Administracinė byla Nr. I-1210-406/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02188-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija: 7.5.3; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 25 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ Nr.(10.126)R3- 29891; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-5759 ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių laikotarpį nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997m. birželio 3 d. imtinai įskaityti į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai nepagrįsti ir naikintini, nes juos priimant neatsižvelgta į faktines jo darbo ir tarnybos vidaus reikalų sistemoje aplinkybes, nevertinta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika, formaliai vadovautasi teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų pensijų skyrimą, nuostatomis. Paaiškino, kad tarnybą ugniagesio pareigose pradėjo 1996 m. sausio mėn. 10 d. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono Priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, kai tuo metu Lietuvoje vyko priešgaisrinių tarnybų reorganizavimo sukarinimo, t. y statutinimo procesai. Kadangi dėl finansinių išteklių trūkumo priešgaisrinių tarnybų reorganizavimo procesai nusitęsė, todėl Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono Priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinė dalis reorganizuota tik 1997 m. birželio 3 d., vykdant Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinės dalies likvidavimą. Nuo 1997 m. birželio 3 d. jis buvo atleistas iš Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinės dalies ugniagesio pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 29 straipsnio 1 punktą ( dėl įmonės likvidavimo). Pasibaigus priešgaisrinės tarnybos reorganizavimui Šakiuose, 1997 m. rugsėjo 18 d. jis buvo vėl priimtas dirbti į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių miesto sukarintą priešgaisrinę dalį, paskiriant jį į keletą pakopų aukštesnes sargybos viršininko pareigas, kuriose ištarnavo iki 2015 m. kovo 25 d. Šiuo jo tarnybos laikotarpiu dar ne kartą keitėsi įstaigos ir jo užimamų pareigų pavadinimai, juridinis statusas. 2015 m. kovo 25 d. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 6-20 jis buvo atleistas iš Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vado pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu ( kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), 56 straipsnio 1 dalimi ir 57 straipsniu, bei atsižvelgiant į LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015 m. kovo 24 d. pažymą Nr. 621. Šiame įsakyme nurodyta, kad jo vidaus tarnybos stažas 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt du metai dešimt mėnesių ir dvidešimt dienų; tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt du metai dešimt mėnesių ir dvidešimt dienų; ištarnautas laikas pensijai skirti 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt vieneri metai penki mėnesiai ir dvidešimt septynios dienos. Pareiškėjas pabrėžia, kad sakyme buvo neįtrauktas prie ištarnauto laiko pensijai skirti tarnybos laikotarpis nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d., jam dirbant Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, ugniagesio pareigose. Šis laikotarpis prie ištarnauto laiko pensijai skirti liko nepagrįstai neįtrauktas iki šiol.
Pažymi, kad jam tarnaujant ir ugniagesio, ir sargybos viršininko, o vėliau pamainos vado pareigose jo darbo specifika ir pobūdis išliko tie patys ir iš esmės nepasikeitė, visą tarnybos laiką dirbo toje pačioje darbo vietoje ir iš esmės vienoje tą pačią veiklą vykdančioje įstaigoje, vadovaujant tiems patiems vadovams, o darbo funkcijos, visą jo tarnybos laiką VRM sistemoje, buvo atliekamos toje pačioje teritorijoje - Šakių rajone ir jame buvusiuose objektuose. Atkreipia dėmesį, kad tokie kaip jo prašymai ir skundai teismų praktikoje yra tenkinti Vilniaus, Tauragės apskričių priešgaisrinių valdybų buvusių pareigūnų, pareiškėjų naudai.
Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o šio straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nors jo prašymuose, tiek Fondo Utenos skyriui, tiek Fondo valdybai, buvo pateikti faktiniai duomenys apie Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos priimtą neskundžiamą sprendimą analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, kuriame buvo išsamiai bei motyvuotai konstatuota, jog yra pagrindas įskaityti minėtą laikotarpį į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, savo sprendimuose atsakovas ne tik neatsižvelgė į pateiktus išaiškinimus, bet visiškai nepagrįstai interpretavo teismo sprendimą tik kaip lokalų sprendimą. Akcentuoja, jog minėtame sprendime buvo vienareikšmiai nustatyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. iki sustatutinimo profesionalioje priešgaisrinėje dalyje darbuotojai faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą ir šis laikotarpis įskaitytinas į stažą pareigūnų ir karių pensijai gauti. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su skunde pateiktais pareiškėjo reikalavimais nesutinka.
Paaiškina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (naujoji redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 218 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 128 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau – Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams ir kariams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reiklų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skiria ir moka Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius. Prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmuo turi pateikti Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai (Nuostatų 5 punktas). Pensijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus. Vienas iš šių dokumentų – įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įskaitytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareigūnų ir karių tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu (laikotarpiai po 1995 m. sausio 1 d.) ir 16 straipsnio 3 dalimi (laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d.). Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnį, pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi tik prilyginti, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikotarpiai Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą - į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tik darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.
Atsakovo nuomone, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys iš šio Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas su prašymu dėl laikotarpio nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d. įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir VRM skiriamos valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją. Utenos skyriuje 2017 m. birželio 6 d. buvo gautas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymas dėl nurodyto laikotarpio nuo įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir VRM skiriamos valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo. Pažymi, kad Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d., pareiškėjas į šį registrą įrašytas kaip apdraustasis valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. dirbantis pagal darbo sutartį, todėl į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjui buvo įskaitytas laikas nuo 1997 m. rugsėjo 18 d., t. y. nuo pareigūno laipsnio suteikimo dienos, iki atleidimo iš vidaus tarnybos sistemoje datos (2015 m. kovo 3 d.). Laikotarpis nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d. neįskaitytas kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 pripažino, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.
Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkintinas, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai laikotarpis nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d. neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir dėl to nėra pagrindo VRM paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį perskaičiuoti, nes Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo patikslintame skunde minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 teisines pasekmes sukelia tik šioje byloje dalyvavusioms proceso šalims. Prašo pareiškėjo A. B. 2018 m sausio 15 d. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl laikotarpio nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d. įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas siekia, jog į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuotas visas faktinis darbo ugniagesiu laikas, į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įtraukiant laikotarpį nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d. (imtinai). Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad minėtu laikotarpiu, nors de jure (teisiškai) dirbo pagal darbo sutartį ir nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau faktiškai vykdė statutinio pareigūno funkcijas. Pareiškėjo teigimu, jeigu Lietuvos valstybė būtų laiku (iškart visoje šalyje) įgyvendinusi priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą (sukarinimą), tai pareiškėjas statutiniu pareigūnu būtų tapęs anksčiau nei 1997 m. rugsėjo 18 d.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1996 m. sausio 10 d. pagal darbo sutartį pradėjo dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, ugniagesiu ir šiose pareigose dirbo iki 1997 m. birželio 3 d. Nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies sargybos viršininku, t. y tapo statutiniu pareigūnu. 2015 m. kovo 25 d. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 6-20 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, nurodant, kad jo vidaus tarnybos stažas 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt du metai dešimt mėnesių ir dvidešimt dienų; tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt du metai dešimt mėnesių ir dvidešimt dienų; ištarnautas laikas pensijai skirti 2015 m. kovo 25 d. yra dvidešimt vieneri metai penki mėnesiai ir dvidešimt septynios dienos. Įsakyme neįtrauktas prie ištarnauto laiko pensijai skirti tarnybos laikotarpis nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997 m. birželio 3 d., kuomet pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, ugniagesio pareigose.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina, kad Valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms), taip pat kada paskirtoji valstybinė pensija nebemokama (Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą būtent ir yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, šiuo požiūriu įstatymai išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, tokiu būdu kompensuojant už tarnybos ypatumus ( LVAT 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-1477-11; Administracinė jurisprudencija 22, p. 193–212).
Pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti nustatymą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Įstatyme apibrėžtą teisinį reglamentavimą, laikotarpiai, įskaitomi į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, nustatyti minėto Įstatymo 6 straipsnyje, pagal kurį pareigūnų ir karių tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
Tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., yra reglamentuoti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti, be kita ko, prilyginamas, buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (3 punktas). Taigi, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išimtys iš šio įstatyme 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūnų ir karių tarnybos laikas. Viena iš tokių išimčių – darbo laiko, išdirbto profesionalios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginimas tarnybos laikui. Šia išimtimi įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas įskaityti šį laiką į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už atliktą tarnybą skirti, tačiau šios išimties taikymas siejamas su laikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d.
Aukščiau aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginami asmenų priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki šio Įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, taip pat į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi visi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, asmenų išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d. (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo data) nustato tą ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinėje dalyje, pagal darbo sutartį ugniagesio pareigose pradėjo dirbti nuo 1996 m. sausio 10 d., t. y. jau po 1995 m. sausio 1 d.
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimus ir teigdamas, kad jo darbo pobūdis, specifika, funkcijos, darbo vieta tiek jam dirbant pagal darbo sutartį nuo 1996 m. sausio 10 d. iki 1997m. birželio 3 d., tiek ir nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. vykdant statutinio pareigūno pareigas, buvo iš esmės tos pačios, vadovaujasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu, jo nuomone, visiškai analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, tačiau kolegija pažymi, kad pareiškėjo paminėtos ir šios administracinėse bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, kolegijos vertinimu, aukštesnės instancijos teismo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės pareiškėjo paminėtame teismo sprendime nėra aktualios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste itin aktualus (svarbus) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, išnagrinėjusio šiam ginčui aktualų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies konstitucingumo klausimą, 2017 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. KT1-N1/2017, kuriame pripažinta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ir iki Įstatymo įsigaliojimo, ir jam įsigaliojus buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos (įskaitant ir PAGD) pareigūnų teisinis statusas: skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei ir laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė tarnybinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus vykdydami tarnybines funkcijas duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims; tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios materialinės ir socialinės garantijos.
Konstitucinis teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime, be kita ko, nustatė, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Be to, priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai.
Konstitucinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais pagal darbo sutartis išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d., nesilaikyta iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančių reikalavimų, įstatymu nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos teisinį reguliavimą, paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą, pripažinus, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo (po 1995 m. sausio 1 d.) pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, pagal darbo sutartį darbą dirbusiam pareiškėjui negalėjus įgyti teisėtų lūkesčių, kad jo tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas, egzistuojant esminiams priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumams, nesant asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Gintaras Čekanauskas
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė