Civilinė byla Nr. eA2-490-465/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11537-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.4.;3.3.4.5.; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medrola miškas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Turto bankas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eusita“.

        Teismas

nustatė:

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medrola miškas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ 22 778,61 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad pradinio ieškovo BUAB „Heles Group“ vadovas A. R. įmonės turtui esant areštuotam, 2014 m. liepos 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Eusita“ sudarė sandorį, kurio pagrindu BUAB „Heles Group“ pardavė trečiajam asmeniui UAB „Eusita“ turto už 22 778,61 Eur sumą, tačiau iš sandorio gautos lėšos BUAB „Heles Group“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui perduotos nebuvo, tokiu būdu BUAB „Heles Group“ padarant 22 778,61 Eur dydžio žalą. BUAB „Heles Group“ vadovui A. R. mirus, jo materialines subjektines teises perėmė valstybė, priėmusi palikėjo palikimą. 

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo vertinimu, byloje duomenų, kad 2014 m. liepos 7 d. įvykusio sandorio metu prekės buvo perduotos trečiajam asmeniui UAB „Eusita“, o trečiasis asmuo atlygino už perduotas prekes, nėra. Atsakovas nurodo, kad iš 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00745 matyti, kad BUAB „Heles Group“ pardavė UAB „Eusita“ 500 vienetų siuvinių už 22 778,61 Eur sumą, tačiau atsakovo vertinimu, šiuo atveju privalu nustatyti, ar nurodytos prekės buvo apskaitytos UAB „Eusita“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat ar UAB „Eusita“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas 22 778,61 Eur sumos paėmimas iš įmonės kasos ir perdavimas BUAB „Heles Group“.

Trečiasis asmuo UAB „Eusita“ atsiliepime nurodo bylą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Eusita“ iškelta bankroto byla, o 2017 m. rugsėjo 21 d. UAB „Eusita“ kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręstą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad dalis įmonės dokumentų yra ikiteisminio tyrimo institucijose, todėl atsižvelgiant į tai, bankroto administratorei, atstovaujančiai UAB „Eusita“ jokie įmonės dokumentai nėra perduoti.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1393-866/2020 UAB „Heles Group“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodyta nutartimi buvo nuspręsta areštuoti visą BUAB „Heles Group“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kitą ilgalaikį materialų turtą. 2014 m. liepos 7 d. UAB „Heles Group“, atstovaujama įmonės vadovo A. R. pardavė UAB „Eusita“ 500 vienetų siuvinių, nurodytą aplinkybę patvirtina 2014 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00745, o 2014 m. liepos 7 d. kasos pajamų orderio Nr. 00084 pagrindu nurodyta PVM sąskaita-faktūra buvo apmokėta 78 650,00 Lt (22 778,61 Eur) sumai, nurodytos sumos gavimą patvirtino BUAB „Heles Group“ vadovas A. R..

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-18026-833/2016 nuspręsta ieškovo BUAB „Heles Group“ ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. R. 22 778,61 Eur žalos atlyginimo. Nurodyto sprendimo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0130/15/00403, tačiau nurodyta vykdomoji byla 2016 m. gruodžio 9 d. antstolės Vilmos Leskevičienės patvarkymu buvo nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (skolininkas) civilinėje byloje Nr. 2-18026-833/2016  A. R. 2016 m. birželio 23 d. mirė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjos BUAB „Heles Group“ prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje bei atsakovą A. R. pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Medrola miškas“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1-04-08/2020 pagrindu prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ 22 778,61 Eur žalos atlyginimo, kildinamo iš 2014 m. liepos 7 d. tarp BUAB „Heles Group“ ir UAB „Eusita“ sudaryto sandorio, kurio pagrindu įgyta s 22 778,61 Eur lėšų suma, kuri, BUAB „Heles Group“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui perduota nebuvo. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti 22 778,61 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi, kaip nurodė atsakovas, 2014 m. liepos 7 d. tarp BUAB „Heles Group“ ir UAB „Eusita“ įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris nėra aiškus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas. Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas. Jo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šioje normoje išdėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Bendrovės vadovui, pažeidusiam išvardytas jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir dėl to padarius žalą bendrovei, galimas civilinės atsakomybės taikymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.246 straipsniai numato, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Heles Group“ turtui taikė areštą, uždrausdamas disponuoti įmonės turtu, taigi jokie veiksmai su juo negalėjo būti atliekami. Vilniaus apygardos teismui 2014 m. birželio 27 d. nutartimi bendrovei iškėlus bankroto bylą, paskirtasis administratorius, įgyvendindamas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje jam suteiktus įgaliojimus, iš kurių vienas yra pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nustatė, kad 2014 m. liepos 7 d. įmonė, atstovaujama atsakovo, pardavė UAB „Eusita“ prekių, tačiau ieškovo administratoriui pareikalavus neperdavė įmonės turto - iš sandorių gautų lėšų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendime už akių konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog iš 2014 m. liepos 7 d. sandorio gautų 22 778,61 Eur lėšų suma BUAB „Heles Group“ bankroto administratoriui perduota nebuvo, nurodyta suma pripažintina bendrovės nuostoliais, už kurių atlyginimą atsakingas bendrovės vadovas A. R.. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad atsakovo pozicija apie tai, kad 2014 m. liepos 7 d. tarp BUAB „Heles Group“ ir UAB „Eusita“ sudarytas sandorio metu perduotos prekės galimai  nebuvo apskaitytos UAB „Eusita“ buhalterinėje apskaitoje taip pat tai, kad UAB „Eusita“ buhalterinėje apskaitoje galimai nebuvo užfiksuotas 22 778,61 Eur sumos paėmimas iš įmonės kasos ir perdavimas BUAB „Heles Group“ vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo parengiamojo posėdžio metu atsakovas prašė teismo nustatyti terminą surinkti papildomiems įrodymams, galintiems pagrįsti atsakovo poziciją. Nors teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi Šalims buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 1 d. pateikti papildomiems įrodymams ir prašymams, tačiau atsakovas įrodymų, pagrindžiančių galimą 2014 m. liepos 7 d. sudarytą sandorio ydingumą nepateikė ir nurodytų aplinkybių neįrodė.

Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 23 d. mirus BUAB „Heles Group“ vadovui A. R., 2018 m. balandžio 17 d. palikimo perėjimo liudijimu mirusiojo A. R. turtas perėjo atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Atsižvelgiant į tai, nuo palikėjo mirties momento atsakovui kyla atsakyti už palikėją saisčiusias prievoles, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 22 778,61 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi. Papildomai pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininko turtą paveldi valstybė, už palikėjo skolas valstybė atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad už palikėjo skolas valstybė atsako tik paveldėtu turtu, ji objektyviai niekada negali atsidurti blogesnėje tiek teisine, tiek ekonomine prasme padėtyje, jeigu palikėjo skolų suma viršytų paveldėto turto vertę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-18026-833/2016.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medrola miškas“ ieškinį tenkinti visiškai.

            Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medrola miškas“, j. a. k. 302596121, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 22 778,61 Eur (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Margarita Ambrazaitienė