Civilinė byla Nr. e2A-872-638/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09422-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;
(S)
2.4.2.9.1; 2.4.2.13
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. ir G. K. ieškinį atsakovams A. Š., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, M. K., V. S., A. N., M. T., L. V., R. Š., J. U., A. S., J. M., E. G., V. N., N. M., uždarajai akcinei bendrovei „Dignara“, A. A., J. R., G. J., J. K., I. I., V. M., T. M., A. B., V. B., J. B., R. M., E. C., Š. L., A. T., G. T., V. M., T. J., E. Z., V. S., E. B., L. A., I. D., R. C., R. C., G. Z., I. K., G. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrija „A. J. 42“ ir valstybės įmonė Registrų centras dėl pripažinimo teisės įregistruoti neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką registrų įraše be bendrasavininkų sutikimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. K. ir G. K. (toliau – ieškovai) ieškinyje prašė pripažinti jų teisę įregistruoti registro įraše be visų bendrasavininkų susitarimo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (neįrengta pastoge, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) tvarką pagal 2021 m. birželio 11 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ardela“ neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovai naudosis 23/100 dalimis pastogės, pažymėtomis indeksu „A“.
2. Ieškovai nurodė ir paaiškino, kad ieškovai yra buto, esančio(duomenys neskelbtini), su rūsiu savininkai. Be to, ieškovams priklauso 23/100 dalys 203,69 kv. m. neįrengtos pastogės, esančios(duomenys neskelbtini). A. M. K. priklauso 19/100 dalių inventorizuotos pastogės. Likusios 58/100 dalys inventorizuotos pastogės neturi registruotų savininkų, nuosavybės teisės į šias dalis nėra įteisintos. Ieškovai, norėdami nustatyti jiems priklausančios pastogės dalies naudojimosi tvarką, užsakė naudojimosi tvarkos plano parengimą. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. buvo parengtas MB „Ardela“ pastogės naudojimosi tvarkos planas, pagal kurį 23/100 dalys (46,85 kv. m.), pažymėtos plane „A“, nustatomos naudoti ieškovams, 19/100 dalių (38,70 kv. m.), pažymėtų plane „B“ – atsakovei M. K., dalis, pažymėta „C“ (118,14 kv. m.), paliekama neišdalinta. Ieškovai ir atsakovai V. S., A. N., M. T., L. V., J. U., A. S., J. M., E. G., V. N., N. M. ir M. K. 2021 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė paprastos rašytinės formos bendrasavininkų susitarimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu buvo susitarta dėl palėpės dalies naudojimosi tvarkos, pagal kurią palėpės dalį, esančią virš ieškovų buto, neterminuotai, atskirai valdys bei naudos ieškovai.
3. Ieškovai nurodė, kad jie 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui prašymą įregistruoti registrų įraše pastogės dalies naudojimosi tvarką pagal pateiktą prašymą ir 2021 m. rugpjūčio 28 d. bendrasavininkų susitarimą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. VĮ Registrų centras atmetė prašymą, nurodydama, kad ne visi bendraturčiai įregistravo savo nuosavybės teisę į neįrengtą pastogę, todėl pateikto susitarimo pagrindu negali būti įregistruotas juridinis faktas apie naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu, pateiktame susitarime turi būti nurodyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti pastogės dalis bei tos dalies pažymėjimas prie susitarimo pridėtame plane. Be to, prašymas nebuvo patenkintas ir dėl to, kad susitarime nebuvo nurodyti asmenų asmens kodai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – ir namas, ginčo namas), palėpėje ties namo II laiptine įrengta 24 buto dalis, butas padidintas palėpės sąskaita. Minėto buto inventorizacija sutvarkyta ir įteisinta. Į namo palėpę galima patekti pro I ir III laiptinę. Visą palėpę galima pereiti nuo vieno namo galo iki kito, tik ties 24 butu praėjimas siauru koridoriumi. Ieškovai ragino namo butų savininkus sutvarkyti savo nuosavybės teises į palėpę, tačiau norinčių pretenduoti į neįrengtos pastogės nuosavybės teises neatsirado. Ieškovai siekia suremontuoti jiems nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį ir naudotis ja, tačiau negali to padaryti, nes nenustatyta jiems nuosavybės teise priklausančios palėpės dalies vieta. Kitiems butų savininkams neįteisinus nuosavybės teisių į pastogę, ieškovai neturi galimybės įregistruoti juridinį faktą apie jiems priklausančios palėpės dalies naudojimosi tvarką. Taip yra apribojama ieškovų nuosavybės teisė naudotis ir valdyti jiems priklausančią nuosavybės teisės dalį. Naudojimosi pastogės dalimi planas parengtas taip, kad ieškovams nuosavybės teise priklausanti pastogės dalis būtų paskirta naudoti virš ieškovų buto išsidėsčiusioje pastogės dalyje. Ieškovai netrukdys kitiems viršutinių aukštų butų savininkams pretenduoti į virš šių savininkų butų esančias pastogės dalis.
4. Atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB ir atsakovė) „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad ieškovai pažeidė bendraturčių pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021, iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“. Ieškovai nebendravo su atsakovės bankroto administratore iki ieškinio padavimo teisme bei neklausė nuomonės dėl naudojimosi neįrengta pastoge tvarkos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai tarėsi dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos ir su kitais namo butų savininkais. Susitarimą dėl pastogės naudojimosi tvarkos pasirašė tik 12 butų savininkai, kai šį klausimą turėtų spręsti 38 butų savininkai. Name yra įsteigta bendrija, todėl visi klausimai, susiję su neįrengta pastoge kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektu, galėjo būti aptariami ir išsprendžiami bendrijos organizuojamuose susirinkimuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsniu. Planas yra neaiškus, kelia abejonių dėl neįrengtos pastogės ploto paskirstymo, todėl atsakovė nesutinka, kad tokio plano pagrindu būtų nustatoma naudojimosi neįrengta pastoge tvarka. Neįrengtos pastogės bendras plotas yra 203,69 kv. m. Name yra trys laiptinės, į namo palėpę galima patekti pro pirmą ir trečią laiptines. Ieškovų pateiktame plane pažymėtas tik vienas įėjimas ir viena laiptinė, galbūt plane pavaizduota ne visa pastogė, bet tik jos dalis. Plane turi būti atvaizduoti du galimi įėjimai, aiškiai išskirstytas pastogės plotas, nurodyti visi galimi įėjimai, o ne pasirenkama tik ieškovams aktuali pastogės dalis. Jeigu plane pavaizduota tik virš kažkurios vienos namo laiptinės esanti pastogės dalis, planas yra neteisingas. Virš vienos laiptinės negali būti pavaizduota per visą pastato plotą einanti 203,69 kv. m. ploto pastogė. „C“ indeksu pažymėta pastogės dalis turėtų apimti tris, o ne vieną namo laiptinę. Iš byloje esančio plano neįmanoma suprasti ir patikrinti, ar iš tiesų „A“ indeksu pažymėta dalis yra virš ieškovų buto, ar iš tiesų „B“ indeksu pažymėta dalis yra virš atsakovės M. K. buto. Plane nenurodytas daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrija) pirmininko paminėtas koridorius, kuriuo galima pereiti palėpę, nenurodytas jo plotis bei kieno naudojimui jis yra priskirtas. Praėjimai tarp bendraturčių naudojimui išskirstytų pastogės dalių plane nepažymėti. Plane neaptartas bendrai naudojamos pastogės dalys, bendrų komunikacijų, judėjimo (praėjimo) klausimai. Plano apačioje pavaizduotas stačiakampis, tačiau nenurodyta, ar tai pastogėje esantis kaminas, ar kažkokios kitos konstrukcijos / komunikacijos. „C“ indeksu pažymėta pastogės dalis apskritai neišdalinta, ji turi būti paskirta proporcingai naudotis 38 butų savininkams, tačiau plane bendrasavininkams tenkančios dalys nenurodytos. Nors VĮ Registrų centras sprendime nurodė, kad ieškovų planas nėra tinkamas, neatspindi visų bendraturčių naudojamų neįrengtos pastogės dalių, bet ieškovai nepatikslino plano, neišskyrė bendraturčių dalių bei pateikė teismui ydingą planą. Atsakovė papildomai nurodė, kad jai ginčo name priklauso 101 kv. m. slėptuvė bei neįrengtos pastogės dalis. Jos ir kitų bendraatsakovų (išskyrus M. K.) pastogės idealiosios dalys neįregistruotos. Atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekiant įregistruoti jai priklausančias pastogės idealiąsias dalis, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Atsakovės turimais duomenimis, inventorizuota tik dalis pastogės, esanti virš pirmos namo laiptinės, galimybę įregistruoti nuosavybės dalis į neįrengtą pastogę turi tik tie savininkai, kurie nurodyti 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte, t. y. 1-12 butų gyventojai. Per likusį namo plotą (t. y. per dvi laiptines) einanti pastogės dalis neinventorizuota, nėra parengta kadastrinė byla ir neapskaičiuotos bendraturčiams tenkančios pastogės dalys. Nors atsakovė turi patalpas, patenkančias į pirmosios namo laiptinės ribas, tačiau dėl neaiškių priežasčių jokia jai priklausanti neįrengtos pastogės dalis pirmosios laiptinės plote nėra priskirta. Atsakovei priklausanti neįrengtos pastogės dalis turėjo atsispindėti ir pastogės kadastrinėje byloje, ir 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte. Iš 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekto matyti, kad ieškovų ir atsakovės M. K. butams tenka po 14,26 kv. m. neįrengtos pastogės dalies. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad įregistruota ieškovų nuosavybės teisė į 46,85 kv. m. ploto pastogės dalį, M. K. – nuosavybės teisė į 38,7 kv. m. ploto neįrengtos pastogės dalį. Byloje esančių dokumentų visuma patvirtina, kad ieškovams tenkanti palėpės dalis galbūt yra mažesnė, nei nurodyta naudojimosi tvarkos nustatymo plane, nes į šį planą dėl nesuprantamų priežasčių neįtraukta atsakovės valdoma pastogės dalis. Atsakovei priklauso didesnio ploto patalpos, todėl jai įregistravus savo pastogės idealiąsias dalis, ieškovams tikėtina tektų proporcingai mažesnis pastogės plotas, negu teigiama ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovų I. K. ir G. K. teisę įregistruoti registro įraše be visų bendrasavininkų susitarimo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – neįrengtos pastogės, esančios(duomenys neskelbtini)– tvarką pagal 2021 m. birželio 11 d. MB „Ardela“ neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovai naudosis 23/100 pastogės dalimis, pažymėtomis plane indeksu „A“. Teismas priteisė solidariai ieškovams I. K. ir G. K. iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 673,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad inventorizuota ginčo palėpės dalis nustojo būti bendrojo naudojimo objektu nuo 2004 m. spalio 26 d., nes buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (žr. sprendimo 10, 13, 26 punktus). Tai, kad dalis palėpės buvo inventorizuota ir suformuota kaip atskiras daiktas, patvirtina, jog visi namo bendraturčiai nusprendė suformuoti palėpės dalį kaip atskirą daiktą (žr. sprendimo 25 punktą). Teismas nurodė, kad 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalį projekto, pateikto VĮ Registrų centras, duomenimis, šios inventorizuotos palėpės dalies patalpos buvo priskirtos butų Nr. 1-12 ir tam tikrų rūsio patalpų (šiuo metu nepriklausančių atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) savininkams.
7. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovei nesutinkančiai su ieškiniu, nepriklauso dalys inventorizuotoje palėpės dalyje, patvirtinta ir VĮ Registrų centras atsakymai (žr. šio sprendimo 19 punktą). Nustačius, kad atsakovei, nesutinkančiai su ieškovų reikalavimais, nepriklauso inventorizuotos palėpės dalys, atmestini šios atsakovės motyvai apie tai, kad ieškovai nesikreipė į ją dėl susitarimo įregistravimo, kad neatspindėta plane šiai atsakovei tenkanti dalis, kad ieškovams galbūt priklauso mažesnė pastogės dalis, nei yra įregistruota. Ieškovai neturėjo kreiptis į atsakovę dėl susitarimo įregistravimo, nes atsakovei nepriklauso dalis inventorizuotoje pastogės dalyje, jos sutikimas susitarimo įregistravimui nereikalingas. Atsakovei nenuginčijus ir neginčijus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše esančių duomenų apie ieškovų įregistruotą nuosavybės teisę į 23/100 dalis inventorizuotos pastogės dalies, keliamos abejonės dėl ieškovų dalių grindžiamos prielaidomis.
8. Teismo vertinimu, byloje pateiktas inventorizuotos palėpės dalies naudojimosi planas yra aiškus ir nesukuria prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti. Plane pavaizduoti ieškovams ir atsakovei M. K. tenkantys naudoti palėpės plotai atitinka jų nuosavybės teisės dalis, įregistruotas VĮ Registrų centras. Iš namo kadastrinių duomenų bylos akivaizdu, kad ieškovams ir atsakovei M. K. tenkančios naudoti palėpės dalys yra virš jiems priklausančių butų. Kiti namo bendraturčiai (išskyrus atsakovę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neturinčią nuosavybės teisių į inventorizuotos ginčo palėpės dalį) nereiškė ieškovams pretenzijų dėl jų (kitų bendraturčių) interesus galbūt pažeidžiančio plano įregistravimo nei iki ieškinio padavimo teisme, nei po to.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad atsakovei turint nuosavybę
pirmosios daugiabučio namo laiptinės ribose, atsakovei turi priklausyti ir atitinkama neįrengtos pastogės dalis, o 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte nesant apskaičiuotai jokiai atsakovei tenkančios neįrengtos pastogės daliai, toks projektas yra neteisingas ir gali nulemti neproporcingą inventorizuotos pastogės dalių paskirstymą. Teismas nepagrįstai į tokius argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino. Taigi, vien faktas, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotas 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projektas, pagal kurį yra paskirstyta dalis neįrengtos pastogės, nereiškia, kad atsakovė neturi nuosavybės teisės į neįrengtos pastogės dalį. Atsakovei keliant klausimą dėl šio dalių apskaičiavimo projekto teisingumo, teismas turėjo ištirti visas su tuo susijusias aplinkybes ir dėl atsakovo teisės į neįrengtos pastogės dalį pasisakyti iš esmės. Tokio vertinimo neatlikus, byla išnagrinėta neišsamiai ir neteisingai.
1.2. Atsakovė pateikė teismui prašymą byloje skirti kadastro duomenų nustatymo ekspertizę. Tačiau teismas atsakovės prašymo netenkino ir ekspertizės neskyrė, taip užkirsdamas kelią atsakovei įrodyti, jog 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projektas yra neteisingas, jame nepagrįstai nėra apskaičiuota atsakovės, kaip slėptuvės savininkės, dalis neįrengtoje pastogėje ir kad atsakovė turi teisę į inventorizuotos neįrengtos pastogės dalį. Ekspertizės metu būtų išsamiai įvertinti kadastrinių bylų duomenys, neįrengtos pastogės plotas, patalpos patenkančios į pirmosios laiptinės ribas, apskaičiuotos visiems daugiabučio namo patalpų savininkams tenkančios neįrengtos pastogės dalys ir pan. bei galimai būtų patvirtintas 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekto ydingumas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik konstatavo faktą, jog ginčo
palėpės dalis nuo 2004 m. spalio 26 d. buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir šiuo metu pagal nustatytas dalis pastato dalių apskaičiavimo projekte yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. priskirtina butų Nr. 1-12 ir tam tikrų rūsio patalpų savininkams, tačiau neatsižvelgė į atsakovės išdėstytus argumentus, jog šis 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projektas yra neteisingas, prieštaraujantis CK normoms ir akivaizdžiai pažeidžiantis atsakovės teises.
1.4. Teismas formaliai išnagrinėjo bylą bei sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kuomet
nepaisydamas civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies taisyklės, teismo sprendimu atėmė iš atsakovės nuosavybės teisę į neįrengtos pastogės dalį. Atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, kurios kreditorių interesų tenkinimui yra svarbi kiekviena turimo turto dalis. Byloje ieškovų pateiktas ir skundžiamu sprendimu patvirtintas pastogės naudojimosi tvarkos planas yra neteisingas ir neaiškus. Plane nėra apskaičiuotos ir išskirtos visų bendraturčių turimos neįrengtos pastogės dalys. Teismas pateikto plano ir naudojimosi tvarkos nustatymo šiuo aspektu nevertino.
1.5. Teismas, konstatuodamas, jog naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra aiškus ir tinkamas, neįvertino, kad ieškovų plane nėra aptartos bendrai naudojamos pastogės dalys, bendrų komunikacijų, judėjimo (praėjimo) klausimai. Plano apačioje matome pavaizduotą stačiakampį, tačiau nėra nurodyta, ar tai pastogėje esantis kaminas, ar kažkokios kitos konstrukcijos ar komunikacijos, tačiau tai turi reikšmės teisingam ir proporcingam pastogės naudojimosi dalių skirstymui. Pastogės aukštis nevienodas, todėl neaišku, ar visiems bendraturčiams galėtų būti priskiriamos vienodo vertingumo pastogės dalys, plane nenurodyti praėjimai tarp bendraturčių naudojimui išskirstytų pastogės dalių, neaptartas bendrų komunikacijų naudojimas, todėl, priešingai negu teigia teismas, prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti nepašalintos.
1.6. Pažymėtina, kad ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo persikėlus į teismą, būtent teismas turi išsamiai išanalizuoti pateiktą planą, įvertinti, ar jis tinkamas, ar nepažeis bendraturčių interesų, ar skaičiavimai jame tinkami, ar išspręsti visi klausimai, kurie ateityje galėtų sukelti konfliktines situacijas, o ne tvirtinti bet kokį pateiktą planą, kurį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dar turėtų peržiūrėti VĮ Registrų centras. VĮ Registrų centras įregistruos tokią naudojimosi tvarką, kokia bus patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismo pozicija apie plano tinkamumo vertinimą pasibaigus bylos nagrinėjimui nesuprantama.
10. Ieškovai atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti vadovautis viešojo registro duomenimis, kuriuose nėra įregistruota jokių apeliantės nuosavybės teisių į inventorizuotą pastogės dalį. Svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimas buvo du kartus atidėtas dėl apeliantės kreipimosi į VĮ Registrų centrą, kurio apeliantė prašė įregistruoti jai nuosavybės teises į šią pastogės dalį, bet toks apeliantės prašymas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad apeliantės nuosavybės teisės į inventorizuotą neįrengtos pastogės dalį neįregistruotos, o ne išvadą, kad apeliantė šias teises turi ar kad jų neturi. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo nuosavybės teisių apeliantei suteikimas ar atsisakymas jas suteikti.
2.2. Apeliantė įrodinėja iš nagrinėjamos bylos ribų išeinančius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, ar inventorizuojant dalį neįrengtos pastogės, dalis pastogės turėjo būti priskirta daugiabučio namo 1 laiptinės ribose butus ir patalpas turintiems savininkams, taip pat ar kokia nors pastogės dalis turėjo būti priskirta apeliantei. Toks klausimas yra labiau hipotetinio pobūdžio, nes kaip turėjo būti rengiama kadastro duomenų byla šioje byloje nebuvo vertinama ir tai jokiu aspektu nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.
2.3. Apeliantė visiškai klaidingai aiškina CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reguliavimą, nes ši norma reguliuoja ne bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo būdą, o pastato bendrojo naudojimo objektų priklausymą pastato bendraturčiams.
2.4. Teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes jame iš esmės buvo keliami byloje surinktų įrodymų vertinimo, o ne kokių nors specialių žinių reikalaujantys klausimai. Ekspertizės skyrimas šioje byloje nebūtų buvęs suderinamas ir su tikslu, kuriam esant įprastai yra skiriama ekspertizė. Apeliantė realiai siekė, kad ekspertas įvertintų faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir į juos būtų atsikirsta ekspertizės išvadų pagalba. Šiuo atveju pareiga atsikirsti į ieškovų ieškinio reikalavimus tenka apeliantei.
2.5. Ieškovų nuosavybės teisės dalis yra konkreti, todėl jos pažymėjimas plane jokių kitų asmenų teisių net potencialiai negalėtų pažeisti, nes ieškovų nuosavybė jau egzistuoja, todėl apeliantės teisių tai niekaip nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kaip ieškovai ketina naudotis savo pastogės dalimi, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo.
2.6. Ieškovų nuomone, apeliantės cituojamas VĮ Registrų centras atsakymas, gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, neturi jokios reikšmės ieškovų teisės nustatyti naudojimosi inventorizuotos pastogės dalimi tvarką ir yra nesusijęs su byla, todėl neturėtų būti priimtas - šį atsakymą apeliantė galėjo gauti ir į bylą pateikti ir bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Atsakovė prašo priimti naują įrodymą - 2023 m. kovo 14 d. VĮ Registrų centro atsakymą. Nurodė, kad VĮ Registrų centro atsakymas buvo gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Registrų centro atsakyme iš esmės pateikta informacija, jog atsakovė nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę negali įregistruoti ne todėl, kad ji nepriklauso jokiu teisiniu pagrindu, o tik todėl, kad 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte neatsispindi visa reikšminga informacija, nes apelianto nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - slėptuvę buvo įregistruota vėliau (2006 m. liepos 25 d.), negu kad atliktas ginčo pastogės dalių paskaičiavimas.
13. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantės naujai pateiktas įrodymas neturi reikšmės ginčo sprendimui, nes nepateikta duomenų, kad apeliantė turi nuosavybės teisę į kokią nors konkrečią pastogės patalpų dalį, todėl naujai pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektu – pastoge (CK 4.75 straipsnis). Bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Savo ruožtu bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė atsiranda CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kaip pagrįstai teigia apeliantė, teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją. Tačiau visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai registruojami tokie, kokie yra suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, tai gali būti tiek visas pastatas, tiek ir jo dalis, patalpa, jeigu ji Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais yra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
15. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo name ((duomenys neskelbtini)) yra neįrengta pastogė, kurios dalis (esanti virš 1-os laiptinės, 203,69 kv. m.) buvo inventorizuota 2004 m. spalio 26 d., suteikus jai unikalų Nr.(duomenys neskelbtini). Taigi, visos namo pastogės dalis yra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, šie registro duomenys nėra nuginčyti, atitinkamai gali būti nustatoma naudojimosi, valdymo tvarka tarp šio objekto savininkų. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo pastogės savininkai yra ieškovai (jiems priklauso 23/100 dalys šio objekto, nuosavybė įgyta pagal sandorį – pirkta 2021 m. kovo 2 d. varžytynėse), kita savininkė yra atsakovė M. K. (jai priklauso 19/100 dalių pastogės, nuosavybė įgyta pagal sandorį - 2017 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-7520-284/2018). Likusių 42/100 dalių pastogės savininkai nėra įregistravę savo nuosavybės teisės, todėl į bylą buvo įtraukti atsakovais visi namo kitų patalpų savininkai, kad ateityje galėtų įregistruoti savo įgytas nuosavybės teises į pastogės patalpas ir susitarti tarpusavyje dėl bendro turto naudojimo tvarkos.
16. Apeliantė argumentuoja, kad 2004 m. spalio 26 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte nėra paskaičiuota, kokia dalis neįrengtos pastogės tenka jai, todėl toks projektas yra neteisingas ir gali nulemti neproporcingą inventorizuotos pastogės dalių paskirstymą. Šis argumentas atmestinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Kaip jau minėta, nuosavybės teisė yra įgyjama CK 4.47 straipsnyje nurodytais būdais, tarp kurių nėra tokio nuosavybės teisės įgijimo būdo kaip pastato dalių paskaičiavimas. Ieškovų pateiktame pastogės padalinimo projekte numatyta tik ieškovams ir atsakovei M. K. priskirtina naudotis dalis, kuri atitinka jų nuosavybės teise turimas idealines dalis, todėl apeliantei ir kitiems namo patalpų savininkams neužkertamas kelias įsiregistruoti jų turimas nuosavybės dalis į ginčo pastogę ir nustatyti naudojimosi tvarką likusiomis pastogės dalimis.
17. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, priešingai negu kad dėsto apeliantė, jos nuosavybės teisė į neįrengtos pastogės dalį nėra nei nustatoma, nei paneigiama, nei pakeičiama, tiesiog pastogės dalis paliekama nepaskirstyta tarp galimų bendraturčių, kurie, kaip minėta, savo nuosavybės teisės į pastogės patalpas, jeigu ją turi, nėra įregistravę, t. y. jos neišviešinę.
18. Apeliantės argumentai, kad ieškovų plane nėra aptartos bendrai naudojamos pastogės dalys, bendrų komunikacijų, judėjimo (praėjimo) klausimai, o plano apačioje pavaizduotas stačiakampis apeliantei yra neaiškus, ar tai pastogėje esantis kaminas, ar kažkokios kitos konstrukcijos, ar komunikacijos, tai esą turi reikšmės teisingam ir proporcingam pastogės naudojimosi dalių skirstymui, be to, pastogės aukštis nevienodas, todėl neaišku, ar visiems bendraturčiams galėtų būti priskiriamos vienodo vertingumo pastogės dalys, plane nenurodyti praėjimai tarp bendraturčių naudojimui išskirstytų pastogės dalių, neaptartas bendrų komunikacijų naudojimas, todėl, prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti nepašalintos, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pastogės dalis, plane pažymėta C, yra 118,14 kv.m. ploto. Ji palikta bendram kitų bendraturčių naudojimui, yra apimanti visą pastato plotį, todėl bendram plotui tenka visas pastogės aukštis, įvairaus vertingumo patalpos. Tai, kad apeliantė nežino, ką žymi plane parodytas stačiakampis, tik parodo, kad apeliantė nėra susipažinusi su patalpomis, kurių savininkė teigia esanti. Praėjimai tarp bendraturčiams priskirtų dalių nėra nurodyti, nes jie nebuvo reikalingi, ieškovams paskirta dalis yra vienoje laiptinės pusėje, atsakovei M. K. paskirta dalis - kitoje pusėje, likęs pastogės plotas liko bendras, nepaskirstytas, po visą plotą galima laisvai vaikščioti. Apeliantė neįrodė, kad nustatyta naudojimosi tvarka gali sukelti kokių nors konfliktų tarp bendraturčių ateityje.
19. Apeliantės prašymas skirti byloje kadastro duomenų nustatymo ekspertizę ir suformuluoti galimi klausimai ekspertui neatitinka CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų: ekspertizė gali būti skiriama, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Tokio tipo klausimai kaip kad, kokia pastogės dalis inventorizuota, ar visiems savininkams paskaičiuotos dalys, kurie savininkai turi nuosavybės teisę į pastogę – jokių specialių žinių nereikalauja, išskyrus, žinoma, mokėjimą skaityti ir suprasti tekstą. Klausimas, ar apeliantė, nuosavybės teise turinti slėptuvės patalpas, turi nuosavybės teise ir pastogės patalpų dalį, yra teisinio pobūdžio. Kaip jau minėta šios nutarties 14 pastraipoje, nuosavybės teisė įgyjama ne ekspertizės akto pagrindu, o sandorio (plačiąja prasme) pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė byloje ekspertizės, nes šioje byloje jokių specialių mokslo žinių reikalaujančių klausimų nekilo.
20. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės valdymą, naudojimą, disponavimą ( CK 4.75 straipsnis), tinkamai vertino pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), pagrįstai konstatavo, kad pateiktasis naudojimosi patalpomis planas yra racionalus, pagrįstas, nepažeidžiantis likusių galimų savininkų teisių naudotis pastogės patalpomis. Todėl priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.
21. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei I. K. priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 907,50 Eur iš apeliantės BUAB "Nekilnojamojo turto valdymas" bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, bankroto administravimui skirtų lėšų 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė
Anita Sereikienė