Civilinė
byla Nr. 3K-3-113/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos:
32.5.1;
75.4.3; 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir
Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ir atsakovo J. S.
kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. S. ir
atsakovo priešieškinį ieškovei, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei
mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl
kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu
prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą
pagal jos prašymą, priteisiant jai iš atsakovo 34 935 Lt kompensacijos už
jam tenkantį didesnės vertės turtą bei 473 948 Lt kompensacijos dėl
bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, taip pat 20 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo; atsakovo turtui steigti priverstinę hipoteką. Atsakovas priešieškiniu
prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalyti turtą pagal jo prašymą,
priteisiant jam iš ieškovės 58 400 Lt kompensacijos už jai tenkančią didesnę
turto dalį.
Kasaciniuose
skunduose keliami klausimai, susiję su sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
nustatymu, neturtinės žalos atlyginimu ir turto padalijimu bei priverstinės
hipotekos steigimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Varėnos rajono
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir
2010 m. sausio 19 d. papildomu sprendimu ieškinį patenkino,
priešieškinį atmetė: 1) nutraukė šalių santuoką, pripažįstant, kad ši iširo dėl
atsakovo kaltės; 2) padalijo santuokoje įgytą turtą:
ieškovei priteisė
200 Lt vertės automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), 34 935
Lt kompensacijos iš atsakovo už jam atitenkantį didesnės vertės turtą, 473 948
Lt kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą bei 71 913
Lt, buvusius atsakovo banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną, taip pat
20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
atsakovui
priteisė (duomenys neskelbtini) esančius 5000 Lt vertės žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), 50 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys
neskelbtini), 1000 Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 4000
Lt vertės ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt vertės valgyklą
(duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės katilinę (duomenys neskelbtini),
4500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini) esantį 1500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
400 Lt vertės automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini), 500 Lt
vertės automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel
Calibra“ (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės ratinį traktorių Lipecko
TG (LTZ) „T-40“ (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės ratinį traktorių
ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės ratinį traktorių
ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės traktoriaus
priekabą Taškento TG „2PTS-4-793“ (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės
grūdų kombainą „Jenisej“, 2000 Lt vertės baldus (svetainės sekciją, žurnalinį
staliuką, minkštų baldų komplektą, miegamojo kambario baldus, prieškambario ir
virtuvės baldus), 400 Lt vertės televizorių LG, 200 Lt vertės šaldiklį
„Snaigė-122E“, 500 Lt vertės šaldytuvą „Elektrolux“, 500 Lt vertės automatinę
skalbimo mašiną, 500 Lt vertės personalinį kompiuterį;
3) pripažino,
kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkio
pastatas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),
yra ieškovės asmeninė nuosavybė; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko
santuokinę pavardę – S.; 5) nustatė, kad ieškovė ir atsakovas išlaikymo vienas
kitam neteiks.
Teismas nustatė, kad
šalys susituokė 1978 m. rugpjūčio 26 d., santuokoje gimė
trys vaikai, kurie bylos nagrinėjimo metu yra pilnamečiai. Byloje kilo ginčas
dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir turto padalijimo.
Teismas,
įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka
iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio
pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Spręsdamas dėl
turto padalijimo, teismas turto priklausomybę nustatė pagal viešųjų registrų
duomenis ir kitus įrodymus. Teismas pripažino ieškovės asmenine nuosavybe gyvenamąjį
namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis
viešojo registro duomenimis, pagal kuriuos šis turtas priklauso ieškovei (CK
3.88 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatęs, kad atsakovas neįrodė, jog tai yra
bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Teismo nuomone, turtas, įregistruotas
viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra
bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol
neįrodyta kitaip.
Teismas taip pat
nustatė, kad atsakovas 2002 m. kovo 19 d. (duomenys
neskelbtini) įregistravo (registracijos Nr. 397) ūkininko ūkį.
Partnerio ūkyje neįregistruota. VšĮ „Ekoagros“ 2008 m. rugpjūčio 28 d.
sertifikatas patvirtina, kad ūkio daliai suteikiamas ekologinės gamybos ūkio
statusas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. kovo 6 d.
pranešime atsakovui nurodyta, kad jam 2006 metams skiriama parama: 1)
pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus – 23 260,83 Lt; 2)
papildoma išmoka už ES remiamų pasėlių plotus – 21 260,85 Lt; 3) papildoma
išmoka už baltymingų augalų plotus – 6286,50 Lt; 4) kompensacinė išmoka už
ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėje – 35 456,20 Lt; bendra suma –
86 264,38 Lt. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2008 m. birželio 13 d.
pranešime atsakovui nurodyta, kad jam 2007 metams skiriama 91 763,69 Lt
parama, 2009 m. kovo 2 d. pranešime – kad 2008 metams
skiriama 100 910,83 Lt parama.
Teismas nurodė,
kad ieškovė pateikė įrodymų, jog atsakovas per paskutiniuosius penkerius metus
tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, be
ieškovės žinios ir sutikimo panaudojo 789 913 Lt iš savo kaip ūkininko veiklos
gautų pajamų. Tai patvirtina atsakovo banko sąskaitų išrašai. Atsakovo teigimu,
šios lėšos jam priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal CK 3.89 straipsnio 1
dalies 5, 6 punktus, nes tai yra tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti,
jos negali būti dalijamos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šios
lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, taip pat kad jos buvo panaudotos būtent jo
verslui. Atsakovas pripažįsta, kad savo ūkį kūrė kartu su ieškove, be to,
byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek sutuoktinių vaikai padėjo atsakovui
ūkininkauti.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus,
2010 m. spalio 15 d. sprendimu Varėnos rajono apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2010 m. sausio 19 d.
papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir
priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų
sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes;
2) atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo; 3) padalijo ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą taip:
ieškovei priteisė:
206 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį
pastatą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2562
rublius (25,62 Lt), vienkartinėmis išmokomis sumokėtus už žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini); 200 Lt vertės automobilį „Opel Astra“ (duomenys
neskelbtini);
atsakovui priteisė:
20 000 Lt vertės valgyklą (duomenys neskelbtini) ir katilinę (duomenys
neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 60 000 Lt vertės
žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys
neskelbtini), ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys
neskelbtini); 4500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį
(duomenys neskelbtini); 1500 Lt vertės žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės automobilį
„VW Jetta“ (duomenys neskelbtini); 500 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (duomenys
neskelbtini); 2000 Lt vertės ratinį traktorių Lipecko TG (LTZ) „T-40“ (duomenys
neskelbtini); 2000 Lt vertės grūdų kombainą „Jenisej“; 2000 Lt vertės baldus
(svetainės sekciją, žurnalinį staliuką, minkštų baldų komplektą, miegamojo
kambario baldus, prieškambario ir virtuvės baldus); 200 Lt vertės šaldiklį
„Snaigė-122E“; 500 Lt vertės šaldytuvą „Elektrolux“; 500 Lt vertės automatinę
skalbimo mašiną; 500 Lt vertės personalinį kompiuterį; 400 Lt vertės automobilį
„Opel Calibra“ (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės televizorių LG;
4) priteisė
atsakovui iš ieškovės 13 956,31 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią
didesnę turto dalį; 5) kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Teisėjų
kolegija nustatė, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė jo
fiziniu ir psichiniu smurtu šeimoje, tačiau pateiktuose medicininiuose
dokumentuose nenurodyta, kad ieškovė sužalojimų patyrė dėl atsakovo veiksmų,
atsakovo smurtą prieš ieškovę paneigė ir jauniausias sutuoktinių sūnus, ilgiausiai
gyvenęs šeimoje iki jos faktinio iširimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad abi
šalys ilgą laiką konfliktavo, negerbė viena kitos, nerėmė moraliai, nesistengė
šalinti konfliktų priežasčių ir jų spręsti, taigi abu sutuoktiniai iš esmės
pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir tai yra pagrindas konstatuoti,
kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat atmesti ieškovės
reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad sudarant sutuoktinių turto balansą ir nustatant bendrą
sutuoktinių turtą reikia vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88
straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą)
remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių
taisyklėmis. Teisėjų kolegija nustatė, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas,
esantys (duomenys neskelbtini), pradėti statyti 1988 metais, t. y.
po šalių santuokos sudarymo. Ieškovė teisme patvirtino, kad šis turtas buvo
statytas planuojant apsigyventi visai šeimai, t. y. šeimos poreikiams
tenkinti, taip pat neneigė, kad atsakovas yra sumokėjęs 2562 rublius
vienkartinėmis išmokomis už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
kurio pirkimo–pardavimo sutartis taip ir liko neįforminta. Ieškovė nepateikė
jokių rašytinių įrodymų, kad šis gyvenamasis namas ir ūkio pastatas pastatyti
už jos asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį
turtą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pirmiau nurodytą gyvenamąjį namą
ir ūkio pastatą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtrauktina į
dalytino turto balansą. Kadangi šalių ginčo dėl to, kad šis turtas turi būti
priteistas natūra ieškovei, nekilo, tai atsakovui priklauso 103 000 Lt
kompensacijos už jam priklausančią šio turto dalį.
Spręsdama dėl
dviejų traktorių ChTZ „T-150K“ ir traktoriaus priekabos Taškento TG
„2PTS-4-793“, kurių įtraukimą į dalytino turto balansą atsakovas ginčijo
remdamasis tuo, kad šis turtas priklauso tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija
rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2009 m. kovo 20 d.
pažyma, kad ginčo traktoriai ir priekaba buvo įregistruoti atsakovo vardu nuo
2000 m. birželio 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d.,
ir pripažino, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87
straipsnis). Atsakovo apeliaciniam teismui pateikta VĮ Žemės ūkio informacijos
ir kaimo verslo centro pažyma patvirtina tik tai, kad šis turtas nuo 2009 m. gruodžio 8 d.,
t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, buvo
perregistruotas kitų asmenų vardu. Teisėjų kolegija sprendė, kad šis turtas
įtrauktinas į bendrą dalytino turto balansą ir priteistinas atsakovui (šalys
vertės neginčija).
Teisėjų
kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 789 913
Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų ir 71 913 Lt, esančių
atsakovo sąskaitoje, padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teisėjų
kolegija sprendė, kad ūkininko ūkiui, kaip fizinio asmens verslo teisinei
formai, priskirto turto priklausymo nuosavybės teise klausimas turi būti
sprendžiamas vadovaujantis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu įsteigtame ūkyje dirbo abu
sutuoktiniai, naudodami bendrą turtą ir lėšas. Iš ūkio gautos pajamos buvo
naudojamos šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio
1 dalies 4 punktu, pripažino jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaisant
to, kad ūkis įregistruotas tik atsakovo vardu. Pagal CK 3.91 straipsnį turtas
ir pajamos, skirtos ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.
Kadangi ieškovė neįrodė, kad 789 913 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros
skirtų išmokų nepanaudoti pagal jų tikslinę paskirtį, tokių duomenų nepateikė
ir už šių lėšų panaudojimo kontrolę atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra,
teisėjų kolegija sprendė, jog šios lėšos nepagrįstai buvo padalytos
sutuoktiniams. Teisėjų kolegija pripažino, kad 71 913 Lt, esantys atsakovo
sąskaitoje, kaip ir visas ūkininko ūkis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, tačiau šios išmokos yra neatskiriama ūkininko ūkio dalis, todėl jos
lieka tam sutuoktiniui, kuriam atitenka ūkininko ūkio turtas.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė T. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalis,
kuriomis santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui priteista
13 956,31 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį,
atmesti ieškovės reikalavimai dėl 20 000 Lt neturtinės žalos, 473 948
Lt atsakovo mokėtinos kompensacijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės sumažinimo priteisimo ir priverstinės hipotekos atsakovui tenkančiam
turtui nustatymo, pakeisti: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti
ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo,
381 000,19 Lt kompensacijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
sumažinimo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui tenkančiam turtui.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, neteisingai taikydamas CK 3.60 straipsnį, reglamentuojantį
santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės sąlygas, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B.
v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008), pagal kurią CK 3.60 straipsnio
2 daliai taikyti turi būti nustatytas sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas ir
faktas, kad dėl to negalimas šalių bendras gyvenimas; be to, sutuoktinio
pareigų pažeidimas turi būti žymus, turintis didelę reikšmę sutuoktinių
tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Apeliacinės instancijos
teismas nenurodė konkretaus ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo, taip
pat kokiais įrodymais remdamasis jis tai nustatė, kodėl pareigų pažeidimo pobūdis
turėtų būti laikomas esminiu. Teismas, pažeisdamas CPK 176 straipsnio 1 dalį,
185 straipsnį, 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4
dalies 3 punktą, visiškai nevertino liudytojų parodymų, patvirtinančių, kad
ieškovė dėjo visas pastangas santuokai išsaugoti. Konstatavus šį pažeidimą,
laikytinas nepagrįstai atmestu ir ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės
žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino ieškovės
pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo žiaurų elgesį, fizinį ir psichologinį
smurtą. Atsakovo žiaurus elgesys reiškia jo kaltės dėl santuokos iširimo
prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taigi ieškovei, priešingai nei
atsakovui, nebereikėjo įrodinėti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos
buvo skirtos atsakovo ūkiui funkcionuoti ir, tikėtina, buvo panaudotos pagal
savo tikslinę paskirtį, pažeidė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių
turto bendrumo prezumpciją, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L.
v. D. B. L., V. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-338/2006;
2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L.
v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007;
2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T.
v. A. T., bylos Nr. 3K-3-124/2008). Ieškovė neįrodinėjo, kad
atsakovas panaudojo šias lėšas tikslams, nesusijusiems su santuokoje įsteigto atsakovo
ūkininko ūkio poreikių tenkinimu ir įsipareigojimų vykdymu, ji teigė, kad šia
pinigų suma buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė, o atsakovas įrodinėjo,
kad lėšos priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos
teismas teisingai konstatavo, kad ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė šalių
nuosavybė, tačiau visiškai nepagrįstai pripažino, jog Nacionalinės mokėjimo
agentūros išmokos buvo panaudotos, tikėtina, pagal savo tikslinę paskirtį; ši
išvada yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Aplinkybę, kad visos iš
Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos išmokos buvo panaudotos ūkio poreikiams
tenkinti, atsakovas galėjo įrodinėti tik apskaitos dokumentais (CPK 177
straipsnio 4 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymas, Vyriausybės
1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintas
Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi
individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo aprašas).
Byloje tokių įrodymų nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
uždėjo ieškovei naštą įrodyti lėšų panaudojimą ne pagal jų tikslinę paskirtį;
vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto bendrumo
prezumpcija, atsakovas, siekdamas išvengti nurodytų lėšų padalijimo kaip
bendrosios jungtinės nuosavybės, turėjo įrodyti, kad lėšos buvo panaudotos ūkio
poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis, kuris savo
reikalavimą grindžia bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, turi pareigą
įrodyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą, o pareiga
įrodyti, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo,
tenka nuo tokio reikalavimo besiginančiam sutuoktiniui. Bendrosios jungtinės nuosavybės
sumažinimo faktas nustatytas pirmosios instancijos teismo, to nepaneigė ir
apeliacinės instancijos teismas, taigi ne ieškovė, o atsakovas turėjo įrodyti,
kad lėšos panaudotos šeimos interesais. To atsakovas net neįrodinėjo. Jis tik
teigė, kad lėšos yra jo asmeninė nuosavybė pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5,
6 punktus, tačiau šios aplinkybės teismai nenustatė. Nustačius, kad nebuvo
pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės
nuosavybės sumažinimą, atitinkamai koreguotinas sutuoktinių turto balansas.
Kasaciniu skundu
atsakovas J. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas pripažino, kad Nacionalinės
mokėjimo agentūros išmokėti 71 913 Lt, buvę atsakovo sąskaitoje, yra
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisė atsakovui 6000 Lt vertės
ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės
traktoriaus priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini) ir 4000 Lt vertės
ratinį traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), bei, paskyręs
ieškovei gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini),
priteisė atsakovui tik 13 956,31 Lt kompensacijos ir 2562 rublius, sumokėtus
už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir šiuos reikalavimus išspręsti
taip: pripažinti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėti 71 913 Lt,
esantys atsakovo sąskaitoje, yra asmeninė atsakovo nuosavybė; priteisti
ieškovei 206 000 Lt vertės gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys
neskelbtini) bei 2562 rublius, priteisti atsakovui iš ieškovės 55 400
Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kitą sprendimo dalį
palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė CK 3.89 straipsnį ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad
Nacionalinės mokėjimo agentūros į atsakovo sąskaitą pervestos lėšos laikytinos
bendrąja jungtine nuosavybe. Parama atsakovui buvo išmokėta už įvykusius
įsipareigojimus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė
aplinkosauga“ pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos patvirtintą paraišką Nr. 05101003223579 ir paraišką gauti
tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių
plotus skyrimo taisyklėse nustatyta, kokiais tikslais ir kaip gali būti
naudojamos šios išmokos. Tai yra išimtinai ūkiui skirtos išmokos, kurios negali
būti panaudotos kitais tikslais ar dalijamos. Dėl tokių išmokų turi būti
sprendžiama vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais. Atsakovo ūkininko ūkis
įregistruotas 2002 m. kovo 19 d., jis yra vienintelis dirbantis
ūkyje, partnerio neįregistruota. Ieškovė nuo 2007 metų negyvena kaime ir bendro
ūkio su atsakovu netvarko, ji visą laiką dirbo pagal darbo sutartį valstybės
tarnyboje, ūkyje niekada nedirbo. Taigi gauta parama iš Nacionalinės mokėjimo
agentūros yra ją gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai patvirtina CK 3.89
straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias lėšos, vieno sutuoktinio gautos
kaip tikslinė materialinė parama, ar kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik
su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, kurių negalima perleisti kitiems asmenims,
pripažįstamos asmenine nuosavybe. Aplinkybę, kad šios lėšos pripažintinos
atsakovo asmenine nuosavybe, patvirtina ir tai, kad jis yra pasirašęs sutartis
su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuriose yra įsipareigojęs šias lėšas
panaudoti tik žemės ūkio plėtros tikslais. Pagal CK 3.89 straipsnio 5 dalį
asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi
asmeniniam sutuoktinio verslui. Atsakovas yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas
ūkininkas, o ieškovė nėra ūkininkė ir niekada ja nebuvo. Be to, lėšas,
valstybės skirtas kaip parama išimtinai žemės ūkio veiklai ir plėtrai, priteisus
ieškovei, būtų pažeistas ir viešasis interesas, Nacionalinė mokėjimo agentūra
gali pareikšti atsakovui ieškinį dėl lėšų grąžinimo.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, nepagrįstai priteisė
atsakovui traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini), traktoriaus
priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini) bei traktorių ChTZ „T-150K“ (duomenys
neskelbtini). Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šis
turtas yra ne jo ir ieškovės, bet trečiųjų asmenų nuosavybė, pateikė tai
patvirtinančius įrodymus.
3. Dėl pirmiau
nurodytų pažeidimų klausimas dėl turto padalijimo buvo iš dalies išspręstas
neteisingai: į bendrą dalytiną turtą nepagrįstai įtraukta 71 913 Lt lėšų
atsakovo sąskaitoje bei 11 000 Lt vertės žemės ūkio technikos, šis turtas
padalytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, paskiriant jį atsakovui, t. y.
atsakovui iš esmės buvo priteista mažesnė bendro turto dalis, pažeistas CK
3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Kadangi
šalys bendro turto įsigijo už 301 200 Lt, tai, atlikus skaičiavimus,
atsakovui turėjo būti priteista ne 13 956,31 Lt, bet 55 400 Lt
kompensacija iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Atsiliepimu į
ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo tokius
argumentus:
1. Kasacinio skundo
argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesant jokių įrodymų konstatavo
ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstas. Teismas išanalizavo byloje
surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo
santuokines pareigas (negerbė vienas kito, nerėmė moraliai, nesistengė spręsti
konfliktų ir kt.). Taip pat pagrįsta pripažintina ir apeliacinės instancijos
teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti
neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą buvo
patenkinęs be jokio teisinio pagrindo, niekuo nemotyvuodamas.
2. Atmestini
kasacinio skundo argumentai dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų lėšų
pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, bendro turto sumažinimo ir
kompensavimo. Šios lėšos yra tikslinės išmokos, todėl laikytinos atsakovo,
kuris vienas buvo įsteigęs ūkininko ūkį (ieškovė Ūkininko ūkių registre
nenurodyta kaip partnerė), asmenine nuosavybe. 789 913 Lt panaudojimo
klausimo teisėtumą nustato Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl kasacinio
skundo argumentai dėl jų panaudojimo ne pagal paskirtį yra teisiškai
nereikšmingi.
Atsiliepimu į
atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, remdamasi tokiais
argumentais:
1. Teismai pagrįstai
nustatė, kad atsakovo ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas
neįrodė turėjęs asmeninį ūkį ar verslą, todėl jo reikalavimas 71 913 Lt
pripažinti asmenine nuosavybe yra nepagrįstas. Kadangi atsakovo sąskaitoje buvo
kauptos ir lėšos iš žemės ūkio veiklos, tai jis turėjo įrodyti, kad visa
ginčijama suma (71 913 Lt) gauta kaip parama iš Nacionalinės mokėjimo
agentūros. To byloje nenustatyta. Be to, šios lėšos nepripažintinos ir
išimtinai susijusiomis tik su jas gavusiu asmeniu, kurių negalima būtų
perleisti kitiems asmenims. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos
schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir paramos schemas ūkininkams,
46 straipsnio 1 ir 2 dalis teisės į išmokas gali būti perleistos. Tokios
išmokos neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytųjų ir pagal
savo tikslus bei paskirtį, nes jos skirtos tam tikram žemės ūkio subjekto
veiklos pajamų lygiui užtikrinti ir mokamos tik tada, kai žemės ūkio veiklos
subjektas savo veikla sudaro tinkamas prielaidas tokioms išmokos mokėti,
t. y. laikosi geros ūkininkavimo praktikos ir pan. Teismai nustatė, kad santuokos
metu įsteigtame atsakovo ūkyje dirbo abu sutuoktiniai, taigi prie atsakovo
išmokų gavimo tiesiogiai yra prisidėjusi ir ieškovė, todėl jos nelaikytinos susijusiomis
išimtinai su atsakovo asmeniu. Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos lėšos
turėtų būti prilyginamos pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kurios priskirtinos
prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Nepagrįstai
atsakovas teigia, kad tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių
plotus skyrimo taisyklėse nustatyta, kokiais tikslais ir kokiu būdu jos gali
būti naudojamos. Iš tikrųjų išmokų naudojimo ribojimų nenustatyta, taip pat
nenurodyta pareigos atsiskaityti dėl lėšų panaudojimo jas išmokėjusiai
institucijai.
3. Du traktoriai ir
traktoriaus priekaba santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną buvo
įregistruoti atsakovo vardu, todėl teismai pagrįstai įtraukė juos į dalytino
turto balansą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinio
kaltės dėl santuokos iširimo
CK 3.60 straipsnio 2
dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo,
jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras
sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį
preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra
nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi
su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip
vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Nagrinėjamoje byloje
teismai netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies normų, nustatančių sutuoktinio
kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamiesi bendrosiomis
nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas,
įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka
iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio
pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu
sutuoktiniai, nes jie abu ilgą laiką konfliktavo, vienas kito negerbė ir nerėmė
morališkai, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių.
Kasaciniu skundu ieškovė ginčija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą kaip
prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas
sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai vertino byloje
surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Absoliuti dauguma
byloje apklaustų liudytojų patvirtino atsakovo fizinio ir psichologinio smurto
šeimoje faktus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas
reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio
prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat
trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti
šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba
ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti
lojalumo ir supratimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas abiejų
šalių kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis tik bendro pobūdžio motyvais apie
ieškovės nelojalumą ir konfliktavimą su atsakovu, neatsižvelgamas į atsakovo elgesio
šeimoje smurtinį pobūdį, kurį patvirtino dauguma byloje apklaustų liudytojų,
padarė nepagrįstas išvadas dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Teismas nenurodė
svarių argumentų, kodėl, darydamas išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl
santuokos iširimo, nesivadovavo šių liudytojų parodymais ir rėmėsi vien tik
jauniausio šalių sūnaus parodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne
tą įrodomąją reikšmę suteikė ieškovės medicininiams dokumentams, kuriuose
neužfiksuota, kad dėl ieškovės sužalojimų būtų buvęs kaltas atsakovas. Vertindamas
tokius įrodymus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šeimos santykiuose
neretai neviešinamos tikrosios aplinkybės, nes tai susiję su šeimos narių
išgyvenimais, kurių galbūt nenorima atskleisti pašaliniams, siekiu išsaugoti
šeimą ir pan. Dėl to aplinkybė, kad medicininiuose dokumentuose nurodytos su
sutuoktinių tarpusavio santykiais nesusijusios ieškovės sveikatos sužalojimo
priežastys, turėjo būti vertinama ne atskirtai, bet atsižvelgiant į šios šeimos
santykių ypatumus ir įvertinus visus kitus byloje esančius įrodymus, ieškovės
sužalojimų priežastis aiškintis jų kontekste.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo
netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovo, naudojusio fizinį ir
psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius, t. y. žiauriai su jais
besielgusio, kaltės prezumpcijos, kurios atsakovas nepaneigė. Nustačius
smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti
kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu
apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir
pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei
konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo
faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina,
kad apeliacinės instancijos teismas ieškovės kaltę nustatė nesant tam pakankamo
pagrindo. Remiantis nurodytais argumentais, atitinkama apeliacinės instancijos teismo
sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo
kaltės.
Dėl neturtinės
žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2
dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos
iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė
priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą
įvertindama 20 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad
santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai,
tačiau nenurodė jokių tokio sprendimo argumentų.
Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio
įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės
žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70
straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1
straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007;
kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens
fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas,
emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje
įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi
atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės,
žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos
dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei
neturtinės žalos atlyginimą, minėta, nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip
neargumentavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais
atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys
veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti
neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą,
neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi
įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų
atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos
2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B.
v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl
atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės
reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus
santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių
turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei
priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos
neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B.
v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).
Dėl ūkininko ūkio
ir jam skirtų tiesioginių išmokų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe
Apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas šalims
gyvenant santuokoje (2002 m. kovo 19 d.), todėl pripažino
jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl ūkininko ūkio kaip
bendrosios jungtinės nuosavybės, bet pažymi, jog, nustačius tam tikro turto
priklausymą abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise,
santuokos nutraukimo byloje būtina išspręsti tokio turto padalijimo klausimą.
Lietuvos Respublikos
ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai
ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to
paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami
įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ar kitokia įstatymų
neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. CK 4.38 straipsnyje
nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip
civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai
popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. CK
1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti
įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto
ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma; pagal to
paties straipsnio 2 dalį turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas –
tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. CK 1.112 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės,
prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos
rezultatų. Kompleksiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad
ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir
prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia
įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu
būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas
vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas
šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam
sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios
jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Byloje nustatyta, kad
ūkininko ūkis įregistruotas šalims gyvenant santuokoje, ūkyje dirbo tiek
atsakovas, tiek ieškovė bei jų vaikai, ūkio pajamos buvo naudotos šeimos
interesais. Šiomis aplinkybėmis kasacinis teismas remiasi ir jų iš naujo
nenustatinėja, taip pat atmeta kaip nenagrinėtinus atsakovo teiginius, jog
ūkyje jis dirbo vienas, nes šiais teiginiais keliami fakto klausimai, kurie
nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai
aiškinant CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį bendrąja jungtine
nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po
santuokos sudarymo, taip pat 4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine
sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo
gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos
sudarymo, konstatuotina, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis
pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas,
minėta, padarė teisingas išvadas dėl šio turto priklausomybės. Šios išvados
nepaneigia Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir
ūkininko partnerio teisinį statusą. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3
dalis, kurioje nurodyta, kad ūkininko partneris gali būti jo sutuoktinis, kuris
kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos
(partnerystės) sutartį, 4 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ūkininko partneriai
turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre, ir kitos panašius santykius
reglamentuojančios normos yra skirtos ūkininko ūkio veiklai reglamentuoti ir
Ūkininkų ūkių registro duomenims tvarkyti, tačiau jos negali būti aiškinamos
kaip reglamentuojančios ūkininko ūkio, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį
statusą. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių
ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant
įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu,
spręstinas sistemiškai aiškinant Ūkininko ūkio įstatymo ir CK trečiosios knygos
normas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių
turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė
nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo vardu
įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.
Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės
prezumpcijos (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant dėl Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovo
ūkiui išmokėtų tiesioginių išmokų teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės
teise, svarbu įvertinti atitinkamas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgti į šiuo
klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos
Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16
punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų
lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Pagal
2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal
bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams,
nuostatas tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas
ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį;
tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos
subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės
palaikymo juose sąlyga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos lėšos
nėra tikslinės ta prasme, jog dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia
atsiskaityti, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kaip ES lėšas
administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste yra patikrinti, ar
asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti – ar tiksliai
deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan.
Kasacinis teismas konstatavo, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo
jų panaudojimo tikslų; tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam
įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minsiterijos skundą,
bylos Nr. 3K-3-32/2011). Taigi tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko
ūkiui skirta parama. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovo vardu
įregistruotas ūkininko ūkis bendrosios nuosavybės teise priklauso abiems
sutuoktiniams, darytina išvada, jog ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos
yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos
nutraukimo byloje.
Remiantis pirmiau
išdėstytais motyvais, atmestinas atsakovo argumentas, kad tiesioginės išmokos
vertintinos kaip išskirtinai su jo asmeniu susijusios tikslinės paskirties
išmokos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 6
punkto prasme bei kaip tokios pripažintinos jo asmenine nuosavybe. Šių išmokų
mokėjimas susijęs ne su atsakovo asmeniu, bet su jo vardu santuokos metu
įregistruoto ūkininko ūkio veikla. Nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso
sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiam ūkiui skirtos išmokos
yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88
straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos.
Tokiomis aplinkybėmis
atsakovo sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu buvusios lėšos
– 71 913 Lt – apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo klausimu kasacinio teismo teisėjų
kolegija plačiau nepasisako.
Byloje kilo
šalių ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros į atsakovo sąskaitą pervestų
lėšų, kurių sąskaitoje jau nebebuvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu. Ieškovė
teigia, kad dalį šių lėšų – iš viso 789 913 Lt – atsakovas panaudojo ne
šeimos reikmėms, taigi šia suma sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę
nuosavybę ir dėl to privalo tai kompensuoti.
CK 3.98 straipsnio 3
straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo
tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš
bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas
buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas
nustatė, kad 789 913 Lt Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų,
kurių nebebuvo atsakovo sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu,
atsakovas be ieškovės sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį, taigi šia suma
sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir privalo šį sumažinimą kompensuoti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 789 913
Lt išmokų nebuvo panaudota pagal paskirtį, t. y. tikslams, susijusiems su
ūkio poreikių tenkinimu ir įsipareigojimų vykdymu, todėl tikėtina, kad šios
lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Tokie apeliacinės instancijos teismo
motyvai pripažintini nepagrįstais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės
sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK
178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo
ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai
patvirtinančius įrodymus. Iš ieškovės pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų galima
daryti išvadą, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių
išmokų panaudota ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas
šių aplinkybių nepaneigė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių
lėšų panaudojimą ūkio reikmėms arba kitiems šeimos poreikiams, taip pat
patvirtinančių ieškovės sutikimą lėšoms panaudoti. Tokiomis aplinkybėmis
pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių bendroji jungtinė
nuosavybė buvo sumažinta neteisėtai ir tai yra pagrindas, dalijant santuokos
metu įgytą turtą, priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją (CK 3.98
straipsnio 4 dalis). Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka
su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios kompensacijos dydžiu. Vertinant
ieškovės pateiktų įrodymų duomenis, konstatuotina, kad reikmėms, akivaizdžiai
nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, buvo išleista ne visa ieškovės
nurodyta suma, t. y. 789 913 Lt, bet tik jos dalis – 434 000
Lt (134 000 ir 50 000 Lt pervesta atsakovo seseriai, 250 000 Lt
iš sąskaitų paimta grynaisiais stambiomis sumomis, nesant duomenų apie šių sumų
panaudojimą ūkio ar šeimos interesais). Ieškovei teigiant, kad lėšos panaudotos
be jos sutikimo, o atsakovui nepateikus šių sumų panaudojimą šeimos interesais
patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad 434 000 Lt suma atsakovas
nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl to pagal
CK 3.98 straipsnio 3 dalį jam kyla pareiga šį sumažinimą kompensuoti.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas
sutuoktinių turtą, nenurodė idealiųjų sutuoktiniams priklausančių dalijamo
turto dalių (CK 3.117 straipsnis). Iš teismo išvadų spręstina, kad teismas
nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau sprendime nenurodyta
nei konkrečių turto dalių, nei jokių tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas sutuoktiniams turtą dalijo lygiomis dalimis.
Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl santuokinio
turto lygių dalių principo taikymo pripažįsta pagrįstu, nes byloje nenustatyta
aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas nukrypti nuo šio principo (CK
3.123 straipsnis). Tokiomis aplinkybėmis ieškovei iš atsakovo priteistina
kompensacija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, kurios
dydis – 1/2 dalis ne pagal paskirtį panaudotų lėšų, t. y. 217 000 Lt.
Konstatavus, kad
sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas
dalytinas lygiomis dalimis, ir atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priteisto turto
vertę, nustatytą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, darytina išvada,
kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 49 912,50 Lt kompensacijos už jai
tenkantį didesnės vertės turtą natūra (206 225 Lt ieškovei priteisto turto
vertė - 106 400 Lt atsakovui priteisto turto vertė = 99 825 Lt / 2 =
49 912,50 Lt). Atsakovas įpareigotinas išmokėti ieškovei 1/2 dalį jo
sąskaitoje santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu buvusių lėšų –
71 913 Lt, t. y. iš viso 35 956,50 Lt. Be to, atsakovas turi kompensuoti
ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – sumokėti 217 000 Lt.
Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 203 044 Lt
kompensacijos (217 000 Lt + 35 956,50 Lt - 49 912,50 Lt
= 203 044 Lt).
Dėl žemės ūkio
technikos nuosavybės
Atsakovas kasaciniame
skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe
du traktorius ChTZ „T-150K“ (duomenys neskelbtini) ir ChTZ „T-150K“ (duomenys
neskelbtini) bei traktoriaus priekabą 2PTS-4-793 (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys
duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu šis turtas
buvo įregistruotas atsakovo vardu; kadangi įgytas santuokos metu, tai pagrįstai
teismų buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktas į dalytino turto
balansą, priskiriant jį atsakovui (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai, kad po
santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, bet dar iki pirmosios instancijos teismo
sprendimo priėmimo šis turtas perduotas kitiems asmenims, turto padalijimui
įtakos nedaro, nes pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimo byloje dalijamas
tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67
straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovas leistinais įrodymais
nepaneigė turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos
nutraukimo bylos iškėlimo momentu.
Dėl priverstinės
hipotekos nustatymo
Nustačius atsakovo
prievolę sumokėti ieškovei kompensaciją, spręstinas ieškovės reikalavimo
steigti atsakovo turtui priverstinę hipoteką pagrįstumo klausimas. CK
trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, normose
tiesiogiai neįtvirtinta priverstinės hipotekos steigimo tais atvejais, kai
teismas, išsprendęs sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausiusio turto padalijimo klausimą, įpareigoja vieną sutuoktinį sumokėti
kitam nustatyto dydžio kompensaciją pinigais. Priverstinės hipotekos steigimas expresis
verbis nustatytas tik teismo sprendimu priteisus išlaikymą vienam
sutuoktiniui iš kito (CK 3.72 straipsnio 10 dalis). Kitais sutuoktinių
tarpusavio turtinių santykių atvejais taikytinos CK ketvirtosios knygos normos,
reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK
4.175 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hipoteka gali būti sutartinė ir priverstinė.
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu įstatymo
nustatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, minėta,
įstatyme tiesiogiai nenustatyta priverstinės hipotekos steigimo pagrindo, taigi
svarstytina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką teismo sprendimu.
Pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 4.178 straipsnį priverstinė
hipoteka gali atsirasti teismo sprendimu patenkintiems turtiniams reikalavimams
užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos
Nr. 3K-3-456/2009, išaiškino, kad priverstinei hipotekai pagal teismo
sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175
straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1)
priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo
sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius,
kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Be to, iš CK 4.178 straipsnio
nuostatų darytina išvada, kad kreditorius, prašantis steigti skolininko turtui
priverstinę hipoteką, turi nurodyti konkretų skolininko turtą, galintį būti
hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos
nurodytos sąlygos, t. y. teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 203 044
Lt kompensacijos ir ieškovė tinkamai suformuluotu prašymu prašo teismo steigti
atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas
pripažintinas tenkintinu, priverstinė hipoteka steigtina šiam atsakovui
nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) 20 000 Lt vertės valgyklai (duomenys
neskelbtini) ir katilinei (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys
neskelbtini); 2) 60 000 Lt vertės žemės sklypui (duomenys
neskelbtini), gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), ūkio
pastatui (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatui (duomenys
neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 3) 4500 Lt vertės
žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
4) 1500 Lt vertės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys
neskelbtini). Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią
teismas gali atidėti kompensacijos sutuoktiniui išmokėjimą, bet ne ilgiau kaip
dvejiems metams, nustatytinas priverstinės hipotekos terminas – dveji metai nuo
hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento.
Remiantis pirmiau
išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas,
nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisiant ieškovei
iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 203 044 Lt kompensacijos
ir nustatant priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam turtui.
Kasaciniam teismui nutarus
pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas
šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje
priimtu galutiniu teismo sprendimu patenkinta maždaug po 2/3 dalis kiekvienos
šalies (ieškovės – ieškinio, atsakovo – priešieškinio) reikalavimų.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstytinas remiantis šia patenkintų ir
atmestų reikalavimų proporcija (CPK 93straipsnis). Šalys visų instancijų
teismuose buvo atleistos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl paskirstytina
tik jų sumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė iš
viso žyminio mokesčio sumokėjo 1250 Lt, atsakovas – 532 Lt, taigi ieškovei iš
atsakovo priteistina 833 Lt, o atsakovui iš ieškovės – 354 Lt žyminio mokesčio.
Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 478 Lt žyminio mokesčio,
sumokėto pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Be to,
kadangi šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis yra panašaus dydžio, tai
iš jų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos
valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų dydis pirmosios
instancijos teisme – 63,60 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 75,10 Lt,
kasaciniame teisme – 60,78 Lt. Taigi iš šalių valstybei priteistina po 100 Lt
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta
nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, atmesti reikalavimus atlyginti
neturtinę žalą ir steigti priverstinę hipoteką atsakovo turtui, priteisti
atsakovui iš ieškovės kompensaciją ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas,
pakeisti.
Nutraukti
ieškovės T. S. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. S. (duomenys
neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl
atsakovo J. S. kaltės.
Priteisti
ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys
neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti
ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys
neskelbtini) 203 044 (du šimtus tris tūkstančius keturiasdešimt
keturis) Lt kompensacijos.
Ieškovei T. S.
(duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini)
priteistos 203 044 Lt kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatyti priverstinę
hipoteką atsakovui J. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise
priklausančiam turtui: 1) valgyklai (duomenys neskelbtini) ir katilinei
(duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini); 2)
žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui (duomenys
neskelbtini), ūkio pastatui (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatui
(duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 3)
žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
4) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys
neskelbtini). Hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo
hipotekos registre momento.
Papildyti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto
padalijimo ir priteisti atsakovui J. S. (duomenys neskelbtini) 2002 m. kovo 19 d.
J. S. vardu įregistruotą ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini).
Priteisti
ieškovei T. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (duomenys
neskelbtini) 478 (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi
išlaidų atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš ieškovės T. S. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo J. S.
(duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo.
Kitą Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Janina
Stripeikienė
Pranas
Žeimys