Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-366/2009
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
N U T A R T I S
2009 m. balandžio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,
nuteistajam A. I.,
nukentėjusiam M. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo NVTS prokurorės S. Šabliauskienės ir nuteistojo A. I. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2006-03-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2005-06-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2005-11-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme 2008-04-01 (1 diena) išbūtas laikas bei laikas atliekant subendrintą bausmę pagal 2006-03-23 Panevėžio m. apylinkės teismo, 2005-06-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžius ir 2005-11-03 Panevėžio apygardos teismo nutartį nuo 2008-09-27 iki 2009-01-19.
Civilinis ieškinys dėl 184,30 Lt gydymo išlaidų priteista iš A. I. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai.
Civilinis ieškinys dėl 670,31 Lt patirtų gydymo išlaidų atlyginimo bei 15 000 Lt dėl neturtinės žalos tenkintas ir priteista iš A. I. nukentėjusiajam M. S..
Civilinis ieškinys dėl 1900 Lt turtinės žalos, susijusios su automobilio remontu, atmestas.
Išieškota iš A. I. nukentėjusiajam M. S. proceso išlaidų – 500 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 44,60 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A. I. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 31 d., apie 15.00 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, V. Č. gyvenamojo namo kieme, akmeniu suduodamas vieną kartą į veido sritį M. S., tuo padarydamas muštines žaizdas lūpose, kraujosruvas lūpose, smakre, odos nubrozdinimus smakre, viršutinių kairiojo pirmo danties vainiko dalinį lūžį, viršutinių 2, 3, 4 dantų išmušimą, apatinio kairio antro danties vainiko dalinį lūžimą, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą.
Be to, jis 2008 m. kovo 31 d., apie 15.00 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, V. Č. gyvenamojo namo kieme, akmeniu išdauždamas automobilio, priklausančio D. B., VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, abu kairės pusės šoninius stiklus, dešinės pusės durelių stiklą, abiejų priekinių žibintų stiklus, suskaldydamas automobilio priekinį stiklą, sugadino svetimą D. B. priklausantį turtą.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo 2009-01-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, A. I. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 187 str. 1 d. į LR BK 284 str. 1 d. paliekant bausmę, paskirtą pagal LR BK 187 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, bausmes subendrinti paliekant teismo paskirtą galutinę bausmę. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai A. I. veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 187 str. 1 d., todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Teismas, perkvalifikuodamas A. I. veiką į BK 187 str. 1 d., nuosprendžio išvadas motyvavo tuo, kad jo veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Kaltinamasis iš asmeninių paskatų pasirinko netinkamą konflikto išsprendimo būdą ir pasikėsino į įstatymo saugomas vertybes- asmens sveikatą ir turtines teises. Tačiau A. I. veiksmai, pasireiškę automobilio langų ir žibintų daužymu, net jeigu juos išprovokavo liudytojų ar nukentėjusiojo veiksmai, prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms, rodo akivaizdų nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, yra vandališki. A. I., turėdamas rankoje akmenį, vaikė visus buvusius kieme, po to akmeniu ėmė daužyti automobilio stiklus. Šios aplinkybės rodo, kad buvo sutrikdyta visų kieme buvusių asmenų rimtis, sugriautas jų saugumo jausmas, jie nebuvo tikri, kad chuliganiški veiksmai nebus nukreipti prieš juos, juolab, kad prieš tai akmeniu buvo sužalotas M. S.. Tokiu būdu, A. I. veikoje yra visi būtinieji BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai ir nepagrįstai jo veika buvo perkvalifikuota į LR BK 187 str. 1 d.
Skunde taip pat nurodoma, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad A. I. veika atitinka ne BK 284 str. 1 d., o nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. požymius, ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. I. veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 187 str. 1 d., t.y. pereidamas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, padarė BPK 407, 417 str. numatytus pažeidimus. BPK 407 str. nurodyta, kad procesas dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 417 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus straipsnius. D. B., kurios automobilį nuteistasis sugadino, į teismo posėdį, kuriame galėjo pareikšti savo nuomonę dėl proceso pagal privatų kaltinimą tęsimo, pakviesta nebuvo, teismas jos nuomonės dėl galimybės susitaikyti su kaltinamuoju nepaklausė. Taigi teismo priimtas nuosprendis, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Taigi, teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-20 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą gražinti teismui iš naujo nagrinėti. Skunde nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo jo padarytas veikas, neatsižvelgė į liudytojų parodymuose esančias, iš esmės jo kaltės klausimą keičiančias aplinkybes, neatkreipė reikiamo dėmesio į medicinos specialistų išvadą, aiškiai nurodančią, kad jam įvykio metu nukentėjusiojo padaryti sužalojimai galėjo turėti tragiškų pasekmių. Jis buvo išprovokuotas naudoti fizinius veiksmus neteisėtų, grubių, prasilenkiančių ir su etika, ir su morale, ir su teisės normomis M. S., R. Č., M. S. veiksmų. Minėti asmenys, gyvenamojo namo viduje panaudoję šaunamąjį ginklą, jo nuomone, peržengė visas teisės aktuose nustatytas šaunamojo ginklo panaudojimo taisykles ir kitas teisės normas. Teismas klaidingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, apie tai, kad nukentėjusysis neteisėtais veiksmais būtų sąmoningai skatinęs mane nusikalsti. Tačiau apelianto nuomone, jeigu jis kam iš buvusių įvykio vietoje asmenų nepatiko, tie asmenys galėjo kviesti policijos pareigūnus, o ne patys savavališkai imtis subjektyvios teisės įgyvendinimo.
Atsiliepimu į nuteistojo A. I. skundą nukentėjusysis M. S. nurodo, kad nuteistojo niekas neprovokavo nusikalsti, prieš jį nebuvo atliekami jokie neteisėti veiksmai. Šaunamasis ginklas buvo panaudotas tik po to, kai nuteistasis jam sudavė akmeniu, tuo užkertant kelią tolimesniems A. I. veiksmams. Be to, A. I. turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, bet šito nepadarė.
Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuratūros skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis prašo prokurorės skundą atmesti, o jo skundą tenkinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nuteistojo gynėjas prašo prokurorės skundą dalyje dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 187 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. tenkinti. Taip pat prašo tenkinti ir nuteistojo skundą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl prokurorės skundo argumentų
Prokuratūros skunde išdėstytas prašymas A. I. veiką perkvalifikuoti iš BK 187 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas A. I. veiką kvalifikuodamas pagal BK 187 str. 1 d. šį savo sprendimą plačiai ir detaliai aptarė bei motyvavo ir apeliacinės instancijos teismas su nuosprendyje išdėstytais argumentais sutinka. Viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Ją pažeidžiantis asmuo turi suprasti, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu trikdo visuomenės rimtį, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėti. Šiuo atveju įvykio eiga rodo, kad nuteistasis darydamas veiką turėjo aiškią motyvaciją – dėl jo atžvilgiu panaudoto dujinio ginklo jis buvo supykęs ir dėl to keršijo, todėl šie asmeniniai motyvai rodo, kad jo veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Be to, nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko privačioje vietoje, apart konflikto dalyvių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, tokiu būdu nebuvo sutrikdyta žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtis. Nuteistasis iš asmeninių paskatų pasirinko netinkamą konflikto išsprendimo būdą ir pasikėsino į įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir turtines teises.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skunde išdėstytais motyvais, kad pirmos instancijos teismas, A. I. veiką perkvalifikuodamas iš BK 284 str. 1 d. į BK 187 str. 1 d. padarė proceso pažeidimą. BPK 407 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamosios bylos dėl BK 187 str. 1 ir 3 d. numatytų veikų padarymo yra privataus kaltinimo bylos. Tuo atveju, kai nagrinėjant bylą teisme atsiranda pagrindas nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo procesas vyksta valstybinio kaltinimo tvarka, perkvalifikuoti į veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas privalo vadovautis BPK 417 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesutiktų taikytis su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus LR baudžiamojo kodekso straipsnius. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo vadovautasi BPK 417 straipsniu ir iki įrodymų tyrimo pabaigos nukentėjusiojo M. S. nebuvo paklausta ar jis nesitaikytų su A. I. jei veika būtų perkvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d. Tačiau tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. pagal Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjos 2008-03-31 tarnybinį pranešimą. Ikiteisminio tyrimo eigoje nukentėjęs M. S. aiškiai išreiškė savo poziciją, jog pageidauja, kad A. I. būtų nubaustas tiek už jam padarytą kūno sužalojimą, tiek už automobilio „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimą (t. 1, b.l. 36 – 37). Šią savo poziciją jis išreiškė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, pritardamas prokurorės paprašytai bausmei (t. 2, b.l. 64). Aukščiau nurodyta pirmos instancijos teismo klaida, kai iki įrodymų tyrimo pabaigos nepaklausė nukentėjusiojo dėl galimybės susitaikyti su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota į BK 187 str. 1 d. ištaisyta apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjęs M. S. aiškiai išsakė, kad taikytis nesutinka ir nori, jog A. I. būtų nubaustas už automobilio sugadinimą.
Nepagrįstas prokurorės skundo teiginys, kad perkvalifikuojant A. I. veiką į BK 187 str. 1 d., dėl galimybės susitaikyti reikėjo atsiklausti a/m „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkę D. B.. Pagal Civilinio kodekso 4.34 straipsnį (valdymo gynimas) 2 dalį – valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Taigi nukentėjusiuoju dėl turtui padarytos žalos gali būti pripažintas ne tik to turto savininkas, bet ir teisėtas valdytojas. Tokiu atveju jis įgyja visas BPK 28 straipsnyje numatytas teises ir atitinkamą procesinę padėtį. Kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino automobilio savininkė D. B., įvykio dieną ji davė savo automobilį pasinaudoti M. S.. Jis buvo pilnai atsakingas už šį automobilį. Apie tai, kad automobilis buvo sugadintas ji žinojo, tačiau asmeniškai jokios žalos nepatyrė, kadangi po kurio laiko automobilis jai buvo grąžintas tvarkingas, - t. y. M. S. įvykdė savo įsipareigojimą gražinti automobilį tokios būklės, kokį ir paėmė. Iš šių D. B. paaiškinimų akivaizdu, kad įvykio dieną nukentėjusysis M. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir už jį atsakingas. Todėl jis pagrįstai pripažintas nukentėjusiu dėl automobilio sugadinimo ir būtent jis turi teisę susitaikyti su kaltinamuoju.
Dėl nuteistojo skundo motyvų
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir bylą grąžinti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindai kada gali būti naikinamas nuosprendis ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo nurodyti BPK 326 str. 1 d. 4 p. Pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo yra kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas, arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmos instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šis sąrašas yra baigtinis. Skunde nenurodytas nei vienas iš išvardintų pagrindų, todėl tenkinti tokio prašymo nėra pagrindo.
Nuteistasis savo skunde neneigia sužalojęs M. S. bei sugadinęs automobilį, tačiau akcentuoja, jog tokius jo veiksmus išprovokavo neteisėti paties M. S. bei kitų asmenų veiksmai, o pirmos instancijos teismas to neįvertino ir netinkamai kvalifikavo jo veiką. Tokie skundo motyvai nepagrįsti.
Pirmos instancijos teismas pilnai iš nešališkai išnagrinėjo visus įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl įrodymų vertinimo. Kaip matyti iš nuosprendžio (nuosprendžio 7 – 8 lapai), teismas vertindamas duomenis dėl kokių priežasčių A. I. padarė nusikalstamas veikas, atsižvelgė ir įvertino ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, bet ir paties nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė dėl to, jog dar būdamas Čižauskų name buvo apšaudytas dujiniu pistoletu paties nukentėjusiojo, bei mušamas pagaliu. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta motyvuojant A. I. veikos perkvalifikavimą iš BK 284 str. 1 d. į BK 187 str. 1 d. ir iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis neteisėtais veiksmais būtų sąmoningai skatinęs nuteistąjį neteisėtai veikai. Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo namo viduje. Po to nukentėjusysis, liudytojai ir nuteistasis išėjo iš namo. Tai užtruko tam tikrą laiko tarpą. Lauke nuteistojo atžvilgiu jokie neteisėti veiksmai atliekami nebuvo. Taip pat nebuvo jokio dialogo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, kas galėjo provokuoti jo elgesį. Tai rodo, jog konfliktas faktiškai jau buvo pasibaigęs, tačiau pats nuteistasis, susiradęs akmenį, puolė nukentėjusįjį. Todėl pagrįstai atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažinta, kad A. I. nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos rizikingas ar provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. O tai, kad A. I. nusikalstamas veikas padarė iš pykčio ir keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto įvertinta ir atsižvelgta perkvalifikuojant veikas iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į 138 str. 1 d. bei iš 284 str. 1 d. į 187 str. 1 d.
Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunduose išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo A. I. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius
Teisėjai Bronė Vidzėnienė
Arnoldas Šukaitis