Civilinė byla Nr.2-323-265/2016

                                                                                              Proceso Nr. 2-06-3-002362-2014-1

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                    2.1.2.4.1.4; 2.5.2.2; 3.2.7.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant ieškovės R. S. atstovui advokatui D. C.,

atsakovui M. P.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai kredito unijai „Naftininkų investicijos“, K. P., M. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir pagal atsakovės bankrutuojančios kredito unijos „Naftininkų investicijos“ prieškieškinį ieškovei R. S. ir atsakovui M. P. dėl paskolos priteisimo.

           Teismas

n u s t a t ė:

1. 2013-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovės kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ieškinys atsakovams M. P. ir R. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 29 371,72 Lt skolos, 2 780,24 Lt palūkanų, 3 439,11 Lt delspinigių, 18 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. 2013-10-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Iš atsakovų M. P. ir R. S. solidariai priteisė 29 371,72 Lt negrąžintos paskolos, 2 780,24 Lt palūkanų, 3 439,11 Lt delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 29 371,72 Lt paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki šios paskolos sumos visiško grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 591,07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – po 267,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės kredito unijos „Naftininkų investicijos“ naudai.
3. 2014-01-10 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė atsakovės R. S. prieštaravimus.
4. 2014-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovės R. S. ieškinys atsakovei kredito unijai „Naftininkų investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo M. P..
5. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla kredito unijai „Naftininkų investicijos“, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-03 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-4221-328/2014 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei kredito unijai „Naftininkų investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
6. 2014-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1943-897/2014 pagal ieškovės kredito unijos „Naftininkų investicijos“ atsakovams M. P. bei R. S. dėl skolos priteisimo iki įsiteisės Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4221-328/2014, kurioje nagrinėjamas ieškovės R. S. ieškinys atsakovei kredito unijai „Naftininkų investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
7. 2014-11-05 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi sujungė bylas į vieną, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1943-897/2014 prijungiant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos  Nr. 2-1373-123/2014 (pridėtos prie civilinės bylos Nr. B2-1256-123/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-27 nutartimi).                                         
8. Civilinės bylos 2-323-265/2016 nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti M. P. ir kredito unijos „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarytą paskolos sutartį Nr. KS 0000081 apsimestiniu sandoriu nuo jos sudarymo momento ir taikyti įstatyme nustatytas teisines pasekmes T. y. pripažinti, kad šios sutarties šalimi yra ne M. P., o K. P.; 2) pripažinti negaliojančia ab initio R. S. su kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarytą laidavimo sutartį Nr. LS 0000081; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu K. P. pripažino, jog paskolą iš kredito unijos „Naftininkų investicijos“ faktiškai ėmė jis, tik tam tikslui panaudojo R. S. ir M. P., todėl tikroji 2012-10-23 paskolos sutarties Nr. KS 0000081 šalis yra ne M. P., bet K. P.. Pripažinus 2012-10-23 paskolos sutartį Nr. KS 0000081 apsimestiniu sandoriu bei taikius atitinkamas šio sandorio pasekmes, t. y. pripažinus tikrąja paskolos sutarties šalimi K. P., pripažintina negaliojančia ieškovės sudaryta laidavimo sutartis, kadangi ieškovė pagal sutartį laidavo ne už K. P., o už M. P.. Asmuo, už kurį laiduojama, turi esminę reikšmę, kadangi skolininkui pasikeitus laidavimas netampa automatiškai galiojančiu kitam skolininkui.
9. Atsakovė  bankrutuojanti kredito unija „Naftininkų investicija“ su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad šiai dienai skola pagal 2012 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. KS 0000081 nėra padengta, todėl R. S. ir M. P. už nepadengtas prievoles Kredito unijai atsako solidariai. 2012 m. spalio 23 d. paskolos sutartis Nr. KS 0000081 ir 2012 m. spalio 23 d. laidavimo sutartis Nr. LS 0000081 yra rašytinės formos, pasirašytos šalių, R. S. ir M. P., pasirašydami paskolos ir laidavimo sutartis, jas patvirtino ir pripažino. 2012 m. spalio 23 d. laidavimo sutarties Nr. LS0000081 2.3. p. ieškovė (laiduotoja) aiškiai išreiškė savo valią ir atsisakė savo teisės reikalauti, kad paskolos davėjas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų M. P. turtą.
10. Atsakovas M. P. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodo, kad buvo apgautas K. P., kadangi pinigų pagal kredito sutartį negavo ir pažymi, kad paskolos ir laidavimo sutarčių rengimu rūpinosi K. P..

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

11. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas M. P. su kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarė paskolos sutartį Nr. KS0000081, pagal kurią kredito unija atsakovui suteikė 30 000,00 Lt dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą ir mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas pagal paskolos grąžinimo grafiką iki 2017-10-20. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui 2012-10-23 tarp kredito unijos ir atsakovės R. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS 0000081, pagal kurią laiduotoja įsipareigojo atsakyti kredito unijai solidariai su paskolos gavėju šiam tinkamai nevykdant savo prievolių.
13. Ieškovė teigia, kad tikroji šio sandorio šalis buvo ne M. P., o K. P., todėl paskolos sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu.

Dėl M. P. ir Kredito unijos „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarytos paskolos sutarties Nr. KS 0000081 pripažinimo apsimestiniu sandoriu

14. Pažymėtina, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinis teismas, aiškindamas apsimestinio sandorio turinį, yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).
15. Nagrinėjamoje atveju bylos šalys neneigia pačios paskolos kaip fakto, ginčas kyla dėl paskolos sutarties šalies, paskolos gavėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šių teisinių santykių subjektui.
16. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad tikrasis paskolos Nr. KS0000081, kurią suteikė kredito unija „Naftininkų investicijos, gavėjas yra K. P..
17. Teismas pažymi, kad ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad K. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog paskolą iš kredito unijos „Naftininkų investicijos“ faktiškai ėmė jis, tik tam tikslui panaudojo neįgalius R. S. ir M. P., nesudaro pagrindo sandorį tarp kredito unijos ir M. P. pripažinti apsimestiniu, kadangi sandoriui pripažinti apsimestiniu reikalinga abiejų sandorio šalių – kredito unijos ir M. P. valios ydingumas, t. y. suderintas noras juo pridengti kitą sandorį. Akivaizdu, kad kredito unija, suteikdama paskolą, elgėsi sąžiningai, įvertino skolininko finansines galimybes paskolą grąžinti, siekė suteikti skolininkui paskolą ir iš to gauti naudos, ir tokiam sandoriui negali turėti įtakos kitos jo šalies, t. y. skolininko, esantys ar galimai esantys susitarimai su trečiaisiais asmenis dėl kitokio sutarties vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad kredito unijos darbuotojai, kurie priėmė sprendimą suteikti M. P. paskolą, žinojo ir suprato, kad jiems pateiktos nuomos sutartys apie gaunamas pajamas iš nuomos yra fiktyvios. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-05-26 Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad kredito unijos darbuotojai veikė bendrai su įtariamuoju K. P.. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovės teiginius, jog kredito unijos darbuotojai buvo susitarę su K. P. dėl paskolos M. P. kaip K. P. statytiniui, išdavimo, ar žinojo, kad paskolą išduoda statytiniui ir tyčia suteikė paskolą fiktyviam paskolos gavėjui.
18. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog kredito unijos suteikta 30 000,00 Lt paskola buvo išmokėta ne paskolos sutartyje nurodytam gavėjui, t. y. M. P..
19. Teismo vertinimu, paskolos sumos panaudojimas yra paskolos gavėjo sprendžiamas klausimas, jam tenka rizika ir atsakomybė, su kuria paskolos davėjas nesusijęs, todėl paskolos davėjo interesai neturi nukentėti dėl suteiktos paskolos pasiskirstymo aplinkybių.
20. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančio grynųjų pinigų mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovė 2012-11-28 kredito unijai „Naftininkų investicijos“ sumokėjo 761,80 Lt, 2013-03-19 ieškovė sumokėjo kredito unijai 500,00 Lt (1 t. b. l. 170, 171). Ieškovė abiejuose mokėjimo nurodymuose nurodė, kad moka už M. P. pagal sutartį Nr. KS0000081. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kredito unija neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti paskolos gavėju sutartyje nurodyto asmens atitiktimi tikrajam šių teisinių santykių subjektui, kadangi paskolos sutartį pasirašė M. P., o iš pinigų mokėjimo nurodymų matyti, kad 761,80 Lt ir 500,00 Lt įmokas įnešė laiduotoja R. S. už paskolos gavėją M. P..
21. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog ginčo sutartis buvo apsimestinis sandoris nėra, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis buvo sudaryta tarp K. P., kaip tikrojo paskolos gavėjo, ir atsakovės kredito unijos „Naftininkų investicijos“, kaip paskolos davėjos.

Dėl pripažinimo negaliojančia ab initio R. S. su Kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarytos laidavimo sutarties Nr. LS 0000081

22. Ieškovė teigia, kad laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ab initio, kadangi R. S. laidavimo sutartimi laidavo už M. P., o ne už K. P., kuris neva yra tikroji paskolos sutarties šalis.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-10-23 sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS 0000081, kuria ieškovė R. S. kaip laiduotoja įsipareigojo atsakyti kredito unijai „Naftininkų investicijos“ solidariai su paskolos gavėju M. P., šiam tinkamai nevykdant savo prievolių (1 t. b. l. 104-105). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. prievolių kredito unijai neįvykdė (1 t., b. l. 106 - 120).
24. Teismui nenustačius, kad 2012-10-23 sudaryta paskolos sutartis Nr. KS0000081 yra apsimestinis sandoris ir nepripažinus K. P. tikrąją paskolos sutarties KS0000081 šalimi, ieškovės reikalavimas pripažinti  negaliojančia ab initio R. S. su kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarytą laidavimo sutartį Nr. LS 0000081 atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio

25. Nutarties 12 p. teismas nustatė, kad atsakovas M. P. su kredito unija „Naftininkų investicijos“ 2012-10-23 sudarė paskolos sutartį Nr. KS0000081, pagal kurią kredito unija atsakovui suteikė 30 000,00 Lt dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą ir mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas pagal paskolos grąžinimo grafiką iki 2017-10-20. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui 2012-10-23 tarp kredito unijos ir ieškovės R. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS 0000081, pagal kurią laiduotoja įsipareigojo atsakyti kredito unijai solidariai su paskolos gavėju, šiam tinkamai nevykdant savo prievolių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas M. P. savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas 29 371, 72 Lt.
26. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad tarp šalių paskolos sutarties ir laidavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Kredito unija savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą paskolos sutartį vykdė tinkamai, suteikė atsakovui paskolą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo prievolės paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą paskolą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas kredito unijai 29 371, 72 Lt.
27. CK 6.76 straipsnio 1 dalis numato, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojas atsako tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkas, įskaitant ir palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei netesybų sumokėjimą (CK 6.81 str. 2 d.).
28. Paskolos Nr. KS 0000081 sutarties 1.3 punktas numato, kad  sutarties užtikrinimo priemonė yra  tinkamai įforminta nekilnojamojo turto hipoteka kredito unijos naudai ar kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Šiuo atveju kita prievolių užtikrinimo priemonė yra Laidavimo sutartis Nr. LS 0000081, pasirašyta ieškovės ir kredito unijos darbuotojos 2012-10-23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei šalių sudarytą laidavimo sutartį konstatuotina, kad ieškovė R. S. yra solidariai atsakinga kredito unijai už atsakovo M. P. netinkamai vykdytą prievolę ir atsako ta pačia apimtimi, kaip ir atsakovas M. P..
29. Kadangi įstatymas numato pareigą atlyginti įgytos prievolės pažeidimu padarytus nuostolius ir sumokėti netesybas, darytina išvada, kad kredito unijos reikalavimai priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius - pagrįsti (CK 6.1 str.,  6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str., 6.872 str.), todėl yra pagrindas kredito unijai iš R. S. ir M. P. priteisti paskolos sutartyje numatytas 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 29 371,72 Lt paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki šios paskolos sumos visiško grąžinimo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Atsižvelgiant į tai kredito unijos reikalavimas iš R. S. ir M. P. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų paskolos sutartyje mokėjimą, yra pagrįstas (CK 6.37 str., 6.874 str.).
30. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei aptartas CK nuostatas darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai iš R. S. ir M. P. yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

       Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

        Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas M. P. patyrė 301,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (2 t., b. l. 39, 88).

        Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovė atleista nuo 378,00 lt (109,48 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo, 378,00 Lt (109,48 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki bus priimtas teismo sprendimas.

        Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 109,48 Eur (378,00 Lt) žyminio mokesčio ir 301,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Taip pat iš ieškovės priteistina valstybei 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291 str., teismas

n u t a r i a:

ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 301,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai pervedamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752,

Iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 13,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 109,48 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-17 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas