Civilinė byla Nr. e2-975-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14568-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1; 3.2.6; 2.6.18.1

 (S)

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio baldai“ atstovui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ūko baldai“ dėl avanso grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Tonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Ūko baldai“, prašydama priteisti iš atsakovės 9104 Eur sumokėto avanso, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2022 m. sausio 19 d. sudaryta gamybos sutartis Nr. 22/01/19-01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus ieškovės nurodytu adresu, Birželio 23-osios g. 23G, Kaunas. Sutartyje sulygta, kad baldų kaina su PVM 18 209 Eur. Sutarties 2.2 punktas nustatė, kad ieškovė atsakovei sumokės 9104 Eur avanso per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo, o atsakovė nuo avanso gavimo dienos per 12 savaičių pagamins, pristatys ir sumontuos baldus. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė, 2022 m. sausio 19 d. pervedė avansą, atitinkamai 12 savaičių terminas baldams pagaminti, pristatyti ir sumontuoti suėjo 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu atsakovei pratęsė sutarties įvykdymo terminą iki 2022 m. birželio 2 d., tačiau baldai nebuvo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie gamybos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 9104 Eur avansą vadovaujantis CK VI knygoje restitucijos institutą reglamentuojančiomis normomis.

3.       Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, teigia, kad baldai pradėti gaminti pagal pirminius jų brėžinius, nesant galutinių matavimų suderinimo. Ieškovei baigus statybos darbus ir įrengus patalpas, atsakovė turėjo atlikti galutinius patalpų matavimus ir per 12 savaičių atlikti likusius gamybos darbus pagal galutinai suderintus matavimus. Byloje nėra ginčo dėl darbų kainos, jų atlikimo termino. Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo grąžinti sumokėto avanso, nes ieškovės atstovai nepagrįstai nutraukė gamybos sutartį. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovei nekyla pareiga grąžinti avansą.

4.       2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas vadovas Š. V. nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d. pasirašyta sutartis dėl baldų gamybos – virtuvės, vonios baldų – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Baldų užsakovė V. P.. Baldų užsakymui atstovavo gamybos direktorius Ž. P.. Teigia, kad iki sutarties pasirašymo matavimai buvo atlikti. Susitarta, kad gamybos sutartis bus standartinė. Atlikus patalpų matavimus buvo patikslinta baldų gamybos kaina ir pasirašyta galutinė gamybos sutartis. Sutartyje numatytas baldų pristatymo adresas Kaune (ieškovės buveinės adresas), kadangi žodžiu susitarta, kad pati ieškovė būtų montavusi baldus. Nors sutarties terminas buvo pratęstas raštu, tačiau atsakovė sutarties per sutartą terminą neįvykdė, baldai nebuvo pagaminti. Sutartį ieškovė nutraukė po 2 mėnesių po jos pasibaigimo.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas Aleksandr Gogolev teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu ieškinys tenkintinas. 2022 m. sausio 19 d. šalys pasirašė baldų gamybos sutartį, atsakovei buvo sumokėtas avansas. Gamybos sutarties 3.1.1 punkto pagrindu atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti užsakovui gaminius (baldus) per 12 savaičių nuo avanso pervedimo gamintojui ir galimybės atlikti faktinius patalpų išmatavimus. Visas minėtos sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė. Baldų pagaminimo terminas suėjo 2022 m. balandžio 14 d., po šio termino buvo nustatytas dar papildomas 7 savaičių terminas, t. y. daugiau nei pusė sutarties 3.1.1 punkte nurodyto termino. Tačiau ir po papildomo termino baldai nebuvo pagaminti ir pristatyti. 2022 m. birželio 6 d. pranešimu sutartis nutraukiama, atsakovei teikiamas prašymas grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas. Tik 2022 m. birželio 16 d. atsakovės vadovas K. K. geba konkrečiau atsakyti ieškovei, neva dėl prasidėjusio karo Ukrainoje nėra galimybės atlikti užsakymo laiku, bet atsakovė sieks užsakymą atlikti. Į bylą atsakovės pateiktos foto nuotraukos, neva patvirtinančios atsakovės poziciją, kad didžioji dalis baldų jau yra pagaminta, nėra individualizuotos, iš jų matosi tik vidinės baldų detalės, kurios tik patvirtina, jog baldai galėjo būti gaminami bet kuriam kitam projektui, ne tik ieškovei.

6.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas vadovas K. K. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad pagal sutartį baldai (100 vnt. plokščių) turėjo būti pagaminti ofisui, esančiam Kaune. Nutraukiant sutartį visi elektroniniu paštu vykę susirašinėjimai patvirtina, kad baldai buvo pagaminti ofisui esančiam Kaune. Atsakovės atstovas teigė, kad baldai nebuvo gaminami, nes atsakovė neturėjo visų matmenų ir negalėjo avanso skirti kitų baldų gamybai. Atsakovės atstovas prašė pateikti visus dokumentus, kurie patvirtintų ieškovės atstovų teisę atstovauti ieškovę, tačiau įgaliojimai nebuvo nepateikti ir to pasėkoje, atsakovės atstovo teigimu, ieškovė nutraukė sutartį. Teigė, kad ieškovei baldų pagaminimo terminai nebuvo svarbūs, nes buto remontas nebuvo visiškai užbaigtas ir tai lėmė, kad atsakovė neturėjo tikslių matavimų baldams. Pabrėžė, kad terminams baldams gaminti turėjo prasidėti po buto remonto pabaigos, baldų brėžiniai galutinai nebuvo suderinti. Atsakovė pradėjo gaminti baldus, kurių matmenis žinojo tiksliai. To paties posėdžio metu, atsakovės atstovas, prieštaraudamas pats sau, jau teigė, kad atsakovė buvo pradėjusi gaminti baldus, kurių matmenys nesikeistų, neva buvo pagaminta apie 50 proc. baldų. Mano, kad sutarties nutraukimas yra nesąžiningas, nes dalį baldų pagaminusi atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovės vadovas K. K. taip pat nurodė, kad priedo prie sutarties jis nepasirašinėjo, o pasirašant sutartį neatkreipė dėmesio į baldų pristatymo adresą. Jo teigimu, ieškovė konkliudentiniais veiksmais atsisakė baldų gamybos, ieškovė gudravo, tik nuo 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio paaiškėjo, kad reikėjo kitų baldų, kitame objekte – ne Kaune, o Vilniuje. Dizainierė R. K. lankėsi buto apžiūroje, tą patvirtina nuotraukos, daug kartų buvo bute, vyko ilgas baldų ir jų detalių projekto derinimas. Atsakovės vadovas dar kartą akcentavo, kad visi baldai buvo pagaminti, tik kelios detalės liko neišpjautos ir baldai nesurinkti. Nurodė, kad pagaminti baldai yra Klaipėdos rajone, ieškovė gali bet kada atvykti apžiūrėti. Atsakovės vadovo teigimu, jis visada sakė, kad baldai pagaminti iš dalies, tačiau negali konkrečiai nurodyti kuriame elektoriniame susirašinėjime. Į užduotą klausimą, atsakovės vadovas negalėjo tiksliai atsakyti kas iš baldų konkrečiai buvo pagaminta.

7.       Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad yra baldų užsakovės V. P. sesuo. Kadangi liudytoja yra baigusi interjero dizaino studijas, todėl parengė buto (duomenys neskelbtini), interjero ir baldų projektą. Užsakymas pagaminti baldus buvo pateiktas atsakovei. Liudytojos parengtas buto interjero ir baldų projektas buvo derinamas su atsakovės projektų vadove R. K.. Vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, kurių metu susitarta dėl naudojamų medžiagų. Liudytoja pažymėjo, kad dizainerė R. lankėsi bute atliekant jo matavimus. Liudytoja tiksliai neatsakė, ar atliekant buto matavimus jo remonto darbai jau buvo visiškai užbaigti, tačiau pažymėjo, kad prieš atliekant buto matavimus būtina, jog pagrindiniai įrengimo darbai būtų atlikti ir patalpos turi būti parengtos naudojimui prieš atliekant matavimus. Po atliktų matavimų vyko preliminarus projektų derinimasis. Projektą suderinus visiškai buvo pasirašyta sutartis ir turėjo vykti baldų gamyba. Liudytoja buvo atsakinga už projekto parengimą ir baldų užsakymą. Nurodė, kad baldai nebuvo pagaminti sutartais terminais. Pažymėjo, kad buvo tariamasi dėl baldų montavimo su ieškove, todėl baldai turėjo būti pristatyti jos buveinės adresu Kaune, Birželio 23-osios g. 23G.

8.       Liudytojas V. S. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2019 m. dirba UAB „Ūko medis“ projektų vadovu. UAB „Tonas“ pateiktą užsakymą liudytojas turėjo administruoti ir koordinuoti baldų gamybos pradžią. Teigė, kad baldai buvo užsakyti ir gaminami butui, esančiam Vilniuje. Liudytojui buvo pateiktas projektas, sutartis, nuotraukos, sumokėto avanso patvirtinimas, to pakako, kad būtų pradėta baldų gamyba. Projekte buvo suderintos visos angos buitinės technikos pajungimui, santechnikai, nuotekoms. Pažymėjo, kad dizainerė R. K. bendravo dėl baldų projekto, jį derino ir paskui buvo sudaryta sutartis. Užfiksuotos nuotraukos patvirtina, kad bute ji lankėsi daug kartų, nes vyko ilgas derinimas dėl baldų detalių. Kovo mėnesį vis dar vyko derinimas dėl baldų, be to patalpos nebuvo visiškai suremontuotos, todėl buvo atliekami ne tikslūs, o tik preliminarūs matavimai. Dėl remonto pabaigos buvo teiraujamasi, tačiau liudytojas negalėjo atsakyti kada patalpos buvo visiškai suremontuotos. Baldų gamyba buvo pradėta, tačiau ne visi baldai buvo gaminami, o tik tie, kurių matavimai buvo tikslūs. Pabrėžė, kad baldų gamyba buvo sustabdyta dėl ieškovės siekio nutraukti sutarties vykdymą. Liudytojo teigimu, buvo pagaminti virtuvės ir vonios baldų komplektai, dalis sudedamų vonios ir virtuvės spintelių, virtuvės baldų fasadai. Sutartį dėl baldų gamybos pasirašė vadovas. Nurodė, kad baldai nebuvo pagaminti per 12 savaičių, nes ieškovė nepateikė tikslių baldų matavimų, o po avanso gavimo atsakovė pradėjo užsakinėti medžiagas, tokiu būdu prasidėjo baldų gamyba, baldų plokštės perkamos pagal vieną užsakymą, kad nesiskirtų atspalvis. Akcentavo, kad 50 proc. baldų buvo pagaminti, iš šių 50 proc. – baigtumas 90 proc., liko tik pristatymas ir montavimas. Liudytojo teigimu, atsakovė turi filmuotą medžiagą, kokie baldai yra pagaminti. Liudytojas asmeniškai bute (objekte) nebuvo, galutinio matmenų suderinimo akto nebuvo, tačiau buvo daromos buto nuotraukos, nes konstruktoriui žodžiu nepaaiškinsi, pvz. kur yra niša ar pan. Svarbūs matmenys yra aukštis, sienų ilgis ir plotis, labai svarbūs santechnikos pajungimai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas visiškai

Nustatytos faktinės aplinkybės

9.       2022 m. sausio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gamybos sutartį Nr. 22/01/19-01, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansą per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo.

10.       Šalys susitarė, kad gaminių kaina su PVM 18 209 Eur.

11.       Atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti ieškovei baldus per 12 savaičių nuo avanso pavedimo dienos ir atlikti faktinius patalpų matavimus.

12.       Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. sumokėjo avansą. Atitinkamai 12 savaičių terminas atsakovei pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus suėjo 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau nei iki gamybos sutartimi sutarto termino, nei iki šios dienos atsakovė baldų nepagamino ir nepristatė.

13.       2022 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas pranešimu priminė atsakovei apie sudarytą sutartį ir jos įvykdymo terminą – 2022 m. balandžio 14 d. Ieškovė nustatė papildomą terminą iki 2022 m. birželio 2 d. imtinai gamybos sutarčiai įvykdyti. Ieškovė įspėjo, kad atsakovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų per papildomai nustatytą terminą, ieškovė bus priversta nutraukti gamybos sutartį vienašališkai.

14.       Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu informavo, kad gamybos sutartis nutraukiama ir pareikalavo grąžinti 9104 Eur avansą į ieškovės sąskaitą.

15.       Atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė papildomu 2022 m. birželio 9 d. pranešimu dar kartą pareikalavo grąžinti avansą.

16.       Atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pateikė elektroninį laišką, kuriame nieko nenurodė apie baldų gamybos procesą, o tik kvestionavo ieškovės atstovų įgaliojimus, akcentavo, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje sutriko medžiagų tiekimas, dėl to pailgėjo gamybos terminai.

Dėl sumokėto avanso priteisimo

17.       Byloje nėra ginčo, kad:

17.1.                      Gamybos sutartimi sutarta dėl baldų gamybos, jų kainos ir pagaminimo termino.

17.2.                      Baldų pristatymo adresas kaip numatyta gamybos sutartyje yra Kaune, Birželio 23-osios g. 23G, o sumontuoti jie turėjo būti objekte esančiame (duomenys neskelbtini).

17.3.                      Baldai nebuvo pristatyti sutartais terminais.

17.4.                      Ieškovė nustatė papildomą protingą terminą baldams pagaminti ir pristatyti.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

19.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atsakovė gamybos sutartimi įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti baldus, o ieškovė atsiskaityti. Kvalifikuojama, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl atitinkamai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos normos reglamentuojančios rangos teisinius santykius.

20.       Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

21.       Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

22.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Taigi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

23.       Nagrinėjamu atveju, atsakovei nepagaminus baldų per sutartą 12 savaičių terminą, ieškovė 2022 m. birželio 6 d. pranešimu suteikė papildomą 30 dienų baldams gaminti. 2022 m. birželio 16 d. atsakovės direktorius K. K. pranešė ieškovei, kad baldų gamybos procesas yra sulėtėjęs dėl karo Ukrainoje bei tvirtino, kad siekiama užsakymą atlikti. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas įrodinėjo, kad viena vertus, baldai nebuvo gaminami, nes atsakovė neturėjo visų matmenų ir negalėjo avanso skirti kitų baldų gamybai. Kita vertus, to pačio posėdžio metu atsakovės vadovas jau teigė, kad atsakovė buvo pradėjusi gaminti baldus, kurių matmenys nesikeistų, neva buvo pagaminta apie 50 proc. baldų. Atsakovės vadovas dar kartą akcentavo, kad visi baldai buvo pagaminti, tik kelios detalės liko neišpjautos ir baldai nesurinkti. Nurodė, kad pagaminti baldai yra Klaipėdos rajone, ieškovė gali bet kada atvykti apžiūrėti. Nors atsakovės vadovo teigimu, jis visada sakė, kad baldai pagaminti iš dalies, tačiau negali konkrečiai nurodyti kuriame elektoriniame susirašinėjime. Į užduotą klausimą, atsakovės vadovas negalėjo tiksliai atsakyti kas iš baldų konkrečiai buvo pagaminta. Taigi atsakovės pozicija nėra nuosekli. Atsakovei teismas suteikė galimybę pateikti tiek savo, tiek jos liudytojo V. S. teiginius, kad neva 50 proc. baldų, iš kurių net 90 proc., buvo pagaminti, patvirtinančius įrodymus (foto nuotraukas, filmuotą medžiagą (anot liudytojo, tokia pas atsakovę buvo). Tačiau atsakovės vadovas pateikė tik foto nuotraukas, iš kurių nėra galimybės individualizuoti, kad baldai pagaminti būtent ieškovės objektui, iš jų matomos tik vidinės baldų detalės, kurios tik patvirtina, kad baldai galėjo būti gaminami bet kuriam kitam projektui, filmuotos medžiagos atsakovės vadovas nepateikė. Taigi byloje nėra patikimų duomenų, kad baldai pagal konkrečiai ieškovės užsakymą buvo pradėti gaminti, šių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

24.       Sutarties 2.2 punktas nustatė, kad ieškovė atsakovei sumokės 9104 Eur avanso per dvi dienas nuo sutarties pasirašymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo iš ieškovės 9104 Eur avansą (2022 m. sausio 19 d. pavedimas).

25.       Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinės bylos Nr. e3K-3-75-378/2021).

26.       Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

27.       Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237  straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

28.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga, kad asmuo, be teisinio pagrindo įgijęs turtą, privalo grąžinti tą turtą asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Kad atsirastų ši pareiga turi būti šios sąlygos: 1) asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo; 2) turtas turi būti realiai gautas; 3) įgyto turto negalima išreikalauti panaudojant kitus civilinių teisių gynimo būdus; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).

29.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

30.       Esant nustatytam, kad atsakovė gavo iš ieškovės 9104 Eur avansą (2022 m. sausio 19 d. pavedimas), tačiau baldai nebuvo pagaminti, o byloje nepateikta duomenų, jog ieškovei nutraukus gamybos sutartį, atsakovė būtų grąžinusi jai pervestą 9104 Eur avansą (CPK 178 straipsnis), taip pat įvertinus tai, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12  straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9104  Eur negrąžintą avansą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.).

32.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įstatymo nustatyto dydžio 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį ir 2 straipsnio 5 dalį.

33.       Tenkinus reikalavimą dėl avanso grąžinimo, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (9104 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

34.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

35.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas 2643 Eur bylinėjimosi išlaidas (102 Eur žyminį mokestį ir 2541 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dydžio, todėl ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

37.       Teisme patirta 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96  straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tonas“ (j. a. k. 133434368) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūko baldai“ (j. a. k. 302335947) 9104 (devynis tūkstančius vieną šimtą keturis) Eur sumokėto avanso, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9104 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2643 (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Irena Bielskytė