Civilinė byla Nr. e2A-77-921/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17854-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.7; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ (jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutarties pripažinimo niekiniais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, J. Z., D. O., A. M., M. K., J. K., J. P., L. T., G. R. I., N. Š., A. K., D. K., A. P., R. S., K. S., J. Š. A. D., A. M., R. Š.-B., D. J., D. P., I. K., V. Š., A. K., J. A., J. Š., V. S., D. J., A. J., L. K., N. A., D. A., M. S., V. K., S. K., L. M., I. P., G. G., V. P., E. N., R. J., P. B., V. B., J. J., A. Š., A. P., Rimantas J. Č., D. K., V. L., O. V., J. J., Ignas A. J., P. A., R. D., S. D., O. Č., A. B., D. K., B. A. Ž., A. K., S. G., D. I. M. ir A. K. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių; pripažinti niekiniu 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą Nr. BR-107; pripažinti niekine 2020 m. birželio 19 d. valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį Nr. B6.1-2020-572.
2. Ieškovas nurodė, kad daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir daugiabutis namas), yra administruojamas UAB „Kauno butų ūkis“ (toliau – ir administratorius, atsakovė2). 2019 m. gruodžio 4 d. administratorius savo iniciatyva sušaukė butų savininkų susirinkimą. Susirinkimo metu svarstė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, energinį efektyvumą didinančių priemonių paketą A. Kadangi vykusiame susirinkime dalyvavo 18 butų savininkų, priimti nutarimai yra niekiniai. 2020 m. sausio 20 d. surengtas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), investicinio plano priemonių paketo A. Su namo atnaujinimo (modernizavimo) investiciniu planu (toliau – ir IP) 2020-01 buvo galima susipažinti administratoriaus internetinėje svetainėje (3w.kbu.lt). Investicinis planas nepasirašytas administratoriaus, rengėjo atstovų, trūko duomenų apie pastato energetinio naudingumo sertifikato skaičius. Taip pat nėra aišku, su kokiomis dedamųjų reikšmėmis buvo paskaičiuota ir gauta didžiausia mėnesinė įmoka, – 1,07 Eur/kv. m/mėn. Balsavimo raštu metu išdalintuose balsavimo raštu biuleteniuose yra įrašas „visa investicijų suma neturi viršyti 80 6969,03 Eur iš jų kredito 73 0467,32 Eur“. Tačiau investiciniame plane administratoriaus svetainėje nurodytas kitas skaičius – 52 1800,17 Eur. Ginčijamame 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokole ir kitame IP 2020-06 įrašytas skaičius 73 0465,32 Eur. Iš IP 2020-06 nėra aišku, su kokiomis dedamųjų reikšmėmis buvo paskaičiuota ir gauta didžiausia mėnesinė įmoka (1,69 Eur/kv. m/mėn.) priemonių pakete A, kuri skiriasi nuo IP 2020-01 nurodytos didžiausios mėnesinės įmokos (1,07 Eur/kv. m/mėn.). Pažymėjo, kad, vykdant 2020 m. sausio 24 d. balsavimą raštu, buvo surinktas minimalus ribinis skaičius (iš 55 pritarė 31 buto savininkas, kas sudaro 56 proc. visų balsų). Ieškovas taip pat nurodo, kad 2020 m. birželio 19 d. su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (šiuo metu jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) (toliau – ir atsakovė1, Agentūra) buvo pasirašyta valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartis. Tačiau atsakovė1, pasirašydama sutartį, nesilaikė savo pareigybinių nuostatų, vidinių tvarkų ir įstatymo. Ieškovas 2020 m. liepos 31 d. raštu kreipėsi į atsakovę1, kad pašalintų įvardintus pažeidimus, tačiau atstovai į skunde išdėstytus argumentus pažiūrėjo formaliai ir nieko nekeitė. Ieškovas teigia, kad daugiabučiame name yra Kauno miesto savivaldybei priklausantis socialinis būstas. Todėl Kauno miesto savivaldybės socialinių butų balsai, pritariant akivaizdžiai ekonomiškai nuostolingam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, kelia interesų konfliktą ir prieštarauja teisės aktams. Tiek IP 2020-01, tiek finansine prasme prastesnis IP 2020-06 su žadama skirti 30 proc. valstybės parama, vertinant kaštų ir naudos analizės pagrindu, yra nuostolingi namo butų savininkams, išskyrus nepasiturinčius. 2020 m. birželio 19 d. sutartis finansiškai nenaudinga butų savininkams, dar labiau skurdins namo gyventojus ir didins socialine atskirtį.
3. Atsakovė VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (šiuo metu jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra) su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad Agentūra administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. 2020 m. sausio 20 d. butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu buvo patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas, suderintas Agentūros 2020 m. kovo 4 d. raštu. Agentūra informavo projekto administratorių, jog pateikta paraiška atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą atitinka kvietime nurodytas sąlygas. Agentūra vertina su paraiška pateiktą investicinį planą. Agentūros funkcijos ir kompetencija yra griežtai apibrėžtos teisės aktuose, kuriais jai nepriskirta teisė tikrinti projekto administratoriaus veiksmų, teikiant informaciją, organizuojant butų savininkų susirinkimus su tikslu aptarti investicinio plano tvirtinimo klausimus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra negali (nėra įgaliota) vertinti kitoms institucijoms pagal kompetenciją priskirtų funkcijų vykdymo. Pažymėjo, kad daugiabučių namų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės vykdomoji institucija. Agentūra negali nei patvirtinti, nei paneigti projekto administratoriaus įkelto butų ir kitų patalpų savininkų susipažinimui investicinio plano turinio, nes už įkelto ir gyventojams susipažinti pateikto investicinio plano turinį atsako administratorius. Agentūrai yra pateiktas namo butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokolas, patvirtinantis, kad sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) buvo priimtas daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Investicinis planas parengtas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Pagrindas sudaryti ginčijamą 2020 m. birželio 19 d. sutartį buvo 2020 m. sausio 20 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kuris įformintas 2020 m. sausio 24 d. protokolu, bei butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas skirti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi UAB „Kauno butų ūkis“. Ginčo objektu yra ne administracinio teisinio santykio rezultate pasirašyta tipinė Valstybės paramos teikimo sutartis, kuri tik įformino teisinį santykį, o 2020 m. sausio 24 d. protokolas, kuriuo patvirtintas investicinis planas. Nepanaikinus butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimo, sutarties pripažinimas niekine nesukurs ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, t. y. pradėto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) nuraukimo. Sutartimi tik susisteminami daugiabučių namų modernizavimo teisės aktų reikalavimai bei prievolės projekto administratoriui, o šios sutarties vienu iš nutraukimo pagrindu gali būti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimas nutraukti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą). Tokio dokumento byloje nėra, t. y. Agentūra nėra gavusi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo nebetęsti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, todėl projektas gali būti įgyvendinamas.
5. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
6. Nurodė, kad administruoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai dauguma (56 proc.) priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Šią valios išraišką patvirtina ginčijamas 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokolas. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo sąlygų tvirtinimo vyko raštu, o ne 2020 m. sausio 24 d. susirinkimo metu, tai užfiksuota protokole. Balsavimo raštu biuleteniai butų savininkams buvo pateikti paliekant juos pašto dėžutėse, o Kauno miesto savivaldybei – elektroniniu paštu. Apie šį balsavimą buvo pranešta iškabinant skelbimą namo skelbimų vietoje. Atsakovė2 atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą organizavo vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), nebuvo nustatyta jokių pažeidimų dėl butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiškos, todėl atitinkamai buvo sudaryta ir ginčijama sutartis. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime vyko investicijų plano aptarimas, gyventojams buvo pristatyti investicijų plano priemonių paketai, gyventojai išreiškė savo norus, pageidavimus, pastabas, komentarus investicijų plano rengėjui. Šiame gyventojų susirinkime balsavimas nevyko, nebuvo priimti sprendimai dėl renovacijos. 2018 m. lapkričio 23 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas ir vėliau parengtas 2019 m. gruodžio 17 d. investicijų planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkams susipažinti. Balsuodami namo butų ir kitų patalpų savininkai su jais buvo susipažinę. Investicijų planas parengtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. 2019 m. gruodžio 17 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, dalis: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas 2020 m. kovo 4 d. buvo suderintas su atsakove1. Šiame plane nurodytos sumos (paketas A, kurį pasirinko savininkai) atitinka balsavimo biuleteniuose nurodytas pinigines sumas. Investicijų planas yra parengtas pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo eksperto, kuris atliko išsamų tyrimą ir visą analizę pateikė plane. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų projekto energetinį ir ekonominį naudingumą. Nėra teisės aktų pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą svarstyti dėl 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokolo negaliojimo. Kartu tai eliminuoja galimybę svarstyti 2020 m. birželio 19 d. sutarties negaliojimo pagrindus, nes pastaroji yra sudaryta minėto protokolo pagrindu. Ieškovas siekia paneigti kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų valią ir sprendimą vien dėl to, jog pats nenori renovacijos. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) teikiamos naudos daugialypės ir neapsiriboja tik energijos sutaupymais ir sumažėjusiomis išlaidomis, bet siejamos su būsto vertės padidėjimu, geresne socialine aplinka, pastato saugumu ir pan. Daugiabučio namo būklė yra patenkinama. Pagal teisės aktais nustatytus privalomus statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus, administratoriui yra imperatyviai nurodyta užtikrinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, o namo kompleksinis atnaujinimas (modernizavimas) išspręstų didžiąją dalį problemų ir prie to finansiškai prisidėtų valstybė.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
8. Nurodė, kad balsavimo raštu metu buvo priimtas sprendimas patvirtinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą A. Ieškovas nenurodė, kokios jo materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami sutartimi. Vykdant balsavimą raštu, buvo surinktas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano A. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta, todėl ieškovo argumentai dėl protokolo ir sutarties pripažinimo niekiniais nepagrįsti.
9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. D. ir S. D. prašė ieškinį atmesti. Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, balsuodama raštu su kitais butų ir patalpų savininkais, nuosavybės teisiniuose santykiuose dalyvaudama lygiais pagrindais, įgyvendino savo turtines teises bei pareigas, susijusias su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ši aplinkybė nesudarė pagrindo pripažinti Kauno miesto savivaldybės dalyvavimo balsavime prieštaraujančiu teisės aktams ar galinčiu sukelti interesų konfliktą.
12. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas buvo parengtas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (toliau – ir Investicijų plano rengimo tvarkos aprašas), reglamentuojančiu didžiausių mėnesinės įmokos dydžių apskaičiavimą. Ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl plane pateiktų skaičiavimų neatitikties aprašo reikalavimams. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovė1, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atliko daugiabučio namo atnaujinimo investicijų plano įvertinimą. Ieškovo argumentus, kad atsakovė1, pasirašydama sutartį, nesilaikė pareigybinių nuostatų, vidinių tvarkų ir įstatymo, atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus.
13. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl informacijos nepateikimo, nustatė, kad ieškovas, kaip ir kiti namo gyventojai, su organizuojamu balsavimu raštu susijusią visą informaciją gavo. Pažymėjo, kad ieškovas neturi įgaliojimų ginti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su namo ir kitų butų savininkų teisių pažeidimu, atmetė kaip nereikšmingas. Trečiaisiais asmenimis dalyvaujantys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, o, teikę atsiliepimus, prašė ieškinį atmesti. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė2 iš kitų namo gyventojų būtų gavusi pretenzijų ar skundų dėl investicijų plano ar susirinkimo protokolo, byloje nebuvo. Teismas vertino, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai yra suinteresuoti sutarties išsaugojimu ir projekto vykdymu. Ieškovo argumentas, jog susirinkimo protokolas į administratoriaus interneto svetainę įkeltas 2020 m. birželio mėnesį, nepaneigė daugumos gyventojų valios, ieškovo galimybės su protokolu ir investiciniu planu susipažinti tiesiogiai kreipiantis į administratorių.
14. Teismas nustatė, kad ieškovui apie 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimą, kuriame vyko investicijų plano pristatymas, ir 2020 m. sausio 20 d. balsavimą raštu buvo žinoma, todėl sprendė, kad reikalavimas dėl susirinkimo protokolo panaikinimo pareikštas praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
15. Sprendė, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir kad ieškovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies bei 1.91 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą ir 2020 m. birželio 19 valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį pripažinti niekiniais. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas paviršutiniškai ir šališkai vertino bylos aplinkybes. 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime dalyvavo tik 18 iš 55 butų patalpų savininkų, kurio metu priimtas nutarimas, nors gyventojai negalėjo susipažinti su IP 2020-06. Be to, butų savininkai 2020 m. sausio 6–20 d. balsuodami raštu negalėjo matyti IP 2020-06, nes planas buvo suderintas ir patvirtintas su atsakove1 tik 2020 m. kovo 4 d., o paviešintas ir įkeltas į interneto svetainę tik 2020 m. birželio 19 d. Ieškovui 2020 m. birželio 19 d. susipažinus su IP 2020-06 paaiškėjo, kad atsakovė2, pasinaudojusi apgaule ir namo gyventojų prastu finansiniu raštingumu, sukeitė investiciniuose planuose nurodytas kredito sumas, t. y. vietoje 521 800,17 Eur investicijų kredito sumos, kuri buvo nurodyta IP 2020-01, į balsavimo raštu biuletenį įrašė 730 467,32 Eur investicijų kredito sumą iš IP 2020-06. Pažymėjo, kad mėnesinės įmokos dydžiai skiriasi ženkliai nuo 30 iki virš 70 proc. ne namo butų savininkų naudai. Ieškovo buto Nr. 41 atveju skirtumas yra nuo 0,65 iki 0,94 Eur/kv. m, kas sudaro 44,6 proc. Balsavimas raštu, vykęs 2020 m. sausio 6–20 d., ir 2020 m. sausio 24 d. protokolas yra niekiniai, nes balsavimas vyko, nesusipažinus su IP 2020-06, preliminariu mėnesinės įmokos dydžiu, sukeičiant balsavimo raštu biuletenyje esančias sumas. Mano, kad tokiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje, požymių.
16.2. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra ekonomiškai nuostolingas. Gyventojai vis dar mokės kreditą, o vėl teks skirti finansavimą namo remontui. Projektas nuostolingas ne tik vasarą, kai nėra mokesčių už šildymą, bet ir šildymo sezono metu. Atsakovė2 reikiamą visų butų savininkų kvorumą surinko tik dėl savo steigėjos Kauno miesto savivaldybės buto balso persvaros.
16.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovė2 nevykdė jai teisės aktais nustatytos prievolės paskelbti balsavimo raštu protokolą, jį paviešino tik 2020 m. birželio 19 d. Nuo šios datos ir skaičiuojamas 6 mėnesių senaties terminas ieškiniui paduoti. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2020 m. lapkričio 9 d., prieš tai ginčą sprendė Lietuvos administracinių ginčų komisijoje.
16.4. Teismas formaliai ir šališkai vertino faktines aplinkybes, kad ieškovas neįrodė CK 1.81 straipsnio 1 dalies bei 1.91 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindų. Atsakovės2 veiksmai yra gudri ir ciniška apgaulė, bandant sukčiauti, nuslepiant faktinius skaičius, mėnesinės įmokos dydį prieš silpnesnę šalį, namo butų savininkams užkraus finansinę naštą, skurdins ir didins socialinę atskirtį. Atsakovė2 siekė naudos, nes gaus projekto administravimo mokestį iš valstybės. Argumentus, kad atnaujinus namą pabrangs butų savininkų turtas, pagerės gyvenimo sąlygos, laiko demagogija, nes atnaujinus namą ir vėliau norint parduoti butą, bus įvertintas butui paimtas kreditas. Abejotinas gyvenimo sąlygų pagerėjimas, nes jau dabar visi namo laiptinių ir rūsio langai, durys, beveik visi butų langai pakeisti. Namo stogą perdengti rulonine danga, įrengti automatizuotą šilumos punktą su dvivamzde šilumos sistema, nebūtinas ginčijamas projektas.
17. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (likviduojamos VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ teisių perėmėja) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, tuo tarpu ieškovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių CK 1.81 straipsnio 1 dalies bei 1.91 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus.
17.2. Nei CK, nei Investicijų plano rengimo tvarkos apraše nėra įtvirtintas privalomas susirinkime dalyvaujančių asmenų skaičius. Šiuo atveju nesvarbu, kiek dalyvavo butų savininkų 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime, kadangi jame jokie sprendimai nebuvo priimti. 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime, po investicijų plano priemonių paketų pristatymo, gyventojai išreiškė savo norus, pageidavimus, pastabas, komentarus. Namo butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl projekto (renovacijos) išreikšta 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokole. 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime ieškovas nedalyvavo, taigi jo pasyvumas renovacijos projekto pradžioje, kai buvo svarstomi investicijų plano priemonių paketai, rodo ieškovo nesąžiningumą.
17.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad IP 2020-01 ir IP 2020-06 buvo sukeisti ir gyventojai buvo neva apgauti, kad yra nusikalstamos veikos požymių (BK 182 straipsnis). 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimo metu buvo svarstomas ir nagrinėjamas IP 2020-01, o gavus gyventojų pastabas ir pasiūlymas, jis buvo pakoreguotas ir sudarytas UAB „Mepco“ 2019 m. gruodžio 17 d. preliminarus planas (IP 2020-06), kuris perduotas gyventojų svarstymui. Teismas teisingai konstatavo, kad po 2019 m. gruodžio 17 d. preliminaraus plano pakeitimo (IP 2020-06), iš gyventojų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl šio plano. Be to, po atliktų korekcijų, paskaičiuotų įmokų kiekvienam butui dydžiai neviršijo 1,07 Eur/kv. m./mėn. Ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų preliminariame plane pateiktų skaičiavimų neatitikimą Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo reikalavimams. Pakoreguotą IP 2020-06 gyventojai balsuodami matė balsavimo biuletenyje. Ieškovas patvirtino, kad balsavimo raštu biuletenį gavo, jį perskaitė. Taigi, gyventojai tinkamai informuoti, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime dalyvavo 18 namo butų ir kitų patalpų savininkų, balsavo 31 savininkas iš 55, tad didžioji dalis žmonių buvo ne tik informuoti, bet ir buvo aktyvūs, dalyvavo susirinkime, balsavime.
17.4. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, neįrodinėjo plane pateiktų skaičiavimų neatitikties aprašo reikalavimams. Ieškovas neteikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų projekto energetinį ir ekonominį naudingumą, nors tam turėjo galimybę. Iš pateikto naujo įrodymo neaišku, kaip tokiais skaičiavimais yra paneigiamas projekto energetinis ir ekonominis naudingumas. Tai yra subjektyvūs ieškovo skaičiavimai, nepagrįsti teisės aktais.
17.5. Nepagrįsti argumentai dėl Kauno miesto savivaldybės interesų konflikto, dalyvaujant balsavime. Kauno miesto savivaldybė kaip buto savininkė įgyvendino savo nuosavybės teises, o nuosavybės teisė į butą suteikė teisę išreikšti savo nuomonę balsavimo metu.
17.6. Ieškovas siekia ginti kitų gyventojų teises, tačiau iš pačių gyventojų nebuvo gauta pretenzijų, skundų. Gyventojai nesuteikė ieškovui atstovavimo teisės.
17.7. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas žinojo apie vykdomą balsavimą, balsavimo biuletenį gavo 2020 m. sausio 6 d. Biuletenyje nurodyta, jog biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatoriui iki 2020 m. sausio 20 d. Būdamas apdairus ir norėdamas sužinoti apie balsavimo rezultatus, galėjo iš karto po balsavimo pabaigos kreiptis dėl tokios informacijos gavimo, tačiau to nepadarė. Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo, todėl nėra pagrindų jo atnaujinti.
18. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
18.2. Teismas pagrįstai ieškinį atmetė, taikydamas ieškinio senaties terminą. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad įvedus karantiną nebuvo galimybės nuvykti pas atsakovę2, kad buvo sudėtinga bendrauti telefonu. Ieškovas pasirinkto veikti pats, nesikreipti į profesionalų teisininką, nesiėmė veiksmų, kad ieškinį pareikštų laiku. Ieškovas buvo nerūpestingas, neapdairus ir neatidus, o tokio asmens teisės nėra ginamos. Ieškovo nurodomi argumentai nepagrindžia objektyvaus pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes byloje nustatyta, kad ieškovas su organizuojamu balsavimu susijusią informaciją buvo gavęs kitais nuostatuose numatytais būdais. Teiginys, kad prieš tai ginčą sprendė su Lietuvos administracinių ginčų komisija, neturi reikšmės, sprendžiant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis.
18.3. Teismas teisingai sprendė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tariamą apgaulę, sukčiavimą, skaičių nuslėpimą. Ieškovas šių teiginių neįrodė. 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime vyko investicijų plano aptarimas, balsavimas nevyko, sprendimai dėl renovacijos nebuvo priimti. 2019 m. gruodžio 17 d. investiciniame plane nurodytos sumos atitinka balsavimo biuleteniuose nurodytas sumas. Pirmasis 2018 m. investicijų planas buvo projektas, kuris buvo keistas pagal 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime išreikštus pageidavimus. Balsavimas vyko 2020 m. sausio 6–20 d., apie jį iš anksto pranešė, suteikė galimybę susipažinti su 2019 m. gruodžio 17 d. investiciniu planu. Atsakovė2 atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą organizavo vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), nebuvo nustatyta jokių pažeidimų dėl butų ir kitų patalpų savininkų valios, todėl atitinkamai ir sudarė 2020 m. birželio 19 d. sutartį.
18.4. Ieškovas projekto nuostolingumą grindžia savo sudaryta lentele, tačiau vertindamas renovacijos (ne)naudingumą nesikonsultavo su specialistu, o ieškovas neturi atestato atlikti pastatų energetinio naudingumo skaičiavimo. Tuo tarpu investicijų planas parengtas pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo eksperto. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) teikiamos naudos yra daugialypės ir neapsiriboja tik energijos sutaupymais ir sumažėjusiomis išlaidomis, bet siejamos su būsto vertės padidėjimu, geresne socialine aplinka, pastato saugumu ir pan. Į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kiti daugiabučio namo gyventojai neprisidėjo prie ieškovo ieškinio ir jam nepritarė. Ieškovo teiginiai apie nuostolingumą yra nepagrįsti ir netgi priešingi viešajam ir namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Ieškovas kartui su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – lentelę „(duomenys neskelbtini), ekonominė analizė“.
21. Atsakovė1 nesutinka su ieškovo pateikto įrodymo priėmimu. Nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl tik dabar ši lentelė yra teikiama, nepagrindė šio naujo įrodymo pateikimo būtinybės, nepagrindė, jog šis naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovės1 nuomone, ieškovo pateiktas naujas įrodymas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir jis užvilkins bylos nagrinėjimą.
22. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sąlygų, nurodytų CPK 314 straipsnyje, kurioms esant galimas ieškovo pateikto naujo įrodymo priėmimas, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas (lentelė „(duomenys neskelbtini), ekonominė analizė“) atsisakytinas priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 1 punkte, ieškovas pareiškė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių; 2) pripažinti niekiniu 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą (toliau – ir protokolas, ginčijamas protokolas); 3) pripažinti niekine 2020 m. birželio 19 d. valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį.
24. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo ieškinį tenkinti. Ieškovo nuomone, išdėstyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad: 1) teismas netinkamai ir šališkai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes; 2) teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovės pateikė atsiliepimus į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovių nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir aktualią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
25. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tinkamo (netinkamo) įrodymų tyrimo ir įvertinimo
26. Ieškovas, kaip minėta nutarties 24 punkte, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Kaip teigia ieškovas, 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkime, kuriame buvo aptariamas namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimas, dalyvavo tik 18 iš 55 butų savininkų. Minėto susirinkimo metu nebuvo gyventojams pateiktas susipažinti IP 2020-06, nes jis tuo metu dar nebuvo parengtas. Ieškovas tvirtina, kad ginčijamas protokolas turi būti panaikintas, nes balsavimo, įvykusio laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d., metu buvo pateikti balsavimo biuleteniai, kuriuose buvo sukeistos sumos, neatskleista butų savininkams faktinė informacija apie jų mėnesinės įmokos dydį ir kt. Tai, jo nuomone, leidžia pagrindą daryti išvadą, jog buvo pasinaudota apgaule, sukčiauta, t. y. atliktos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymi, kad visi apelianto argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, susiję su sąmoningu gyventojų klaidinimu, informacijos nuslėpimu, apgaule, sukčiavimu ir kt., ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
27. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išdėstytomis, jam nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės2 iniciatyva buvo sušauktas ir įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 9 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), viešojo aptarimo protokolo Nr. VA-77 nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas namo atnaujinimo preliminaraus investicijų plano pristatymas, kurio metu buvo apsvarstyti du namo renovacijos energinį efektyvumą didinančių priemonių paketai – A ir B. Gyvenamojo namo gyventojai minėto susirinkimo metu teikė pastabas, komentarus, pasiūlymus investicijų plano rengėjui. Minėtame susirinkime dalyvavo 18 daugiabučio namo butų savininkų. Ieškovas minėtame susirinkime nedalyvavo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyto 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimo metu vyko investicijų plano aptarimas ir tokio aptarimo rezultatai įforminti 2019 m. gruodžio 9 d. viešojo aptarimo protokole. Minėtame susirinkime nevyko joks balsavimas, nebuvo priimti jokie ginčytini sprendimai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios gyventojų, kurie dalyvavo 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimo metu, skaičiumi, yra visiškai nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.
30. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad projektas A, kuris gyventojams susipažinti buvo pateiktas 2019 m. gruodžio mėn. 4 d. susirinkimo metu (ieškovas jį įvardija kaip IP 2020-01), vėliau buvo koreguojamas, atsižvelgiant į pačių gyventojų susirinkimo metu išsakytus pageidavimus, pasirinktas papildomas energetinį efektyvumą didinančias priemones, aktualias darbų bei medžiagų kainas. Naujasis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (projektas A) buvo parengtas 2019 m. gruodžio 17 d. (ieškovas jį įvardija kaip IP 2020-06). Jis buvo suderintas su Agentūra. Būtent šiame projekte nurodytos sumos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės atitinka gyventojams pateiktuose balsavimo raštu, vykusio laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d., biuleteniuose nurodytas pinigines sumas.
31. Taigi, 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimo metu buvo svarstomas ir nagrinėjamas investicijų planas, kurį ieškovas įvardija kaip IP 2020-01. Minėtas planas, gavus gyventojų pastabas ir pasiūlymus, buvo pakoreguotas ir sudarytas 2019 m. gruodžio 17 d. investicijų planas, kurį ieškovas įvardija kaip IP 2020-06. Minėtas planas ir buvo perduotas gyventojų svarstymui balsavimo raštu metu. Gyventojams balsavimo biuleteniai buvo įteikti tinkamai. Dėl to ginčo tarp šalių bylos nagrinėjimo metu nekilo. Nustatyta, kad už 2019 m. gruodžio 17 d. investicijų planą balsavo 31 iš 55 gyventojų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, kad butų savininkai buvo suklaidinti ir (ar) apgauti, nes, balsuodami raštu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d., negalėjo matyti parengto investicijų plano IP 2020-06.
32. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2019 m. gruodžio 17 d. investicijų planas (IP 2020-06) buvo parengtas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, be kita ko, reglamentuojančiu ir didžiausių mėnesinės įmokos dydžių apskaičiavimą. Tuo tarpu ieškovas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad plane pateikti skaičiavimai neatitinka Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo reikalavimų, o apsiribojo tik savo deklaratyviais teiginiais. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliaciniame procese.
33. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė1, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atliko daugiabučio namo atnaujinimo investicijų plano įvertinimą. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, trečiaisiais asmenimis dalyvaujantys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai byloje jokių savarankiškų reikalavimų, susijusių su ginčo dalyku, nepareiškė, o tie, kurie pateikė atsiliepimus, – prašė ieškinį atmesti. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės būtų gavę iš kitų namo gyventojų kokių nors pretenzijų ir (ar) skundų tiek dėl paties investicijų plano, tiek dėl ginčijamo protokolo, byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėti duomenys patvirtina, jog kiti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai yra suinteresuoti sutarties išsaugojimu ir projekto vykdymu. Ieškovo tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ginčijamas protokolas į administratoriaus interneto svetainę buvo įkeltas tik 2020 m. birželio mėn., nepaneigia daugumos gyventojų valios išreiškimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų projekto energetinį ir ekonominį naudingumą, o apsiribojo savo deklaratyviais teiginiais. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad investicijų planas (IP 2020-06) yra akivaizdžiai ekonomiškai nuostolingas patiems namo gyventojams.
34. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo protokolo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamajame name esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pritaria pirmosios instancijos teismo padaryta išvadai, kad aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, balsuodama raštu pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui A, reiškia, kad tokiu būdu savivaldybė, su kitais butų ir patalpų savininkais nuosavybės teisiniuose santykiuose dalyvaudama lygiais pagrindais, įgyvendino savo turtines teises bei pareigas, susijusias su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Minėta aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovo teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde, kad atsakovė2 reikiamą balsų daugumą užsitikrino tik Kauno miesto savivaldybės dėka, laikyti pagrįstais.
36. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų ir argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2020 m. birželio 19 d. valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutarties pripažinimo niekine, neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, dėl anksčiau nurodytos ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 26–36 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nėra.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
38. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis, reikšdamas reikalavimą dėl 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo pripažinimo niekiniu, yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovas su ginčijamu protokolu turėjo galimybę susipažinti tik 2020 m. birželio 19 d., ieškinį pateikė 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.
39. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė2 ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštam reikalavimui pripažinti ginčijamą protokolą niekiniu. CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
41. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip minėta nutarties 38 punkte, jau nurodo, kad jis nebuvo praleidęs ieškinio senaties termino. Pažymi, kad atsakovė2 2020 m. sausio 24 d. balsavimo raštu protokolo neišviešino, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 19 d., kai buvo paviešintas ginčijamas protokolas. Ieškovas ieškinį pareiškė 2020 m. lapkričio 9 d., todėl, jo nuomone, pagrindo teigti, kad jis praleido ieškinio senatį, nėra.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
43. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė2 atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad apie įvykusį balsavimą ir jo rezultatus namo gyventojams buvo pranešta iškabinant skelbimą gyvenamojo namo skelbimų vietoje. Atsakovė2 kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ir pranešimą, adresuotą butų savininkams, kuris, kaip teigia ir buvo pakabintas gyvenamojo namo skelbimų vietoje. Pranešime butų savininkams yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d. buvo vykdomas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu buvo gautas 56,36 proc. butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas. Taigi, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai, tame tarpe ir ieškovas, tokiu būdu buvo informuoti apie laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d. įvykusio balsavimo raštu rezultatus. Iš byloje esančių duomenų nėra įmanoma nustatyta, kada minėtas skelbimas buvo pakabintas gyvenamojo namo skelbimų vietoje. Tikėtina, kad tai buvo padaryta suskaičiavus balsavimo rezultatus ir priėmus ieškovo ginčijamą protokolą, t. y. iš karto po 2020 m. sausio 24 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas šios aplinkybės, kuri buvo nurodyta atsakovės2 atsilepime į ieškinį (jog atsakovė2 apie įvykusio balsavimo raštu rezultatus buvo paskelbusi gyvenamojo namo skelbimų vietoje), neginčijo ir tik apeliaciniame skunde, kaip minėta anksčiau, nurodė, kad atsakovė2 neišviešino ginčijamo protokolo, kaip tai numato galiojantys teisės aktai.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui apie administratoriaus organizuojamą gyventojų 2019 m. gruodžio 4 d. susirinkimą, kuriame vyko investicijų plano pristatymas, bei balsavimą raštu, kuris vyko nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d., dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų, buvo žinoma. Apie tai, kad balsavimas raštu vyks laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 20 d. buvo nurodyta balsavimo raštu biuletenyje, kuris, be kita ko, buvo įteiktas ir ieškovui. Taigi, ieškovas žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad po įvykusio balsavimo raštu bus priimtas galutinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, būdamas apdairus ir norėdamas sužinoti apie balsavimo rezultatus (tame tarpe ir gauti ginčijamą protokolą), tuo atveju, jeigu ir nematė pranešimo, pakabinto gyvenamojo namo skelbimų vietoje, galėjo iš karto (pasibaigus balsavimui) kreiptis dėl tokios informacijos gavimo, tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, pasibaigus balsavimui raštu, negalėjo pasidomėti jo rezultatais ir (ar) jų gauti iš atsakovės2. Todėl jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas, kaip nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 19 d. (praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykusio balsavimo raštu), nėra.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinį pateikė 2020 m. lapkričio 9 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat į nutarties 44–45 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ginčyti 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų balsavimo raštu protokolą.
47. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, egzistavimą. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame procese, priešingai, kaip minėta, ieškovas apeliaciniame skunde apskritai neigė, jog yra praleidęs ieškinio senaties terminą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
50. Kaip minėta nutarties 47 punkte, CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
51. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio dalimi, pagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2020 m. sausio 24 d. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų balsavimo raštu protokolo Nr. BR-107 pripažinimo niekiniu atmetė, be kita ko, ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl teismo šališkumo
52. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas aplinkybes vertino šališkai.
53. CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra toks atvejis, kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas.
54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nušalinimo bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teisėjai nereiškė, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta teismo posėdžių metu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, nepateikia įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, nurodo tik savo paties nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.
55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaneigus preziumuojamo nešališkumo principo nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, vertindama bylai reikšmingas aplinkybes, buvo šališka.
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
57. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, taip pat tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
58. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
60. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms ir tretiesiems asmenims priteisimo iš ieškovo. Atsakovė1 pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė2 pateikė įrodymus, patvirtinančius 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, iš ieškovo B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, juridinio asmens kodas 288779560, iš ieškovo B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa
Urbanavičiūtė