Baudžiamoji byla Nr. 1-833-907/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00099-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;
1.1.8.6.2.; 1.2.20.13.; 2.10.1.; 2.10.1.4
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 27 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje registruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį,
n u s t a t ė:
R. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent neįvykdė 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (625 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y., iki 2011-04-27.
R. M. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad teismo jam paskirtos poveikio priemonės, tai yra 650 litų įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nesumokėjo, nes yra ilgą laiką bedarbis, augina du nepilnamečius vaikus, žmona uždirba 1 200 litų, kurių neužtenka net būtinoms reikmėms. Manė, kad iki nustatytos datos gaus darbą ir sumokės jam paskirtus įpareigojimus, tačiau taip neįvyko. Nevengia atsakomybės ir nori sumokėti piniginę sumą, kuri buvo jam teismo paskirta, tačiau tikrai neturi lėšų, kai bus galimybė tikrai tai padarys. Dėl to labai gailisi. Nuo 2011-11-02 yra registruotas darbo biržoje ir yra bedarbis, nedarbo išmokos negauna, augina du nepilnamečius vaikus, žmona uždirba 1 200 litų, kurių neužtenka net būtinoms reikmėms. Nutartis jam buvo paskelbta ir jis apie tai, kokia poveikio priemonė jam buvo paskirta žinojo. 2010-10-20, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju tiekėju. Šioje įmonėje dirbo puse etato, todėl jo atlyginimas buvo apie 400 litų per mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena kiek. Nors 625 litus turėjo sumokėti iki 2011-04-27 dienos, jų nesumokėjo, nes pinigų neužteko. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2011-11-02. Kol dirbo minėtoje įmonėje, papildomo darbo neieškojo. Taip pat paaiškino, kad dėl galimybės jam paskirtą sumą mokėti dalimis jis žinojo, tačiau dėl šios galimybės nesikreipė, tikėjosi gauti geriau apmokamą darbą ir sumą sumokėti visą. Apie galimybę piniginę baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti nemokamais darbais nežinojo, todėl nesikreipė dėl to. Nevengia atsakomybės ir nori sumokėti piniginę sumą, kuri buvo jam teismo paskirta, tačiau tikrai neturi lėšų, kai bus galimybė tikrai tai padarys. Sutinka, kad procesas jo atžvilgiu būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir paskirta jam bauda, kurią mokės dalimis ar jei nebus galimybės prašys, kad būtų pakeista į nemokamus darbus. Dėl to labai gailisi ir ketina kreiptis su prašymu, kad būtų leista jam mokėti dalimis (13, 19-20 b. 1.).
Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš 2012-05-22 Lietuvos teisingumo ministerijos rašto Nr. (4.1.) 7R-3828 „Dėl informacijos pateikimo apie baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo“ matyti, kad R. M., gim. 1960-10-31, nesumokėjo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 5 MGL (625 Lt) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (4 b. 1.).
Iš 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas 2010-09-29 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, matyti, kad R. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustatant vienerių metų laidavimo laikotarpį, ir byla nutraukta bei šia nutartimi paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (625 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (21-23, 24-26 b. 1.).
Iš „SODRA“ duomenų bazės pateikto išrašo matyt, kad R. M. nuo 2010-09-27 iki 2011-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini) (46 b. 1.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Byloje nustatyta, kad 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-123-10 R. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, buvo atleistas nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, R. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (625 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apie priimtą teismo nutartį R. M. žinojo nuo jos paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. spalio 20 d., nes jis dalyvavo teismo posėdyje. Šios aplinkybės patvirtintos kaltinamojo prisipažinimu, 2010 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi. R. M. nuo 2010-09-27 iki 2011-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išrašas iš „SODRA” duomenų bazės. Nors R. M. teigė, kad neturėjo galimybių sumokėti paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes dirbdamas tik puse etato gavo nedidelį atlyginimą, jo sutuoktinė gavo taipogi nedidelį atlyginimą, jam reikėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau naujo ar papildomo darbo jis neieškojo, žinodamas apie galimybę susimokėti įmoką dalimis dėl to nesikreipė, todėl kaltinamojo teiginys, kad jis neturėjo galimybės susimokėti įmokos, vertintinas kritiškai, laikytinas kaltinamojo gynybine pozicija ir atmestinas. Minėtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos kaltinamojo R. M. veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka visus būtinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji R. M. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo neveikimo pobūdį, pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalis 2 punktas), nes kaltinamasis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamą įpareigojimą, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, būdamas darbingas, dirbdamas ir gaudamas atlyginimą už atliekamą darbą, t.y., nesant aplinkybių trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nesumokėjo jam paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y., darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką kaltinamasis suprato pavojingą savo neveikimo pobūdį, suvokė, kad vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo R. M. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – bauda ir areštas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (52 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymą siūlo skirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis su prokurorės siūlomos baudos dydžiu sutinka, prašo skirti kiek galima mažesnio dydžio baudą, nes šiuo metu jis yra bedarbis, išlaiko du nepilnamečius vaikus ir jo materialinė padėtis yra bloga (52 b. l.).
Skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas (38-41 b. l.), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. R. M. baustas vieną kartą administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudą sumokėjo (43-45 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas 929 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesigydė (31 b. l.), nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi (33, 36 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (35, 37 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme už baudžiamąjį nusižengimą numatytos baudos bausmės vidurkis. Teismas pažymi, kad R. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį numatyta bausmė yra nuo 1 iki 50 MGL bauda, prokurorė prašo skirti tik 5 MGL dydžio baudą, todėl teismas mano, kad už tokio nusikaltimo padarymą prokurorės prašomos bausmės dydis yra palyginti švelnus, žymiai mažesnis už vidurkį, labai artimas minimumui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, gauna nedarbingumo pašalpas, išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, baudos dydis dar šiek tiek mažintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti 3 MGL (trijų šimtų devyniasdešimt litų) dydžio baudą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Teisėja Asta Čebatoriūtė