Civilinė byla Nr. eB2-1979-614/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00385-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1.; 3.4.4.3.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asuma“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Asuma“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą.

2.       Nurodė, kad UAB „Asuma“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Asuma“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2025 m. kovo 28 d. sudarė 5 775,55 Eur įmokų už apdraustuosius. Remiantis Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrų 2025 m. vasario 18 d. duomenimis, AB „Regitra“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2025 m. kovo 26 d. duomenimis, UAB „Asuma“ vardu registruoto turto nėra. Remiantis VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 26 d. duomenimis, UAB „Asuma“ vardu registruota po 1/4 dviejų žemės sklypų, 1/6 ūkinio pastato ir 1/5 kitų inžinerinių statinių (lauko tualetas, šulinys); butas, ferma, 2 ūkiniai pastatai, žemės sklypas – turtas areštuotas Panevėžio apygardos teismo; 2 žemės sklypai, vienbutis gyvenamasis namas – turtui įregistruota hipoteka. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Asuma“ 2023 m. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 6 951 127 Eur (ilgalaikis turtas – 320 046 Eur, trumpalaikis turtas – 6 631 081 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 6 364 733 Eur. Paaiškino, kad nuo 2024 m. gruodžio 30 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti ieškovo nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2025 m. vasario 25 d. sumokėjo 25,43 Eur. Atsakovė nėra sumokėjęs VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn.

3.       Atsakovė UAB „Asuma“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Asuma“. Nurodė, kad UAB „Asuma“ nebuvo gavusi jokio pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimą nei registruotu paštu, nei elektroniniu būdu, todėl laikytina, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės tvarkos. 2025 m. vasario 21 d. ieškovė vienašališkai Nekilnojamojo turto registre įregistravo priverstinę hipoteką turto objektui, kurio vertė, pagal Registrų centro duomenis, yra 84 000 Eur. Tuo tarpu atsakovės skola sudaro tik 5 775,55 Eur. Tokia užtikrinimo priemonė akivaizdžiai neproporcinga skolos dydžiui. Atsakovė aktyviai mažina skolą ir turi galimybę ją padengti. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. susidarė UAB „Asuma“ skola ieškovei, kuri iš viso siekė 8 226,95 Eur: už spalio mėn. – likutis 783,59 Eur, už lapkričio mėn. – 2810,06 Eur, už gruodžio mėn. – 4436,74 Eur, už sausio mėn. – 196,56 Eur. Įmonė jau sumokėjo 5 427,53 Eur, tai yra apie 66 proc. pradinės skolos. Likusi skola sudaro 3 129,33 Eur. 2025 m. gegužės 19 d. atsakovės sąskaitoje liko rezervuota 1 440,87 Eur suma, tačiau nėra aišku, ar jie pervesti ieškovei. Taip pat 2025 m. balandžio ir gegužės mėn. į atsakovės sąskaita buvo gauta 385,03 Eur suma, tačiau nėra aišku, ar šios lėšos buvo pervestos ieškovei. Atsakovė paaiškino, kad vėlavimai mokėti įmokas ieškovei atsirado dėl areštuotos banko sąskaitos, kas nepriklausė nuo bendrovės valios, tačiau bendrovė aktyviai ieškojo sprendimų ir atliko mokėjimus, kai tik tai tapo įmanoma. Atsakovė teigė, kad skola ieškovei ieškinio pateikimo metu sudarė 5 755,55 Eur, tačiau dabar skola sudaro 3 129,33 Eur. Bendrovė turi turto – gyvenamąjį namą, kurio vertė siekia 150 900 Eur. Turto vertė gerokai viršija likusią skolą, todėl bankroto bylos iškėlimas būtų neproporcingas ir ekonomiškai nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

4.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo nėra nemokus. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

5.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

6.       Remiantis anksčiau suformuota praktika, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Nors įmonės (ne)mokumą visų pirma parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020).

7.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į JANĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, ir bankroto byla gali būti keliama tik tada, kai išanalizavus visus įrodymus teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo ir galimybės jį atkurti nebuvimo.

8.       Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

9.       Atsakovė pateikė aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Remiantis teismui pateiktu UAB „Asuma“ 2025 m. gegužės 29 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, įmonės turto vertė sudarė 6 984 942,93 Eur, iš jo ilgalaikis materialus turtas – 320 046,24 Eur (tame tarpe žemė – 43 220 Eur, pastatai ir statiniai – 214 381,41 Eur, mašinos ir įrenginiai – 51 727,36 Eur), trumpalaikis turtas – 6 664 896,69 Eur (tame tarpe per vienerius metus gautinos sumos – 4 480 178,79 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 364 733,04 Eur, nuostoliai sudarė 172 397,81.

10.       Aptarti duomenys ir atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus jos turimi 6 364 733,04 Eur įsipareigojimai neviršija jos turimo 6 984 942,93 Eur turto vertės. Atsakovė ilgalaikį turtą iš esmės sudaro žemės sklypai bei pastatai ir statiniai. Taigi nėra vieno iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto juridinio asmens nemokumo požymio, t. y. įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės.

11.       Minėta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovės UAB „Asuma“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2025 m. kovo 28 d. sudarė 5 775,55 Eur įmokų už apdraustuosius. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 2 d. duomenimis UAB „Asuma“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 129,33 Eur. Taigi darytina išvada, kad atsakovė mažina savo įsipareigojimus ieškovei, su ja atsiskaito. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog 2025 m. bendrai ieškovei sumokėjo 4 493,24 Eur. Nurodyti duomenis patvirtina, jog atsakovė atsiskaito su ieškove.

12.       Atsakovė pateikė duomenis, kad 2025 m. gegužės 14 d. su ŽŪB „Josvainių Agro“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė ŽŪB „Josvainių Agro“ parduoda žemės sklypą už 15 500 Eur, pirkėjas ŽŪB „Josvainių Agro“ iki 2025 m. gegužės 30 d. įsipareigojo sumokėti 5 500 Eur avansą. Atsakovė paaiškino, kad iš gautų lėšų ketina atsiskaityti su ieškove. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė nors ir turi skolinių įsipareigojimų ieškovei, tačiau imasi veiksmų skolai padengti, todėl tikėtina, jog atsakovė artimiausiu metu bus pajėgi atsiskaityti su ieškove. Teismo vertinimu, atsakovei yra perspektyvų stabilizuoti padėti ir atsiskaityti su ieškove. Taigi negalima pripažinti ir antro JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.

13.       Minėta, bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl bendrovės nemokumo, bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad bendrovė yra nemoki. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo nuomone, atsakovė įrodė, kad ji ketina gauti realias pajamas, iš kurių galės padengti skolą ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, šiuo metu kelti atsakovei bankroto bylą nėra pagrindo.

14.       Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės būklė atitinka nemokumo sąvoką, apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Nors atsakovė turi pradelstų kreditorinių reikalavimų, tačiau laipsniškai juos dengia. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylos. Tokią įmonės finansinę padėtį pagal nemokumo apibūdinimo kriterijus atspindi ne tik aritmetinis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų lyginimas, bet ir atsakovės pateikti dokumentai. Tai savo ruožtu leidžia spręsti apie JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (bankroto) bylą buvimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Asuma“ (juridinio asmens kodas 133413954) pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                                                        Eglė Surgailienė