Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-21][nuasmenintas sprendimas byloje][I-6716-331-2016].docx
Bylos nr.: I-6716-331/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188656838 atsakovas
Kauno teritorinė muitinė 190734952 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Mokestiniai ginčai
Pridėtinės vertės mokestis:
Akcizai
Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-6716-331/2016

                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-01333-2016-2

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3, 1.9.4, 1.9.10, 3.21.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Leikauskui,

atsakovo atstovei Andrei Pakalniškei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1A-382 patvirtino Kauno teritorinės muitinės  2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 5PM190754, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei ir jam įregistruota 2 Eur muitų, 32 Eur akcizų, 8 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 Eur akcizų delspinigių mokestinė prievolė. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas skundą pateikė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. S-61(7-14/2016) neatnaujino termino skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-382 paduoti (b. l. 9-13).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-2) ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. S-61(7-14/2016) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paduotą skundą išnagrinėti iš esmės.

Paaiškino, kad Muitinės departamentui apskundė Kauno teritorinės muitinės sprendimą, laukė atsakymo apie skundo išnagrinėjimą. Atsakymo iš Muitinės departamento dėl skundo išnagrinėjimo iš esmės nei pareiškėjas, nei jo atstovas negavo. 2015 m. spalio 10 d. pareiškėjas gavo iš Vilniaus teritorinės muitinės raginimą sumokėti Kauno teritorinės muitinės nustatytą mokestį. 2015 m. spalio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos muitinės departamentą su prašymu panaikinti Kauno ir Vilniaus teritorinių muitinių sprendimus dėl paskaičiuotų mokesčių. 2015 m. lapkričio 18 d. gavo Muitinės departamento atsakymą, kad skundas buvo išnagrinėtas, o sprendimas išsiųstas registruota pašto siunta pareiškėjo atstovui. Gavęs Muitinės departamento sprendimo kopiją, 2016 m. sausio 19 d. nepraleidęs termino skundui paduoti sprendimą apskundė Komisijai. Kadangi skundžiamą sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 7 d., prašė Komisiją atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją ir, jeigu manytų, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teigia, kad kreipėsi į paštą ir prašė išduoti dokumentą apie siųstos korespondencijos įteikimą pareiškėjo atstovui. Paštas pažymoje nurodė, kad patvirtinančio dokumento K10 kopijos pateikti negali dėl gyvsidabrio išsiliejimo pašte, nes negali patekti prie saugomų dokumentų. Teisės aktuose imperatyvia forma nustatyta, kad registruotos pašto siuntos laikomos įteiktomis adresatui asmeniškai arba jo įgaliotam asmeniui tik jiems pasirašius dokumentą apie korespondencijos įteikimą. Įrodymų apie siųstos korespondencijos įteikimą pareiškėjui nepateikta, pašto atsakymas buvo pateiktas Komisijai. Komisija sprendime nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas, pakartotinai su skundu į Muitinės departamentą kreipėsi tik praėjus trims mėnesiams. Tokią išvadą Komisija padarė nepagrįstai, neišklausiusi pareiškėjo atstovo, neįvertino pašto pažymos, kurioje nurodyta, kad dokumento apie korespondencijos įteikimą pateikti negali. Kilus neaiškumui, buvo pakartotinai kreiptasi į Muitinės departamentą, nesulaukus atsakymo ir sprendimo dėl skundų išnagrinėjimų, buvo kreiptasi į Finansų ministeriją ir tik iš nurodytos įstaigos buvo gauti prašomi dokumentai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-22) paaiškino, kad Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1A-382 pareiškėjo atstovui advokatui J. Leikauskui skunde nurodytu adresu registruota pašto siunta Nr. RN162774697LT buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pašto paslaugos teikėjas privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai. Be to, AB Lietuvos pašto viešai pateikiama informacija pagal registruotos pašto siuntos Nr. RN162774697LT patvirtina, kad siunta 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo pristatyta ir įteikta gavėjui. Muitinės departamentui pašto siunta Nr. RN162774697LT grąžinta nebuvo, todėl laikytina, kad ji buvo įteikta jos gavėjui, kaip skelbiama AB Lietuvos paštas viešai prieinamoje duomenų bazėje.

Muitinės departamentas sutinka su Komisijos nuomone, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti Muitinės departamento sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas, atidus. Pareiškėjas nurodo neva negavęs Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-382, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pripažintinos svarbiomis, kodėl jis nesidomėjo skundo nagrinėjimu ir baigtimi, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalį, centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Skundą dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo Muitinės departamentas gavo 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau dėl skundo išnagrinėjimo į Muitinės departamentą kreipėsi tik 2015 m. spalio 29 d. Pareiškėjas nesielgė rūpestingai ir apdairiai bei nenurodė svarbių priežasčių, kodėl aktyviai nesiekė savo pažeistų teisių gynimo įstatymo nustatytais terminais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjo atstovas tarnybiniu telefonu jai skambino 2015 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dėl Muitinės departamento priimto spendimo, advokatui paaiškinusi Muitinės departamento priimto sprendimo ir išsiuntimo datas, paaiškino išsiųsto Muitinės departamento sprendimo paštu įteikimo aplinkybes, kad pašto siunta atgal Muitinės departamentui iki šiol nėra grįžusi, todėl advokatas ją yra gavęs, daugiau su advokatu nebendravusi.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str.).

 

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

 

Šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos  2016 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo neatnaujintas terminas skundui paduoti dėl Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-13).

Nustatyta, kad pareiškėjo advokatas 2016 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 9 d. sprendimas, pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei,  jam įregistruota 2 Eur muitų, 32 Eur akcizų, 8 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 1 Eur akcizų delspinigių mokestinė prievolė. Muitinės departamentas nurodytąjį sprendimą su 2015 m. rugsėjo 2 d. lydraščiu Nr. (4.14) 3B-9063 registruotu laišku (perduota paštui 2015 m. rugsėjo 3 d., registruotos siuntos Nr. RN162774697LT) išsiuntė Pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Leikauskui skunde nurodytuoju adresu, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo advokatas, nesulaukęs atsakymo iš Muitinės departamento, 2015-12-04 raštu pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, iš kurios 2016 m. sausio 7 d. gavo atsakymą,  Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo kopiją bei informaciją apie siunčiamą korespondenciją, iš kurios matyti, kad korespondencija buvo siųsta advokato Jono Leikausko kontorai, kada siųsta ir įteikta nėra aišku, žymų apie korespondencijos įteikimą nėra.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. kovo 22 d. sprendimu neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1A-3 82 paduoti, konstatuodama, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio.

Taigi teismas šiuo atveju turi  įvertinti aplinkybes, kurias pareiškėjo advokatas prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; taip pat teismas turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Pašto įstatymas. Pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Todėl procesiniais skundo padavimo terminais siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą, laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą, teisinių santykių stabilumą. Taigi MAĮ įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

Pagal  MAĮ 152 straipsnio 3 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (LVAT administracinės bylos Nr. TA444-25/2008, Nr. TA602-37/2012 Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Todėl sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (LVAT  administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1A-382 pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Leikauskui siųstas skunde nurodytu adresu (Komisijos byla, b. l. 2-3) registruota pašto siunta Nr. RN162774697LT (Komisijos byla, b. l. 6-8,29), kuri išsiųsta 2015-09-03 (Muitinės departamento paštui perduotų siųsti siuntų sąrašas su pašto datos spaudu, AB Lietuvos pašto registruotų siuntų sąrašas Nr. 57-333-2615). Todėl pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas, Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo įteikimo pareiškėjo advokatui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2015 m. rugsėjo 3 d., t. y. 2015 m. rugsėjo 10 d. Vadinasi Muitinės departamento sprendimą pareiškėjo advokatas turėjo apskųsti iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau skundą Komisijai per Muitinės departamentą pareiškėjo advokatas pateikė tik 2016 m. sausio 20 d., praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.

 

Pareiškėjo advokatas skunde teismui teigia, kad atsakymas į 2015 m. liepos 22 d. skundą yra gautas tik 2016 m. sausio 7 d., įrodymų apie siųstos korespondencijos įteikimą pareiškėjui nepateikta, pašto atsakymas buvo pateiktas Komisijai. Nesutinka su Komisijos motyvais, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas, pakartotinai su skundu į Muitinės departamentą kreipėsi tik praėjus trims mėnesiams.

Atsakovas teigia, kad Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1A-382 pareiškėjo atstovui advokatui skunde nurodytu adresu registruota pašto siunta Nr. RN162774697LT buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 3 d., o pagal AB Lietuvos pašto viešai pateikiamą informaciją  registruota pašto siunta Nr. RN162774697LT 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo pristatyta ir įteikta gavėjui,  Muitinės departamentui grąžinta nebuvo, todėl laikytina, kad ji buvo įteikta jos gavėjui, kaip skelbiama AB Lietuvos paštas viešai prieinamoje duomenų bazėje.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo advokato teiginiais, palaiko atsakovo ir Komisijos poziciją, nes pareiškėjo advokato argumentų nepatvirtina byloje esantys įrodymai ar aplinkybės. Priešingai, iš byloje pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 3 d.  jo skunduose nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 13). Sprendimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta Nr. RN162774697LT, šią aplinkybę patvirtina Muitinės departamento paštui perduotų siųsti siuntų sąrašas su pašto datos spaudu, AB Lietuvos pašto registruotų siuntų sąrašas Nr. 57-333-2615. AB Lietuvos pašto viešai pateikiama informacija pagal registruotos pašto siuntos Nr. RN162774697LT patvirtina, jog pašto siunta nurodytu adresu buvo pristatyta ir įteikta gavėjui 2015 m. rugsėjo 7 d. (Komisijos byla, b. l. 6-8). Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir AB Lietuvos paštas 2016 m. kovo 2 d. pažyma apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą (Komisijos byla, b. l.  29).

Teismas pažymi, kad pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio nuostatas, paslaugos teikėjas, šiuo atveju Muitinės departamentas turi registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę; saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2 mėnesius. Pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo:  pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą, palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą; saugoti pašto paslaugos teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos; kai kyla ginčas tarp pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų dėl pašto siuntos įteikimo, šiuos dokumentus pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti iki ginčo išsprendimo dienos; pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui.

Todėl šios teisės normos numato tvarką, sąlygas bei terminus pašto siuntų išsiuntimą, pristatymą, įteikimą bei gavimą. Nagrinėjamu atveju pašto paslaugas teikęs AB Lietuvos paštas privalėjo registruota pašto siunta siųstą ginčijamą Muitinės departamento sprendimą įteikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui, šiuo atveju pareiškėjo advokatui. Pateikti duomenys į bylą akivaizdžiai ir aiškiai parodo, kad būtent taip ir buvo padaryta. Pašto siuntą, nesant galimybių pateikti gavėjui, AB Lietuvos paštas privalėjo grąžinti siuntėjui Muitinės departamentui, tačiau duomenų apie tai, kad ginče aptariama registruotoji pašto siunta buvo grąžinta Muitinės departamentui, nėra.

Pareiškėjo advokatas teigia, kad gavęs Muitinės departamento sprendimo kopiją, 2016 m. sausio 19 d. nepraleidęs termino skundui paduoti sprendimą apskundė Komisijai, nes skundžiamą sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 7 d., prašė atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją ir, jeigu manytų, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes pareiškėjo advokatas, turintis teisinių žinių, siekdamas įgyvendinti teisę apskųsti Muitinės departamento sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas bei aktyvus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjo advokatas 2015 m. liepos 22 d. pateikęs skundą Muitinės departamentui, nesidomėjo jo išnagrinėjimu, 2015 m. spalio mėnesį pabendravęs telefonu su Muitinės departamento darbuotoja (atsakovo atstovė šioje byloje), kuri paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas, išsiųstas jo skunde nurodytu adresu, jo neskundė, nesidomėjo iki 2015 m. gruodžio mėnesio.

Toks pareiškėjo advokato elgesys neatitinka aktyvaus siekio apginti pažeistas teises, teismo vertinamas kaip pasyvumas ir procesinis neveikimas. Be to, asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas sąžiningai naudotis, nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai, laiku pateikti paaiškinimus bei dokumentus. Byloje nėra jokių dokumentų, jų nepateikė ir pareiškėjo advokatas, kad Muitinės departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo negavo, kad domėjosi skundo nagrinėjimu bei bylos baigtimi, kad buvo kokių nors aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Todėl  atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kad Pareiškėjas į Muitinės departamentą su prašymu informuoti apie jo skundo išnagrinėjimą pakartotinai kreipėsi praėjus trims mėnesiams, t. y. 2015 m. spalio 29 d. (kai buvo pradėtas sprendimo vykdymas), po 2015 m. liepos 22 d. skundo pateikimo, teismas   pažymi, kad pareiškėjo advokatas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas, aktyvus bei atidus, siekdamas apskųsti Muitinės departamento sprendimą.

Teismas, atsižvelgęs į ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjo advokato elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimų, daro išvadą,  kad pareiškėjo advokato skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė tik nuo jo valios, nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą Muitinės departamento sprendimui apskųsti nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis.

Vadinasi, pareiškėjas skundo Komisijai padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl Komisija pagrįstai nusprendė neatnaujinti jam šio termino ir jo skundą laikė nepaduotu bei grąžino. Todėl pareiškėjo prašymai panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. S-61(7-14/2016) ir įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paduotą skundą išnagrinėti iš esmės negali būti tenkinami.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                      Henrikas Sadauskas

 

             

 

                                                                                     

 


Paminėta tekste:
  • 1A-38