Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-305-530/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00364-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 41.4; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-10-22, 13.40 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad M. P. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)dalį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t.y. apie 7.30 m. nuo jam priklausančio žemės sklypo ribos užtvėrė (duomenys neskelbtini)dalį medine su mūro stulpiukais tvora, įrengė vartelius. Taip pat nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos iki Zanavykų gatvėje įrengtų vartelių, išgrindė akmeninį takelį ir apie 8.20 m pločio teritoriją apsodino želdiniais, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje.
Kauno apylinkės teismas pradėjęs įrodymų tyrimą ir neištyręs rašytinių įrodymų 2016-02-02 nutartimi bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-731-738/2016 ir priimti naują nutarimą - pripažinti M. P. kaltu, padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudą. Skunde nurodė, kad Kauno miesto skyrius atliko valstybinės žemės dalies prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)patikrinimą vietoje ir surašė Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-65. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 5 yra užimta valstybinės žemės dalis (pravažiavimas) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuo taško Nr. 1 už 7,30 m yra užtverta medinė tvora su mūro stulpiukais. Nuo taško Nr. 1 į gatvės pusę užimta 8,20 m pločio teritorija, kuri yra apsodinta želdynais. Ties varteliais, link sklypo ribos, tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 5, išgrįstas akmeninis takelis. Tokiais savo veiksmais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas užėmė valstybinės žemės dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nustatytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nepašalino. LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas 2015 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 8AT-29-(14.8.71). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą M. P. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kurie nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismas nenurodė kokių aplinkybių trūksta formuluojant kaltinimą M. P. arba kokias naujas esmines faktines veikos aplinkybes teismas nustatė, kurios nebuvo nustatytos 2015 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismo įvardytas administracinio teisės pažeidimo medžiagos trūkumas, o būtent esminių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (kurių Kauno apylinkės teismas taip ir neįvardijo), kurie neva nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelaikytini kliūtimi, kurios teismas negalėjo pašalinti savo iniciatyva negrąžinant administracinio teisės pažeidimo protokolo jį surašiusiai institucijai. Nutartyje nurodyta, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Tačiau praktikoje nusistovėję, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl jo trūkumų pašalinimo galima tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Kauno apylinkės teismas nenurodė, kokius konkrečiai neva esminius trūkumus nustatė, kurie negalėtų būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. P. prašo skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą, kuriuo nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimo, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą M. P. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kurie nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu ir konstatavęs, kad pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 str. 1 d. asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad veika gali pasireikšti savavališku valstybinės žemės užėmimu ir būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., objektas, šiuo atveju, valstybinė ar privati žemė. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės pažeidimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, tarp jų ir administracinio teisės pažeidimo objekto, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti ir tai nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai.
Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas grąžindamas Institucijai administracinio teisės pažeidimo bylą administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti nenurodė kokius bylą nagrinėdamas teisme konkrečiai esminius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus nustatė, kurie negalėtų būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Protokole nurodytas, laikas, vieta, pažeidimo objektas- valstybinė žemė, pateikti rašytiniai įrodymai prie protokolo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.8AT-29-(14.8.71) turinį esminių protokolo trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme taip pat nenustatė.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaltės klausimo, jo asmenybės charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo, kitų reikšmingų aplinkybių, todėl visa tai visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta iš proceso dalyvių galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų jų teises ir nulemtų procesinių teisių pažeidimą.
Todėl, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir M. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė