Civilinė byla Nr. 3K-3-680/2006 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.4, 32.5.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. A. ieškinį atsakovui R. P. dėl hipotekos pabaigimo; trečiasis asmuo – G. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. R. A. kreipėsi į teismą, prašydama jos nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą hipoteką pripažinti baigta, nes ja užtikrinta prievolė yra įvykdyta. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus G. A. iš atsakovo R. P. 1998 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartimi pasiskolino 12 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1999 m. vasario 12 d. ir sumokėti 5 proc. mėnesinių palūkanų. Ji teigia, kad pagal susitarimą su sūnumi grąžino paskolą už jį dviem mokėjimo pavedimais į R. P. sąskaitą banke: 2001 m. gruodžio mėn. pervedė 2000 JAV dolerių sumą, atitinkančią 8000 Lt, o 2003 m. sausio 18 d. – 2999,99 JAV dolerių sumą, atitinkančią 9746,38 Lt. R. P. iš viso pervesta 17 746,38 Lt, t. y. paskola grąžinta. Atsakovas nurodė, kad ieškovės sumokėti pinigai yra skirti grąžinti ne jos sūnaus paskolą, bet jos pačios skolą atsakovo motinai R. P. P. ir atsakovui – už dokumentų, reikalingų gauti vizą į JAV, sutvarkymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentą, jog paskola grąžinta už sūnų, paneigia pačios ieškovės teiginys 2003 m. sausio 19 d. rašytame laiške R. P. P., kad pervesti pinigai skirti atsiskaityti už dokumentų sutvarkymą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažino J. R. A. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką, kaip G. A. skolinių įsipareigojimų pagal su R. P. 1998 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą paskolos sutartį užtikrinimą, baigta. Kolegija nurodė, kad hipotekos kreditoriui pateikus prašymą išieškoti skolą iš įkeisto turto, hipotekos teisėjo 2005 m. spalio 19 d. nutartimi buvo suskaičiuoti visi skoliniai įsipareigojimai pagal šią paskolos sutartį, kurie su palūkanomis sudarė 18 980 Lt sumą. Kolegijos nuomone, ieškovės paaiškinimus, kad ji įvykdė prievolę už savo sūnų, patvirtina rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimai, kurie įrodo, kad į kreditoriaus R. P. sąskaitą banke 2001 m. gruodžio 22 d. pervesta 2000 JAV dolerių, 2003 m. sausio 18 d. – 2999,99 JAV dolerių, o 2006 m. vasario 20 d. – 1233,62 Lt. Visų pervestų pinigų suma atitinka 18 980 Lt, t. y. visa hipotekos teisėjo nurodyta skolos suma. 1964 m. CK 179 straipsnyje ir 2000 m. CK 6.50 straipsnyje nustatyta trečiojo asmens teisė prievolę įvykdyti už skolininką. Kreditorius priėmė prievolės įvykdymą, nes į jo sąskaitą pervestų pinigų negrąžino. Tuo atveju, jei ieškovė turėjo daugiau prievolių atsakovui, pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas yra užtikrintas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės laiškai ir liudytojų parodymai jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi (CPK 180 straipsnis). Liudytojų parodymais įrodinėti neva buvusį sandorį draudžia įstatymas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas laikė, kad egzistavo vienintelė prievolė pagal 1998 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį, kurios įvykdymą priėmė kreditorius ir kurią už skolininką įvykdė ieškovė J. R. A.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus kaip nesusijusius su byla, tačiau nenurodė tokio sprendimo argumentų, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
2. Kolegija nurodė, kad liudytojų parodymais įrodinėti sandorį draudžiama CK 1.93 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nurodytos sąlygos, suteikiančios pagrindą ją taikyti: sandorio sudarymas nesilaikant įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos; įrodinėjamas tokio sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktas. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta: 1998 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartis sudaryta nepažeidžiant formos reikalavimų, o liudytojo A. V. parodymai susiję su paskolos sutarties neįvykdymo faktu. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį teismas draudimo remtis liudytojo parodymais gali netaikyti, jei yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Tokie įrodymai – ieškovės laiškai, kuriuose nurodomas pinigų pervedimo pagrindas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikė, kad ieškovė grąžino skolą, kurios grąžinimas yra užtikrintas. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškovė pasinaudojo CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise nurodyti, kurią skolą ji grąžina, o 6.55 straipsnio 2 dalis taikytina tik nesant tokio skolininko pareiškimo.
4. Paskolos sutarties originalą turi pats kreditorius, pakvitavimo apie visišką ar dalinį paskolos sutarties įvykdymą jis ieškovei neišdavė, todėl pagal CK 6.65 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė įrodė paskolos grąžinimą.
Ieškovė J. R. A. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir rėmėsi tik nekeliančiais abejonių dėl jų įrodomosios reikšmės: paskolos sutartimi, mokėjimo pavedimais, hipotekos lakštu ir hipotekos teisėjo priimta nutartimi. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. V. parodymais, nes jie iš esmės nesusiję su byla – liudytojas nenurodė skolos dydžio ir kitų su skola susijusių aplinkybių. Kadangi tarp šalių kilo neteisminis ginčas dėl sandorio, kuriam reikalaujama rašytinė forma, sudarymo ir vykdymo, tai teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, negalėjo remtis liudytojos R. P. P. parodymais.
2. Ieškovės laiškai nei patvirtina, nei paneigia kreditoriui pervestų pinigų paskirties, todėl nėra pagrindo jais remtis, taikant CK 6.55 straipsnį.
3. Kasatorius per siaurai aiškina pakvitavimo sąvoką. Pakvitavimas turėtų būti suprantamas kaip rašytinis dokumentas, kuriame išreikšta kreditoriaus valia priimti prievolės įvykdymą. Ieškovės nuomone, pakitavimo reikalavimus atitinka ir banko sąskaitos išrašas ar mokėjimo pavedimo dokumentas, patvirtinantis banko operacijos įvykdymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Į atsakovo R. P. sąskaitą banke 2001 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu pervesta 2000 JAV dolerių, 2003 m. sausio 18 d. ieškovė atsakovui pervedė 2999,99 JAV dolerio, o 2006 m. vasario 20 d. – 1233,62 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodyta tik paskutiniajame pavedime – skola.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl piniginių prievolių ir jų įvykdymo
CK 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos santykių subjektai – kreditorius ir skolininkas – nustato piniginės prievolės atsiradimo pagrindus, pinigų perdavimo teisinę reikšmę ir pinigų grąžinimo tvarką bei sąlygas. Įstatymas nustato ir šių santykių išraiškos formą (CK 6.871 straipsnis). Atsakovo R. P. ir trečiojo asmens G. A. 1998 m. paskolos sutartis patvirtinta notaro. Ar tretysis asmuo dar yra skolingas pagal kitas sutartis, ar turi kitų piniginių prievolių, teismai nenustatinėjo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – trečiojo asmens prievolės pagal 1998 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sutartį įvykdymas atsakovui. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė grąžino ne savo skolą jam ir jo motinai, bet jos sūnaus skolą. Kasacinis teismas saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nėra atsakovo skolininkė pagal pagrindinę prievolę, o atsakovo motina nėra bylos dalyvė. Atsakovas teisme paaiškino, kad jam skolingas ieškovės sūnus – trečiasis asmuo (b. l. 76). Tokias aplinkybes patvirtina ir ieškovės laiškas (b. l. 58). Byloje nustatyta, kad ieškovė jai priklausančio buto hipoteka užtikrino tik sūnaus įsipareigojimo grąžinti skolą pagal 1998 m. paskolos sutartį įvykdymą. Hipotekos sutartis patvirtina tokios įkaito davėjos prievolės faktą. Jos ketinimai grąžinti už sūnų kitas jo skolas pagrįsti giminyste bei moralinėmis nuostatomis, o ne prievoliniais santykiais. Pažadas grąžinti kitas skolas ieškovei teisinę reikšmę turės tuo atveju, kai šias skolas ji grąžins (CK 6.50 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šį pažadą ieškovė kokiu nors būdu užtikrino.
Įkaito davėjo prievolė kreditoriui atsiranda pagal hipotekos sutartį, skolininkui negrąžinus paskolos, ir yra išvestinė. Tokios prievolės buvimas priklauso nuo pagrindinės prievolės buvimo. Skolininkui laiku ir tinkamai įvykdžius kreditoriaus reikalavimą, prievolės įvykdymą užtikrinusio asmens prievolė atsakyti įkeistu turtu kreditoriui pasibaigia, t. y. įkaito davėjas yra subsidiarus, antrasis skolininkas, kuris kreditoriui įkeistu turtu atsako tik pagrindiniam skolininkui tinkamai neįvykdžius prievolės. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta įkaito davėjui teisė reikalauti baigti hipoteką, jei grąžinta skola, kurios grąžinimas buvo užtikrintas. Atsakovas - kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti skolą ir turi tokį reikalavimą užtikrinančią teisę, tačiau ši jo hipotekos teisė yra ribota, nes ja naudotis galima tik tada, kai laiku ir tinkamai negrąžinama skola. Ieškovė, nors ir nebūdama paskolos gavėja, tapusi atsakinga už skolininką savo įkeistu butu, įvykdė prievolę už jį (CK 6.51 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo teisę grąžinti skolą už sūnų. Įvykdžiusi pagrindinę prievolę už skolininką ji įgijo teisę reikalauti baigti savo turto hipoteką (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl CK 6.55 straipsnio taikymo
CK 6.55 straipsnis – teisės norma, nustatanti kelių skolų mokėjimo tvarką. Ši norma įtvirtina galimybę skolininkui pasirinkti, kurią skolą mokėti, kai kelių skolų grąžinimas tam pačiam kreditoriui sutampa. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi prievolę pagal hipotekos sutartį. Byloje surinkti įrodymai, kad ieškovė gera valia pati įsipareigojo įvykdyti ir kitas pinigines prievoles už pagrindinį skolininką. Šiuo aspektu kasatoriaus argumentus kolegija pripažįsta pagrįstais. Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl tokių įsipareigojimų vykdymo tvarkos ir svarbiausia – dėl jų įvykdymo laiko. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prievolių atsiradimo momentą, jų įvykdymo sąlygas. Kasatorius pasiliko sau teisę pasirinkti, kurios prievolės įvykdymui jis užskaito gautus pinigus. Ieškovės teiginiai laiške, kad ji perveda pinigus, padengdama skolą, kuri buvo panaudota dokumentams tvarkyti, negali būti vertinama kaip pareiškimas CK 6.55 straipsnio prasme, už kurią skolą ji grąžina pinigus. Laiške kalbama apie pinigus, kurie buvo skirti kelionės dokumentams tvarkyti. Byloje nėra duomenų, kam buvo skirti pagal 1998 m. paskolos sutartį gauti pinigai. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmuo turi išvestinę prievolę (hipoteka) ir gera valia prisiima įvykdyti kitas prievoles už tą patį skolininką tam pačiam kreditoriui, įmokoms paskirstyti galima taikyti CK 6.55 straipsnio taisykles. Ieškovė gynė savo teises hipotekos pabaigą nustatančiomis normomis. Tokia pozicija pagrįsta ir teisės norma, kurią taikė apeliacinės instancijos teismas, t. y. CK 6.55 straipsnio 2 dalimi. Kasatoriaus argumentai dėl to, kad jis nepatvirtino skolos priėmimo, nereikšmingi. Kadangi ieškovė prašė baigti hipoteką teismine tvarka, o ne pateikiant kreditoriui lakštą, nes šis neigia, kad ji grąžinta, tai ginčą išsprendžia teismas ir sprendimu išsprendžia hipotekos išregistravimo klausimą. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai gynė ieškovės kaip įkaito davėjo teisę išlaisvinti turtą nuo suvaržymų įvykdant prievolę už pagrindinį skolininką, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas paliktinas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Netenkinant kasacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme, t. y. išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nėra labai sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovei atstovavęs advokatas dalyvavo byloje nuo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai. Įvertinusi šiuos kriterijus, kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 1003 Lt suma už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą mažintina iki 500 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 275 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. R. A. iš atsakovo R. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Aloyzas Marčiulionis
Janina Stripeikienė