Civilinė byla Nr. 2A-1720-340/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02285-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.14

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Autoriksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9650-1115/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoriksas“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Transekspedicija“ pateikė teismui ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 209,26 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 776, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir įkainiais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė už suteiktas paslaugas pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: Serija TRE Nr. 211291031 – 502,11 Eur sumai, Serija TRE Nr. 211295032 – 408,10 Eur sumai, TRE Nr. 002071 – 96,03 Eur sumai, TRE Nr. 002699 – 42,01 Eur sumai, Serija TRE Nr. 003126 - 155,01 Eur, Serija TRE Nr. 003810 – 6,00 Eur. Nurodė, kad pagal nurodytas sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro 1 209,26 Eur, atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Transekpedicija“ reikalavimus patenkino visiškai - priteisė ieškovei iš atsakovės 1 209,26 Eur skola, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 209,26 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė UAB „Transekpedicija“ nesuteikė jokių paslaugų atsakovei UAB „Autoriksas“ pagal 2018 m. sausio 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras; pažymėjo, kad paslaugos pagal pretenzijoje minimas sąskaitas nebuvo suteiktos. Atsakovės teigimu, pagal 2018 m. sausio 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį numatyta atlygintina paslauga – prekių saugojimas muitinės sandėlyje, o iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitas faktūrų matyti, kad atsakovei išrašytos sąskaitos už transporto priemonių įvažiavimą ir importo deklaracijų tvarkymą, t. y. suteiktos iš esmės kitos paslaugos. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą - atsakovės teigimu, muitinės deklaracijos, prekių apskaitos dokumentai galėtų būti įrodymai, patvirtinantys prekių perdavimą saugoti į muitinės sandėlį ir įrodantys prievolės atsiskaityti už suteiktą paslaugą atsiradimą, tačiau tokių dokumentų byloje nėra.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pateiktus prieštaravimus, kuriuo prašė atsakovės prieštaravimus atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. priimtą preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8338-1115/2020 nepakeistą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė palaikė savo ieškinyje nurodytus argumentus ir reikalavimus.

0       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė valstybės naudai iš atsakovės 9,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje pateikta sutarties kopija patvirtina, kad šalys sudarė 2018 m. sausio 2 d. sutartį, o sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė atsiskaitys ir perves ieškovei 1 209,04 Eur už suteiktas paslaugas. Teismas vertino, kad sutartis, jos priedai, PVM sąskaitų faktūrų bei pretenzijų turinys leidžia spręsti, kad ieškovė atsakovei suteikė paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, tačiau atsakovė su ieškove iki šiol nėra atsiskaičiusi.

1       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Autoriksas“ prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, arba skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

8.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Teismas nepasisakė dėl prieštaravimų argumentų, kad nėra įrodymų, jog prekės buvo perduotos į muitinės sandėlį ar kad į muitinės sandėlio teritoriją įvažiavo atsakovės transporto priemonės. Tik įrodymai, kad prekės buvo perduotos į ieškovei priklausantį muitinės sandėlį, gali patvirtinti, kad ieškovė buvo realiai suteikusi atsakovei paslaugas.

8.2.       Atsakovė buvo pateikusi prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašydama išreikalauti įrodymus, patvirtinančius prekių perdavimą saugoti ieškovės sandėliuose, tačiau teismas tokį prašymą nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė.

8.3.       Byloje nesant įrodymų apie paslaugų suteikimo faktą, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytos kitos paslaugos, nei susitarta šalių 2018 m. sausio 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartyje.

8.4.       Nepasisakydamas dėl esminių atsakovės argumentų, teismas pažeidė civilinio proceso nuostatas ir neatskleidė bylos esmės.

9.       Ieškovė UAB „Transekspedicija“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko; prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėjo spręsti dėl skolos egzistavimo – būtent ieškovei, o ne atsakovei, teko pareiga įrodyti paslaugų suteikimo faktą, kurį ieškovė įrodė pateikdama sutartį, jos priedą, sąskaitų faktūrų, CMR, pretenzijų kopijas.

10.2.       Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus, nes toks prašymas buvo perteklinis ir būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.

10.3.       Šalių sudaryta sutartis buvo sudaryta seniai, buvo vykdoma ir galiojanti. Atsakovė niekada neginčijo nei paslaugų suteikimo fakto, nei pobūdžio, todėl atsakovė nesąžiningai mėgina išvengti prievolių vykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

2       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovės (apeliantės) UAB „Autoriksas“ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, ieškovei suteikus atsakovei paslaugas pagal šalių sudarytą 2018 m. sausio 2 d. sutartį, turi pareigą apmokėti ieškovės išrašytas ir atsakovei pateiktas sąsakaitas-faktūras.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

15.       Nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovė su atsakove sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 776, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir įkainiais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Byloje turimi duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei už suteiktas paslaugas pateikė šias PVM sąskaitas-faktūras: Serija TRE Nr. 211291031 – 502,11 Eur, Serija TRE Nr. 211295032 – 408,10 Eur, TRE Nr. 002071 – 96,03 Eur, TRE Nr. 002699 – 42,01 Eur, Serija TRE Nr. 003126 - 155,01 Eur, Serija TRE Nr. 003810 – 6,00 Eur. Bendra sąskaitų faktūrų suma sudaro 1 209,26 Eur sumą.

16.       2020 m. liepos 16 d. ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu paštu pretenziją Nr. 20/145 dėl skolos apmokėjimo. Atsakydama į pretenziją atsakovė nurodė, kad paslaugos pagal pateiktas sąskaitas nebuvo suteiktos; nurodė, kad tarp šalių nebuvus jokių sutartinių santykių, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovės reiklaujamų sumų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

17.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepasisakė dėl prieštaravimų argumentų, kad nėra įrodymų, jog prekės buvo perduotos į muitinės sandėlį ar kad į muitinės sandėlio teritoriją įvažiavo atsakovės transporto priemonės. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad teismas nevertino atsakovės argumentų, kad išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytos kitos paslaugos, nei susitarta šalių sudarytoje 2018 m. sausio 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartyje, kas, apeliantės teigimu, sudaro pagrindą spręsti, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

18.       Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nemato pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo galutinio sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo 8-12 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė tiek dėl atsakovės (apeliantės) prieštaravimuose išdėstytų argumentų dėl paslaugų suteikimo fakto pagal šalių sudarytą sutartį, tiek dėl ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų sąsajumo su šalių sudaryta sutartimi.

19.       Susipažinęs su sutarties ir jos priedo turiniu, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, kaip deklaratyvų atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytos kitos paslaugos, nei susitarta šalių 2018 m. sausio 2 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartyje. Kaip matyti iš ieškovės išrašytų sąskaitų-faktūrų, sąskaitose-faktūrose nurodytų suteiktų prekių (paslaugų) pavadinimai bei kainos atitinka 2018 m. sausio 2 d. šalių sudarytos prekių saugojimo muitinės sandelyje sutarties Nr. 776 priede nurodytų prekių (paslaugų) aprašymus bei kainas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei tai nurodo apeliantė, ne tik kad atsižvelgė į atsakovės (apeliantės) prieštaravimų argumentus, bet ir pagrįstai sprendė dėl ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų sąsajumo su šalių sudaryta 2018 m. sausio 2 d. prekių (paslaugų) saugojimo sutartimi.

20.       Teismas, be kita ko, nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prieštaravimų argumentų, kad nėra įrodymų, jog prekės buvo perduotos į muitinės sandėlį ar kad į muitinės sandėlio teritoriją įvažiavo atsakovės transporto priemonės. Apeliantės vertinimu, tik įrodymai, kad prekės buvo perduotos į ieškovei priklausantį muitinės sandėlį, gali patvirtinti, kad ieškovė buvo realiai suteikusi atsakovei paslaugas.

21.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

23.       Kaip matyti iš skundžiamo galutinio sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė atsakovei suteikė paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, padarė vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties, jos priedo, PVM sąskaitų faktūrų, šalių susirašinėjimo turiniu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kartu pažymėdamas, kad byloje surinktų įrodymų visumos nagrinėjamu atveju pakanka teismo įsitikinimui dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo susiformuoti, t. y. kad ieškovė pagal šalių sudarytą sutartį suteikė apeliantei paslaugas, kurias apeliantė sutartyje (jos priede) nustatyta tvarka ir įkainiais atitinkamai turėjo pareigą apmokėti, tačiau iki šiol nėra apmokėjusi. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčijo šalių sudarytos sutarties ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė tokios sutarties egzistavimo fakto; taip pat nepateikė jokių (net ir netiesioginių) įrodymų, pagrindžiačių jos atsikirtimų pagrįstumą, nors, kaip matyti iš apeliantės atsakymo į pretenziją turinio, apeliantė pirmiausia visiškai neigė bet kokių sutartinių santykių su ieškove egzistavimą, tačiau bylą pradėjus nagrinėti teisme, šalių sutartinių santykių egzistavimą pripažino.

24.       Esant tokiam apeliantės pozicijų nenuoseklumui, spręstina, kad atsakovė, formaliais pagrindais kvestionuodama ieškovės išrašytų sąskaitų pagrįstumą (t. y. iš pradžių nurodydama, kad šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai; vėliau pripažindama, kad sutartiniai teisiniai santykiai šalis visgi siejo, tačiau sąskaitos faktūros buvo pateiktos ne šalių sudarytos sutarties pagrindu; pagaliau, nurodydama, kad su ieškove neturi pagrindo atsiskaityti dėl to, kad ieškovė nėra pagal šalių sudarytą sutartį suteikusi apeliantei paslaugų), siekia išvengti sąžiningo prievolių vykdymo. Be kita ko, nustatyta, kad ieškovė apeliantei nuo 2020 m. kovo mėnesio sistemingai siuntė pranešimus apie susidariusią skolą, taip pat raginimus skolas apmokėti. Nenustatyta, kad apeliantė, būdama ūkio subjektu, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, ir žinodama apie šalių sudarytą 2018 m. sausio 2 d. sutartį, kurios pagrindu ieškovė apeliantei reiškia reikalavimus, būtų gaunamus pranešimus ir sąskaitas kvestionavusi ar ginčijusi.

25.       Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo priimtame galutiniame sprendime nėra atskleista bylos esmė. Vien tai, kad, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydama kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto ir nepaneigia apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neskleidė bylos esmės.

26.       Teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo gavo 2020 m. lapkričio 6 d., nors, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, dar 2020 m. spalio 15 d. nutartimi teismas skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 11 d. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apibendrinimu, kad tokio procesinio pobūdžio prašymo patenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, neigiamai paveikęs proceso ekonomiškumą bei koncentraciją.

27.       Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

28.       Iš byloje turimo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo matyti, kad apeliantė prašė išreikalauti šiuos įrodymus: muitinės importo deklaracijas, CMR važtaraščius, prekių apskaitos dokumentus (priėmimo-perdavimo aktus). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašymo turiniu, sprendžia, kad pateiktas prašymas neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. apeliantė savo prašyme nenurodė konkrečių prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų (prašomus išreikalauti įrodymus apibūdino abstrakčiai, dėl ko neaišku, ką tiksliai apeliantė prašė išreikalauti); nenurodė, kokias aplinkybes pastarieji įrodymai gali įrodyti; taip pat nepagrindė, kuo remiantis manoma, kad prašomus išreikalauti įrodymus ieškovė turi, todėl vertintina, kad apeliantės pateiktas prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl pastarųjų priežasčių. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio procesinio pobūdžio prašymo patenkinimas būtų susijęs ne su atsakovės, formuluojančios tokį prašymą, pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrindą, bet su ieškovės pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama pareigą pagrįsti savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir vadovaudamasi rungimosi principu, pati renkasi, kokiais įrodymais (ar įrodymų visuma) savo siekiamas įrodyti aplinkybes įrodinėti.

29.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinęs, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal šalių sudarytą sutartį, pagrįstai preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visa apimtimi, paliko nepakeistą.

Dėl bylos procesinės baigties.

30.       Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybės bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą. Dėl aukščiau nutartyje nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Kiti apeliacinių skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

32.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.

33.       Ieškovė UAB „Transekspedicija“ prašė priteisti iš apeliantės UAB „Autoriksas“ 525,70 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš apeliantės priteisia 525,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Autoriksas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“, juridinio asmens kodas 302453803, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Autoriksas”, juridinio asmens kodas 304139573, 525,70 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėja                                                Tatjana Žukauskienė