Civilinė byla Nr. 2-11433-965/2014,

(Proceso Nr. 2-06-3-09822-2014-9)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

27.7; 44.5.2.17.;116.1.

KLAIPĖDOS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Pamario artelė“ atstovui M. M., atsakovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Pamario artelė“ ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui UAB „Apskaitos analitika“ dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 63194 Lt padarytos žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-03-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „Pamario artelė“ bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė M. M.. Administratorius vykdydamas nutartį ėmėsi neatidėliotinų veiksmų surasti įmonės turtą, dokumentus ir vadovą. 2014-05-14 atsakovas administratoriui perdavė įmonės finansinius dokumentus ir dalį ilgalaikio turto pagal 2014-05-13 balansą. Pagal ilgalaikio turto aprašą, įmonės balanse aprašytas turtas yra automobilis Ford Mondeo, kurio likutinė balansinė vertė 13326,02 Lt, kuris perduotas administratoriui. Taip pat prie ilgalaikio turto balanse aprašyti trys kompiuteriai, kurių likutinė balansinė vertė 2678,58 Lt, kurie administratoriui nebuvo perduoti. Gautas atsakovo paaiškinimas, kad kompiuteriai buvo sugedę, todėl utilizuoti, tačiau utilizavimo dokumentai nepateikti. Balanse taip pat nurodyta, kad įmonė turi atsargų už 37756 Lt bei kito trumpalaikio turto už 25438 Lt, viso už 63194 Lt, kurie administratoriui nėra perduoti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, neperduodamas bankroto administratoriui viso turto, padarė įmonei žalą, be to, dėl atsakovo kaltės nebuvo gauta visų sumų iš debitorių, iš kurių būtų galima tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus, todėl įmonės kreditoriai patyrė 63194 Lt nuostolių.

Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia vien tik 2014-05-13 balanso duomenimis. Bankroto administratoriui 2014-08-26 elektroniniame laiške jis yra nurodęs, kad minėtame balanse nurodyti duomenys dėl turto yra neteisingi, nes žaliavos būdavo perkamos kiekvienais metais, kiek reikia užsakymui įvykdyti, jos visos sunaudojamos gamybai, o tik metų gale nurašomos. Buhalterė šiuo atveju nenurašė sunaudoto turto, nes kaip minėta, sunaudotas turtas būdavo nurašomas metų gale, o balansas sudarytas 2014-04-30. Ieškovė neįvardija, koks konkretus turtas bendrovėje turėjo būti bankroto bylos iškėlimo dieną, kada jis buvo įsigytas, kokia to turto įsigijimo kaina, kokia jo rinkos kaina, įvertinus nusidėvėjimą, buvo bankroto iškėlimo dieną. Taip pat nurodė, kad UAB „Pamario artelės“ buhalterinę paskaitą tvarkė UAB „Apskaitos analitika“, o pagal įstatymą už buhalterinių įrašų teisingumą atsakovo vyr. buhalteris, arba asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad administratorius vykdydamas 2014-03-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartį nustatė, kad bankrutuojančios įmonės vadovas yra atsakovas A. P.. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. P. buvo įpareigotas per 15 dienų pateikti bankroto administratoriui turtą ir visus kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Balansas sudarytas 2014-04-30 ir jame aiškiai matosi įmonės turtas. Pažymėjo, kad balansas ir dalis turto buvo perduoti praleidus terminą. Iš pateikto balanso pirmos eilutės matyti, kad įmonės trumpalaikis turtas yra 37756 Lt, iš jų 27000 Lt atsargų likučiai, tačiau bankroto administratoriui nėra perduoti dokumentai dėl žaliavų įsigijimo, be to, nėra padaryti ir tų žaliavų nurašymai. Likusi suma 10000 Lt yra išankstiniai apmokėjimai, tačiau bankroto administratoriui taip pat nėra pateikta duomenų, kam buvo išrašytos sąskaitos ir ar už tas sąskaitas buvo atlikti darbai. Trečioje balanso eilutėje nurodytas trumpalaikis turtas 25438 Lt ir tai yra grąžintinas PVM. Jam susisiekus su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, buvo pasakyta, kad grąžintina PVM suma įmonei būtų tik 2000 Lt, tačiau kadangi įmonės vadovas netinkamai pildė prekių ir paslaugų, susijusių su užsienio valstybėmis ataskaitas, PVM iš viso nebus grąžintas. Taigi atsakovo žala įmonei pasireiškia ir tuo, kad jis nesugebėjo įmonei grąžinti PVM. Įmonės vadovas prisiima pareigas ir turi jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju yra neteisėti veiksmai ir žala, t. y. neperduotas turtas, bei priežastinis ryšys – jei būtų perdavęs turtą, būtų galima visiškai arba iš dalies tenkinti kreditorių interesus. Pažymėjo, kad šiuo metu bankrutuojančios įmonės kreditoriniai reikalavimai yra apie 20000 Lt. Mano, kad atsakovas turėjo pateikti tinkamą balansą su nurašytomis žaliavomis, visi nurašymai turėjo būti atlikti balanso sudarymo dieną, o jeigu tas žaliavas sunaudojo, tai turėjo pateikti įrodymus apie įgytas lėšas iš parduotų prekių. Patvirtino, kad 2013 ir 2014 metais žaliavų nurašymų nėra. Teigia, kad ieškinys pareikštas pagal balansą.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas ieškinį grindžia turto neperdavimu bei pateiktu balansu, tačiau pažymėjo, kad atsakovas pasirašydamas balansą jau nebeturėjo kaip įmonės vadovas įgaliojimų jo sudaryti, kadangi nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo balandžio 1 d. ir nuo tos dienos atsakovo įgaliojimai baigėsi. Nurodė, kad pateiktas balansas yra tik skaičių kratinys, skaičiai surašyti neteisingai, kadangi atsakovas turi mechaniko išsilavinimą, o visą įmonės buhalteriją tvarkė tretysis asmuo UAB „Apskaitos analitika“. Balansas buvo pateiktas tik formaliai vykdant bankroto administratoriaus reikalavimą. Nurodė, kad ieškovui buvo perduoti visi dokumentai, todėl pats ieškovas turėtų sudaryti balansą iš pirminių dokumentų, nurodant tame balanse konkretų turtą pagal konkrečią sąskaitą faktūrą. Be to, pateiktame balanse nėra nurašytos žaliavos, kadangi balansas pateiktas iki gegužės 1 dienos, todėl jame pateikti duomenys neteisingi. Įmonė sandėlių neturėjo, kai gaudavo užsakymą tuomet ir pirkdavo žaliavas, jas sunaudodavo, o būdavo nurašomos tik prieš teikiant ataskaitas VMI, todėl ieškovas negali reikalauti priteisti atsargų sumos, kurios sunaudos, bet nenurašytos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žaliavos buvo realizuotos, prekės parduotos užsienio kompanijoms ir yra likusios skolos už pateiktas prekes. Jam susisiekus su UAB „Apskaitos analitika“, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jų atstovas teigė, kad visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, todėl jam tereikia peržiūrėti visus perduotus dokumentus, be to, byloje pateiktame akte dėl dokumentų priėmimo perdavimo pirmoje eilutėje yra parašyta, kad perduodami dokumentai apie įmonės pirkėjus, tiekėjus. 

Tretysis asmuo UAB „Apskaitos Analitika“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1039-112/2014, UAB „Pamario artelė“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas M. M.. Nutartis įsiteisėjo 2014-04-01. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-03 nutartimi UAB „Pamario artelė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bendra kreditorinių reikalavimų suma iš viso sudaro 30013,89 Lt. Atsakovas A. P. nuo 2009-02-03 ėjo bankrutavusios įmonės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2014-04-01.

Ieškovė BUAB „Pamario artelė“ kreipėsi į teismą dėl 63194 Lt padarytos žalos priteisimo bankrutavusios įmonės vadovui atsakovui A. P.. Atsakovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal įmonės dokumentus neįvykdymo.

Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo įmonės vadovu momento asmuo turi elgtis atidžiai ir apdairiai, rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, kitų teisės aktų bei nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai jos interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Civilinė atsakomybė vadovui taikytina nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.).

Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pažymėtina, kad teisė sudaryti tokį balansą perduotų administratoriui dokumentų pagrindu nepaneigiama ir pačiam administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Remiantis teisės aktų nuostatomis, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.

Ieškovas įmonei padarytą žalą įrodinėja 2014 m. balandžio 30 d. UAB ,,Pamario artelė“ balanso duomenimis.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš byloje pateikto balanso trumpalaikio turto pirmos eilutės matyti, kad įmonės atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys yra 37756 Lt, iš jų 24754 Lt atsargų likučiai (žaliavų įsigijimas), o 12982,56 Lt išankstiniai mokėjimai. Teigia, kad dokumentai pagrindžiantys šias sumas jam nėra perduoti. Iš byloje atsakovo pateiktų elektroninių laiškų, teismo posėdžio metu atsakovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad pateiktame balanse nepadaryti atsargų (žaliavų) nurašymo likučiai. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad žaliavų kiekvienais metais UAB „Pamario artelė“ įsigydavo tiek, kiek reikalaudavo užsakymas ir visas jas sunaudodavo gamyboje, o jos būdavo nurašomos pateikiant balansą VMI. Kadangi nagrinėjamu atveju balansas buvo sudarytas ankščiau, tai UAB „Pamario artelė“ pateiktame balanse bankroto administratoriui žaliavos nėra nurašytos. Šią aplinkybę, kad žaliavos nėra nurašytos, pripažino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu. Taigi nors bankroto administratorius teigia, kad atsakovas įmonei pateiktame balanse nenurašydamas žaliavų padarė 24754 Lt žalos, tačiau akivaizdu, kad pateiktame balanse nurodyta suma turėtų būti nurašyta, ieškovas negali reikalauti priteisti atsargų sumos, kurios sunaudos, bet nenurašytos, todėl teismas konstatuoja, kad ši suma iš atsakovo yra reikalaujama nepagrįstai. Be kita ko, bankroto administratorius patvirtino, kad net nebandė pagal įmonės perduotus dokumentus sudaryti įmonės balanso, nėra žaliavų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl nepateikė jokių duomenų, kad balanse įrašyta žaliavų suma yra reali ir pagrįsta. Atsakovo atstovas nurodė, kad iš įsigytų žaliavų buvo pagamintos prekės ir jos parduotos, šių aplinkybių nepaneigė ir bankroto administratorius. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir bankroto administratoriaus kartu su ieškiniu pateiktas bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašas (b. l. 11). Tačiau teismui nepateikta duomenų, kokias pastangas bankroto administratorius dėjo, siekdamas šias sumas išieškoti, nors tokia jo pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė įmonės buhalterinius dokumentus, įmonės turtą, nurodė, kad daugiau jokių dokumentų neturi. Teismas neturi pagrindo juo netikėti, nes bankroto administratorius nenurodė, kas konkrečiai dar turėjo jam būti perduota. Ieškovas posėdžio metu sutiko, kad iš įmonės įsigytų žaliavų buvo pagaminta produkcija, kuri, kaip matyti iš debitorių sąrašo, parduota, todėl nepagrįstas reikalavimas dėl į balansą įtrauktos žaliavų sumos priteisimo, kaip žalos atlyginimo.

Ieškovo atstovas teigia, kad likusi suma iš 37756 Lt, t. y. 12982,56 Lt yra išankstiniai mokėjimai. Nurodė, kad šios sumos nėra galimybės patikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-2018/2010). Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas.

Iš byloje esančios 2013-08-01 sutarties tarp UAB „Apskaitos analitika“ ir UAB „Pamario artelė“ matyti, kad UAB „Apskaitos analitika“ įsipareigojo teikti užsakovui buhalterines paslaugas. Nors tretysis asmuo UAB „Apskaitos analitika“ jokių paaiškinimų teismui nepateikė, tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad visą įmonės buhalteriją tvarkė tretysis asmuo, visi dokumentai buvo pas juos, o įmonei iškėlus bankroto bylą visi segtuvai su dokumentais buvo perduoti bankroto administratoriui. Iš byloje esančio 2014-05-14 akto dėl dokumentų priėmimo perdavimo matyti, kad atsakovas A. P. perdavė, o administratorius A. Milinis priėmė žemiau išvardintus dokumentus. Ieškovo atstovas teigdamas, kad atsakovas padarė įmonei 12982,56 Lt žalą, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, visi byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad bankrutavusios įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kokie dokumentai jam buvo perduoti ir kokių dokumentų galimai trūksta ir kas konkrečiai sudaro padarytą 12982,56 Lt žalą. Bankroto administratorius, pripažindamas, kad atsakovo sudarytas balansas yra netikslus, kad jame įtrauktos sumos, kurios galimai turėjo būti nurašytos, įmonei iškėlus bankroto bylą, turėjo pareigą pats sudaryti teisingą balansą pagal jam perduotos įmonės finansinius dokumentus.

Taip pat ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš byloje pateikto balanso trumpalaikio turto trečios eilutės matyti, kad kitas trumpalaikis turtas yra 25438 Lt. Teigia, kad ši suma yra grąžintinas PVM, tačiau jam susisiekus su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, buvo pasakyta, kad grąžintino PVM suma įmonei būtų tik 2000 Lt, tačiau kadangi įmonės vadovas netinkamai pildė prekių ir paslaugų, susijusių su užsienio valstybėmis ataskaitas, PVM iš viso nebus grąžinta. Nurodo, kad atsakovo žala įmonei pasireiškia tuo, kad jis savo laiku nesugebėjo įmonei grąžinti PVM, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokiais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl žala bendrovei gali būti padaryta ir dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvardija, koks konkretus turtas bendrovėje turėjo būti bankroto bylos iškėlimo dienai, kada jis buvo įsigytas, kokia to turto įsigijimo kaina, kokia jo rinkos kaina įvertinus nusidėvėjimą buvo bankroto bendrovei iškėlimo dieną, taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių matytųsi, kad koks nors konkretus įmonės turto vienetas turėjo būti bankroto bylos iškėlimo dienai ir jis buvo neperduotas bankroto administratoriui. Be to, teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovo atstovo teiginius, kad balanso trečioje eilutėje nurodytas kitas trumpalaikis turtas būtent yra negrąžintas PVM ir kad atsakovas būtų blogai perdavęs Valstybinei mokesčių inspekcijai turimus duomenis. 

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju byloje pateiktu balansu bankroto administratorius negali remtis prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kadangi pateiktas balansas yra tik skaičių kratinys, skaičiai surašyti neteisingai, o atsakovas balansą pateikė tik formaliai vykdant bankroto administratoriaus reikalavimą. Teismas šiuo atveju, vertindamas byloje pateikto balanso duomenis, turi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo teiginiais dėl balanso įrodomosios reikšmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013).

Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius duomenis, teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje pateiktas 2014-04-30 UAB „Pamario artelė“ balansas neįrodo įmonei padarytos žalos dydžio. Įmonės vadovo atsakomybė gali kilti dėl netinkamo įmonės turto tvarkymo, bet ne dėl klaidingo balanso sudarymo. Abi šalys posėdžio metu pripažino, kad balansas, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, neatitinka tikrovės, todėl negalima nustatyti nei žalos fakto, nei dydžio. Ieškovės nepateikė teismui jokių duomenų, kad bankrutuojančios įmonės turtas buvo netinkamai tvarkomas, vien ta aplinkybė, kad į balansą įtrauktos žaliavų sumos, kurios buvo panaudotos gamyboje ir turėjo būti nurašytos, nepatvirtina ieškovo dėstomų aplinkybių. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, atsakovas turi tik mechaniko išsilavinimą, visa įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma trečiojo asmens UAB „Apskaitos analitika“, balanse įrašytų duomenų paaiškinti bei jame įrašytų skaičių pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, negalima. Įstatymai nedraudžia įmonės vadovui tam tikras pareigas, šiuo atveju pareigą tvarkyti įmonės apskaitą, perduoti tretiesiems asmenims, kurie pagal sutartį ir atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ieškovas taip pat teismui nepateikė jokių papildomų duomenų ar dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytos žalos dydį, be to, ieškovui kaip bankroto administratoriui taip pat yra suteikta teisė iš gautų dokumentų sudaryti įmonės balansą. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Tai reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti. Todėl ieškovas privalo įrodyti ne tik realiai patirtos žalos faktą, bet ir jos dydį. Kaip minėta, ieškovo pateiktame 2014-04-30 sudarytame įmonės balanse nurodyta neperduoto trumpalaikio turto vertė, nepagrindžiant jos jokiais kitais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima patikrinti balanse įrašytus duomenis (įmonės pirminiais apskaitos dokumentais, žiniaraščiais ir kt.), negali būti pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo nurodytą žalos dydį įrodytu. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkinti, todėl jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui savo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos joms neatlygintinos (CPK 98 str.).

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), žyminis mokestis iš ieškovo valstybei nepriteistinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2014 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. P. turto areštas. Teismui atmetus ieškinį, atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2014-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, apie turto arešto panaikinimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Erika Tamošaitienė