. Palangoje pradėto ikiteisminio tyrimo dėl jo automobilio vagystės tyrėja pasiūlė jam raštu atsisakyti šio ikiteisminio tyrimo, išaiškindama, kad kadangi su jo automobiliu buvo padarytas pažeidimas, iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas, automobilio nebus galima grąžinti, nes automobilis paimtas kaip įkaltis ar panašiai; jokių rašytinių dokumentų nei apie tokį automobilio statusą, bei apie sprendimo negrąžinti jam automobilio priėmimą (b. l. 24) jis negavo, nors nuolat tikrino savo pašto dėžutę. Nurodė aplinkybės taip, kaip nurodyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 27), bet raktelius G. B., kaip minėjo anksčiau, padavė tam, kad nuvežtų jį į draugų namus, o po to G. B. automobilį pasisavino prieš jo valią ir kažkur išvažiavo iš Palangos, negavęs V. O. leidimo ir palikęs jį patį be daiktų ir telefono. Prašys atlyginti jam padarytą žalą. Pareiškime dėl automobilio pagrobimo nurodė, kad automobilio rinkos kaina 4000 Eur, automobilio vertę įvertino pats, bet dokumentų nepridėjo. Automobilį pirko prieš dvejus metus už 5000 Eur, pakeitė nemažai komplektacijos, jis tikrai nebuvo nuvertėjęs.
Pareiškėjo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta procesinių reikalavimų, tai užkirto kelią pareiškėjui pasirūpinti savo teisių gynimu jau priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paaiškinti automobilio perdavimo G. B. aplinkybes ir kt. Pagal ANK 577 straipsnio 5 dalį V. O. turi tokias pačias procesines teises, kaip ir G. B. (susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti prašymus, paaiškinimus), tačiau su jomis net supažindintas nebuvo. Kaip transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininkas V. O. turėjo būti įtrauktas į procesą, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad to nebuvo padaryta, jam nebuvo siunčiami šaukimai /pranešimai apie teismo posėdį ar priimti procesiniai sprendimai. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konfiskuoti V. O. turtą. Įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka policijai. Policija šiuo atveju gavusi informaciją, kad G. B. daug kartų yra padaręs administracinius nusižengimus, kad jis buvo neblaivus, stabdomas nestojo, nusprendė konfiskuoti automobilį, visiškai nesigilindama į tai, kad automobilio savininkas yra ne G. B., o V. O., ir nesurinkusi pakankamai duomenų, įgalinančių priimti sprendimą dėl jo turto nusavinimo. V. O. paaiškino situaciją, bet jo paaiškinimai nebuvo tinkamai įforminti ir į juos nebuvo atsižvelgta, priimant sprendimą dėl konfiskavimo. Automobilio raktelių davimas G. B. Klaipėdoje tam, kad jis nuvežtų iki Trušelių km. Klaipėdos rajone, nereiškia, kad V. O. perdavė savo automobilio nuosavybę šiam asmeniui ar kad perdavė jam savo transporto priemonę administraciniams nusižengimams daryti. Nėra įrodyta, kad raktelių perdavimo metu G. B. buvo neblaivus, V. O. tai suprato ir vis tiek davė jam vairuoti; po kelių valandų sustabdytam G. B. nustatytas tik 0,51 promilių neblaivumas, neaišku, kada jis išgėrė alkoholio, ir tai yra ne toks neblaivumo lygis, kuris leistų kitam žmogui suprasti, kad asmuo yra neblaivus, ir atitinkamai neduoti jam vairuoti savo automobilio. Taip pat nežinoma, ką G. B. darė po to, kai paėmė automobilį ir iki tol, kai jį sulaikė vairuojantį Klaipėdos rajone; galbūt jis tuo metu vartojo alkoholį. Institucijai, priėmusiai nutarimą, tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad automobilio savininkas pats pažeidė teisės normas, kurios sudaro pagrindą konfiskuoti automobilį, o tokių duomenų byloje nėra. Institucija nagrinėdama šią bylą pažeidė V. O. teises, nes nesurinko jokių įrodymų, kad yra pagrindas konfiskuoti V. O. turtą ir priešingai – byloje yra pakankamai duomenų, kad V. O. tą pačią naktį kreipėsi dėl automobilio vagystės, tai buvo padaryta dar prieš sulaikant G. B., jį sulaikiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad prievarta sustabdytas ieškomas dėl vagystės automobilis. Prašo tenkinti skundą.
Institucijos atstovas R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimą pirmiausia nustatė Vilniaus policijos pareigūnai, medžiaga persiųsta į Klaipėdą, kadangi asmuo buvo stabdomas Dituvos kaimo ribose, buvo nuspręsta, kad nutarimą priims Klaipėdos rajono policijos komisariatas. Buvo savaitgalis ir V. O. labai greitai susirado, kur bus nagrinėjama byla. Jis atvyko rašyti prašymo grąžinti transporto priemonę, komisariate su juo buvo bendrauta, paaiškinta, kad automobilis nebus grąžintas, taigi jo prašymai buvo priimti ir išnagrinėti. R. N. supažindino V. O., dėl kokių administracinių nusižengimų traukiamas atsakomybėn G. B., paaiškino kada vyks bylos nagrinėjimas, dalyvauti posėdyje nei siūlė, nei nesiūlė. V. O. versija apie šį įvykį buvo tokia, kad jis su G. B. susitiko per bendrus pažįstamus, visą dieną važinėjo automobiliu, V. O. vartojo alkoholinius gėrimus, G. B. jį vežiojo, vakare grįžo į Palangą, kur kažkokiame bute vartojo alkoholį, linksminosi, o ryte atsikėlęs jis pasigedo ir G. B., ir automobilio. V. O. rašytinis paaiškinimas nebuvo paimtas, nes buvo jau gautas pareiškimas netęsti ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės Palangoje, R. N. buvo bendravęs su tyrėja, kuri patikino, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės bus nutrauktas. Palangoje išties buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad automobilis nebuvo paimtas prieš paties automobilio savininko valią, perduodamas jį vairuoti G. B., savininkas neįsitikino, ar G. B. turi teises, taip pat ar jis yra blaivus. Įvertinus G. B. padarytus pažeidimus iki nutarimo priėmimo, abejotina, ar tokiam asmeniui galima patikėti transporto priemonę, todėl, policijos nuomone, automobilio konfiskavimas buvo būtinas. Nesuvokiama, kaip galima patikėti automobilį nepažįstamam asmeniui vairuoti ir toliau švęsti, todėl padaryta išvada, kad V. O. pasitikėjo G. B., dėl to ir patikėjo jam savo automobilį , nors negalima teigti, kad perdavė jį pažeidimams daryti. Mano, kad sprendimas konfiskuoti automobilį yra teisėtas ir pagrįstas. Nežino, ar byloje yra duomenys, kada buvo pranešta policijai apie vagystę. V. O. apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta raštu, o vėliau gauto jo skundo teismui iškart nepersiuntė, nes skundas neatitiko ANK nuostatų, R. N. manymu, V. O. neturėjo teisės skųsti G. B. atžvilgiu priimto nutarimo. Automobilio konfiskavimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, automobilis jau nebe policijos žinioje. V. O. nebuvo uždrausta dalyvauti procese, jis apie procesą žinojo, bet jame nedalyvavo. Nutarimas priimtas ir išsiųstas laiku, jis nebuvo apskųstas laiku; jeigu nutarimas būtų buvęs laiku apskųstas, sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo būtų buvęs sustabdytas. Pareiškėjas nurodo visiškai kitokias aplinkybes negu buvo nurodyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo atstovas ignoruoja tai, kas yra nustatyta iš byloje esančių duomenų. Už G. B. padarytus pažeidimus buvo numatytas turto konfiskavimas ir kadangi pažeidimų buvo prieš tai daryta daug, buvo priimtas nutarimas konfiskuoti automobilį, neatsižvelgiant į tai, kad G. B. nėra transporto priemonės savininkas.
Liudytoja G. S. parodė, kad V. O. yra jos draugas.2021-07-17 naktį V. O., būdamas neblaivus, jai paskambino ir apsakė visą situaciją, kad bandė pranešti policininkams apie jo automobilio vagystę, bet jie juo nepatikėjo, todėl jis prašė jos, kad padėtų grįžti namo, ji iškvietė jam „Bolt“ pavežėją, paskambino policijai ir papasakojo viską, ką jai pasakojo V. O.. Jos pareiškimą įregistravo, nes skambino 112. Pareigūnai vėliau su ja nebendravo, neprašė rašyti paaiškinimo. 2021 m. liepos 16 d. vakare ji su V. O. į miestą nėjo, ilsėjosi jo namuose, kai jis grįžo pasiimti automobilio raktelių. Tada ji ruošėsi eiti į darbą, matė, kad grįžęs V. O. yra neblaivus, o kitas su juo buvęs žmogus atrodė blaivus. V. O. grįžęs beveik nieko nepaaiškino, pasiėmė raktelius ir išėjo. V. O. apie automobilių vagystę pranešė jai tuo metu, kai ji buvo darbe. Ji dėl automobilio vagystės paskambino jau būdama darbe. Kai V. O. grįžo pasiimti raktelių, ji paprašė kartu su V. O. buvusio asmens, kad duotų savo kontaktus, jis davė savo kontaktus „Facebook“ tinklalapyje. Kai V. O. pasakė, kad pavogė jo automobilį, ji bandė tam asmeniui parašyti, jam priskambinti, bet jis neatsiliepė, vėliau jai parašė, kad pasakytų V. O., kad jam nekils atsakomybė dėl automobilio. Jis išgalvojo savo istoriją, kodėl paėmė automobilį, pagal jį tai nebuvo vagystė. Ir „Bolt“ vairuotojas telefonu sakė jai matęs, kad V. O. kalbėjosi su policijos pareigūnais Palangoje.
2021-11-25 posėdžio metu apklaustas G. B. parodė, kad V. O. pažinojo iš anksčiau, o 2021 m. liepos 16 d. vakare susitiko su juo didesniame draugų būryje, kartu leido laiką Klaipėdos bare, kur G. B. gėrė nedaug lengvų alkoholinių gėrimų ir V. O. tai turbūt matė, nes pats ten buvo ir vartojo alkoholį. Paskui jie nusprendė važiuoti į klubą Palangoje, tam V. O., pasiėmęs iš savo namų, davė G. B. savo automobilio raktelius ir šis jį nuvežė į Palangą. Bebūnant ten kažkokiam klube, G. B. pasakęs V. O., kad turi darbų ir jau norėtų važiuoti; tada V. O. davė jam savo automobilį, jie susitarė, kad G. B. vėliau atvažiuos paimti V. O.. Išvažiavęs iš Palangos, G. B. nusprendė važiuoti ne į Klaipėdą, o į Šilutės r. pas tėvus ir pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. B. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 420 straipsnio 2 ir 3 dalis, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį. Nutarimu G. B. paskirta galutine subendrinta nuobauda – 1500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios savininkas – V. O., konfiskavimas.
V. O. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir G. B. neskirti administracinės poveikio priemonės, nes šis jam priklausantį automobilį užvaldė prieš jo valią, apie tai, kad G. B. neturi vairuotojo teisių bei, galimai, yra neblaivus, jam nebuvo žinoma.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis).
ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte be kita ko numatyta, kad už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis).
Automobilis „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo, bei kurio, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams, nesustabdė G. B., yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal ANK 29 straipsnį, požymius. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad automobilio „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. O..
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad automobilio „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas V. O. perleisdamas automobilį G. B., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei V. O., nei G. B. išsamūs rašytiniai paaiškinimai nebuvo paimti, o teismo posėdžio metu V. O. davė nuoseklius parodymus, kurie su byloje surinkta medžiaga bei liudytojos G. S. parodymais sudaro vieningą įrodymų visumą apie esmines šios situacijos aplinkybes. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021 m. liepos 17 d. užregistruotas tyrėjo D. Š. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2021 m. liepos 17 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas pranešimas ROIK 0121000463533, apie tai, kad Vytauto g., Palangoje, šiandien ryte, iš V. O. (vyras neblaivus, miega) pavogtas automobilis „BMW E90“, valstybinio numerio ženklas nežinomas, pilkos spalvos. Automobilyje liko piniginė ir telefonas; įtariamojo asmens duomenų nežino, tik „Facebook“ paskyrą. Pranešėja prašo, kad policija susisiektų telefonu, bandys pažadinti draugą, abu yra Klaipėdoje. 2021 m. liepos 17 d. susisiekus su V. O. šis teigė, kad šiuo metu yra Galinio Pylimo g. 16, Klaipėda viešbutyje „Bohema“, kur pareigūnai nuvyko ir su juo pabendravo, V. O. nurodė iš pradžių davęs kitam asmeniui vairuoti savo automobilį, tačiau šiam nuvežus jį į Palangą, jis kartu su jo automobiliu dingo ir todėl V. O. su G. S. pagalba pranešė apie šį įvykį bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 26–27). Liudytoja G. S. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir V. O. apie V. O. grįžimą namo su kitu asmeniu, pranešimą apie automobilio vagystę policijai. Nors tik nagrinėjant šią bylą teisme apklaustas G. B. parodė, kad V. O. galėjo žinoti ir jį esant neblaivų bei kad jis pats davė jam savo automobilį išvažiuoti iš klubo Palangoje, šios aplinkybės, parodytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir todėl – neprisiekiančio duoti tik teisingus parodymus bei neabejotinai suinteresuoto sušvelninti savo padėtį, nukreipiant konfiskavimą į kitam asmeniui priklausantį turtą, o ne į jo rinkos vertę atitinkančias jo paties lėšas, teismo vertinamos kritiškai; be to, net ir G. B. nurodytos aplinkybės neleidžia daryti patikimos išvados, kad V. O., prieš duodamas savo automobilį vairuoti G. B., žinojo jį esant neleistinai apsvaigus ir tuo labiau – neturint teisės vairuoti ar ketinant daryti tokius šiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos turėtų būti konfiskuojamas automobilis.
Teismas neturi pagrindo abejoti V. O. versija, kad jis sutiko G. B. 2021 m. liepos 16 d. vakare, o vėliau pats davė G. B. davė savo automobilio raktus ir leido jį vairuoti. Kur jų buvo sutarta važiuoti- nenustatyta, tačiau faktas tas, kad G. B. nuvežė V. O. į Palangą ir jį palikęs pasišalino su jo automobiliu. G. B. teiginį, kad V. O. leido jam išvažiuoti jo automobiliu kažkur, yra paneigtas paties V. O. ir G. S. parodymų bei byloje esančių duomenų, kad G. B. taip pasišalinus, V. O. kaip įmanydamas stengėsi prisišaukti policijos pareigūnų pagalbos, kol galiausiai G. S. pranešimas apie galimą automobilio vagystę buvo užregistruotas ir tai tapo dar vienu pagrindu Šilutės rajone šį automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jį sulaikyti.
Nors G. B. neblaivumo faktą patvirtina 2021-07-17 09.48 val. ir 10.06 val. patikrinimų alkotesteriu pagrindu 11.40 val. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kada tiksliai G. B. vartojo alkoholį – ar tai darė prieš susitikdamas su V. O., ar jiems būnant kartu ir V. O. dar sutinkant, kad G. B. vairuotų jo automobilį, ar po to, kai jie atsiskyrė. Jeigu G. B. vartojo alkoholį iki susitinkant su V. O. arba jiems būnant kartu, tai atsižvelgiant į tai, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja, automobilio raktų perdavimo metu (2021 m. liepos 17 d. ryte), G. B. neblaivumas būtų turėjęs būti dar didesnis, negu nustatyta neblaivumo nustatymo akte, o neblaivumo požymiai, įskaitant ir iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, tuo metu būtų turėję būti dar ryškesni. Tačiau liudytoja G. S. parodė, kad ji buvo ryte pas V. O., kai jis grįžo pasiimti automobilio raktelių, bendravo su kitu, kartu su V. O. buvusiu, žmogumi ir jis jai atrodė blaivus. Pats G. B. teisme parodė vakare draugų kompanijoje vartojęs tik nedidelį kiekį lengvo alkoholio, nesijautęs apsvaigęs, todėl pasisiūlęs pavežioti ženkliai neblaivesnį V. O. ir todėl šis jam tai leidęs, o renkant įrodymus administracinio nusižengimo byloje joks jo paaiškinimas ir nebuvo užrašytas. Todėl konstatuojama, kad iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar G. B. (ne)vartojo alkoholio laikotarpiu nuo pasišalinimo automobiliu iš Palangos iki tada, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pareiga išsklaidyti abejones apie tai ar automobilio savininkas perleisdamas automobilį administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, tenka institucijai, priėmusiai sprendimą konfiskuoti ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtą. Institucija nagrinėjamoje byloje šių abejonių neišsklaidė, todėl teismas daro išvadą, kad V. O. negalėjo numatyti, kad G. B. automobilį vairuos neblaivus ir, juo labiau, kad jis nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams nesustabdys automobilio.
Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą buvimas (turto savininko žinojimas, kad perduoda savo automobilį administraciniams nusižengimams daryti) turi būti įrodytas neabejotinai, tam nepakanka konstatuoti turto savininko neatsakingumą, nerūpestingumą ar aplaidumą, kuo šiuo atveju buvo grindžiamas Institucijos sprendimo šiuo klausimu priėmimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir procesinių normų pažeidimai, sąlygoję neteisėto ir keistino nutarimo priėmimą ir todėl – esminiai bei privalomai aptartini šiame nutarime. ANK 577 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas, be kita ko, teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Sistemiškai aiškinant ANK nuostatas (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 dalį, 616 straipsnio 3 dalį), toks asmuo turi teisę reikalauti, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju Institucija šių teisių V. O. neužtikrino.
Pirma, nebuvo tinkamai užtikrinta teisė V. O. teikti paaiškinimus. Pats Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. O. rašytinis paaiškinimas nebuvo paimtas, nors V. O. pareigūnui nupasakojo aplinkybes, tačiau jo paaiškinimai nebuvo protokoluojami, jis neturėjo galimybės susipažinti ju protokolu ir pasisakyti dėl jo surašymo teisingumo.
Antra, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepakvietus administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į žodinį bylos nagrinėjimą ir suklaidinus šį asmenį apie galimas pasekmes, jei jis nedalyvaus tokios bylos nagrinėjime“ V. O. parodė, kad pareigūnai žodžiu jam pranešė apie bylos nagrinėjimą, jis pareigūno klausė ar reikia atvykti ir buvo patikintas, kad dalyvauti ir rūpintis atstovavimu nereikia, kad jis nelabai ką gali padaryti, pareigūnas sakė, kad po bylos nagrinėjimo galės aiškintis dėl automobilio susigrąžinimo. Institucijos atstovas nurodė, kad V. O. buvo paaiškinta kada vyks bylos nagrinėjimas, jam nedalyvauti posėdyje nei siūlė, nei nesiūlė, V. O. nebuvo uždrausta dalyvauti procese, jis apie procesą žinojo, bet jame nedalyvavo. Taigi, V. O. nebuvo tinkamai išaiškinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir dalyvauti ją nagrinėjant, o po to byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir priimtas šio asmens turtinius interesus pažeidžiantis sprendimas.
Trečia, Institucija pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 5 dalyje įtvirtintą V. O. teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Byloje yra 2021-08-17 surašytas pranešimas Vitalijui orlovui, kad išnagrinėtoje byloje priimtu nutarimu nuspręsta konfiskuoti jo automobilį, tačiau nėra jokių duomenų, kada šis pranešimas buvo ( ir ar išvis buvo ) išsiųstas V. O.; duomenų, kad jam būtų buvęs siunčiamas pats nutarimas, išvis nėra. Iš advokato pateikto susirašinėjimo su Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK matyti, kad tik 2021-09-03 advokatui buvo persiųsta susipažinti administracinės bylos kopija (neaišku, ar visos medžiagos), o jau po dešimties dienų, 2021-09-13 advokatas persiuntimui į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus pateikė V. O. skundą dėl šio nutarimo. Šios aplinkybės įgalina teismą konstatuoti, kad Institucija neįrodė pareiškėją pavėlavus pateikti skundą administracinio nusižengimo byloje jam aktualiu aspektu, nes jis tai padarė, veikdamas per advokatą, praėjus vos 10 dienų nuo aktualios bylos informacijos gavimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, net ir tada nesibaigė V. O. procesinių teisių pažeidinėjimas, nes jo atstovo pateiktas skundas 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu, adresuotu ne atstovui, siuntusiam skundą, o V. O. nurodyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje nebus priimtas ir nagrinėjamas, nes vadovaujantis ANK 621 straipsnio 1 d. jis neturi teisės apskųsti priimtą nutarimą (b. l. 28). Institucijos atstovas paaiškino, kad skundo teismui iškart nepersiuntė, nes skundas neatitiko ANK nuostatų; vėliau patvirtino, kad tai nebuvo padaryta esant įsitikinus, kad nei V. O., nei jo atstovas neturi teisės teikti skundo dėl šio nutarimo. Kaip jau aptarta anksčiau, toks pareigūno vertinimas neatitinka ANK reglamentavimo ir neteisėtai susiaurino asmenų, turinčių teisę skųsti Institucijos procesinius sprendimus, ratą, pažeisdamas jų teises ir interesus. Be to, teismas pažymi, kad ANK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas, o Institucija yra įgalinta tik persiųsti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla atitinkamam apylinkės teismui, kaip tai numatyta ANK 622 straipsnio 2 dalyje. Taigi, Institucija neteisingai aiškindama ANK nuostatas neteisėtai sprendė skundo priėmimo klausimą bei neteisėtai atsisakė priimti V. O. skundą.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininko skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Institucija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už G. B. padarytus nusižengimus konfiskuoti šių nusižengimų įrankiu buvusį V. O. turtą natūra, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 (ROIK: 21139390419) šioje dalyje turi būti pakeistas. Galimi šio pakeitimo variantai - neskirti G. B. administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios savininkas – V. O., konfiskavimo arba, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie G. B. padarytų nusižengimų pavojingumą ir jo ankstesnį baustumą administracine tvarka, teismas sprendžia, kad būtų neteisinga šiuo atveju, tenkinant transporto priemonės savininko skundą, sušvelninti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusiam asmeniui už tai paskirtą sankciją, konkrečiai imant – panaikinti administracinio poveikio priemonę. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir išbaigtumo, priima sprendimą pakeisti šią skundžiamo Nutarimo dalį, nustatant konfiskuoti ne V. O. priklausantį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą iš G. B..
Atnaujinus įrodymų tyrimą, byloje buvo surinkta informacija apie šios transporto priemonės galimą rinkos vertę. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 3310,00 Eur ( su PVM) (62 b.l.), o V. O. atstovas – analogiškų automobilių pardavimo skelbimų pagrindu surinktą informaciją, kad šio automobilio rinkos vertė yra apie 3730 Eur. Nustatant šiuo atveju iš G. B. konfiskuotiną pinigų sumą, remiamasi jam palankesne VšĮ „Emprekis“ pateikta verte, kad nubaustojo padėtis nebūtų pasunkinta labiau, nei yra prašoma skunduose, ir kad visos byloje likusios abejonės būtų vertinamos jo naudai, iškart pažymint, kad tai nesudaro besąlygiško pagrindas galimose kitose bylose V. O. įrodinėti konkrečiai šios jam priklausiusios transporto priemonės rinkos vertę esant didesnę nei šioje byloje nutariama konfiskuoti suma.
Nagrinėjamu atveju Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu netenkino V. O. prašymo atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šios transporto priemonės V. O. negrąžino (b. l. 15, 23–24). Teismas, nagrinėjamoje byloje priėmęs sprendimą pakeisti šią administracinio poveikio priemonę į pinigų konfiskavimą iš G. B., taikydamas ANK 603 straipsnio nuostatas, šioje nutartyje turėtų pažymėti apie transporto priemonės grąžinimą teisėtam savininkui, tačiau dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių to negali padaryti. Institucijos atstovas paaiškino, kad apie transporto priemonės konfiskavimą informuota Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir automobilis „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebėra Institucijos žinioje. Pareiškėjas parodė, kad matė skelbimuose, kad transporto priemonę parduoda kažkoks fizinis asmuo. Renkant byloje informaciją apie šio automobilio rinkos vertę, Institucija pateikė informaciją apie jį iš VĮ „Regitra“, iš kurios matyti, kad šiuo metu šis automobilis, iki 2021-09-07 priklausęs V. O., nuo 2021-09-30 priklauso kitam fiziniam asmeniui (61 b.l.), todėl teismas nebeturi galimybės atkurti buvusią iki neteisėto nutarimo priėmimo ir įvykdymo padėtį ir nepasisako dėl automobilio grąžinimo teisėtam savininkui, kuris turi teisę kreiptis dėl tokiu būdu jam padarytos žalos atlyginimo civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininko teisė į teisinę advokato pakalbą išplaukia iš ANK 577 straipsnio 5 dalies nuostatų. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų pašalinimas yra kompetentingo teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas, tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje ir tai sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
Iš byloje pateikto dokumento (2021 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvito) matyti, kad V. O. šioje byloje patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai (už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas) apmokėti (b. l. 45). Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas visa apimtimi, V. O. priteisiant 600 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 666 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 (ROIK: 21139390419) ir G. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą vietoje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios savininkas – V. O., konfiskavimo skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 320D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 3310, 00 Eur konfiskavimą.
Kitą 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti V. O. iš valstybės 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pavesti teismo sprendimą dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo vykdyti institucijai, priėmusiai 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė