Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-185-123/2012
Teisėjas V. Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-13643-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 21.4; 21.5; 50.8;
75.6.2; 114.5; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-133-794/2011 pagal ieškovų V. G., M. G. ieškinį atsakovei UAB „Pušų alėja“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, bei ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti šalių 2006-01-30 sudarytą žemės sklypų nuomos sutarties Nr. 06/01-30 dalį, kuria ieškovai atsakovei išnuomojo žemės sklypus pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad minėtą sutartį ieškovai gavo iš VĮ Registrų centro 2008-01-30, jie šios sutarties nepasirašė, nuorašų ir originalų neturėjo, nes sutartyje yra suklastoti ieškovų parašai. 2010-02-17 specialisto išvada Nr. 20100217/01 nustatyta, kad šalia spausdintinio įrašo „V. G.“ pasirašė ne V. G.. Sutarties originalai yra prarasti atsakovės, apie tai paaiškėjo tik prasidėjus teisminiams procesams. Ieškovė M. G. neatsimena ar buvo pasirašyta ginčijama sutartis, nurodė, kad parašas sutartyje panašus. Ieškovų teigimu buvo tariamasi dėl visai kitos nuomos kainos, nei nurodyta sutartyje. Taip pat nurodė, kad nepastebėjo, kaip į jų sąskaitą buvo pravedinėjami pinigai už žemės sklypų nuomą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2008-02-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nenustačius veikos turinčios BK 300 str. 1 d. požymių, t. y. dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Sandorio pripažinti negaliojančiu nėra pakankamo teisinio pagrindo, nes šalys savo konkliudentiniais veiksmais vykdė sandorį. Ieškovai gaudavo nuompinigius, kurie būdavo pravedami į jų sąskaitą banko pavedimu. Sudarant sandorį pas notarą ieškovai žinojo apie sutarties objektą. Įmonei persikraustant į kitas patalpas dingo žemės nuomos sutarties originalai. Atsakovės direktorius nurodė, kad su ieškovu V. G. jie yra pažįstami seniai, prieš pasirašant sutartį, šalys susitarė, kad žemės nuomos kainos bus simbolinės, nes projektą išvysčius ir pardavus savininkui žemės sklypą, nauda bus didesnė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas kritiškai įvertino ieškovų pateiktą specialisto išvadą, kadangi ji buvo padaryta ir pateikta teismui dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir neturint sutarties originalo. Be to, ši išvada yra tik dėl ieškovo V. G. parašo, o ieškovė M. G. teismo posėdžio metu nepaneigė sutarties pasirašymo fakto, o tik nurodė neatsimenanti ar ji pasirašė ant ginčijamos sutarties. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esančiame 2007-12-03 pareiškime, 2006-12-27 sutartyje, 2003-07-23 ir 2005-11-08 įgaliojimuose, 2002-04-02 sutartyje ir kituose dokumentuose vizualiai matosi ieškovo V. G. parašų, kurių autentiškumo jis neneigia, akivaizdūs skirtumai. Įvertinus rašytinius įrodymus teismui nekilo abejonių, jog šalys ketino sudaryti ginčijamą žemės nuomos sutartį, juos siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, be to, teismo posėdžio metu tiek M. G., tiek V. G. patvirtino, jog vyko derybos dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, o M. G. negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti žemės nuomos sutarties sudarymo fakto. 2006-12-27 Klaipėdos miesto 4 notaro biure ieškovų sudaryta turto pasidalinimo sutartis, kuria sutuoktiniai V. ir M. G. pasidalina žemės sklypus, esančius Pilsoto g. 75 ir Pilsoto g. 79, Normantų k., Klaipėdos r., ir kurioje nurodyta, kad 2006-01-30 yra sudaryta dalijamų žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 06/01-30 su nuomininku UAB „Pušų alėja“ laikotarpiu nuo 2006-01-30 iki 2011-12-31, apskritai paneigia 2006-01-30 žemės sklypų nuomos sutartyje Nr.06/01-30 esančių V. ir M. G. parašų suklastojimo faktą, t. y. iš šios sutarties matyti, kad tiek V., tiek M. G. žinojo apie šios sutarties egzistavimą, jos sudarymo neginčijo ir sudarant žemės sklypų padalijimo tarp sutuoktinių sutartį, pateikė notarui. Tokiomis aplinkybėmis sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumui.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad V. G. nepasirašė 2006-01-30 žemės sklypų nuomos sutartyje, tai įrodo specialisto išvada, kuri yra nuosekli, logiška, aiškiai išdėstyta ir vienareikšmiška. Kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovą pasirašius sutartyje, nėra, todėl teismui nebuvo pagrindo specialisto išvadą atmesti kaip įrodymą ir ja nesivadovauti priimant sprendimą. Teismas atskirai turtėjo įvertinti ir aplinkybes, kad žemės nuomos sutarties abu originalai yra dingę atsakovei persikraustant į kitas patalpas, o apie tai paaiškėjo tik iš atsakovės direktoriaus pareiškimo jau iškėlus bylą teisme. Jokių kitų objektyvių įrodymų liudijančių sutarčių originalų dingimo faktą, laiką bei kitas aplinkybes, nėra. Todėl aplinkybės susijusios su žemės nuomos sutarties originalų dingimu vertintinos kaip atsakovės siekis išvengti rašysenos ekspertizės atlikimo. Teismo išvada, kad kitoje ieškovo sudarytoje sutartyje paminėta ginčijama žemės sklypo nuomos sutartis sudaro savarankišką pagrindą nustatyti, kad žemės nuomos sutartyje pasirašė ieškovas, yra nepagrįsta. Tai nešalina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl parašo autentiškumo. Žemės sklypo nuomos sutarties turinys ieškovui tapo žinomas tik 2008-01-30 iš VĮ Registrų centro gavus sutarties kopiją.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir priėmė teisingą sprendimą. Teismo sprendimo teisingumą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovai nutraukimo neskundė.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Pušų alėja“ 2006-01-30 sutartimi Nr. 06/01-30 išsinuomojo (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus, tarp jų 0,1220 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1216 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius ieškovams (b. l. 8–11). Atsakovės teigimu, šios sutarties originalai yra dingę (b. l. 66). 2005-11-08 ieškovai įgaliojo atsakovę valdyti, tvarkyti, disponuoti minėtais žemės sklypais sudaryti visus įstatyme numatytus sandorius bei atlikti kitus veiksmus (b. l. 55–56). 2006-12-27 ieškovai sudarė santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. G. atitenka 0,1220 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), M. G. atitenka 0,1216 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad šie žemės sklypai išnuomoti UAB „Pušų alėja“, nuomos sutartis 2006-01-30 Nr. 06/01-30, terminas nuo 2006-01-30 iki 2011-12-31 (b. l.46).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas nustačius absoliučius jo negaliojimo pagrindus (CPK 329 str. 2 d.), esminis procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas (CPK 329 str. 1 d.) arba netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas (CPK 330 str.).
Ieškovai su atsakove sudarytą žemės nuomos sutartį ginčijo vieninteliu motyvu – neva šios sutarties nepasirašė ieškovas V. G., o sutartyje jo parašas yra suklastotas. Ieškovo V. G. apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu byloje surinktų įrodymu vertinimu.
Teisėjų kolegija su ieškovų apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pateiktą 2010-12-17 specialisto išvadą (b. l. 12) ir jos nevertino kaip įrodymo, yra nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą vertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vien specialisto išvados pakanka įrodyti, jog ieškovas nepasirašė žemės nuomos sutartyje, o kitų įrodymų, kurie liudytų apie ieškovo parašą nuomos sutartyje, byloje nėra. Taip pat apeliantas nepagrįstai sureikšmina savo parašo sutartyje autentiškumo klausimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 178 str. 1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 str. 2 d.). Jokie įrodymai, netgi ekspertizės išvada, neturi teismui išankstinės galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.). Priimdamas sprendimą teismas privalo ištirti ir įvertinti visus įrodymus (CPK 260 str., 265 str. 1 d.), sprendimo motyvuose nurodyti, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat, kodėl atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.). Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas įvykdė. Skundžiamame sprendime išsamiai motyvuota, kodėl teismas nesivadovavo ieškovo pateikta specialisto išvada, išvardyti rašytiniai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Antra, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne parašo autentiškumas, o žemės nuomos sutarties galiojimas. Parašo autentiškumo klausimas šioje byloje reikšmingas tik tiek, kiek jis turi įtakos sutarties galiojimui. Byloje nagrinėjamu atveju ginčijama žemės nuomos sutartimi atsakovei buvo išnuomoti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančios materialinės teisės normos nustato, kad tam tikrai atvejais vienam sutuoktiniui sudarius sandorį, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, taip pat įtvirtina kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Įstatymas nenustato, kad vienam sutuoktiniui sudarant žemės sklypo nuomos sutartį reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas arba, kad tokią sutartį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai kartu, nes nuomos sutartis nelaikytina sutartimi dėl disponavimo (o tik dėl naudojimo ir valdymo), taip pat nelaikytina daikto suvaržymu CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 4.9 str., CK 3.92 str. 4 d. prasme. Ieškovė M. G. neginčijo, kad žemės nuomos sutartį ji sudarė ir pasirašė. Taigi ieškovams priklausančių žemės sklypų nuomos sutarties automatiškai negaliojančia nedarytų aplinkybės, kad sutartis pasirašyta vien ieškovės M. G., ieškovui V. G. sutarties pasirašyme iš viso nedalyvaujant. Ginčijant sutuoktinės sudarytą sutartį, kaip neatitinkančią jo valios, ieškovui V. G. tenka pareiga paneigti įstatyme nustatytą sutikimo prezumpciją. Be to, jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti (CK 3.92 str. 6 d.). Taigi vieno sutuoktinio sudaryto sandorio galiojimui esminę reikšmę turi sutuoktinių valia, o ne tai, kad vienas sutuoktinis sutarties nepasirašė ar kitas sutuoktinis galbūt pasirašė už abu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 52–64) patvirtina, kad bylos šalys siekė sudaryti žemės nuomos sutartį. Apeliantų motyvai, kad jie nepastebėjo į jų sąskaitą pervedinėjamų nuompinigių tokiomis aplinkybėmis yra neįtikinantys. Ieškovų 2006-12-27 sudarytoje santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartyje, kurią abu ieškovai pasirašė asmeniškai, aiškiai nurodyta, kad apeliantui tekęs žemės sklypas Nr. 5528-0001-0275 2006-01-30 sutartimi yra išnuomotas atsakovei UAB „Pušų alėja“ (b. l. 46), taigi apie sutarties sudarymo faktą neabejotinai buvo žinoma abiems ieškovams dar 2006 metais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovai melagingai teigė, kad apie žemės sutarties sudarymo faktą jiems apskritai nebuvo žinoma (b. l. 102). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas V. G. nepaneigė įstatymo prezumpcijos, jog ginčijama žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su jo sutikimu. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad vėlesni ieškovo veiksmai imant nuompinigius reiškia sandorio patvirtinimą. Be to, CK 3.96 str. 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Apeliantas V. G. pats nurodo, kad ginčijamos žemės nuomos sutarties turinys jam tapo žinomas 2008-01-30. Ieškinys teismui paduotas tik 2010-10-11, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo paties apelianto nurodytos sužinojimo apie sutarties turinį dienos.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas
Rimvida Zubernienė