Civilinė byla Nr. e2-502-907/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06407-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

ieškovo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

atsakovės atstovei advokatei Giedrei Burdulytei,

trečiojo asmens atstovams V. Š., N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei AB „Klovainių skalda“, trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gelranga“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Klovainių skalda“, kurį vėliau patikslino, ir prašė jam priteisti iš atsakovės 1345,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4, 74-75).

2.       Ieškovas K. S. ieškinyje nurodo, kad jam 2021-08-17 važiuojant su transporto priemone BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per pervažą, esančią (duomenys neskelbtini) 33,21 km., buvo apgadinti automobilio kairės pusės ratai, t. y. nepataisomai sugadintos padangos ir ratlankiai dėl geležinkelio pervažoje klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies atitrūkimo ir jos išsikišimo. Atvykus policijos pareigūnams buvo užfiksuota ieškovui priklausančios transporto priemonės būklė bei automobiliui padaryti sugadinimai. Ieškovas apie įvykį informavo atsakovę, kuri teigė, kad tą pačią dieną pervažos konstrukcija buvo sutvarkyta. Šiaulių AVPK Pakruojo PK nustatė, kad ieškovo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, nes ieškovas negalėjo įvertinti kliūties – iškilusios klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies, nes ji nebuvo pažymėta ir aptverta. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė pretenziją tenkinti. Ieškovo patirtos išlaidos sudaro – padangos T. P. RS01 245/35 R21 – 2 vnt., 314,05 Eur, kadangi analogų nusidėvėjimo lygis yra 95 procentai, prašoma priteisti iš šios sumos – 298,30 Eur; padangos Continental 285/30 R21 – 2 vnt., 520,66 Eur, analogo nusidėvėjimo lygis 50 procentų, prašoma priteisti – 260,33 Eur. Sugadintos transporto priemonės transportavimo kaštai - 98,00 Eur, ratlankių tvarkymas – 641,30 Eur, padangų montavimo darbai – 48,00 Eur, viso 1345,93 Eur (b. l. 1-4, 74-75).

3.       Atsakovė AB „Klovainių skalda“ atsiliepime nesutinka su ieškiniu. Nurodė, jog AB „Klovainių skalda“ 2021-09-22 gavo atsakovo K. S. pretenziją dėl žalos, tariamai patirtos dėl netinkamos būklės pervažos. Tiriant įvykį bei siekiant įsitikinti pretenzijos pagrįstumu bei pervažos būkle buvo sudaryta vidinė komisija, kurios nariai surašė 2021-09-30 aktą. Komisija apklausė atsakovės darbuotojus ir akte konstatavo, jog išskyrus K. S. pretenziją, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nuo 2021-08-01 iki akto rengimo dienos nebuvo gauta nė vieno žodinio ar rašytinio pranešimo apie įvykius, kurie būtų susiję su pervažos būkle, kokybe ir pan. Komisija akte konstatavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. S. automobilis buvo faktiškai apgadintas ar kad apgadinimai kilo dėl ieškovės administruojamos pervažos būklės. Pažymėjo, kad pervaža yra įrengta kelyje judriame kelio ruože (duomenys neskelbtini), todėl per šią pervažą kasdien pravažiuoja didelis srautas transporto priemonių. Tuo atveju, jei pervaža iš tiesų būtų buvusi techniškai netvarkinga ir netinkama eksploatuoti, neabejotina, kad kiti asmenys taip pat būtų patyrę žalos ir pareiškę skundus atsakovei. Mano, kad ieškovas tariamai patyrė žalą būtent pervažoje yra pagrįsta tik paties ieškovo teiginiu. Ieškovo į bylą pateiktame 2021-08-26 nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodoma, jog K. S. laukia policijos už pervažos link (duomenys neskelbtini) kaimo prie miško. Todėl yra aišku, kad atvykus pareigūnams K. S. jau buvo nuvažiavęs iš tariamos įvykio vietos, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, jog K. S. automobilis buvo apgadintas pervažoje, o ne kurioje nors kitoje vietoje. Pažymėjo, kad leistinas greitis kelio ruože, kuriame įrengta pervaža yra ribojamas iki 50 km/val., todėl neatmestina tikimybė, jog ieškovas žalą patyrė būtent dėl to, jog ženkliai viršijo leistiną greitį. Teigia, kad ieškovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galima konstatuoti pirmosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Pažymėjo, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusįjį asmenį į ankstesnę padėtį. Tačiau šiuo atveju ieškovas ne tik nepateikė tariamai patirtos žalos įrodymų, tačiau dar ir siekia pasigerinti savo padėtį, prašydamas ženkliai didesnės kompensacijos, nei faktiškai teigia patyręs žalos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK nutarime pažymėtina, jog ratlankis įrėžtas. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad minimas įrėžimas ar bet kokie kiti automobilio pažeidimai atsirado būtent dėl kontakto su netinkamai prižiūrėtos pervažos elementais. Be to, ieškovas akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas 2 naujų ratlankių dėl to, jog esamas ratlankis turi nežinomu metu ir dėl nežinomų priežasčių atsiradusį įrėžimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra konstatuota jokių pervažos trūkumų ar atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl klausimas dėl kaltės kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neaktualus ir neįrodinėtinas. Prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 25-28).

4.       Ieškovas K. S. dublike nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodyta pozicija. Mano, kad atsakovės komisija buvo sudaryta iš suinteresuotų asmenų ir jokio objektyvaus tyrimo vykdoma nebuvo. Ieškovas tik atsiliepimu buvo informuotas apie tariamai atliktą tyrimą, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų apžiūrėta ieškovo transporto priemonė, kad būtų įsitikinta, kad ieškovo nurodyti faktai išties egzistuoja arba jų nėra. Tyrimą dėl pervažos būklės užfiksavo nepriklausomi subjektai – policijos pareigūnai, kurie atsakovę informavo apie pervažos blogą būklę, tuo pačiu užfiksuojant ir ieškovo lokaciją bei jo transporto priemonei nustatytus defektus. Be to, pervažos defektai buvo konstatuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, jų perduotos informacijos pagrindu, atsakovė, gavusi šią informaciją, atliko remonto darbus, todėl kelti abejonių dėl savaiminio defektų atsiradimo šalia pervažos nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad egzistuoja pagrindai didesnei ieškinio sumai ir būtent elgiantis sąžiningai ieškovas prašo tiesioginių nuostolių atlyginimo, nors šiai dienai realiai keičiant padangas turi būti pakeistas visas komplektas. Teigia, kad uždėjus tų pačių parametrų naują padangą ir palikus seną, nebeužtikrinamas eismo saugumas ir toks transporto priemonės tolesnis eksploatavimas nėra galimas, todėl visais atvejais privalu keisti ir kitoje pusėje esančią padangą. Kadangi iš dviejų sužalotų padangų viena yra santykinai nauja, jos nusidėvėjimas nedidelis ir naujumas artimas 100 procentų, todėl ir keitimas nurodytas vienos padangos, tuo tarpu kita padanga turinti 50 procentų nusidėvėjimą negali būti keičiama viena, turi būti keičiamos abi ir nors to neprivaloma daryti, tačiau įvertinus, kad keičiamos padangos nėra naujos, jis pateiktų analogų kainą atitinkamai sumažino. Atsakovas taip pat kelia klausimą, jog ratlankių pažeidimai nėra susiję su netinkamai prižiūrėta pervaža, tačiau ignoruoja faktą, jog pažeidus nebetvarkomas padangas buvo kontaktas ir su ratlankiais. Todėl nurodytos aplinkybės patvirtina egzistuojant atsakovo atsakomybės sąlygas (b. l. 33-35).

5.       Atsakovė AB „Klovainių skalba“ triplike nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentu, kuris tariamai blogą pervažos būklę įrodinėja tuo, jog tokią pervažos būklę užfiksavo 2021-08-17 K. S. iškvietimu atvykę policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog policijos pareigūnai nėra kompetentingi subjektai, turintys reikiamų specialiųjų žinių tam, kad galėtų vertinti geležinkelio pervažos techninių elementų būklę ar kokybę. Policijos pareigūnai įvertino tik tai, ar yra nustatyta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, kuri leistų konstatuoti esant administracinio nusižengimo sudėtį ieškovo nurodytoje situacijoje. Būtinųjų požymių nesant, buvo priimtas 2021-08-26 nutarimas administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Pabrėžė, jog atsakovė nebuvo ir nėra patraukta atsakomybėn dėl jokio kito galimo administracinės teisės pažeidimo. Atsakovės administruojama geležinkelio pervaža yra prižiūrima laikantis visų taikytinų teisės aktų reikalavimų. Kelio ruože, kuriame ieškovas patyrė žalą, važiavimo greitis yra ribojamas iki 50 km/val., taip pat yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai, skirti tam, kad eismo dalyviai būtų tinkamai įspėti ir įvertintų artėjimą prie nereguliuojamos geležinkelio pervažos bei pasirinktų saugų važiavimo greitį. Pažymėjo, jog tokie padangos/ratlankio pažeidimai, kokius teigia patyręs ieškovas, yra visiškai tipiški atvejams, kuomet per geležinkelio pervažą važiuojama viršijant leistiną greitį. Todėl net ir esant absoliučiai tvarkingoms geležinkelio pervažos konstrukcijoms, transporto priemonės elementai gali būti pažeisti dėl smūgio į geležinkelio bėgius, kai per pervažą yra važiuojama viršijus leistiną greitį. Tokiu atveju, jokios pretenzijos geležinkelio pervažos valdytojui negali būti reiškiamos. Ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti žalą susidedančią iš: dviejų naujų ratlankių kainos, trijų padangų kainos, montavimo darbų kainos, transporto priemonės išgabenimo iš įvykio vietos kaštų. Tačiau byloje nėra absoliučiai jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo reikalaujamą padengti pirmiau nurodytą padangų ir/ar ratlankių kainą. Pažymėjo, jog kartu su dubliku ieškovas pateikė visų ratlankių taisymo sąmatą, kuri yra beveik keturis kartus mažesnė nei ieškiniu reikalaujama priteisti naujų ratlankių kaina. Mano, kad ieškovas pats akivaizdžiai pripažįsta, jog net ir vienas pažeistas ratlankis gali būti suremontuotas pagal pateiktą sąmatą jo nekeičiant nauju. Atsakovei pateiktas reikalavimas dėl dviejų naujų ratlankių kainos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateikta 2021-08-17 sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 98 Eur transporto priemonės transportavimo kaina gauta 170 km padauginus iš 0,7 km tarifo. Pažymėtina, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini)sudaro 68 km., o ne sąskaitoje nurodytus 140 km. Byloje nėra jokio mokėjimo nurodymo ar grynųjų pinigų priėmimo kvito, kuris pagrįstų ieškovo turėtas išlaidas už transporto priemonės transportavimą (b. l. 47-50).

6.       Trečiasis asmuo UAB „Gelranga“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2020-04-01 atsakovė yra sudariusi rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti atsakovei priklausančioje teritorijoje privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir iešmų techninės apžiūros ir priežiūros paslaugas ir remiantis techninės apžiūros rezultatais, atlikti geležinkelio kelių ir iešmų remonto darbus. 2021 m. liepos mėnesį buvo atlikta kas mėnesinė apžiūra ir atlikti priežiūros darbai. Apžiūros metu defektų, kuriems buvo reikalinga atlikti remonto darbus, nenustatyta. Atsakovo atstovas 2021 m. rugpjūčio mėnesį informavo trečiąjį asmenį apie 2021-08-17 įvykį. Tą pačią dieną trečiasis asmuo nuvyko apžiūrėti minėtą pervažą. Buvo pastebėta, kad viena klojinio metalinė plokštė pasėdusi kitos atžvilgiu, o kita šiek tiek pakilusi, tačiau neatitrūkusi. Plokštės tarpusavyje nėra suvirinamos, o paklojamos ir tarpusavyje surišamos. Trečiojo asmens atstovai su kūju išlygino pakilusią plokštę. Apie atliktus darbus buvo pateikta atsakovui PVM sąskaita-faktūra, tokio pačio dydžio kaip ir už 2021 m. liepos mėn., be remonto darbų. Todėl įvertinus ieškinio reikalavimus, trečiasis asmuo, turintis reikalingas žinias ir kompetenciją, pažymėjo, kad pervažos techniniai parametrai, nepriklausomai nuo to, kad metalinės plokštės viena kitos atžvilgiu buvo ne vienoje plokštumoje, tačiau buvo leistinų normų ribose, o pervaža tinkama eksploatuoti. Be to, atsakovė nebuvo gavusi dėl to nei vieno skundo, o ieškovas nepasirinko tinkamo ir saugaus greičio važiuojant per geležinkelio pervažą, dėl ko galėjo kilti ieškinyje nurodyti padariniai. Pažymėjo, kad pervaža yra reguliariai prižiūrima. Trečiasis asmuo nei iki įvykio, nei po jo iš atsakovo nėra gavęs nei raštu, nei žodžiu pretenzijų dėl netinkamai vykdomos sutarties ir atliekamos priežiūros. Todėl mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (b. l. 124-125).

7.       Ieškovas K. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2022-04-13 teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus (b. l. 1-4, 74-75, 33-35). Paaiškino, kad 2021-08-17 važiuojant per pervažą, esančią (duomenys neskelbtini) su transporto priemone BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį, automobilis tapo nestabilus, papildomai prilėtinęs greitį sustojo už pervažos saugesnėje vietoje, išlipęs iš automobilio pamatė, kad apgadintas automobilio kairės pusės ratas. Iškvietė policijos pareigūnus, belaukiant pareigūnų, pamatė, kad apgadintas ir galinis automobilio kairės pusės ratas. Atvykę policijos pareigūnai matė geležinkelio pervažą ir ją užfiksavo. Buvo matyti priekinio kairės pusės ratlankio įlenkimas, o galinis ratlankis buvo įbrėžtas iš vidinės pusės, kurie buvo užfiksuoti fotonuotraukose. Papildomai servise demontavus padangas, pasimatė, kad kairės pusės ratlankis deformuotas. Nurodė, kad padarytą žalos dydį mažina, ir ją sudaro: 641,30 Eur - ratlankių remontas, 40,00 Eur – padangų montavimas, 1100,00 Eur – 4 vnt. padangos, 98,00 Eur - transportavimo išlaidos, automobilį vežė nuo pervažos į (duomenys neskelbtini), atsiskaitė grynais pinigais. Priekinės padangos buvo naujos, o galinių padangų nusidėvėjimas buvo 50 procentų, nusidėvėjimą matavo savarankiškai - pats nustatė pagal protektorių. Naujos buvo Tracmax padangos, įsigijimo kvito neturi. Jei būtų matęs pervažos kliūtį, jis būtų apvažiavęs. Tačiau važiuodamas pakilusios metalinės pervažos konstrukcijos nematė. Kiti defektai pasirodė demontavus padangas. Ratlankiai buvo deformuoti ir juos reikėjo tvarkyti, yra jau sumokėjęs 641,30 Eur už ratlankių remontą. Siūlė atsakovei dalyvauti remontuojant ratlankius, padangas. Pasiūlymas buvo pateiktas tiekėjų 482,64 už abi padangas, tai 50 procentų nusidėvėjimas būtų atitinkamai sumažinta suma per pusę. Negali būti padangos ant skirtingų ašių skirtingais nusidėvėjimais. Galinės padangos buvo platesnės su platesniais ratlankiais. Galinė padanga buvo Continental gamintojo. Pirminiame ieškinyje kaina buvo nurodyta naujų ratlankių, bet kadangi ratlankiai buvo suremontuoti, tai jų kaina pakito, todėl ieškinio suma proporcingai sumažintina. Prašo priteisti 641,30 Eur už ratlankių remontą. Padangų montavimo darbai 40 Eur. Buvo akivaizdžiai pakilusi metalinė konstrukcija ir asfalte buvo duobė. Automobilio transportavimo kaina tokia, nes jie skaičiavo atvažiavimą ir parvažiavimą, dėl to kilometrai dvigubinasi. Automobilio priekinės padangos buvo universalios, o galinės – vasarinės. Buvo paskaičiuotos vadybininko žieminės paskirties padangos, kadangi neturėjo tų pačių kaip jo, todėl paskaičiavo arčiausiai jo padangoms. Padangas nuėmė nuo automobilio ir nuvežė jas apžiūrėti, jas apžiūrėjus buvo surašytas defekto aktas. Praeityje yra baustas administracine tvarka dėl greičio viršijimo. Sankryža buvo gerai matoma, kelias tiesus, prieš pervažą buvo pristabdoma.

8.       Ieškovo K. S. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus (b. l. 1-4, 74-75, 33-35).

9.       Atsakovės AB „Klovainių skalda“ atstovė advokatė Giedrė Burdulytė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį, triplike išdėstytus argumentus (b. l. 25-28, 47-50). 2022-04-13 teismo posėdyje paaiškino, kad AB „Klovainių skalda“ pateikė 2021-09-30 komisijos aktą, šis aktas buvo surašytas iš karto po įvykio, kai buvo gautas pranešimas. Tačiau buvo konstatuota, kad nuo 2021-08-01 iki akto surašymo, nebuvo gauta nei vieno rašytinio, ar žodinio pranešimo apie įvykius, susijusius su pervažos būkle ar jos kokybe. Be to, nutarimu buvo konstatuota, kad administracinio nusižengimo nėra, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, nes nėra eismo įvykio sudėties. Mano, kad ieškovas, važiuodamas per pervažą, nepasirinko saugaus greičio. Tai, kad ieškovas yra linkęs nepaisyti kelių eismo taisyklių, parodo jo turimos galiojančios administracinės nuobaudos už greičio viršijimą. Teismų praktikoje tai traktuojama kaip lengvabūdiškumas. Atsakovė yra geležinkelio pervažos valdytoja, yra pasamdžiusi įmonę priežiūrai. Buvo pateikta sąskaita, kad priežiūra 2021 m. liepos mėn. atlikta, trūkumų nebuvo rasta. Žalą kiekvieną kartą ieškovas įvardija skirtingą, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu. Atsakovui nėra žinoma, kokio dydžio žala yra atsiradusi. Ieškovas nėra pagrindęs įvairių elementų, nėra pridėta transportavimo išlaidų apmokėjimo. Ieškovas nėra ekspertas ir jis negali vertinti padangų nusidėvėjimo dydžio. Nusidėvėjimas neaiškus, jis nustatytas pagal ieškovą, ieškovas nėra ekspertas, negali vertinti padangų nusidėvėjimo dydžio. Negali būti naujos priekinės padangos, nes jos jau buvo uždėtos ir jomis važiavo, todėl jos kažkiek yra nusidėvėjusios. Vien faktas, kad ieškovo transporto priemonė buvo sugadinta, nereiškia, kad ji buvo sugadinta dėl atsakovės kaltės. Atsakovės kaltė būtų pasireiškusi tuo, jei atsakovė būtų nevykdžiusi jai priklausančių konstrukcijų priežiūros, kurią ji vykdė. Todėl negali atsirasti priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų. Gali būti, kad egzistuoja žala, bet atsakovė neturi prievolės jos atlyginti, nes nėra priežastinio ryšio su atsakovės veikla. Kokio pobūdžio pervažoje buvo šalinami trūkumai, nurodyti negalėjo, nes niekur nebuvo užfiksuota. Jei ieškovui žala būtų padaryta, tai ji turėtų būti tokia, kuri atkurtų asmeniui jo padėtį iki jo pažeidimo, turėtų būti įvertintas nusidėvėjimo laipsnis, kuris šiai dienai yra neaiškus ir kiti patirti kaštai. Turėtų būti įvertinta paties ieškovo kaltė, tokiu atveju žala turėtų būti mažinama. Esant žemo profilio plačioms padangoms važiuojant per nelygų paviršių – viršijant greitį, tokio pobūdžio sužalojimai galimi. Atsakovė teigia, kad pervaža buvo tvarkinga, neturėjo jokių trūkumų, viršijo greitį ir pagadino. Pervažoje daugiau įvykių nebuvo, nes buvo tinkama pervažos priežiūra. Tokie ieškovo automobilio sužalojimai negalėjo atsirasti, jei ieškovas būtų vykęs leistinu greičiu. Specialistai sakė, kad pervaža buvo tvarkinga. Nurodė, jog nuotraukos, padarytos pareigūnų, nėra suklastotos. Sutinka, kad jeigu apgadinama viena padanga, turi būti keičiamos abi, nes kitaip eisme automobilis negali dalyvauti.

10.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gelranga“ atstovė N. D. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus (b. l. 124-125). Paaiškino, kad su atsakove 2020-04-01 buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti atsakovės priklausančioje teritorijoje privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir iešmų techninės apžiūros ir priežiūros paslaugas ir remiantis techninės apžiūros rezultatais, atlikti geležinkelio kelių ir iešmų remonto darbus, vieną kartą per mėnesį. Tai yra esminis momentas, kai pervaža kiekvieną mėnesį yra tikrinama, nustatomi defektai ir atliekami remonto darbai. Sutartis yra paremta dviem komerciniais pasiūlymais. Vienas komercinis pasiūlymas atliekamiems darbams, t. y. kas patenka į priežiūrą, mažareikšmiai darbai ir atlikus priežiūrą yra pateikiama sąskaita fiksuotam įkainiui. Tuo atveju, kai yra atliekama apžiūra ir nustatoma, kad yra reikalinga atliki remonto darbus, yra atskiras komercinis pasiūlymas su atskirais įkainiais. 2021 m. rugpjūčio mėn. apžiūrint pervažą dėl įvykusio įvykio nebuvo atliekami remonto darbai, t. y. nebuvo nustatyta, kad pervaža netinkama naudoti. Pažymėjo, kad iki įvykio trečiasis asmuo nebuvo gavęs pastabų, pretenzijų dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų.

11.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gelranga“ atstovas V. Š. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus (b. l. 124-125). Paaiškino, kad dirba UAB „Gelranga“ generaliniu direktoriumi, turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą – keliai, geležinkeliai. Geležinkelio srityje dirba apie 25 m. Paaiškino, kad UAB „Gelranga“ atlieka kelio statinių priežiūrą, apžiūrą, tikrina kelio būklę, ar ji tinkama eksploatuoti, tiek geležinkelio, tiek automobilių eismo. Paskutinės įvykio pervažos apžiūros metu nebuvo jokių nuokrypių nuo geležinkelių instrukcijų, kurie lieptų riboti ar sustabdyti traukinių, ar automobilių eismą. Apie įvykusį įvykį buvo pranešta ir į įvykio vietą važiavo kompetentingi darbuotojai. Atvykus į vietą ir apžiūrėjus 5-10 min. pervažą, patrankius pervažą kūju, t. y. patikrinus ar niekas nėra atšokę, konstatavo, kad pervaža atitinka nustatytas normas, todėl traukinių ir automobilių eismas nebuvo stabdomas. Važiuojant Šiaulių kryptimi geležinkelio pervažos metalinė plokštė buvo pakilusi. Pačios geležinkelio plokštės geležinkelio bėgio atžvilgiu turi būti 2-3 cm. aukščiau virš bėgių galvutės. Jei bėgiai neatitiktų reikalavimų, tai traukinys važiuodamas gali kliudyti bėgių plokštę. Geležinkelio pervažos apžiūrą fiksavo kaip sutarties pagrindu atliktą apžiūrą. Įvykis atskirai nebuvo fiksuotas, nes darbas buvo menkavertis. AB „Klovainių skalda“ paskambino, pasakė apie įvykį. Bendrovės darbuotojai nuvyko, apžiūrėjo, nustatė, kad nieko geležinkelio pervažai nebuvo, tik išvalė kontrabėgį ir išvažiavo. Buvo konstatuota, kad pervaža atitiko reikalavimus, buvo pravalytas tik kontrabėgis. Nebuvo atlikti jokie rimti geležinkelio pervažos remonto darbai, tik su kūju sudavė kelis kartus. Teigė, kad atvažiavus į apžiūrą negalėjo nieko nedaryti. Matavimai nebuvo atlikti, jis tik buvo informuotas, kad viskas normos ribose. Jeigu ir nieko nebūtų darbininkai darę, jokio skirtumo nebūtų buvę. Mano, kad ieškovas važiavo netinkamu greičiu, todėl buvo sugadintos padangos. Nežino, gal rado aštrių daiktų. Nurodė, kad važiuojant neleistinu greičiu sugadinti padangas galima ir per naujai įrengtą pervažą. Jei būtų nustatytas pervažos defektas, būtų sustabdytas eismas, bet šiuo atveju to nereikėjo. Per pervažą buvo galima važiuoti 50 km per valandą greičiu. Pervažos plokštė yra kaip betonas ir yra šiek tiek aštri. Tačiau sugadinti padangų iš išorinės pusės esant pakilusiai pervažos plokštei negalėjo. Po įvykio pervaža nebuvo remontuota.

12.       Liudytojas N. V. 2022-04-28 teismo posėdyje parodė, kad dirba AB „Klovainių skalda“ realizacijos ir pirkimų padalinio vadovu ir yra atsakingas už geležinkelio pervažos priežiūrą. Geležinkelio pervažos yra prižiūrimos periodiškai, t. y. kartą savaitėje. Eismo įvykio metu atostogavo. Buvo gautas signalas, kad geležinkelio pervažoje eismo įvykis, policija nurodė tą vietą sutvarkyti. Jis nematė, nedalyvavo. 2021 m. rugpjūčio 23-24 d. bendravo su policijos pareigūnu, kuris pranešė, kad buvo eismo įvykis. Policijos pareigūnui jis pasakė, kaip yra prižiūrima pervaža. Tą pačią dieną policija paskambino įmonės vadybininkui. UAB „Gelranga“ darbuotojai nuvyko ir tą pervažą sutvarkė - su kūju padaužė. Buvo tik pervažos plokštės kampo pakilimas, kurį sutvarkė, padaužant su kūju, dėl ko neprireikė statyti įspėjamųjų kelio ženklų, darbuotojai gal užtruko apie 10 min. Darbuotojai plokštės pakilimą patvarkė, kad tiesiog visiems būtų ramiau. Policijos pareigūnui pasakė, kad viskas yra sutvarkyta. Smulkūs, nežymūs pažeidimai nėra dokumentiškai fiksuojami. Mano, kad važiuojant leistinu greičiau, tokių automobilio padangų sužalojimų nebūtų buvę galima padaryti. Be to, ieškovas nuo pervažos jo matavimu sustojo už 250 m., tačiau negalėjo nurodyti, ar tokį atstumą sąlygojo ieškovo viršytas leistinas greitis. Nurodė, kad būna įvairių pervažų pažeidimų, kuriuos reikia sutvarkyti. Tačiau šiuo atveju buvo sutvarkyta tik pervažos plokštė, kuri nebuvo vertinama kaip reikšmingas gedimas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) keliu važiuoja daug transporto priemonių, per dieną apie 300 mašinų, kai kurios sveria ir po 40 tonų, greičio nesilaiko, tai gal ir atsikabino plokštė. Teigė, kad nėra buvę atvejų, kad kas nors būtų kreipęsis dėl žalos atlyginimo, kuri būtų kilusi dėl pervažos gedimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

13.       Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad 2021-08-17 apie 14.00 val. transporto priemonė BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskeltvini), vairuojama K. S., važiuodama keliu Nr. 150 (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto per geležinkelio pervažą ties (duomenys neskelbtini) kaimu 33,21 km., buvo apgadinti kairės pusės priekinis ir galinis ratai, įbrėžtas ratlankis. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pareigūnai nustatė, kad geležinkelio pervažoje klojinio plokštės metalinė sujungimo dalis yra atitrūkusi ir iškilusi. Įvykio vieta ir automobilis nufotografuoti. Policijos pareigūnų sudarytoje fotolentelėje užfiksuota geležinkelio pervaža su klojinio plokščių nelygumais ir automobilis BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės priekinio rato padanga prakirsta ir nuleista, įrėžtas ratlankis, galinio kairės pusės rato padanga pažeista, automobilis Kasko draudimu nedraustas, žala neatlyginta, pervaža nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais (b. l. 8-10, 37-42, 46, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)). Dėl šio eismo įvykio Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2021-08-26 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes K. S. objektyviai negalėjo įvertinti kliūties (iškilusios klojinio plokštės metalinės sujungimo dalies), nes ji buvo nepažymėta, neaptverta (b. l. 8-10).

14.       Iš transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad transporto priemonė BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui K. S. (b. l. 36). Ieškovas kreipėsi į autoservisą dėl defektų konstatavimo. Iš 2021-09-06 Z. B. įmonės akto automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros defektų įvertinimo matyti, kad atlikus automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros ir defektų įvertinimą, buvo nustatyti trūkumai: prakirsti padangų vidiniai kordai „Tracmax M+S“ 245/35 R21 – 1 vnt. ir „Continental“ 285/30 R21 – 1 vnt., sulankstyti ir kosmetiškai apgadinti lengvojo lydinio ratlankiai R21 MW „Double spoke“ 648M – 2 vnt., nustatyta, kad padangų remontas nėra galimas, o lengvojo lydinio ratlankius techniškai tiesinti galima, tačiau tam nesuteikiama garantija ir neprisimama atsakomybė už tolimesnę eksploataciją ir saugumą dalyvaujant eisme. Lengvojo lydinio ratlankiai yra techniški deformuoti, todėl dėl saugumo eksploatuojant, rekomenduojama juos keisti kitais (b. l. 20). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad AB „Klovainių skalda“ nuosavybės teise priklauso geležinkelio pervaža, kurioje įvyko eismo įvykis (b. l. 85). Iš 2020 m. balandžio 1 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Gelranga“ ir AB „Klovainių skalda“ matyti, kad UAB „Gelranga“ įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti AB „Klovainių skalda“ priklausančioje teritorijoje privažiuojamųjų geležinkelių kelių ir iešmų apžiūros ir priežiūros paslaugas (vizualiai ir rankiniais matavimo prietaisais nustatyti privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jo statinių defektus, surašyti defektinius aktus), ir remiantis techninės apžiūros rezultatais, atlikti geležinkelio kelių ir iešmų remonto darbus (b. l. 86-88).

15.       Ieškovas K. S. kreipėsi su pretenzija į atsakovę AB „Klovainių skalda“ dėl 2508,62 Eur žalos atlyginimo (b. l. 6-7). Iš 2021-10-01 AB „Klovainių skalda“ atsakymo matyti, kad AB „Klovainių skalda“ nemato pagrindo tenkinti pretenzijoje išdėstytus reikalavimus (b. l. 11-12). Iš AB „Klovainių skalda“ 2021-09-30 komisijos akto matyti, kad apklausus AB „Klovainių skalda“ darbuotojus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbu prie geležinkelio pervažų ir kurie gali gauti pranešimus apie įvykius, susijusius su geležinkelių pervažomis, kad išskyrus K. S. pretenzijoje nurodytą 2021-08-17 įvykį, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 nei žodinių, nei raštiškų pranešimų apie įvykius, susijusius su geležinkelio pervažos būkle, gauta nebuvo. Komisija konstatavo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad automobilis buvo faktiškai apgadintas ar kad apgadinimai kilo dėl AB „Klovainių skalda“ administruojamos kelyje (duomenys neskelbtini) esančios geležinkelio pervažos būklės (b. l. 29). Ieškovas K. S. nebuvo sudaręs Kasko draudimo sutarties. Žala nėra atlyginta. Atsakovė žalą atlyginti atsisakė, todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą.

16.       Ieškovas teigia, jog būtent dėl geležinkelio pervažios trūkumo - netinkamos konstrukcijų būklės jam padaryta žala - apgadinta transporto priemonė - prakirsti ratai, įbrėžtas ir įlenktas ratlankiai, prašo žalą atlyginti. Atsakovė su tuo nesutinka, nesutinka atlyginti žalos, nurodydama, kad ji yra sudariusi rangos sutartį dėl geležinkelio pervažos priežiūros ir remonto darbų su UAB „Gelranga“, geležinkelio pervaža yra tinkamai prižiūrima, dėl jos nepriežiūros ar defektų niekada nėra gauta jokių skundų iš trečiųjų asmenų, nėra įvykę jokių įvykių. Gedimo jokio fiksuota nebuvo, ieškovas pats kaltas dėl žalos atsiradimo, nes viršijo greitį. Nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „Klovainių skalda“ yra geležinkelio pervažos, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl 2021-08-17 įvykusio eismo įvykio metu atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

17.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas tai yra ne kartą pažymėjęs savo nutartyse (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), nurodydamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

18.       CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto pastato, statinio, įrenginio ar kitokių konstrukcijų, kurie sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020; kt.).

19.       Ieškovas prašo atlyginti žalą dėl geležinkelio pervažos trūkumų. Atsakovės atstovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad geležinkelio pervaža būtų tinkamai prižiūrima, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovė už žalą neatsakinga. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini) ir joje esančių eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad turtinė žala kilo transporto priemonei BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavus geležinkelio pervažą, esančią (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. 150 (duomenys neskelbtini), 33,21 km. Automobiliui buvo apgadinti - kairės pusės priekinio ir galinio rato padangos, įrėžtas ratlankis (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)). Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2021-08-17 apžiūros protokole buvo nustatyta ir iš fotolentelių (policijos pareigūnų darytų fotonuotraukų) matyti, kad buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, lietus, kelio danga asfaltuota ir nuo lietaus šlapia, dešiniojoje geležinkelio pervažos pusėje, arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio yra iškilusi metalinė geležinkelio pervažos dalis, kuri ir yra įvykio vieta (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)). 

20.       Ieškovas teigė, jog buvo prakirstos priekinio ir galinio ratų kairės pusės padangos, įlenktas ir įrėžtas abu ratlankiai. Tiek atsakovės atstovė, tiek trečiojo asmens UAB „Gelranga“ atstovas nurodė, kad gavus pranešimą iš policijos pareigūnų, atsakingi darbuotojai buvo nuvykę į įvykio vietą ir atitinkamai tvarkė pervažą, tačiau iškilusios geležinkelio pervažos metalinės plokštės nelaikė geležinkelio pervažos defektu, dėl kurio ieškovas galėjo apgadinti automobilio padangas. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2021-08-26 tarnybinio pranešimo dėl medžiagos tyrimo matyti, kad N. V. apie įvykį 2021-08-17 buvo informuotas policijos pareigūno ir kad pervažos konstrukcijos buvo sutvarkytos tą pačią dieną, jis policijos pareigūnui paaiškino, kad geležinkelio pervažos nuolat tikrinamos dėl eismo saugumo, atliekamas periodinis pažeidimų nustatymas ir šalinimas. Per geležinkelio pervažą vyksta intensyvus krovininių automobilių eismas, kuris ir gadina pervažą. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytoju apklaustas N. V., kuris parodė, kad buvo pakilęs geležinkelio pervažos plokštės kampas, kuris buvo trečiojo asmens darbuotojų sutvarkytas, ją padaužant kūju, tačiau toks pakilimas negalėjo turėti įtakos eismo įvykiui, jei automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) keliu važiuoja daug transporto priemonių, per dieną apie 300 mašinų, kai kurios sveria ir po 40 tonų, greičio nesilaiko, tai gal ir atsikabino plokštė, tačiau tai laikė mažareikšmiu gedimu. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad geležinkelio pervažos trūkumas – pakilusi metalinė sija,- vis dėlto buvo konstatuota.

21.       Atsakovės atstovė nurodė, kad policijos pareigūnai nėra ekspertai ir negalėjo nei konstatuoti, nei vertinti geležinkelio pervažos būklę, t. y., ar pakilusi metalinė plokštė galėjo apgadinti automobilį. 2000-06-20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarime Nr. 27 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos padarytos eismo įvykio metu“ apibendrinta (261 psl.): Transporto priemonės sugadinimo dydis nustatomas sudarant sugadintų detalių, mazgų, agregatų sąrašą, įvertinant sugadinimo pobūdį ir mastą. Duomenys gali būti užfiksuoti kelių policijos medžiagoje, automobilio apžiūros akte, svarbu, ar apgadinimų lokalizacija sutampa. Taigi, akivaizdu, jog policijos pareigūnai turi teisę fiksuoti minėtą įvykį, konstatuoti apgadinimus, jų pateikti dokumentai yra tinkami įrodymai nagrinėjamoje byloje. Taip pat pažymėtina ir tai, kad niekur nenumatyta, jog ieškovas nagrinėjamu atveju į įvykio vietą turėjo kviesti specialistą ar ekspertą, kad būtų užfiksuotas automobilio apgadinimas, todėl atsakovės atstovės minėtas argumentas atmestinas, kaip niekuo nepgrįstas. Taip pat pažymėtina, jog iš ieškovo paaiškinimų, 2021-09-06 Z. B. įmonės akto automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros defektų įvertinimo (b. l. 20), policijos pareigūnų pateiktos medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio apgadinimai bei jų lokacija iš esmės sutampa, todėl konstatuotina, kad žalos padarymo faktas yra tinkamai užfiksuotas, kad ieškovas patyrė žalos. Be to, fakto, kad buvo pakilusi geležinkelio pervažos metalinė plokštė, neneigia nei atsakovės atstovė, nei trečiojo asmens atstovai, nei liudytoju apklaustas N. V., tačiau jie visi tvirtina, jog plokštė buvo nežymiai pakilusi, normos ribose, eismo stabdyti nereikėjo, remontuoti nereikėjo, tik kūju kelis kartus buvo suduota, remontas nebuvo niekur fiksuotas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovė buvo įpareigota policijos pareigūnų sutvarkyti geležinkelio pervažą, ir ji tai padarė - geležinkelio pervaža buvo sutvarkyta tą pačią dieną, taigi, kelio trūkumas visgi buvo ir jis buvo užfiksuotas. Ar jis mažareikšmis, ar ne, bet žala dėl to atsirado. Be to, nors ir teigiama, kad trūkumas buvo normos ribose, tačiau pats trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog pakilusios plokštės niekas nematavo, tai kokiu būdu buvo nustatyta, kad ji pakilusi normos ribose ir nekelia grėsmės eismui, nėra aišku ir neįrodyta.

22.       Iš byloje esančių dokumentų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad plokštė buvo pakankamai pakilusi, šalia jos dar buvo asfalto įdubimas, į kurį ratas galėjo pataikyti ir būti apgadintas. Kad plokštė buvo pakankamai aštri, patvirtino teismo posėdyje ir trečiojo asmens atstovas. Jis teigė, jog padangų iš išorinės pusės ji negalėjo apgadinti. Tačiau pabrėžtina, kad padangos buvo apgadintos ne iš išorinės, o būtent iš vidinės pusės, ką byloje teigė ieškovas, patvirtino įmonė (b. l. 20). Taigi padangas prakirsti važiuojant keliu pataikius į duobelę ir užkliuvus už pakilusios metalinės sijos yra visai įmanoma. Tai pastebėjo ir policijos pareigūnai, todėl įvykį ir fiksavo. Atsakovės atstovė ir trečiojo asmens atstovas teigia, jog tokie apgadinimai gali būti padaryti tik viršijus greitį, o ieškovas jį viršijo, nes yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, t. y., linkęs viršyti greitį. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame kelyje prieš geležinkelio pervažą yra greičio ribojimas - 50 km/val. greitis, ar ieškovas viršijo minėtą greitį, jokų įrodymų teismui pateikta iš atsakovės pusės nėra, tik prielaidos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ieškovas K. S. per 5 metus už greičio viršijimą yra baustas du kartus (b. l. 62-67), tai tikrai neįrodo, jog jis linkęs viršyti leistiną greitį, o tuo labiau įrodymas, kad jis nagrinėjamu atveju viršijo greitį. Be to, į įvykį atvykę policijos pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo K. S., nes nenustatė, jog jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, ieškovo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė (b. l. 8-10).

23.       Atsakovės atstovė tvirtina, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, laiku nepastebėjo kliūties, nes kelias lygus. Atsakovės atstovės argumentai dėl vairuojamo automobilio greičio, galimo žinojimo apie kliūtį yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nesulėtino ties geležinkelio pervaža greičio, o viršijo leistiną greitį, dėl ko buvo sugadintos kairės pusės padangos, grindžiami išimtinai subjektyvia atsakovės nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis). Policijos pareigūnų yra fiksuota, jog lijo lietus, asfalto danga buvo šlapia, todėl pakilusi metalinė sija iš toli galėjo ir nesimatyti, neišsiskirti iš geležinkelio pervažos konstrukcijų, dėl ko teigti, kad ieškovas dėl žalos atsiradimo pats kaltas, negalima, nes atsakovė to neįrodinėjo ir neįrodė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog kliūtis būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl teigti, kad ieškovas kliūtį matė ar viršijo greitį, nėra jokio pagrindo, kaip ir teismui nėra jokio pagrindo nepasitikėti ieškovo paaiškinimais ar policijos pareigūnų surinkta medžiaga. Taigi, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurių galimai atsirado žala, atsakovė neįrodė. Ji ketino prašyti teismo skirti autotechninę ekspertizę, bet vėliau atsisakė, o kitų įrodymų neteikė. Atsakovės atstovės ir trečiųjų asmenų bei liudytojo N. V. argumentas, kad geležinkelio pervaža tinkamai prižiūrima, dėl to nėra gauta skundų ar įvykę panašių eismo įvykių, taip pat neįrodo, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykis negalėjo kilti ir atsirasti žala. Nors minėtos aplinkybės konstatuotos 2021-09-30 AB „Klovainių skalda“ komisijos aktu, tačiau pažymėtina ir tai, kad komisiją išimtinai sudarė atsakovės darbuotojai, kurie negalėjo objektyviai įvertinti situaciją, todėl minėtas aktas vertintinas krirtiškai ir atmestinas, kaip įrodymas. Pažymėtina, jog iš trečiojo asmens atstovų paaiškinimų ir liudytojo N. V. parodymų matyti, jog mažareikšmiai gedimai niekada nebuvo fiksuojami, o kokie gedimai buvo laikomi mažareikšmiais atsakovės ir trečiojo asmens nuomone, tai tik jiems vieniems žinoma, nes niekur tai nedetalizuota. Be to, tiek liudytojas, tiek trečiojo asmens atstovas nurodė, jog minėta kelio atkarpa labai judri, per dieną pravažiuoja 300 automobilių, dauguma krovininiai ir sunkiasvoriai, todėl atsikabinti minėta sija galėjo bet kada, dėl ko jų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, o prielaidomis teismas vadovautis negali.

24.       Atsakovė yra geležinkelio savininkė, dėl to ginčo nėra. Nors ji geležinkelio pervažos priežiūrą ir remontą yra perdavusi trečiajam asmeniui, kuris tai atlieka tinkamai, tačiau geležinkelio pervažoje atsirado jos konstrukcijų trūkumas, nors galimai ir dėl pravažiuojančių automobilių srauto, tačiau ji privalo žalą atlyginti. Statinių ir kitokių konstrukcijų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių ar konstrukcijų sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui ar įrodo, kad ji atsirado dėl nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė geležinkelio pervažos valdymo nebuvo perdavusi, nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo neįrodė, byloje to nenustatyta. Žala atsirado dėl geležinkelio pervažos konstrukcijų trūkumo. Nors atsakovės atstovė teigė, kad ieškovas ne čia prakirto padangas, nes buvo pavažiavęs nuo pervažos, tačiau minėti argumentai nepagrįsti ir atmestini, nes ieškovas negalėjo stovėti ant geležinkelio pervažos ir laukti policijos, be to, su prakirstomis dviem padangomis, vien ant ratlankių toli nenuvažiuosi, o kad minėtoje vietoje būtų buvusi kita kliūtis, kuri būtų galėjusi sukelti žalą, atsakovė neįrodė. Minėtas atsakovės atstovės teiginys vienareikšmiškai nepaneigia aplinkybių dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos (CPK 185 straipsnis).

25.       Nesutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atstovų argumentais, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai nulėmė nuostolių atsiradimą, todėl sprendžiama, jog nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo neatsargumą ar tyčią, todėl jų argumentai laikytini nepagrįstomis prielaidomis. Įvertinus įvykusio eismo įvykio aplinkybes, spręstina, jog nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo kaltės ar didelio neatsargumo ar tyčios, nulėmusių automobiliui padarytą žalą. Taip pat nenustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei kad vairavęs transporto priemonę vairuotojas, nesant aptvertos važiuojamosios kelio dalies geležinkelio pervažoje skiriamaisiais ženklais, būtų žinojęs apie esančią kliūtį. Todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, jog transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestini, kaip nepagrįsti.

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl geležinkelio pervažoje buvusios pakilusios metalo konstrukcijos, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. kelio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą geležinkelio pervažos būklę jo savininkui (atsakovei) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, t. y., buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovė, kaip geležinkelio pervažos savininkė, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta jam užvažiavus ant iškilusios geležinkelio pervažos metalinės sijos, kuri per sujungimą atsikabino ir pakilo ir kuri nebuvo aptverta ar kitaip pažymėta įspėjamaisiais ženklais ar laiku sutaisyta. Konstatuotina, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui dėl kliūties geležinkelio pervažoje atsiradusius nuostolius.

Dėl žalos dydžio

27.       Ieškovas patikslino žalos dydį ir prašo priteisti iš atsakovės 1345,93 Eur. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė nesutinka atlyginti žalos, nesutinka su jos dydžiu ir mano, kad ieškovas pats nežino, kokio dydžio nuostolius patyrė, nes prašė atlyginti žalą tai už dvi, tai už tris ar keturias padangas, tai už naujus ratlankius, tai už jų remontą, neįrodė žalos dydžio. Tačiau ieškovas patikslino savo reikalavimą, jį sumažino, nes nutarė nepirkti naujų ratlankių, o juos remontuoti, sumažino padangų kainą, atskaitęs nusidėvėjimą. Be to, įstatymas numato ieškovui galimybę sumažinti ieškinio reikalavimus ir tai nėra joks neapsisprendimas ar piktnaudžiavimas procesu. Taigi, byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio.

28.       Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

29.       Žalos dydis gali būti nustatomas keliais būdais: pagal patirtas remonto išlaidas, pagal numatomas remonto išlaidas ir apskaičiuojant likutinę vertę. Teismams vertinant žalos dydį būtina atsižvelgti, ar darbai yra realiai atlikti ar turi būti atlikti, ar išlaidos nukentėjusiojo asmens jau yra realiai patirtos. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

30.       Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, privalu atsižvelgti į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau - Techniniai reikalavimai) nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi.

31.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1345,93 Eur žalos atlyginimą, kurią sudaro sugadintos transporto priemonės transportavimo kaštai - 98,00 Eur, ratlankių tvarkymas – 641,30 Eur, padangų montavimo darbai – 48,00 Eur, už 2 vnt. T. P. RS01 245/35 R21 padangas - 298,30 Eur, o už 2 vnt. Continental 285/30 R21 padangų - 260,33 Eur, įvertinęs padangų nusidėvėjimo lygius (b. l. 74-75). P. Z. B. įmonės „T“ automobilio BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų nusidėvėjimo lygio nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad T. P. (duomenys neskelbtini) 245/35 R21 nusidėvėjimo lygis 5 procentai, Continental 285/30 R21 nusidėvėjimo lygis 50 procentų (b. l. 76). Ieškovo pateiktose automobilio nuotraukose (b. l. 37-42) matyti priekinės ir galinės kairės pusės padangų apgadinimai iš vidinės pusės, kurie fiksuoti ir policijos medžiagoje. Iš 2021-09-06 Z. B. įmonės akto automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros defektų švertinimo matyti, kad atlikus automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros ir defektų įvertinimą, buvo nustatyti trūkumai: prakirsti padangų vidiniai kordai „Tracmax M+S“ 245/35 R21 – 1 vnt. ir „Continental“ 285/30 R21 – 1 vnt., nustatyta, kad padangų remontas nėra galimas (b. l. 20). Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio.

32.       Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad automobilio BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės ašies yra siauresnės padangos, o ant galinės ašies yra platesnės padangos. Tai teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas, todėl reikalingos atitinkamos padangos. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos. Lietuvos CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovės pareiga yra paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ar nepagrįsta. Atsakovės akcentuotos aplinkybės apie dėvėtos padangos paieškos galimybes, ieškovo veiksmus atliekant tokią paiešką, yra teisiškai nereikšmingos, kadangi pripažinus, jog yra būtinybė keisti sugadintą padangą nauja, kita ant tos pačios ašies naudojama padanga turi būti vienoda. Atsakovei apie remonto darbus buvo pranešta (b. l. 68), ji turėjo visas galimybes atvykti ir vietoje apžiūrėti apgadintas padangas ir įvertinti jų būklę, tačiau to nepadarė. Iš 2022-04-15 PVM sąskaitos faktūros RC Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas įsigijo naujas padangas, tačiau įvertinęs nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 558,63 Eur (b. l. 77, 79). Atsakovės atstovė sutiko, kad turi būti pakeistos visos keturios padangos tam, kad transporto priemonė galėtų dalyvauti eisme, ginčijo padangų kainą, kai ieškovas ketino įsigyti brangesnes padangas ir teikė teismui pasiūlymą, ieškovo jau nupirktų padangų vertės neginčijo, dėl jų nusidėvėjimo nepasisakė, todėl ieškovo reikalavimas dėl padangų tenkintinas ir priteistina 558,63 Eur suma už padangas, atskaičius nusidėvėjimą, bei 48,00 Eur už padangų montavimo darbus, nes minėti darbai būtini norint pakeisti apgadintas padangas.

33.       Pagal 2021-08-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas patyrė 98,00 Eur automobilio BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės (b. l. 43, 78). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis po eismo įvykio dėl pažeidimų padangose negalėjo judėti iš įvykio vietos, todėl buvo transportuojamas. Ieškovas nurodė, kad transportavimo išlaidos buvo paskaičiuotos už atvykimą iki eismo įvykio vietos ir automobilio parvežimą į (duomenys neskelbtini), todėl tiek kilometrų nurodyta ir tokia suma. Sutiktina su ieškovu, jog jis neturėjo galimybės pasirinkti mokėti ar ne už transporto priemonės, gabenančios automobilius, atvykimą, nes tai įskaičiavo pati įmonė, o ieškovui minėta paslauga buvo reikalinga, nes buvo prakirstos abi padangos ir atsarginio vieno rato nebūtų užtekę pakeitimui, ir būtina pargabenti automobilį, todėl minėtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės ieškovui.

34.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 641,30 Eur už ratlankių tvarkymą ir į bylą pateikė 2021-09-06 automobilio padangų ir lengvojo lydinio ratlankių apžiūros ir defektų įvertinimą, 2022-01-25 Z. B. įmonės remonto darbų sąmatą 781,66 Eur sumai, kuri vėliau buvo patikslinta išrašant 2022-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 641,30 Eur sumai (b. l. 44-45, 69, 80). Atkreiptinas dėmesys, jog defektų įvertinimo aktas buvo sudarytas 2021-09-06 (b. l. 20), kai eismo įvykis įvyko 2021-08-17, t. y. praėjus trims savaitėms po eismo įvykio, tačiau visi keturi ratlankiai buvo suremontuoti, įskaitant smėliavimą, dažymą, lakavimą, išrašant 2022-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 641,30 Eur sumai, dėl tam tikrų pabraižymų, kurie galėjo atsirasti ir ne dėl įvykio. Įvertinant byloje esančias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, į tai, kad automobilis dvylikos metų senumo, taip pat į tai, kad numontuojant padangas galėjo būti padarytas ratlankio vidinis įbrėžimas ir įrėžimas, į tai, kad tokie defektai nekliudo eismo saugumui ir netrukdo ekksploatuoti automobilį, dėl ko nebuvo būtinybės remontuoti ratlankių, konstatuotina, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio ratlankio vidinis ir išorinis įbrėžimai buvo sąlygoti būtent dėl geležinkelio pervažos konstrukcijos pakilimo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 704,63 Eur žalos atlyginimo. 

35.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 704,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-12-13 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (52,35 procentus), ieškovui iš atsakovės pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos: 60,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 13, 17) ir 950,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5, 117).

37.       Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą, todėl jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis - 30,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo patirtos 52,35 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 16,00 Eur (30,00 Eur x 52,35 proc. = 16,00 Eur) žyminio mokesčio ir 497,00 Eur (950,00 Eur x 52,35 proc. = 497,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 513,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš atsakovės priteistinos ieškovui, nes ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu, teikė procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

38.       Atsakovės patirtos 47,65 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 4365,42 Eur (4365,42 Eur x 47,65 proc. = 2080,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 24, 102-116, 134-137), kurios iš ieškovo priteistinos atsakovei, nes atsakovė teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme, kelionės išlaidos), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

39.       Trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl minėtas klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40.       Atlikus šalų (ieškovo ir atsakovės) priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1567,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41.       Ieškinį patenkinus iš dalies iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėtų būti priteisiamos 8,96 Eur byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš atsakovės ir ieškovo priteistinos siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur šaliai, todėl jos iš atsakovės ir ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Klovainių skalda“, juridinio asmens kodas 167901031, 704,63 Eur (septynių šimtų keturių eurų 63 centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 704,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-12-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Klovainių skalda“, juridinio asmens kodas 167901031, 1567,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų) permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2021-11-05 ir 2021-12-08 per Perlo terminalą valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja Asta Čebatoriūtė