Byla Nr. 1S-72-1076/2020

Proceso Nr. 1-10-9-00012-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas tenkintas.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-150-10, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo bylos Nr. 1-15-576/2012) D. N. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtiną per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo D. N. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmesti.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistojo D. N. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmesti.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir D. N. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

7.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kasacinis skundas atmestas.

8.       Kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-012-12, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1-28-211/2015) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu D. N. buvo išteisintas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti N. L., L. D., V. K., S. L., nepadarę veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalis, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl kaltinimo D. N. reikalavus kyšio iš A. Č. ir kyšio priėmimo iš A. Č. ir R. C., ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. N. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo D. N. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskyrė jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.), atidėjo 2 metams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. gegužės 28 d.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo D. N. kasacinis skundas atmestas.

13.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 30 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išaiškinti, ar anksčiau vykdyta priežiūra (nuo 2013-03-26 iki 2013-11-11 ir nuo 2015-01-26 iki 2016-03-15) pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, turi būti įskaityta į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkino ir išaiškino Probacijos tarnybai, kad į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu D. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neįskaitomas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikas, atliktas nuo 2013-03-26 iki 2013-11-11, nuo 2015-01-26 iki 2016-03-15, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimtas kitoje baudžiamojoje byloje dėl kitos D. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

15.       Nuteistasis D. N. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: užskaityti nuteistajam D. N. atliktos bausmės terminą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, kuris realiai buvo nuo 2013-03-26 iki 2013-11-11 ir nuo 2015-01-26 iki 2016-03-15 vykdomas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu D. N. buvo visiškai išteisintas. Taip pat išaiškinti ir išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu atliktą teisinį nesusipratimą (teisinio nihilizmo apraišką), kuomet baudžiamojoje byloje Nr. lA-25-318/2019 neskyrus bei D. N. nevykdžius suėmimo, jam be jokio teisinio pagrindo šioje byloje į bausmės atlikimo laiką buvo įskaitytas sulaikymo bei suėmimo terminas nuo 2010-04-26 iki 2010-05-28.

15.1.                      Apeliantas skunde nurodo, kad priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu D. N. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė laisvės atėmimu 1 metams, bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ‑ 20 MGL (2 600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nurodo, kad sumokėjo 753 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

15.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią baudžiamąją bylą nagrinėjo tris kartus, prieš tai tris kartus ją nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, kol po 6 metų bylinėjimosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. priėmė nutartį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo D. N. buvo išteisintas, palikti galioti be pakeitimų.

15.3.                      Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. vasario 1 d. D. N. 2013 m. kovo 26 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, kuriame pirmą kartą buvo nuo 2013-03-26 iki 2013-11-11. Tačiau po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, probacija D. N. atžvilgiu buvo pratęsta nuo 2015-01-26 iki 2016-03-15, taigi ji vyko dar 14 mėnesių, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis D. N. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. išteisinamuoju nuosprendžiu buvo panaikintas ir naujas ‑ išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo. Tokiu būdu D. N. atžvilgiu paskirta bausmė buvo vykdoma nuo 2013-03-26 iki 2013-11-11.

15.4.                      Apeliantui neaišku, kur dingo 1,5 mėnesio laiko tarpas nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki D. N. įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą. Apelianto manymu, šis laiko tarpas privalo būti įskaitytas į bausmės vykdymo terminą. Po to, D. N. buvo aprobuojamas nuo 2015-01-26 iki 2016-04-14, t. y. 18 mėnesių arba 1,5 metų (8 mėnesius + 1 mėnesį + 9 mėnesius). Skunde nurodoma, kad pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną. Anot apelianto, lieka neišspręstas bei neaiškus klausimas, ar laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki D. N. įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą yra įskaitytas į nuteistojo probavimo laiką, nes pagal Vilniaus probacijos skyriaus raštą susidaro neapibrėžti ir į probavimo laiką neįskaityti laiko tarpai.

15.5.                      Apeliantas teigė nesuprantąs, kodėl Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu įskaitė D. N. į atliktiną bausmę sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. laiką nuo 2010-04-26 iki 2010-05-28. Anot apelianto, teismas neįvertino to, kad D. N. sulaikytas ir suimtas buvo ne baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-318/2019, bet kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, kurioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja N. V. 2012 m. balandžio 27 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį D. N. atžvilgiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu buvo panaikintas. Pasak apelianto, šiuo atveju susidarė situacija, kai vienoje baudžiamojoje byloje nuteistojo probavimo laiko negalima įskaityti, nes jis buvo probuojamas pagal kitą bylą, o štai toje kitoje baudžiamojoje byloje priimti sprendimą įskaityti į bausmės atlikimo laiką, toje byloje nesulaikius ir nesuėmus asmens ‑ jau galima, nors sulaikymas ir suėmimas buvo vykdomas visiškai kitoje baudžiamojoje byloje.

15.6.                      Prokuroro 2010 m. lapkričio 30 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo nurodyta, kad tariamai tyrimo atskyrimo momentui buvo atlikti visi planuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl serverinės virtualizavimo paslaugų pirkimo apklausos būdu iš UAB „K.“, o taip pat daugiau niekas minėto paslaugų pirkimo su kitomis tiriamomis nusikalstamo pobūdžio veikomis nesieja, todėl baudžiamoji byla dėl UAB „K.“ atskirtina nuo bendro tyrimo. Anot apelianto, tyrimai atskirti ne šio tikslo pagrindu. Pirmiausia, epizodo dėl serverinės virtualizavimo paslaugų pirkimo apklausos būdu iš UAB „K.“ inkriminavimo laikotarpis yra 2010 metų vasario mėnuo, kai tuo tarpu kitas epizodas dėl UAB „V.“ inkriminuojamas laikotarpis ‑ 2009 metų spalio mėnuo, UAB „U.“ dumblo išvežimas inkriminuojamas laikotarpis – 2009 metų rugsėjis - 2010 metų sausis, ir UAB „L. B.“ epizode inkriminuojamas laikotarpis ‑ 2010 metų sausis - 2010 metų vasaris. Apelianto manymu, prokuroro nurodoma bylų atskyrimo motyvacija nėra logiška, nes tiriamas ir atskiriamas buvo ne pirmiausia, kaip nurodoma vykęs epizodas ‑ 2009 m. spalio 18 d., bet vėliausiai vykęs UAB „K.“ epizodas. Kadangi daugiau jokių būtent šio epizodo atskyrimo nuo, kaip yra išsireiškęs prokuroras, motininės bylos, minėtame nutarime daugiau nėra, kitus motyvus teks grįsti netiesioginiais bylos atskyrimą lėmusiais veiksniais, kuriuos, tik abi baudžiamąsias bylas perdavus į teisminį nagrinėjimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, pavyko nustatyti, ir tai remiantis ne procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais, bet realizuojant teisės į gynybą principą. Tai, kad bylos atskirtos, siekiant nuslėpti jų pradėjimo nepagrįstumą bei operatyvinio tyrimo pradžios neteisėtumą, įrodo faktas, kad ir šios atskirtos baudžiamosios bylos pradžios pagrindu laikytinas 2009 m. lapkričio 23 d. STT agento D. A. pasirašytas tarnybinis pranešimas Nr. 22-14-161 ne dėl UAB „K.“ epizodo, bet UAB „V.“ epizodo, kuriame nurodoma tame tarpe ir tikrovės neatitinkanti informacija apie dumblo gamyklos teritorijos projektavimo konkursą, pokalbis UAB „V. v.“ kabinete prasidėjo ir vyko būtent nuo 2009 m. spalio mėn., kuomet telefoninių pokalbių klausyta remiantis operatyvine tvarka gautomis sankcijomis, iš esmės nepagrindžiant operatyvinio tyrimo pagrindo ir gavus jas po trijų dienų, kuomet D. N. tapo šios bendrovės generaliniu direktoriumi. Kitas tarnybinis pranešimas jau yra 2010 m. vasario 23 d. to paties agento D. A. Nr. 22-14-34, kuriame šis jau kalba apie procesinių prievartos priemonių sankcionavimą nustatyta teismine tvarka, ikiteisminio tyrimo teisėjui, sankcionavus telefonų pasiklausymą, patekimą į patalpas ir pan., kuomet šiam sankcionavimui jau buvo panaudota telefoninių pokalbių ir pasiklausymo operatyviniais metodais gauta medžiaga.

15.7.                      Iš 2010 m. balandžio 26 d. nutarimo laikinai sulaikyti asmenį bei laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. P. 2010 m. balandžio 26 d. 20.15 val. nutarė laikinai sulaikyti D. N. ir skaičiavo sulaikymo terminą nuo faktinio jo sulaikymo darbo vietoje – 2010 m. balandžio 26 d. 15.00 val. momento. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi D. N. suimtas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 28 d. Vėliau teismo nutartimi buvo nuspręsta suėmimo D. N. netęsti. Tokiu būdu D. N. kardomajame kalinime (suėmime) ikiteisminio tyrimo metu išbuvo nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. gegužės 25 d., tai yra lygiai 1 mėnesį. Ir nors 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 66 straipsnio redakcija nustatė, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau nei 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį priiminėjusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja tyčia ar dėl neatsargumo neįskaitė D. N. į paskirtą bausmę 1 mėnesio suėmimo termino (BK 66 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną teismas privalėjo prilyginti vienai laisvės atėmimo parai ir galutinę bausmę D. N. nustatyti ne 1 metus laisvės atėmimo, bet 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

15.8.                      Pasak apelianto, nors jis buvo probuojamas kitoje byloje, tačiau atlikta asmens probacija arba neteisėtas bausmės vykdymas kitoje byloje, kurioje jis buvo visiškai išteisintas, atsižvelgiant į BVK principus, neturėtų niekur išnykti.

15.9.                      Nors 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 66 straipsnio redakcija nustatė, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau nei 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja tinkamai netaikė D. N. atžvilgiu BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatų, o teikimą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja neatkreipė dėmesio, kad 2019 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja R. P. D. N.realiai išbūtą 1 mėnesio ir 2 dienų suėmimą į paskirtą bausmę įskaitė, nors baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-318/2019 D. N. nebuvo sulaikytas ir suimtas. Tačiau, jeigu pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles reikėtų vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną teismui prilyginti vienai laisvės atėmimo parai, tad galutinę bausmę D. N. reikėjo nustatyti ne 2 metus laisvės atėmimo, kaip padaryta, bet 1 metus ir 10 mėnesių bei 28 dienas laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Apelianto manymu, tokiu būdu nuteistojo D. N. atžvilgiu netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

15.10.                      Pasak apelianto, tokiu netinkamu BK taikymu padaryta žala D. N. teisėms, kadangi kaip matyti tiek iš byloje esančio ir Vilniaus apygardos teismo tinkamai nevertinto Probacijos tarnybos teikimo jau kelių įsiteisėjusių nuosprendžių pagrindu D. N. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą ir iš jo išbrauktas. Tačiau šio skyriaus darbuotojai D. N. neįskaičiuoja į bausmės atlikimo terminą ne tik 1 mėnesio ir 2 dienų atliktų sulaikyme bei suėmime, bet ir neužskaito 18 mėnesių arba 1,5 metų laiko tarpo, kurio metu D. N. išbuvo probuojamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus. Jeigu tai būtų padaryta, tai akivaizdžiai sutrumpėtų arba būtų užskaitytas faktiškai jau atliktas D. N. probavimo laikas.

Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.

16.       Vilniaus apygardos teismas, išspręsdamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. sausio 23 d. teikimą, priėmė pagrįstą nutartį ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Apygardos teismas nustatė, kad D. N. atžvilgiu buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos: dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamojo nuosprendžio, procesą užbaigiant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. išteisinamuoju nuosprendžiu (toliau – pirmoji byla), ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. išteisinamojo nuosprendžio, procesą užbaigiant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu (toliau – antroji byla).

17.       Nuteistasis skunde teisingai atkreipia dėmesį, kad antrojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu jam pagal BK 66 straipsnį į bausmę įskaitė sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką (nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 gegužės 28 d.; ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m lapkričio 30 d. nutarimu [b. b. Nr. 1A-7-497/2017, t. 1, b. l. 10-15]). Tačiau tai nereiškia, kad D. N. į antrojoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę turėtų būti įskaitomas ir laikas, per kurį D. N. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą pirmojoje byloje. Kadangi pirmoji byla baigėsi D. N. išteisinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas jam neigiamų teisinių pasekmių sukelti negali, juo labiau, kad abejose bylose atidėjus bausmės vykdymą D. N. buvo paskirti skirtingi įpareigojimai. Todėl laiko, kuomet D. N. vykstant pirmajam procesui buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, įskaitymas į antrojoje byloje paskirtą bausmę nebūtų pagrįstas, kitaip negu kardomajame kalinime išbūtas laikas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes.

18.       D. N. skunde taip pat teigia, esą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje jam neteisingai įskaitė suėmime ir kardomajame kalinime išbūtą laiką. Kadangi skunde keliamas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, teismas dėl to nepasisako, tik atkreipia nuteistojo dėmesį, kad teismas, nuosprendžiu įskaitęs kardomąjį kalinimą, rezoliucinėje dalyje tikslios po įskaitymo likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies atskirai nenurodo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo D. N. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                           Justas Namavičius