Administracinė byla Nr. AS-720-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01217-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 70.6; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos rajono skyriaus (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Amber Grid“, uždaroji akcinė bendorvė „Ardynas“, valstybė įmonė Valstybės žemės fondas, P. Š.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Klaipėdos rajono skyriaus įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 1.1, 2.4.1 ir 2.4.2 punktus bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių (toliau – ir NŽT skyrius) atlikti veiksmus – priimti naują įsakymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu ir iš naujo nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,500 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu įsakymu atsakovas jo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,1687 ha tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, ir atkreipė dėmesį, kad ginčijamame įsakyme nenurodyta, kokias teises ir pareigas jam sukels skundžiamas įsakymas, neaišku, kas bus statoma jo žemės sklype, nenurodyta, kaip buvo apskaičiuotas nustatytas servituto plotas bei paskaičiuotas kompensacijos dydis, neaiškiai apibrėžiamas servituto plotas, t. y. kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte nurodytas servituto plotas 0,1666 ha, ginčijame įsakyme – 0,1687 ha, o kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plane deklaruojamas servituto plotas nurodytas 0,2595 ha, dėl ko kompensacija paskaičiuota mažesniam plotui. Pareiškėjas tvirtino, jog apskaičiuotos kompensacijos iki šios dienos nėra gavęs. Pareiškėjo vertinimu, nustatytas servituto plotas ir kompensacijos apskaičiavimas yra netikslūs, o skundžiamo įsakymo 4.2.1 ir 4.2.2 punktai, kuriuose nurodyta, jog kompensacija išmokama pavedimu į Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. M. depozitinę sąskaitą, yra nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – priimti motyvuotą įsakymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, t. y. pagal 2014 m. liepos 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sprendimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą servitutas jo žemės sklypui yra 2595 m2, todėl prašo atsakovą iš naujo nustatyti servituto plotą bei kompensacijos dydį.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog 2014 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), 0,1687 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklai; viešpataujančio daikto savininkas (patikėtinis) yra AB „Amber Grid“, bei pažymėjo, jog pareiškėjas 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-2474 buvo informuotas dėl servitutų nustatymo, taip pat buvo išsiųstas kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas, vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas ir žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas. Teismui konstatavus, jog skundo padavimo terminas nepraleistas, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas palaikė atsakovo atsiliepimo motyvus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir priteisė iš pareiškėjo K. V. 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K. V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek netinkamai apskaičiuotą kompensacijos dydį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijamą NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m birželio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K. V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) gavo 2014 m. birželio 28 d. Vadovaudamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nurodė, kad pareiškėjo valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), servitutas įregistruotas 2014 m. birželio 25 d. Pareiškėjui pranešimas dėl servitutų nustatymo išsiųstas 2014 m. birželio 27 d. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 17 d. NŽT raštu Nr. 12SS-(14.12.45)-22 buvo informuotas apie galimybę ginčyti priimtus administracinius aktus dėl servituto nustatymo, iš pareiškėjo 2014 m. liepos 17 d. skundo NŽT teismas nustatė, kad ginčijamas įsakymas gautas 2014 m. birželio 28 d. Pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. skundu skundė ikiteismine tvarka NŽT Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K. V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2497 išaiškino pareiškėjui, kokiu pagrindu buvo nustatytas servitutas bei informavo jį, kokius skundus nagrinėja išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nepasisakė dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K. V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pagrįstumo bei teisėtumo.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė dėl termino skundui paduoti ir nurodė, jog pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, nuo 2014 m. birželio 28 d. turėjo galimybę laiku imtis galbūt pažeistų savo teisių gynybos, gauti reikalingą konsultaciją ir, nepažeidžiant termino, kreiptis teisminės gynybos. Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, taip pat teisinio išsilavinimo nebuvimas paprastai negali būti pripažintos svarbiomis aplinkybėmis atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 17 d. naudojosi kvalifikuoto teisininko P. M. pagalba, kuriam, kaip asmeniui, užsiimančiam teisine veikla, turėjo būti žinoma sprendimo apskundimo tvarka bei terminai. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į teismą termino pradžią skaičiuoti nuo NŽT 2014 m. spalio 2 d. rašto Nr. 1SS-(8.5)-2497 nėra teisinio pagrindo, nes įstatyme nėra įtvirtinta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą 2014 m. spalio 17 d. – praleidęs įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, teismas šioje byloje nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl sprendė, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos administracinę bylą nutraukti.

Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ prašė priteisti iš pareiškėjo 9 952,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu teismas sprendė, kad, nutraukus administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, trečiojo suinteresuoto asmens teisės visa apimtimi buvo apgintos, nes pareiškėjas skundu prašė panaikinti įsakymą, kuriuo nustatytas servitutas pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymą jo reikmėms. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ patyrė 3 168,00 Lt (2400,00 + 288,00+480), t. y 917,52 Eur, įrodymais pagrįstų išlaidų, todėl šią sumą priteisė iš pareiškėjo.

III.

Pareiškėjas K. V., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų ir priimta pažeidus materialiosios teisės normas. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į NŽT, manydamas, jog egzistuoja privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka ir atkreipia dėmesį į kreipimosi į NŽT metu galiojusią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reformos redakcijos 18 straipsnio 3 dalį, kurioje yra įtvirtintas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Pareiškėjo manymu, ginčijamame įsakyme netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas mano, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, atkreipia dėmesį, kad neteisėtai priteista 288 Lt suma už prašymo surašymą bei 480 Lt suma už advokato padėjėjo atstovavimą teisme. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį.

Prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostęs dviprasmiškas teisinis reguliavimas, dėl kurio pareiškėjas galėjo būti suklaidintas naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmesti.

Atsakovas pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ginčams dėl administracinių aktų, kuriais nustatyti servitutai, išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka nenustatytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

AB „Amber Grid“ sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. AB „Amber Grid“ vertinimu, pareiškėjas neturėjo teisės apeliaciniam teismui teikti prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi tą turėjo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad už advokato padėjėjo paslaugas buvo apmokėta pagal kito tos pačios advokatų kontoros, kurios narys yra advokato padėjėjas, advokato sąskaitas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą, nurodydamas, jog pareiškėjas K. V. praleido terminą skundu kreiptis į teismą, bei priteisė iš pareiškėjo 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 7 p.)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisingai nustatė, jog kreipimosi į teismą termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina diena, kai pareiškėjas susipažino su šioje byloje ginčijamu 2014 m. birželio 19 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 gavęs 2014 m. birželio 27 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštą Nr. 12SD-(14.12.104)-2474, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad jam nuosavybės teise priklausančiam sklypui nustatytas žemės servitutas bei prie rašto pridėtas ginčijamas įsakymas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog su šiuo raštu bei ginčijamu įsakymu pareiškėjas susipažino 2014 m. birželio 28 d.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka turėjo teisę apskųsti per vieną mėnesį nuo susipažinimo su 2014 m. birželio 27 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-2474. Tokia 2014 m. birželio 19 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus administracinio akto apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijame įsakyme, t. y. pažymint, kad šis aktas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjas dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo į apygardos administracinį teismą nesikreipė, bet, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, pateikė skundą NŽT, kaip skundus ikiteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju įstatymuose nebuvo įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas išankstinio ginčų, kylančių žemės tvarkymo teisinių santykių srityje, nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, remiasi nuostata, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal minėtame straipsnyje įtvirtintas teisės normas tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamo įsakymo metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip pat akcentuotina, kad NŽT, įvertinusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamo įsakymo, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtas NŽT kompetencijai, kaip institucijai, nagrinėjančiai ginčus išankstine ne teismo tvarka.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, per vieną mėnesį nesikreipęs į administracinį teismą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, praleido ABTĮ įtvirtintą terminą pateikti skundą.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju 2015 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu kelis kartus buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs įstatymų nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas kategoriškai laikėsi pozicijos, jog šio termino jis nepraleido ir todėl nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo terminą atnaujinti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Teismų praktikoje terminai gali būti atnaujinami, kai nustatomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2012 m. sausio 6 d. Nr. AS822-61/2012, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. Nr. AS442-669/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. Nr. TA858-62/2011 ir kt.).

Termino skundui pateikti atnaujinimo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nepateikė. Antra, pareiškėjas, teikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti jo praleistą terminą, nurodė, kad termino praleidimą lėmė teisės aktų dviprasmiškumas, kuris suklaidino pareiškėją ir dėl to jis kreipėsi į NŽT, kaip ginčus išankstine ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, kas per se nulėmė termino pateikti skundą teismui praleidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti (žr., pvz., 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-361/2014). Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos akcentuota aplinkybe, kad pareiškėjo advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, skundą padavė vadovaudamasis ne ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Žemės reformos įstatymu, kuris nustato žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką bei nesivadovavo ginčijame įsakyme nurodyta šio akto apskundimo tvarka įtvirtinta ABTĮ. Todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, jog pareiškėjas buvo suklaidintas dviprasmiškų teisės aktų ir nepagrįstai naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Be to, kaip jau buvo minėta, NŽT, įvertinusi pareiškėjo skundą, atkreipė dėmesį, kad teisės aktai neįtvirtina NŽT kompetencijos tokio pobūdžio ginčus nagrinėti išankstine ne teismo tvarka, tačiau pareiškėjas, susipažinęs su minėta aplinkybe bei teikdamas skundą teismui, neprašė atnaujinti praleisto termino skundui pateikti.

Taigi, vertinant pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjui laikui kreiptis į administracinį teismą arba prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinę bylą, neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl nuostolių, kurių nepadengia pareiškėjui išmokėta kompensacija, atlyginimo civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2826/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2800/2014).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ priteistu 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat įtvirtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai, išnagrinėjus bylą, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Taip pat, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2015 m. vasario 27 d. nutartimi nutraukus administracinę bylą, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ teisės buvo apgintos, kadangi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įsakymą, kuriuo AB „Amber Grid“ prašymu buvo nustatytas servitutas pareiškėjui priklausiančiame žemės sklype, todėl AB „Amber Grid“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kaip matyti iš 2014 m. spalio 21 d. atstovavimo sutarties, trečiąjį suinteresuotą asmenį AB „Amber Grid“ pavesta atstovauti advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ advokatui M. J. ir advokato padėjėjui J. S. (t. I, b. l. 53). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros išrašytos bei mokėjimo nurodymai pavesti atitinkamai advokato E. B. ir advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ vardu (t. I, b. l. 152–155). Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei mokėjimo nurodymų negalima spręsti apie tai, už kokias paslaugas trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ konkrečiai atsiskaitė, taip pat, ar atsiskaitė už byloje įgaliotų asmenų jam suteiktas paslaugas.

Atsižvelgus į tai, kad asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas), bei į tai, jog galima atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas konkrečioje byloje, konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ nepateikė įrodymų apie tai, kad byloje įgaliotiems atstovams atsiskaitė už jų suteiktas paslaugas šioje konkrečioje byloje, t. y. realiai patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ priteista 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl pareiškėjo atskirojo skundo. 2015 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimo, t. y. iš viso 1 233,57 Eur, bei kartu pateikiama 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra ir vietinio mokėjimo nurodymas, atitinkamai išrašyta bei pavestas advokato E. B. ir advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ vardu. Tačiau, kaip ir prieš tai aptartu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš PVM sąskaitos faktūros bei vietinio mokėjimo nurodymo, neįmanoma nustatyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų šioje konkrečioje administracinėje byloje jo vardu veikiant įgaliotiems asmenims advokatui M. J. ir advokato padėjėjui J. S., bei už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas šioje byloje buvo atsiskaityta, juo labiau kad, kaip matyti iš pateikto trečiojo suinteresuoto asmens prašymo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ konkretaus turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo bei įrodymų, jog išlaidos buvo partirtos, nepateikė.

Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ turi teisę pateikti prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstą konkrečiai duomenimis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis procesą administraciniuose teismuose reglamentuojančiomis teisės normomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinę bylą, nustačius, jog buvo praleistas terminas pateikti skundą teismui bei nebuvo prašoma šį terminą atnaujinti, tačiau nepagrįstai iš pareiškėjo K. V. priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįstos byloje pateiktais duomenimis, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti. Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.