Civilinė byla Nr. e2-2545-936/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00816-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vagoneta“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovas LTG) ir AB „LTG Cargo“ (toliau – ir atsakovas LTG Cargo), kuriuo prašoma panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą dėl Pirkimo Nr. 647514 „22381, Vagonų vežimėlių atsarginės dalys“ 2, 5, 6 pirkimo objekto dalių (toliau – p.o.d.) procedūrų nutraukimo, apie kurį informuota 2023-06-22 „Dėl vagonų vežimėlių atsarginių dalių pirkimo Nr. 22381 2, 5 ir 6 pirkimo objekto dalių pirkimo procedūrų nutraukimo“; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovas nurodė, kad 2023-04-13 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pranešimu atsakovas LTG informavo tiekėjus apie Pirkimo rezultatus (įskaitant 2, 5 ir 6 p.o.d.), kur laimėtoju 2, 5 ir 6 p.o.d. buvo pripažintas trečiojo asmens UAB „Vagoneta“ pasiūlymas. 2023-04-18 ieškovas pateikė pretenziją dėl UAB „Vagoneta“ pasiūlymo atmetimo dviem pagrindais: 1) kad UAB „Vagoneta“ pasiūlyme nurodytas gamintojas TOO Format Match Company nesuteikė teisės ir nepateikė UAB „Vagoneta“ komercinio pasiūlymo, kurio pagrindu ji galėtų siūlyti LTG perkamas prekes, taigi, LTG rizikuoja negauti pasiūlyme nurodytų prekių; 2) UAB „Vagoneta“ pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža. 2023-05-08 LTG tenkino pretenziją iš dalies – nusprendė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, nes nustatė, kad laimėtojas neturi teisės tiekti 2, 5 ir 6 p.o.d. pasiūlytų prekių.

3.       2023-05-30 LTG informavimo apie sudarytą naują eilę 2, 5 ir 6 p.o.d., kurioje laimėtoju pripažintas ieškovo pasiūlymas.

4.       2023-06-22 LTG informavo Pirkimo dalyvius, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ) 29 str. 3 ir 4 d., nutraukia Pirkimo procedūras 2, 5 ir 6 p.o.d. 

5.       2023-06-27 ieškovas pateikė pretenziją dėl neteisėto Pirkimo nutraukimo 2, 5 ir 6 p.o.d., atsakovas LTG 2023-07-05 pretenziją atmetė. 

6.       Ieškovas, įvertinęs atsakyme į pretenziją išdėstytus argumentus, laiko, kad Pirkimas yra nutrauktas neteisėtai, neegzistuojant VPĮ numatytiems pirkimo nutraukimo pagrindams, dėl ko yra pažeidžiamos imperatyvios VPĮ nuostatos bei fundamentalieji viešųjų pirkimų principai. UAB „Vagoneta“ pasiūlė to paties gamintojo prekes kaip ir ieškovas ir Pirkimo eigoje pripažino, kad negali siūlyti ir pateikti pasiūlytų gamintojo prekių, nes neturi tokios teisės. Atsakovas LTG, reaguodamas į UAB „Vagoneta“ deklaruotą negalėjimą siūlyti ir tiekti pasiūlytų gamintojo prekių, nusprendė nutraukti Pirkimą (ir vėl skelbti jį iš naujo), tuo realiai sudaro sąlygas UAB „Vagoneta“ iš naujo dalyvauti naujai numatomame vykdyti pirkime, užuot atmetus trečiojo asmens pasiūlymą. Jei UAB „Vagoneta“ būtų vis dėlto sudariusi Pirkimų sutartis – dėl jų neįvykdymo atsakovas būtų jas nutraukęs dėl esminio pažeidimo ir įtraukęs UAB „Vagoneta“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pateikė ieškinį dėl neteisėto Pirkimo nutraukimo, kuris grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       UAB „Vagoneta“ pareiškimas, kad ji nebegali siūlyti ir patiekti Pirkimui pasiūlytų prekių reiškia, kad pasiūlyme nurodytos prekės turėtų būti keičiamos kitomis, tačiau toks keitimas nėra galimas; UAB „Vagoneta“ pareiškimas gali būti kvalifikuojamas pasiūlymų Pirkimo 2, 5, 6 p.o.d. atšaukimu (nebegaliojimu); trečiajam asmeniui atsisakius pasirašyti Pirkimo sutartį, atsakovas būtų kvietęs ieškovą pasirašyti Pirkimo sutartis ir ieškovas būtų pasiekęs tikslą laimėti konkursą. Tačiau šiuo atveju Pirkimas nutrauktas.

6.2.       Perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. Šiuo atveju nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima svarstyti Pirkimo nutraukimą, priešingai, manytina, kad Pirkimo nutraukimu yra proteguojamas konkretus tiekėjas.

6.3.       Iš Pirkimo sąlygų aišku, kad tiekėjai turi pateikti pasiūlymą (skirtingoms objekto dalims), nurodyti siūlomos prekės gamintoją, modelį, identifikacijos Nr., kilmės šalį ir pan. Taigi, tiekėjai teikdami pasiūlymus Pirkime turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokio gamintojo prekes siūlo – suėjus pasiūlymų pateikimo terminui atšaukti ar pakeisti pasiūlymo negalima (Pirkimo bendrųjų sąlygų 6.11 punktas). Trečiasis asmuo UAB „Vagoneta“ pateikė pasiūlymą Pirkime, vadovaudamasi parengtomis Pirkimo sąlygomis, bei pasiūlė konkretaus gamintojo prekę. Jau teikiant pasiūlymą turėjo ir galėjo būti žinoma, kad nurodytas prekių gamintojas nurodomas netinkamai ir nepagrįstai, jokios specifinės / nenumatytos aplinkybės po pasiūlymo pateikimo šiam tiekėjui nesusiklostė. UAB „Vagoneta“ pasiūlymo vertinimo stadijoje aiškiai nurodė siekį pakeisti pasiūlymo objektą, kas yra griežtai draudžiama tiek VPĮ (VPĮ 45 str. 3 d.), tiek nuosekliai formuojamos naujausios teismų praktikos. Pirkimo objekto pakeitimas (pasiūlyme) yra laikomas naujos ofertos pateikimu, kas prieštarauja imperatyvioms nuostatoms. Todėl LTG, vadovaudamasis VPĮ 45 str. 3 d., 86 str. 3 d. ir Pirkimo sąlygomis, turėjo pareigą tokį UAB „Vagoneta“ pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, o ne naudotis kraštutine priemone – Pirkimo nutraukimu.

6.4.       LTG negalėjo kitaip apibrėžti tokios situacijos sprendimo Pirkimo sąlygose, t. y. negalėjo numatyti, kad yra leidžiama pakeisti konkrečiai įvardintą Gamintoją į kitą (pasiūlymo vertinimo stadijoje), nes tokiu būdu būtų įteisintas negalimas pasiūlymo esmės keitimas. Todėl Pirkimo nutraukimas ir sąlygų tikslinimas šiuo atveju neturi jokios prasmės.

6.5.       Pirkimo sąlygos buvo aiškios, tikslios, tiekėjai pateikė pasiūlymus Pirkime, pasiūlė konkrečias prekes. Esmė yra ne tai, ar buvo įtvirtintas reikalavimas dėl teisių turėjimo, dėl santykio su gamintoju ar pan. – šiuo atveju esmė yra tai, kad UAB „Vagoneta“ dar iki sutarties sudarymo aiškiai pripažino, kad negalės pristatyti pasiūlyme nurodytų konkretaus gamintojo prekių. Atsakovo nurodoma problematika dėl santykių su gamintoju nebus išspręsta ir pakartotiniame pirkime, nes reikalavimas būti gamintojo atstovu nėra kvalifikacijos reikalavimas.

6.6.       Ieškovas taip pat pažymėjo, kad visas Pirkimas susideda iš 8 pirkimo objekto dalių, pirkimo bendrosios, specialiosios sutarčių sąlygos yra tos pačios. Jeigu atsakovas LTG tam tikras sąlygas laiko neteisėtomis (dėl neaiškumo), tai jos yra neteisėtos ir likusioms Pirkimo objekto dalimis, tačiau atsakovas nutraukė Pirkimo procedūras tik dėl 2, 5, 6 p.o.d. Atsakovas dėl tokio pirkimo objekto niekur niekada nenustato reikalavimų dėl teisės verstis veikla, santykių su gamintoju ir visi šie pirkimai yra teisėti. Atsakovas supranta, kad tokio pobūdžio pirkimuose teisės verstis veikla, būti gamintojo atstovu reikalavimai nekeliami, todėl Pirkimo nutraukimas su tikslu iškelti tokius reikalavimus pakartotiniame pirkime yra aiškiai nepagrįstas ir daro Pirkimo nutraukimą neteisėtu.

6.7.       UAB „Vagoneta“ pripažino, kad nebegali siūlyti ir negalės patiekti pasiūlytų prekių. Tokie trečiojo asmens veiksmai niekaip nėra susiję su sąlygų netinkamu supratimu ar vertinimu – kiekvienas apdairus ir rūpestingas tiekėjas normaliai gali ir turi suvokti, kad turi siūlyti tik tas prekes, kurias realiai galės pristatyti – tinkamai įvykdyti sutartį.

6.8.       LTG veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, nusprendus ne atmesti pasiūlymą, kuris akivaizdžiai neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų (yra keičiamas), o imtis kraštutinės priemonės – nutraukti Pirkimą (2, 5 ir 6 p.o.d.), kai tiekėjai turės iš naujo teikti pasiūlymus vykdant naują pirkimą, kai jau yra atskleistos Pirkimo dalyvių pasiūlymų kainos, rodo ne siekį laikytis VPĮ nuostatų, įskaitant, viešųjų pirkimų principų, o priešingai, rodo akivaizdų siekį proteguoti konkretų tiekėją.

 

7.       Dublike ieškovas papildomai pabrėžė, kad, visų pirma, LTG turėjo trečiojo asmens pasiūlymą atmesti tuo pagrindu, kad UAB „Vagoneta“ tinkamai, laiku nepaaiškino pasiūlymo (Pirkimo bendrųjų sąlygų 9.7.2 p.), antra, UAB „Vagoneta“ pakartotinai paprašyta paaiškino savo pasiūlymą, pakeisdama siūlomą objektą, ko daryti negalėjo tiek pagal VPĮ (45 str. 3 d.), tiek Pirkimo sąlygų nuostatas (Pirkimo bendrųjų sąlygų 10.1, 10.2 p.). UAB „Vagoneta“ nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad susitarimas su pasiūlyme nurodytu gamintoju dėl dalyvavimo konkrečiame Pirkime ir jam siūlomos kainodaros apskritai egzistavo. Ieškovas jokių susitarimų su šiuo gamintoju, kad pastarasis netiektų prekių trečiajam asmeniui, niekuomet nėra sudaręs. Trečiajam asmeniui siūlant konkretaus gamintojo prekes, su pastaruoju tokio siūlymo nesuderinus, pasiūlyme nurodyta kaina tėra iliuzija, dėl kurios nusprendė pats trečiasis asmuo, nes nesant susitarimo su gamintoju, neegzistuoja ir tokios kainos. Trečiojo asmens nurodomas kainų skirtumas už atitinkamas gamintojo prekes niekuomet neegzistavo ir yra nurodytas absoliučiai trečiojo asmens rizika. Kaip nurodė ir trečiasis asmuo, rinkoje egzistuoja ir kiti gamintojai, kurie galimai galėjo pasiūlyti ir mažesnes prekių kainas. Tokiu atveju nei ieškovas, nei gamintojas neturėtų pagrindo tiekti prekių pagal viešojo pirkimo sutartį, nes pasiūlyta kaina Pirkimas nebūtų laimėtas. Tokią riziką ieškovas supranta, tai normali dalyvavimo viešajame pirkime rizika. Tačiau visgi tokio kito gamintojo pasiūlymo trečiasis asmuo dėl ieškovui nežinomų priežasčių nepateikė, o pateikė negaliojantį pasiūlymą, kurio įvykdyti negalės. Galimybės pristatyti pasiūlyme nurodytą prekę praradimas (arba tiksliau – neturėjimas), taip pat netinkamo prekių gamintojo nurodymas nėra nenumatyta aplinkybė. Tai, kad LTG nesureguliavo Pirkimo sąlygose savo veiksmų tokiu atveju, taip pat nėra nenumatyta aplinkybė – tiekėjo pasiūlymo keitimas savaime yra draudžiamas teisės aktų, tam nereikia atskiros Pirkimo sąlygų nuostatos.

8.       Iki teismo posėdžio pradžios ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose be ieškinio ir dubliko argumentų pakartojimo nurodė, kad UAB „Vagoneta“ neįrodinėja, kad ieškovas kokiu nors būdu iš tiesų būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ir net neįrodinėja savo pradinio susitarimo su gamintoju fakto. Tiek trečiojo asmens, tiek atsakovų išsakomi kaltinimai ieškovui neteisėtu poveikiu gamintojui nėra niekaip įrodyti byloje, yra neteisingi / neatitinka tikrovės. Ieškovas jokio neteisėto poveikio gamintojui niekuomet nedarė, o dar teikdamas pasiūlymą pirkime susitarė dėl išimtinio atstovavimo šiam gamintojui. Išimtinis tiekimas yra nuolat rinkoje pasitaikanti ir teisės aktų net tik kad nedraudžiama, bet ir aiškiai pripažįstama ir leidžiama vertikaliuose santykiuose esančių ūkio subjektų (gamintojo ir pirkėjo) bendradarbiavimo rinkoje forma. Informacija apie prekių gamintoją nėra sutarties vykdymo sąlyga, tai yra pasiūlymo esmė (pasiūlymo objektas), kuri leidžia identifikuoti konkrečiai siūlomas prekes bei nustatyti jų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams.

9.       Atsakovai AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9.1.       Atsakovai nurodė, kad atsakovas LTG VPĮ nustatyta tvarka vykdė tarptautinį pirkimą „Vagonų vežimėlių atsarginės dalys, EcoCost Nr. 22381“ (CVP IS Nr. 647514), atliekamą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu Nr. 16100 pagal atsakovo AB „LTG Cargo“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti. Pirkimas buvo skaidomas į 8 pirkimo objekto dalis, tarp kurių: II p.o.d – Dangtelis ir šliaužiklis; V p.o.d – Plokštės; VI p.o.d – Tarpinės.

9.2.       Bendrųjų Pirkimo sąlygų 2.8. p. nustatyta, kad LTG privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. <...> nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti, o 2.9 p. – LTG turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas LTG poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

9.3.       2, 5 ir 6 Pirkimo objekto dalims pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, tačiau vieno tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Liko du tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo įvertinti pagal Pirkimo sąlygas ir atsakovo LTG sprendimu, įformintu 2023-04-13 pranešimu, Pirkimo dalyviai buvo informuoti apie Pirkimo procedūrų rezultatus, minėtose ginčo Pirkimo objekto dalyse laimėjusiais pripažįstant UAB „Vagoneta“ pasiūlymus.

9.4.       2023-04-18 atsakovas LTG gavo ieškovo pretenziją. 2023-05-08 raštu atsakovas pateikė atsakymą į nurodytą pretenziją, informuodamas, kad ji tenkinama iš dalies: nuspręsta grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą 2, 5, 6 p.o.d.; ieškovo pretenzijos dalis dėl UAB „Vagoneta“ pasiūlymų neįprastai mažos kainos netenkinta, kadangi kainos neatitinka VPĮ 57 str. 1 d. nustatyto neįprastai mažos kainos apibrėžimo.

9.5.       2023-05-30 pranešimu atsakovas LTG informavo trečiąjį asmenį apie jo pasiūlymų 2, 5, 6 p.o.d. atmetimą, vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 10.3 punkto a) punkto i) papunkčiu, nustatančiu, kad tiekėjo pateiktas Pasiūlymas atmetamas, jeigu jis yra nepriimtinas, kai yra bent viena šių sąlygų <...> jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, įskaitant DPS dokumentų reikalavimus dėl Kvalifikacijos reikalavimų, Pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Trečiasis asmuo bei ieškovas buvo informuoti apie Pirkimo procedūrų rezultatus 2, 5, 6 p.o.d., nurodant, kad laimėjusiu minėtose Pirkimo objekto dalyse yra pripažintas ieškovo pasiūlymas.

9.6.       2023-05-31 raštu trečiasis asmuo pateikė pretenziją. LTG 2023-06-07 priėmė sprendimą tenkinti UAB „Vagoneta“ pretenziją iš dalies ir grįžti į Pirkimo procedūras, t. y. naikinant visus iki tol LTG priimtus sprendimus, tame tarpe – dėl UAB „Vagoneta“ pasiūlymų atmetimo ir ieškovo pasiūlymų pripažinimo laimėjusiais 2, 5, 6 p.o.d. Ieškovas ir trečiasis asmuo šio sprendimo neginčijo.

9.7.       Atsakovas LTG, itin atsakingai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir objektyviai nei galėdamas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, nei galėdamas jį pripažinti laimėjusiu 2, 5, 6 p.o.d., priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras minėtose Pirkimo objekto dalyse VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. pagrindais, 2023-06-22 rašte Pirkimo dalyviams pateikdamas detalų situacijos vertinimą bei išsamų faktinį ir teisinį tokio savo sprendimo pagrindimą.

9.8.       Šiuo atveju atsirado nenumatytos aplinkybės, kurias sudaro tai, jog, viena vertus, vienas iš Pirkimo dalyvių – UAB „Vagoneta“ – dar procedūrų metu prarado galimybę patiekti konkrečias pasiūlyme nurodytas prekes, tačiau šiuo aspektu tokios situacijos nenumatė ir negalėjo numatyti ir LTG, atitinkamai Pirkimo sąlygose neįtvirtinusi kokių nors konkrečių su tuo susijusių reikalavimų, sudarančių prielaidas tokioje situacijoje spręsti dėl pasiūlymo tinkamumo ar jo atmetimo. LTG taip pat objektyviai nenumatė situacijos, jog abu dalyviai pasiūlys to paties gamintojo tas pačias prekes, o vienas iš dalyvių imsis veiksmų ginčijant Pirkimo rezultatus kvestionuojant teisę verstis veikla (pasak trečiojo asmens, apskritai ieškovas dar ėmėsi ir aktyvių neteisėtų veiksmų užkertant galimybę jam įsigyti konkrečias prekes ir jas patiekti LTG), dėl ko dar iki sutarties sudarymo atsirado nurodyta situacija, kurios sprendimas Pirkimo sąlygose nebuvo aprašytas. LTG sprendė, kad šios aplinkybės atitiko VPĮ 29 str. 4 dalyje numatytą pagrindą nutraukti pirkimo procedūras („atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“), o taip pat VPĮ 29 str. 3 dalį ta apimtimi, kiek ji lemia, kad LTG negali Pirkimo procedūros metu taikyti ir kelti reikalavimų tiekėjui ir tiekėjo pasiūlymui, kurie nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti Pirkimo dokumentuose, nes tokių sąlygų taikymas pažeistų pirkimų principus.

9.9.       Abu Pirkimo dalyviai skirtingai supranta ir aiškina Pirkimo sąlygas bei susidariusios situacijos teisinius padarinius ir galimybę atmesti pasiūlymą, taikant reikalavimus dėl teisės verstis veikla (teisės siūlyti konkretaus gamintojo prekes). Todėl buvo spręsta, kad ši situacija atitiko VPĮ 29 str. 3 dalyje nurodytą Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą ir ta apimtimi, jog kilus abiejų tiekėjų ginčui (bei kaip minėta aukščiau ir pačiam LTG pastebėjus sąlygų ydingumą) dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo, Pirkimo sąlygų reikalavimai dėl jų taikymo 2, 5 ir 6 p. o. d. kilusios situacijos kontekste gali būti vertinami kaip netikslūs, neaiškūs ir / ar dviprasmiški (VPĮ 35 str. 4 d.) bei lemiantys skirtingą Pirkime dalyvavusių tiekėjų jų turinio suvokimą.

9.10.       LTG vertino, kad nors pagal esamas Pirkimo sąlygas LTG negali atmesti atitinkamo pirkimo dalyvio pasiūlymo, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinta konkrečių reikalavimų tiekėjui ir jo pasiūlymui (dėl teisės verstis veikla ar atstovauti gamintoją ar pan.), tačiau pirkimo sutarties sudarymas su dalyviu, kuris dar pirkimo procedūrų metu iki sutarties sudarymo vienareikšmiškai patvirtina, kad sutarties laimėjimo atveju nepatiektų pasiūlyme nurodyto gamintojo prekių, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir pirkimų tikslo (nusipirkti tai, ko reikia). Šios aplinkybės atitinka VPĮ 29 str. 4 d. nurodytą pirkimo procedūrų pagrindą ta apimtimi, kiek yra susiję su „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas“.

9.11.       LTG neturėjo ir neturi jokio nusistatymo nei vieno iš Pirkimo dalyvių atžvilgiu, o siekė preciziškai ir tinkamai vykdyti Pirkimo procedūras.

9.12.       Ieškinyje ieškovas kalba apie galėjimą / gebėjimą pristatyti konkrečias pasiūlyme nurodytas prekes, t. y. ne apie techninės specifikacijos reikalavimus (trečiasis asmuo ieškovo akcentuojamus reikalavimus nurodyti gamintoją, prekę ir kt. išpildė), o, nesant atitinkamų reikalavimų dėl gebėjimo įvykdyti sutartį (kvalifikacijos ar kitų reikalavimų pasiūlymui), apie sutarčių vykdymo sąlygas.

9.13.       Formaliąja prasme, tiekėjams pateikus tinkamo turinio pasiūlymą ir jam atitinkant pirkimo dokumentuose nurodytus konkrečius reikalavimus, su tiekėju sutartis sudaroma pagal pasiūlyme nurodytą informaciją. Vėliau sutarties vykdymo metu, priklausomai nuo atsiradusių ar paaiškėjusių aplinkybių, gali būti keičiamos sudarytos sutartys, įskaitant ir tiekėjų pasiūlytos prekės, bet toks keitimas gali būti atliktas, vadovaujantis sutarties / viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju, jokių trečiojo asmens pasiūlymų 2, 5, 6 p.o.d. neatitikties nenustatyta, o UAB „Vagoneta“, kaip minėta, kalbėdama apie kito gamintojo prekes, tai teoriškai darė „sudarytos“ Pirkimo sutarties kontekste. Todėl LTG, priešingai nei teigia ieškovas, neturėjo pagrindo atmesti UAB „Vagoneta“ pasiūlymus 2, 5, 6 p.o.d. VPĮ 45 str. 3 d. ir (ar) 86 str. 3 d. pagrindu.

9.14.       Kita vertus, atsakovui LTG tapo žinoma, kad iš esmės numatomos sudaryti Pirkimo sutarties vykdymo metu trečiasis asmuo potencialiai ketintų siūlyti kito gamintojo prekes, atlikus atitinkamą Pirkimo sutarties pakeitimą. Esant aplinkybėms, kurias raštu patvirtina gamintojas ir pats pirkimo dalyvis, pagal VPĮ LTG negali sudaryti Pirkimo sutartį dėl prekių (konkretaus gamintojo, konkretaus modelio), kurių patiekti dalyvis negali ar jau pats Pirkimo procedūrų metu nurodo, jog netieks, tačiau tai nereiškia pasiūlymo neatitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimams ir savaime nesudaro pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymus, dėl ko, vertinant susiklosčiusią situaciją, ir atsirado vienas iš bendrai trijų motyvų (pagrindų) nutraukti Pirkimo procedūras.

9.15.       Didžioji ieškovo ieškinio dalis yra nepagrįstai nukreipta į trečiojo asmens pasiūlymų 2, 5, 6 p.o.d. (ne)atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams vertinimą, atsakovų nuomone, ieškovui nepagrįstai bandant išplėsti ginčo ribas.

9.16.       Atsakovas LTG, itin išsamiai išanalizavęs Pirkime susiklosčiusią situaciją, objektyviai sprendė, kad galimybių išsaugoti Pirkimo santykius, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, šiuo atveju paprasčiausiai nėra. Pagal esamas Pirkimo sąlygas LTG negali atmesti atitinkamo dalyvio pasiūlymo, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinta konkrečių reikalavimų tiekėjui ir jo pasiūlymui (dėl teisės verstis veikla ar atstovauti gamintoją ar pan.), tačiau Pirkimo sutarties sudarymas su dalyviu neatitiktų ne tik viešųjų pirkimų principų, bet ir neužtikrintų LTG poreikių (VPĮ 29 str. 4 d.).

9.17.       Pirkime susiklosčiusi situacija atitinka VPĮ 29 str. 3 d. nurodytą Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą ir ta apimtimi, jog kilus abiejų tiekėjų ginčui (bei kaip minėta aukščiau ir pačiam LTG pastebėjus sąlygų ydingumą) dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo, Pirkimo sąlygų reikalavimai dėl jų taikymo 2, 5 ir 6 p.o.d. kilusios situacijos kontekste gali būti vertinami kaip netikslūs, neaiškūs ir/ar dviprasmiški (VPĮ 35 str. 4 d.), bei lemiantys skirtingą Pirkime dalyvavusių tiekėjų jų turinio suvokimą.

9.18.       Atsakovo nuomone, situacija parodo, kad tarp šių Pirkimo dalyvių, kurie praktiškai tik tarpusavyje konkuruoja atitinkamame rinkos segmente, egzistuoja aštrus konfliktas ir kad galimai tarpusavio konkurencinė kova yra lydima nesąžiningų veiksmų, kurių pasekmės tenka ir LTG, atsakovas yra priverstas peržiūrėti ir peržiūrės atitinkamų prekių pirkimo sąlygas bei, kaip kad nurodyta ginčo sprendime, ateityje vertins gautą informaciją apie Pirkimo dalyvių elgesį ir galimą tokių veiksmų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, kaip pavyzdžiui, konkurencijos teisės ar kt., reikalavimams. Šiuo atveju Pirkimo procedūrų nutraukimą 2, 5, 6 p.o.d. lėmė VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. nustatytų pagrindų egzistavimas susiklosčius atitinkamai situacijai, o, jos nesant kitose Pirkimo objekto dalyse, analogiškai konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimą būtų visiškai nepagrįsta.

10.       Triplike atsakovai palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Teigė, kad ši byla gali sukurti precedentą, kai bet kurio pirkimo atveju suinteresuotas asmuo po susipažinimo su laimėtojo pasiūlymu ir paveikęs platintojus (tiesiogiai ar per gamintoją) gali lemti tariamą (galimai ne tik laikiną) negalėjimą patiekti tam tikras prekes. Pažymėtina, kad apskritai tokie veiksmai nesuderinami su viešųjų pirkimų principais ir gali sudaryti savarankišką pasiūlymų atmetimo pagrindą. Ieškovas jau ne pirmą kartą elgiasi tokiu būdu, kai susipažinus su tiekėjų pasiūlymais pirkimuose, kreipiasi į gamintojus ir prašo uždrausti ar patvirtinti, kad kiti asmenys negali tiekti atitinkamų prekių. Ieškovas Pirkime kėlė reikalavimus atmesti UAB „Vagoneta“ pasiūlymą dėl neatitikimo sąlygoms ir atitinkamai atsakovas nutraukė Pirkimo procedūras, remiantis VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. būtent dėl to, jog Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinta konkrečių reikalavimų, kurie būtų leidę atmesti UAB „Vagoneta“ pasiūlymą, o taip pat esant kitiems pagrindams. Tam, jog ieškovas apskritai galėtų kalbėti apie pasiūlymo neleistiną tikslinimą / keitimą, turėtų būti konstatuojama UAB „Vagoneta“ pateikto pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams, ko ieškovas niekaip nei ieškiniu, nei dubliku neįrodė. Ieškovo nurodomos VPĮ 45 str. 3 d. ir 86 str. 3 d. teisės normos nėra susijusios su pasiūlymo atmetimu ir šios teisės normos netaikomos pasiūlymo atmetimui. UAB „Vagoneta“ pasiūlymo atmetimas, nesant Pirkimo sąlygose konkretaus pasiūlymo atmetimo pagrindo ir iš esmės vien dėl to, kad ieškovas sukūrė situaciją, kai gamintojas ar jo atstovai nurodė atsisaką parduoti prekes, o taip pat net 200 000 Eur didesnės sumos sumokėjimas ieškovui, šiame kontekste ne tik lemtų skaidrumo principo pažeidimą, tačiau atitinkamai ir neracionalų lėšų naudojimą (VPĮ 17 str. 1 ir 2 d.).

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje UAB „Vagoneta“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Pirkime pasiūlė daugiau nei 200 tūkst. Eur (įvertinus visas Pirkimo dalis) mažesnę kainą nei ieškovas, pasiūlyme nurodė Kazachstano Respublikoje registruotos „TOO Format Mach Company“ gaminamas prekes, nes su šiuo gamintoju buvo sutaręs dėl prekių tiekimo. Pirkimo procedūrų nutraukimą Pirkimo dalyse iš esmės nulėmė paties ieškovo nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, siekiant visiškai eliminuoti konkurenciją prekių, skirtų vagonų vežimėliams, rinkoje. Atmesti trečiojo asmens pasiūlymą nėra jokio teisinio pagrindo, nes Pirkimo sąlygose nėra apskritai nustatytas atmetimo pagrindas, kurio galėtų būti atmestas trečiojo asmens pasiūlymas. Taigi toks atmetimas reikštų neišviešintų Pirkimo sąlygų taikymą. Teigė, kad „teisės siūlyti gamintojo produkciją konkrečiame pirkime“ nereikalauja jokie specialieji teisės aktai, reikalavimas dėl tokios teisės turėjimo net negali būti laikomas kvalifikacijos reikalavimu ar reikalavimu pasiūlymui, kadangi yra susijęs tik su sutarties vykdymo sąlygomis – ir dėl jo atmetus trečiojo asmens pasiūlymą Pirkimo dalims, būtų pažeisti skaidrumo ir proporcingumo principai. Tai, ar trečiasis asmuo turi įgaliojimą siūlyti gamintojo TOO Format Mach Company prekes Pirkimo dalims ir todėl galės šias prekes tinkamai pristatyti sutarties vykdymo metu, yra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga ir negali būti vertinama pasiūlymų vertinimo metu. Trečiasis asmuo savo pasiūlymo neatšaukė, taip pat neatsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį ar tuo labiau nepateikė naujos ofertos. Triplike trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovo LTG paklausimas trečiajam asmeniui paaiškinti „iš kur bus įsigyjamos prekės, pateikti tai patvirtinančius dokumentus “ yra išimtinai susijęs su informacija apie viešojo pirkimo sutarties sąlygų vykdymą, nėra ir negali būti laikomas prašymu paaiškinti, patikslinti ar papildyti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 45 str. 3 d. prasme. Tokie ieškovo dublike keliami nauji pagrindai net nebuvo keliami ieškinyje ir pretenzijoje, pažeidžia privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarką ir negali sudaryti nagrinėjamo ginčo apimties. Jei būtų laikoma, kad trečiasis asmuo turėjo paaiškinti savo pasiūlymą dėl Pirkime siūlomų prekių tiekimo – jis tai ir padarė 2023-04-25 pateikdamas paaiškinimus atsakovui, kad turi galimybę tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį ir pateikti jos reikalavimus atitinkančias prekes. Trečiasis asmuo niekada ir niekur neteigė (ar tuo labiau aiškiai nenurodė), kad pasiūlymuose nurodyto gamintojo prekių nepristatys. Prekės pakeitimas į analogiškų parametrų kito galintojo prekę būtų leidžiamas neesminis pakeitimas, nes tokia galimybė numatyta Pirkimo sutartyje, atsakovas LTG tokią praktiką taiko santykiuose su ieškovu. Ieškovo ir gamintojo veiksmai ir jų aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog gamintojas ir ieškovas sudarė susitarimą, kuris galimai yra draudžiamas ir/ar gamintojas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Nurodė, kad tęsdamas Pirkimą atsakovas LTG turėtų arba sudaryti Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, arba atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Bet kuris sprendimas, akivaizdu, lemtų tolesnius teisinius ginčus yra tolesnį bylinėjimąsi (atitinkamai resursų naudojimą, teismų užimtumą) bei neterminuotam laikotarpiui atidėtų Pirkimo objekto įsigijimą. Anot Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT), atsakovas LTG neturi teisėto pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą – bet tuo pačiu negali sudaryti su juo Pirkimo sutarties. Kokia išeitis iš tokios situacijos – VPT nenurodo. Trečiojo asmens vertinimu, Pirkimo nutraukimas yra racionaliausias, protingiausias sprendimas, kurį galėjo priimti atsakovas, vadovaudamasis VPĮ 29 str. 4 d. reikalavimais.

12.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VPĮ 29 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindus, turėtų būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitomis šio įstatymo nuostatomis (pvz., racionaliu lėšų panaudojimu, tiekėjų konkurencijos užtikrinimu ir pan.). Bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. VPT išvadoje sutiko su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties sudarymas su trečiuoju asmeniu reikštų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. VPT nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog sutartis negali būti sudaroma su nustatytu laimėtoju, nes nėra nutraukimo pagrindo, kuris „pažodžiui“ atitiktų šią konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją, savaime nenulemia būtinybės nutraukti pirkimo procedūras. Nagrinėjamu atveju pasigendama atsakovo argumentų, kurie nedeklaratyviai pagrįstų, kad tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas šiuo atveju lemtų viešųjų pirkimų principų pažeidimą ir kodėl Pirkimo sutarties sudarymas su antroje pasiūlymų eilėje esančiu tiekėju, kuris, remiantis pateiktais dokumentais, atitinka visus nustatytus reikalavimus, būtų negalimas. Taip pat paminėjo, kad iš atsakovo argumentų nėra aišku, kurios konkrečiai Pirkimo sąlygos yra neaiškios/dviprasmiškos, ir dėl to, atsakovo teigimu, jas tiekėjai aiškina skirtingai. Pažymėjo, jog perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras, todėl siekdama pagrįsti konkretaus pirkimo procedūrų nutraukimą privalo pateikti ne tik deklaratyvius argumentus, tačiau objektyviai pagrįsti tokio pirkimo procedūrų nutraukimo būtinybę.

 

Ieškinys tenkintinas.

 

13.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2020-11-15 paskelbė apie tarptautinį viešąjį pirkimą, taikant dinaminę pirkimo sistemą (toliau – ir DPS), prekinių vagonų atsarginių dalių, ruošinių ir mazgų įsigijimui (DPS Nr. 16100). Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ šios dinaminės sistemos pagrindu vykdė konkretų pirkimą Nr. 22381 „Vagonų vežimėlių atsarginės dalys“ (Pirkimo Nr. 520383; Pirkimo procedūros Nr. 647514-01). Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė ginčo pirkimą pagal atsakovo AB „LTG Cargo“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms atlikti taip, kaip nustatyta pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose (Pirkimo specialiųjų sąlygų 1.4 p.).

14.       Vagonų vežimėlių atsarginių dalių pirkimas buvo skaidomas į 8 pirkimo objekto dalis: I – Pakaba ir įvorės; II – Dangtelis ir šliaužiklis; III – Laikiklis stabdžiams; IV – Pleištai; V – Plokštės; VI – Tarpinės, VII – Įvorės; VIII – Stabdžių trinkelė (Pirkimo specialiųjų sąlygų 1.3 p.).

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus 2, 5 ir 6 pirkimo objekto dalyse (toliau – ir ginčo p.o.d.).

16.       2023-04-13 LTG informavo ieškovą apie priimtą sprendimą ginčo p.o.d. laimėjusiu pasiūlymu pripažinti trečiojo asmens UAB „Vagoneta“ pasiūlymą, ieškovo UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas užėmė 2 vietą.

17.       2023-04-18 pretenzija ieškovas, susipažinęs su laimėtojo pasiūlymu, prašė atmesti UAB „Vagoneta“ pasiūlymą ir nustatyti naują eiliškumą dėl 2, 5, 6 pirkimo objekto dalių.

18.       2023-05-08 atsakovas LTG tenkino pretenziją iš dalies – nusprendė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, nes nustatė, kad laimėtojas neturi teisės tiekti 2, 5 ir 6 p.o.d. pasiūlytų prekių.

19.       2023-05-30, pakartotinai įvertinęs ieškovo pasiūlymą, LTG nutarė laimėjusiu pasiūlymu ginčo p.o.d. pripažinti ieškovo pasiūlymą.

20.       2023-05-31 trečiasis asmuo UAB „Vagoneta“ pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti sprendimą atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.

21.       2023-06-08 LTG nusprendė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą. Nurodė, kad Pirkimo komisija spręs dėl trečiojo asmens pretenzijoje ginčijamo 2023-05-30 sprendimo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir/ar kitų procedūrinių veiksmų.

22.       2023-06-22 LTG informavo tiekėjus apie tai, kad buvo priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras 2, 5 ir 6 p.o.d. Nurodyti VPĮ 29 str. 3 ir 4 dalyse numatyti Pirkimo procedūrų nutraukimo teisiniai pagrindai. LTG paaiškino, jog Pirkimo procedūrų metu paaiškėjo situacija, kurios LTG nenumatė rengiantis Pirkimo vykdymui ir atitinkami nesureguliavimo Pirkimo sąlygose, kai vienas iš Pirkimo dalyvių, pasiūlęs konkretaus gamintojo konkrečias prekes II, V ir VI p.o.d., iki Pirkimo sutarties sudarymo prarado galimybę šias prekes parduoti ir informavo apie tai, kad numatomos sudaryti Pirkimo sutarties vykdymo metu ketintų siūlyti kito gamintojo prekes, atlikus atitinkamą Pirkimo sutarties pakeitimą. Sprendime nurodoma, kad šiuo atveju Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta konkrečių reikalavimų tiekėjų pasiūlymams ir patiems tiekėjams dėl teisės siūlyti konkrečias prekes ar turėti santykius su gamintoju. Tokiu būdu, šios aplinkybės atitinka VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytą pagrindą nutraukti pirkimo procedūras („atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“), o taip pat VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ta apimtimi, kiek ji lemia, kad LTG negali Pirkimo procedūros metu taikyti ir kelti reikalavimų tiekėjui ir tiekėjo pasiūlymui, kurie nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti Pirkimo dokumentuose, nes tokių sąlygų taikymas pažeistų pirkimų principus („Perkančioji organizacija privalo nutraukti <...> procedūras, jeigu buvo pažeisti <...> principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Nurodė, kad abu Pirkimo dalyviai skirtingai supranta ir aiškina sąlygas bei susidariusios situacijos teisinius padarinius ir galimybę atmesti pasiūlymą, taikant reikalavimus dėl teisės verstis veikla ar siūlyti konkretaus gamintojo prekes. Taigi šiuo atveju susiduriama su tokia situacija, kai Pirkimo sąlygas ir jų reikalavimus bei aukščiau aprašytos situacijos teisinį vertinimą abu tiekėjai vertina kardinaliai skirtingai. Toks Pirkimo sąlygų neaiškumas ir dviprasmiškumas nesuderinamas viešųjų pirkimų principais (VPĮ 17 str. 1 d.), o Pirkimo procedūrų tęsimas šiame kontekste negalimas. Atsakovas LTG padarė išvadą, kad ši situacija atitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą ir ta apimtimi, jog kilus abiejų tiekėjų ginčui (bei kaip minėta, ir pačiam LTG pastebėjus sąlygų ydingumą) dėl Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pasiūlymų vertinimo, Pirkimo sąlygų reikalavimai dėl jų taikymo 2, 5 ir 6 p.o.d. kilusios situacijos kontekste gali būti vertinami kaip netikslūs, neaiškūs ir/ar dviprasmiški (VPĮ 35 str. 4 d.), bei lemiantys skirtingą Pirkime dalyvavusių tiekėjų jų turinio suvokimą. Pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymas ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Esant aplinkybėms, kurias raštu patvirtina gamintojas ir pats Pirkimo dalyvis, pagal VPĮ LTG negali sudaryti Pirkimo sutartį dėl prekių (konkretaus gamintojo, konkretaus modelio), kurių patiekti dalyvis negali ar jau Pirkimo procedūrų metu nurodo, jog netieks. Kaip paaiškėjo nagrinėjant gautas Pirkime pretenzijas ir analizuojant Pirkimo dokumentų reikalavimus, nors pagal VPĮ 86 straipsnio 3 dalį, LTG negali keisti Pirkimo sąlygų ir sudaryti sutarties, nukrypstant nuo Tiekėjo pasiūlymo, tačiau tuo pačiu Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinto konkretaus ir aiškaus reikalavimo, susijusio su tiekėjo pasiūlymo atmetimu, jei tiekėjas nebegali patiekti Pirkime nurodytų prekių ir Pirkimo sąlygose nenumatė teisės verstis veikla, gamintojo atstovavimo ar kitokių reikalavimų tiekėjui arba jo pasiūlymui. Taip pat LTG negali iki Pirkimo sutarties sudarymo vertinti tiekėjų nurodomos informacijos apie jų svarstomas (siūlomas) tiekti prekes pirkimo sutarties pakeitimo pagrindu. Tai lemia, kad pagal esamas Pirkimo sąlygas, nors kaip nurodyta aukščiau, LTG negali atmesti atitinkamo dalyvio pasiūlymo, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinta konkrečių reikalavimų tiekėjui ir jo pasiūlymui (dėl teisės verstis veikla ar atstovauti gamintoją ar pan.), tačiau pirkimo sutarties sudarymas su dalyviu neatitiktų ne tik viešųjų pirkimų principų, bet ir neužtikrintų LTG poreikių. Šios aplinkybės atitinka VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą pirkimo procedūrų pagrindą ta apimtimi, kiek yra susiję su „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas“.

23.       Ieškovas 2023-06-27 pateikė pretenziją dėl sprendimo nutraukti pirkimą, prašydamas jį panaikinti ir grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją. Atsakovas LTG 2023-07-05 ieškovo pretenziją atmetė.

24.       Ieškovas ginčija pirkimo nutraukimą, teigdamas, kad neegzistuoja nenumatytos aplinkybės, dėl ko būtų galima nutraukti ginčo Pirkimą VPĮ 29 str. 4 d. pagrindu, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, jokio Pirkimo sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo nėra, dėl ko nėra pagrindo nutraukti ginčo Pirkimą pagal VPĮ 29 str. 3 d.

25.       Ginčo pirkimo specialiosiose sąlygose nurodoma, kad šiam konkrečiam pirkimui taikomos VPĮ nuostatos (1.5 p.).

26.       2022-12-13 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1669 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iki 2022-12-31 sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros (taigi ir nutraukimas) atliekamos pagal iki 2022-12-31 galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, išskyrus tai, kad iki 2022-12-31 sukurtoms dinaminėms pirkimo sistemoms taikomos šio įstatymo 1, 9, 15, 16, 20, 22, 24 ir 37 straipsniuose išdėstytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 151 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 8 ir 10 dalių, 39 straipsnio 3–6 dalių, 45 straipsnio 21 ir 5 dalių, 47 straipsnio 10 dalies, 51 straipsnio 12 ir 13 dalių ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

27.       VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-01-01) nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

28.       Ginčo konkretaus pirkimo bendrųjų sąlygų 2.8 p. nurodyta, kad LTG privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. ar PĮ 29 str. 1 d. nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 2.9 p. nurodyta, kad LTG turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas LTG poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Taigi konkretaus pirkimo, kurio dalių nutraukimą ginčija ieškovas, bendrosiose sąlygose nustatytos pirkimo nutraukimo sąlygos, atitinkančios nuo 2023-01-01 galiojančios redakcijos VPĮ 29 str. 3 ir 4 dalis.

29.       Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo LTG sprendimo, pirkimas ginčo p.o.d. buvo nutrauktas, remiantis šiuo metu galiojančio VPĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai ginčo sprendimas atsakovo LTG grindžiamas nenumatytų aplinkybių atsiradimu, taip pat neaiškiomis pirkimo sąlygomis, o šie pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai iš esmės VPĮ reglamentavime nepasikeitė, skirtingų VPĮ redakcijų 29 str. teisės normų taikymas nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčo išsprendimui.

30.       Aiškindamas iki 2023-01-01 galiojusią VPĮ 29 str. 3 d. nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste.

31.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

32.       Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

33.       Kaip matyti iš ieškovo ginčijamo perkančiosios organizacijos 2023-06-22 sprendimo, atsakymo į ieškovo pretenziją ir nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, pirkimo procedūros buvo nutrauktos dėl to, kad atsakovui LTG pirkimo procedūrų metu paaiškėjo, jog trečiasis asmuo ne(be)gali patiekti pasiūlyme nurodytų prekių 2, 5 ir 6 p.o.d.

34.       Viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

35.       Ginčo konkretaus pirkimo, atliekamo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, specialiųjų sąlygų Priede Nr. 3 „Pasiūlymo forma“ numatyta, kad pasiūlymo formos 3 dalyje lentelėje „Pasiūlymo kaina“ tiekėjas turi nurodyti tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas, modelis ir ar identifikacijos nr. Pasiūlymo formos 4 dalyje lentelėje „Informacija apie siūlomas prekes“ tiekėjas turi nurodyti pirkimo objekto dalyje siūlomos prekės pavadinimą, prekės kilmės šalį, pakuotės kilmės šalį, gamintojo pavadinimą ir įmonės kodą (įmonės kodą privalomai turės nurodyti galimas laimėtojas), gamintojo registracijos šalį.

36.       Iš bylos dokumentuose nurodomų faktinių aplinkybių, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ginčo p.o.d. pasiūlė to paties gamintojo prekes (pirkimo objektą). Vadovaujantis konkretaus pirkimo bendrųjų sąlygų 6.1 p. ir specialiųjų sąlygų 1.17 p. pasiūlymai galioja 5 mėn. nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Ieškovas pateikė gamintojo Kazachstano Respublikos TOO „Format Mach Company“ 2023-04-14 bei 2023-08-28 raštus, iš kurių matyti, kad gamintojas nurodo neturįs jokių komercinių santykių su UAB „Vagoneta“, nesuteikė teisės trečiajam asmeniui teikti komercinį pasiūlymą dėl nurodytų prekių tiekimo, nepateikė trečiajam asmeniui nei žodžiu, nei raštu komercinio pasiūlymo dalyvauti konkurse Nr. 22381 „Vagonų vežimėlių atsarginių dalių pirkimas“, nurodoma, kad gamintojo atstovas Baltijos šalyse yra ieškovas, tik ieškovas turi teisę siūlyti perkančiajai organizacijai gamintojo prekes. 

37.       Nors trečiasis asmuo byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad savo pasiūlymo neatšaukė, taip pat neatsisakė pasirašyti Pirkimo sutartį ar tuo labiau nepateikė naujos ofertos, tačiau iš nagrinėjant pirmąją ieškovo pretenziją dėl atsakovo LTG sprendimo pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą laimėtoju gautų trečiojo asmens duomenų 2023-04-24, 2023-04-25 raštuose, taip pat 2023-05-31 trečiojo asmens pretenzijos akivaizdu, kad pats trečiasis asmuo nurodo negalintis patiekti pasiūlyme nurodytų prekių ir atitinkamai siūlantis kito gamintojo (TOO AIIRPOF) prekes, kurios, trečiojo asmens nuomone, visiškai atitinka pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) reikalavimus.

38.       Teismo vertinimu, tokia situacija, kai tiekėjas, pateikęs pasiūlymą, kuris pripažįstamas laimėjusiu pirkime, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pirkimo objekto patiekti, nėra nei nenumatyta (negalinti normaliu atveju pasitaikyti), nei išimtinė, nei gali būti vertinama, kaip sudaranti būtinybę nutraukti pirkimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirkime atsakovas LTG kartą pripažino trečiojo asmens pasiūlymą ginčo p.o.d. laimėjusiu, kartą jo pasiūlymą atmetė, abu šiuos sprendimus, gavęs pretenzijas, pasinaikino. Visgi perkančiosios organizacijos neapsisprendimas dėl pirkimo procedūrų rezultato negali pats savaime pateisinti sprendimo pirkimo procedūras nutraukti. Nuogąstavimai, kad bet koks atsakovo LTG priimtas sprendimas pirkime (pripažinti ieškovą ar trečiąjį asmenį konkurso laimėtoju) bus skundžiamas teismui, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad yra būtina pirkimo procedūras nutraukti. Pabrėžtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro nei ieškovo, nei trečiojo asmens pasiūlymų vertinimas, į bylos nagrinėjimo ribas neįeina svarstymas, koks LTG sprendimas dėl ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų būtų teisėtas ir pagrįstas, teismas byloje neturi pareigos pasisakyti dėl to, kokį sprendimą perkančioji organizacija pirkime galėtų ir/ar turėtų priimti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos yra susijusios su perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumo vertinimu.

39.       Konkretaus pirkimo bendrųjų sąlygų 9.7 p. numatytos pirkimo objekto dalių pasiūlymų nagrinėjimo sąlygos (9.7.1 – 9.7.4 p.). Konkretaus pirkimo bendrųjų sąlygų 10.1 p. numatytos sąlygos, kurias atitinkantis ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nustatomas laimėjusiu (10.1.1 – 10.1.5 p.). Bendrųjų sąlygų 10.2 p. nustatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei netenkinamos 10.1 p. nustatytos sąlygos, o 10.3 p. numatyti kiti pasiūlymų atmetimo pagrindai (10.3 a) – j)). Atsakovai nenurodė, kurie iš pirkime numatytų pasiūlymo atmetimo pagrindų neaiškūs ir kaip jie taisytini. Taip pat nesutiktina su atsakovų nuomone, kad tokiu atveju, kai perkančioji organizacija nori atmesti tam tikrą pasiūlymą, tačiau pirkimo dokumentuose reikiamo pagrindo nėra numačiusi, yra galima pirkimą nutraukti, kad kitame to paties objekto pirkime būtų numatytos atitinkamos nuostatos. Pastebėtina, kad atsakovas LTG byloje nenurodė, kokios kitos pirkimo dokumentų sąlygos jo vertinamos kaip neaiškios, kokios esminės klaidos padarytos pirkimo dokumentuose, kaip jos planuojamos koreguoti. Pirkimo dalyvių prašymų paaiškinti sąlygas negauta, o dėl sutarties skyrimo konkuruojančių tiekėjų ginčas dėl vienos ar kitos sąlygos interpretavimo ir taikymo yra įprastinė viešųjų pirkimų praktika, savaime nesudaranti pagrindo teigti, kad pirkimo sąlyga (-os) yra neaiški (-ios). Atsiliepime atsakovai apskritai teigė, jog susiklosčiusi ydinga situacija nebūtinai bus sprendžiama, nustatant kitokius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui, skelbiant kito konkretaus pirkimo sąlygas. Šitai iš esmės suponuoja prielaidą teigti, kad, perkančiosios organizacijos supratimu, ydinga situacija, kuomet tiekėjas pasiūlymu įsipareigoja tiekti prekes, kurių netieks, vykdydamas galimai sudarytą sutartį, išspręstina tiesiog nutraukiant pirkimą ir skelbiant kitą pirkimą tomis pačiomis sąlygomis dėl to paties objekto.

40.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad perkančiajai organizacijai poreikis įsigyti 2, 5 ir 6 p.o.d. pirkimo objektą (prekes pagal techninę specifikaciją) nėra išnykęs. Byloje iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra bene vieninteliai konkurentai, tiekiantys atsakovams atitinkamas atsargines vagonų vežimėlių dalis. Taigi, atsakovui LTG nutraukus šį ir paskelbus kitą to paties objekto pirkimą, o konkurentams žinant vienas kito siūlytas prekes ir kainas, nebus sudaryta sveika konkurencinė aplinka. Iš prekių pirkimo-padavimo sutarties matyti, kad ja tiekėjas parduoda prekes, kurių pavadinimai, kiekiai, įkainiai, techninės savybės ir reikalavimai tiekimui nurodyti sutarties bendrosiose sąlygose, specialiosiose sąlygose ir kituose prieduose, įskaitant techninę specifikaciją (sutarties specialiųjų sąlygų 1 p. „Sutarties dalykas“), sutarties specialiųjų sąlygų priedas, be kita ko, yra tiekėjo pasiūlymas (kuriame nurodomas konkretus gaminys, gamintojas, kilmės šalis) (specialiųjų sąlygų 9.5 p.), o sutarties bendrųjų sąlygų 8.13 p. nustatytos sąlygos, kurioms visoms esant tiekėjas turi teisę keisti prekių ar jų dalies modelį ar gamintoją (8.13.1 – 8.13.4 p.). Nors šiame pirkime ginčo p.o.d. pasiūlymuose abu tiekėjai pasiūlė techninę specifikaciją atitinkančias prekes (tas pačias), sutiktina su ieškovu, kad nutraukus pirkimą faktiškai sudaroma galimybė trečiajam asmeniui pakeisti (pataisyti) savo pasiūlymą, kad jame būtų nurodytas tas pirkimo objektas, kurį trečiasis asmuo turės ne tik pareigą, bet ir galimybę tiekti pagal pirkimo sutartį. Pastarosios pirkimo nutraukimo pasekmės (ar tikslai) prieštarauja viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentų sąlygų visuma yra pakankama ir aiški, kad tiekėjų 2, 5 ir 6 p.o.d. pateikti pasiūlymai būtų įvertinti, o pirkimo procedūrų nutraukimo būtinybė byloje nenustatyta. Byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nenutraukus pirkimo atsakovai įsigytų jų poreikių neatitinkantį pirkimo objektą. Taip pat nenustatytos sąlygos, reikalingos teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui, kad pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

41.       VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste svarbu, kad pirkimo procedūros nutraukimas turėtų būti paremtas ne bet kokiu viešojo pirkimo sąlygų neaiškumu (netikslumu). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas, kuriuo remiantis nutraukiamos pirkimo procedūras, turėtų būti grindžiamas esminiu procedūros trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K-3-290-823/2023). Todėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimas laikytinas teisėtu tik tada, jei pirkimo dokumentų neaiškumas (netikslumas) būtų esminis. Priešingu atveju perkančiajai organizacijai būtų suteikiama teisė kiekvieną kartą nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl noro keisti iki tol buvusias pirkimo sąlygas, o tai reikštų kitų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija jokio konkrečios pirkimo dokumentų sąlygos netikslumo nenurodė, neįrodė, kad perkančiajai organizacijai kylantys jos pirkimo dokumentų neaiškumai yra esminiai ir užkertantys kelią pirkime įsigyti reikiamą prekę, o padėtis nepataisoma kitaip kaip nutraukiant pirkimą.

42.       Pabrėžtina ir tai, kad nepaisant byloje dalyvaujančių asmenų pateiktos argumentacijos, susijusios su konkurencijos teisės pažeidimais pirkime, pirkime nepriimtas sprendimas, esantis ginčo objektu, kuriuo būtų konstatuojami draudžiami susitarimai ar kiti konkurenciją ribojantys subjektų veiksmai (pvz. pagal konkretaus pirkimo bendrųjų sąlygų 10.3 p. iv)), todėl nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl atsakovų ir trečiojo asmens išsakytų kaltinimų ieškovui šiuo aspektu. 

43.       Dėl nurodytų motyvų, įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, teismas konstatuoja, kad atsakovo LTG sprendimas nutraukti pirkimą nebuvo pagrįstas svarbiomis, išimtinėmis aplinkybėmis bei svariais argumentais, neatitiko VPĮ 29 str. 3-4 d. reikalavimų, todėl toks sprendimas pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovo LTG sprendimą dėl pirkimo 2, 5, 6 p.o.d. nutraukimo tenkintinas.

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti.

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5475 Eur žyminis mokestis ir 5224,36 Eur išlaidos advokato pagalbai. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

47.       Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, jo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 5475 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas c), 7 dalis) ir 5224,36 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), iš viso – 10699,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

48.       Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos. 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti.   

Panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 2023-06-22 sprendimą dėl Pirkimo Nr. 647514 „22381, Vagonų vežimėlių atsarginės dalys“ 2, 5, 6 pirkimo objekto dalių procedūrų nutraukimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, ir akcinės bendrovės „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, lygiomis dalimis 10699,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                           Urmila Valiukienė