Civilinė byla Nr. 2A-95-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00127-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4;

3.2.4.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovo A. B. atstovei advokatei A. B.,

atsakovės L. B. atstovui V. M., atstovei advokatei N. R.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-314/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams L. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, žemės sklypo ribų nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „R.“, uždaroji akcinė bendrovė „GeoLTD“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1.       teismui nusprendus, kad reikalavimams panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir NŽT Druskininkų skyriaus priimtus sprendimus yra praleistas nustatytas vieno mėnesio terminas, šį terminą atnaujinti;

1.2.       nustatyti ieškovo A. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. atliktus 2018 m. liepos 31 d. kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą šiomis koordinatėmis: taškas 1 (duomenys neskelbtini); taškas 2 (duomenys neskelbtini); taškas 3 (duomenys neskelbtini); taškas 4 (duomenys neskelbtini); taškas 5 (duomenys neskelbtini); taškas 6 (duomenys neskelbtini); taškas 7 (duomenys neskelbtini); taškas 8 (duomenys neskelbtini); taškas 9 (duomenys neskelbtini);

1.3.       panaikinti: 3.1. atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 3.2. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau kartu – NŽT Druskininkų skyrius) vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3.3. NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. išvadą Nr. 50IŽ‑37‑(14.50.99.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą; 3.4. NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“; 3.5. NŽT 2019 m. sausio 24 d. raštą Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

1.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir sodo pastatu ieškovas įgijo iš J. V. M. 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi. Druskininkų mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ buvo patvirtintas 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planas. Tiek 1997 m. birželio 12 d. pirkimo–pradavimo sutartis su visais priedais, tiek Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ yra nenuginčyti ir galiojantys. Ieškovas teigė, kad UAB „Pasoda“ 2018 m. liepos 31 d. atlikti kadastriniai matavimai ir jų metu nustatytos ieškovo žemės sklypo ribos, konfigūracija atitinka: 1) šio žemės sklypo 1993 m. kovo 31 d. planą, kuris yra 1993 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 2395, grafinė dalis; 2) šio žemės sklypo 1996 m. spalio 10 d. planą, patvirtintą Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“; 3) sutampa su kito gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribomis. Tuo tarpu UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. kovo 26 d. nustatyti ir Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti atsakovės L. B. žemės sklypo kadastro duomenys pažeidžia ieškovo žemės sklypo ribas ir jam nuosavybės teises, kadangi jis praranda dalį jam nuosavybės teise priklausančio ir teisėtai įgyto žemės sklypo, savo lėšomis įrengtą įvažiavimą. Ieškovas šiuose kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, jam nebuvo žinoma apie jų vykdymą, nors atsakovės brolis turėjo visus duomenis, leidžiančius tinkamai informuoti ieškovą apie kadastrinių matavimų vykdymą. Ieškovas nėra pasirašęs 2015 m. kovo 26 d. atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentas yra SB „R.“ projektas, patvirtintas 1993 m. sausio 19 d. Nr. 1-443, taip pat pirminiai privatizavimo planai dėl minėtų žemės sklypų. Druskininkų skyrius, atlikdamas pagal kompetenciją priskirtas jam funkcijas ir vadovaudamasis NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu patvirtintais Druskininkų skyriaus nuostatais, patvirtino atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir teikė išsamius paaiškinimus dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo atliekamų kadastrinių matavimų. Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 gegužės 22 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra patvirtinti ir įregistruoti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. išvada Nr. 50IŽ-37-(l4.50.99) yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 125 ir 126 punktais, atsižvelgiant į minėtus teritorijų planavimo dokumentus. Druskininkų skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 50SD‑1438-(14.50.92.) paaiškino, jog ieškovas įspėtas raštu dėl plano tikslinimo nebuvo, kadangi savininko gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienyje. Daiktų savininkas turi pareigą rūpintis savo turtu. Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 50SD-1725-(14.50.92.) UAB „Pasoda“ buvo informuota dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, t. y. priimto sprendimo nustatyti šio žemės sklypo ribas pagal atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ribą. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 24 d. raštu 1SS‑139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai buvo išnagrinėta esama situacija, archyviniai dokumentai ir padaryta išvada, kad Druskininkų skyrius priėmė teisingą sprendimą, jog bendra ginčo žemės sklypų riba turi atitikti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatytai bendrai minėtų žemės sklypų ribai. Atsakovė pažymėjo, kad Druskininkų skyrius 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 50SD-1416-(14.50.92.) UAB „Pasoda“ informavo, jog kompleksiškai išnagrinėjus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypams kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planuose nurodyti linijų ilgiai atitinka sklypų planams nurodytų ribų linijų ilgius. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo plane šiaurės ribos ilgis nurodytas 14,00 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas toks pat atstumas – 14,00 m. Vakarinės ribos žemės sklypo ribos ilgis sklypo plane buvo 32,00 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas toks pat atstumas – 32,00 m. Pietinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ilgis sklypo plane buvo 12,50 m, atliktų kadastrinių matavimų planuose nurodytas atstumas 11,77 m. Riba sutrumpėja 0,73 m. Remiantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirminiu planu, bendra vakarinė riba sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta kelio dalyje. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija ir ribų ilgiai atitinka 1993 m. sausio 19 d. projektą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje nėra išlikusio pirminio sklypo plano, pagal sodų bendrijos 1993 m. sausio 19 d. projektą, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija neatitinka natūroje kadastriniais matavimais matuojamo ir UAB „Pasoda“ matininkės L. R. plane M 1:500 nurodytų sklypo ribų. Dėl to Druskininkų skyrius priėmė sprendimą, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų riba turi būti patikslinta pagal gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ribą.

4.       Atsakovė L. B. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 1977 m. atsakovės tėvas A. M. įstojo į SB „R.“. Apie 1980 m. tėvams A. ir O. M. buvo priskirtas sodo sklypas „R.“ sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Tėvai naudojosi ne visu sodo sklypu, o tik trečiąja jo dalimi, likusia sklypo dalimi (2/3) naudojosi M.. Ieškovės tėvams ir M. šeimynai perduotas sodo sklypas anksčiau buvo naudojamas vieno asmens – L. S.. Sklypo plotas siekė apie 11-13 arų. Sodo sklypas šiaurėje dalyje ribojosi su (duomenys neskelbtini), rytų ir vakarų pusėje su gretimais sodais, o pietinėje pusėje su miško plotu. Nuo pat pradžių sodo sklypu pradėjus naudotis tiek ieškovės tėvams tiek ir M. šeimai dėl naudojimosi sklypo dalimis, kaip ir įvažiavimu, jokių klausimų nekilo. Tėvai 1985 m. gegužės 12 d. gavo leidimą statyti sodo namelį, statybos metu buvo naudojamas bendras įvažiavimas. Vėliau kaimynas M. pradėjo gyvenamojo namo statybą, tačiau ne priskirto sodo sklypo ribose, bet už sklypo pietinės pusės ribos esančiame miško plote. Atsakovės tėvas A. M. žemės sklypą privatizavo pagal 1993 m. vasario 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, o po jo mirties, jo sutuoktinė (atsakovės motina) O. M. žemės sklypą 2014 m. liepos 25 d. paveldėjo. UAB „GeoLTD“ matininkas T. B. atliko 0,0424 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus bei 2015 m. balandžio 9 d. parengė žemės sklypo planą. Druskininkų skyrius 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pateiktą kadastro duomenų bylą su planu patvirtino. Druskininkų skyriaus vyriausioji specialistė patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2015 m. birželio 2 d. išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą nustatė, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsakovė yra žemės sklypo savininkė nuo 2015 m. gruodžio 11 d., motinai O. M. jai jį padovanojus. Atsakovė taip pat nurodė, kad nustatant žemės sklypų ribas, ieškovas matavimuose nedalyvavo, nes tuo metu, kaip ir didžiąją metų dalį, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. gegužės 22 d., kai sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti, atsakovė iš ieškovo jokių pretenzijų nesulaukė nei dėl žemės sklypo ribų, nei dėl bendrai naudojamo įvažiavimo. Atsakovė teigė, kad dar 2015 m. atliktus kadastrinius matavimus ir nuo seno nusistovėjusią bendro įvažiavimo naudojimo tvarką (1/3 ir 2/3) susiklostė tokia situacija, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo vakarinė riba išsidėstė ant bendro įvažiavimo į abiejų sklypų pietinę dalį padarytą iš betoninių plokščių. Atsakovė taip pat teigė, kad J. M. pagal buvusį žemės sklypą turėjo būti suformuotas mažesnio ploto žemės sklypas. Galbūt dėl tuometinio ieškovui priklausančios sklypo savininko „užimamos padėties“ ir savavališkai miško plote pastatyto gyvenamojo namo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo suformuotas didesnis sodo sklypas. Buvusiam ieškovui priklausančio žemės sklypo savininkui, tikėtina savavališkai pasistačius gyvenamąjį namą ir užėmus valstybinio žemės sklypo ploto dalį ir šiuo metu jau ieškovui keliant pretenzijas dėl atsakovei teisėtai priklausančios žemės sklypo dalies ties visą laiką bendrai naudoto įvažiavimo, atsakovė gali prarasti ir taip labai mažo ploto žemės sklypo dalį. Dėl Druskininkų skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo atsakovė pažymėjo, kad palaiko NŽT Druskininkų skyriaus poziciją. Visi NŽT skyriaus priimti sprendimai, raštai ir išaiškinimai buvo priimti teisėtai ir laikantis visų Kadastro nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

5.       Trečiasis asmuo SB „R.“ prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo UAB „GeoLTD“ pozicijos dėl pareikštų reikalavimų nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo valstybės naudai priteisė 48,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 27,23 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o atsakovės L. B. naudai – 250,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

8.       Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus. Teismas sprendė, kad ieškovas, sužinojęs apie galimą jo nuosavybės teisės į žemės sklypą pažeidimą, nedelsdamas pranešė apie tai savo sutuoktinei, kuri, atvykusi į Lietuvą, sustabdė atsakovės žemės sklypo tvoros tiesimo darbus, bandė šį klausimą išspręsti atlikdamas savo sklypo kadastrinius matavimus, po to kreipėsi į NŽT dėl sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo, taip pat į teismą su ieškiniu. Dėl to, teismas sprendė, kad tokie aktyvūs veiksmai šiuo konkrečiu atveju pripažinti svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo priežastimis. Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu siekia apginti vieną svarbiausių teisių – nuosavybės teisę, yra pagrindas atnaujinti praleistą administracinių aktų apskundimo terminą.

9.       Dėl nustatymo ieškovo A. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. atliktus 2018 m. liepos 31 d. kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą. Teismas nurodė, kad rodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos šalies interesų, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai randasi SB „R.“, (duomenys neskelbtini), šalys turi vieną bendrą sklypų ribą (ieškovo rytinė sklypo riba, atsakovės vakarinė). Teismas taip pat nustatė, kad šalių ginčo žemes sklypai pradžioje buvo vienas bendras žemės sklypas, buvo įrengtas vienas bendras įvažiavimas ant sklypų ribos ir atitinkamai žodinio susitarimo pagrindu padalintas tokiomis proporcijomis, t. y. atsakovei dabar priklausančio žemės sklypo – 1/3 dalis, o ieškovui – 2/3 dalys įvažiavimo. Būtent dėl šios dalies tarp šalių yra kilęs ginčas.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad SB „R.“ sodo suplanavimo projektas parengtas ir patvirtintas 1993 m. sausio 19 d., pagal kurį ieškovo sklypo (plane pažymėta 40) ir atsakovės sklypo (plane pažymėta 41) pietinių dalių ribos yra vienoje linijoje. Tačiau iš UAB „Pasoda“ matininkės 2018 m. liepos 31 d. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo žemės sklypo pietinės pusės riba nėra vienoje linijoje su atsakovės žemės sklypo pietine puse. Pagal parengtą planą, ieškovo žemės sklypas padidėjo į pietinėje pusėje esantį miško masyvą, t. y. nuo žemės sklypo plane pažymėto taško Nr. 6 iki taško Nr. 9 padidėjo (ilgis) 18,69 metrų, nuo taško Nr. 9 iki taško Nr. 1 padidėjo (plotis) 19,94 metrų arba apytikriai (18,69x19,94) 372,67 kv. metrai, t. y. 3,72 aro. Kokiu pagrindu padidėjo ieškovo žemės sklypo plotas į pietinę sklypo pusę, duomenų byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad buvęs žemės sklypo savininkas J. V. M. privatizavo 0,12 ha sodo sklypą pagal žemės planą, kuris parengtas 1993 m. kovo 31 d., tai reiškia, kad sklypo planas buvo parengtas po 1993 m. sausio 19 d. Ieškovo žemės sklypo kadastrinis matavimas prieštarauja ir neatitinka SB „R.“ sodo suplanavimo projekto parengto ir patvirtinto 1993 m. sausio 19 d.

12.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog SB „R.“ sodininkų bendrijos narių susirinkimas sprendė ir leido J. V. M. padidinti naudojamą sodo sklypą į pietinę pusę apie 3,72 aro, ir dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo žemės sklypas privatizavimo metu atitiko SB „R.“ sodo suplanavimo projektą parengtą bei patvirtintą 1993 m. sausio 19 d. Pagal esamus bylos duomenis teismas padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad privatizavimo metu ieškovo žemės sklypo padidėjimas iki 0,12 ha yra susijęs su gautais ar negautais leidimais vykdyti gyvenamojo namo statybą už pietinės sodo sklypo ribos. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintų „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 2.2. punkto reikalavimus – sodininkų bendrijos nariams skiriama nuo 400 kv. metrų iki 1200 kv. metrų žemės sklypai, tuo tarpu, pagal UAB „Pasoda“ matininkės 2018 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo planą, atsakovės žemės sklypas sumažėja apie 25 procentus iki 0,0323 ha (0,042 – 0,0097), kas prieštarauja teisės aktui.

13.       Dėl atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą panaikinimo. Teismas sprendė, kad UAB „GeoLTD“ matininko parengtas planas yra aiškus, atitinka atsakovės žemės sklypo faktinį naudojimą, šio sklypo privatizavimo dokumentuose nustatytus dydžius (ilgius, plotus), SB „R.“ sodo suplanavimo projektą ir kitus dokumentus. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų bei neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, kad UAB „GeoLTD“ matininko atsakovės sklypo vakarinė riba nėra aiški.

14.       Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. išvados Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą panaikinimo. Teismas nustatė, kad ieškovas, nors gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais vasaras ir atostogas praleidžia Lietuvoje, taip pat ieškovas, būdamas Lietuvoje, su atsakove ar jos atstovais dėl žemės sklypo ribų kokių nors pokalbių ar derybų nevykdė. Be to, ieškovui apie žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pranešta skelbimu vietiniame laikraštyje, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2015 m. kovo 26 d. akte nurodyta, kad ieškovas išvykęs į (duomenys neskelbtini), aktą pasirašė sklypo savininkė (atsakovės motina) ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, sudarius žemės sklypo planą ir įvertinus kadastrinius duomenis atsakovės žemės sklypas buvo galutinai suformuotas, kaip turintis 0,0424 ha. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas gavęs atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtino pateiktus kadastro duomenis, NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. birželio 2 d. išvada nustatė, kad atsakovės žemės sklypo planas parengtas teisingai. Teismas nenustatė kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimų.

15.       Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė šių reikalavimų pagrįstumo, o NŽT teisėtai ir pagrįstai priėmė atitinkamo turinio sprendimus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti bendro įvažiavimo buvimą, rėmėsi kaip įrodymu ieškovo žemės sklypo (tuometinis savininkas J. V. M.) 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų planu, patvirtinto Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“, fragmentu, esančiu plano kairėje viršutinėje dalyje, bet nesirėmė tuo metu galiojusiu SB „R.“ sodo suplanavimo projektu, patvirtintu 1993 m. sausio 19 d., kuriame joks bendras įvažiavimas į ieškovo ir atsakovės žemės sklypus nesuformuotas ir neparodytas. Tuo tarpu, vertindamas ieškovo žemės sklypo ribų konfigūraciją, teismas nesivadovauja minėtu žemės sklypo plano fragmentu, o vadovaujasi SB „R.“ projektu, teigdamas, kad ieškovo žemės sklypo ribos neatitinka SB „R.“ projekto. Be to, išdidintame minėtame fragmente aiškiai pažymėti ieškovui ir atsakovei priklausantys statiniai, o įvažiavimas nėra pažymėtas 1,05 metro priešais ieškovo namą, skaičiuojant nuo namo rytinės sienos, o yra pakankamai nuo namo nutolęs. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, minėtą fragmentą teismas vertino selektyviai, tik atsakovės naudai, t. y. ne objektyviai ir nevisapusiškai.

1.2.       Liudytojo V. M. parodymai vertintini kritiškai, su atsakove L. B. jį sieja artimas giminystės ryšys, jis yra atsakovės brolis. Liudytojo parodymai prieštarauja kito liudytojo – matininko A. J. parodymams.

1.3.       Matininko A. J. parodymai vertinti kritiškai. Jie prieštarauja rašytiniam įrodymui – 1996 m. spalio 10 d. ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo aktui. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašė bei žemės sklypo planą patvirtino tuometinis Alytaus apskrities valdytojo administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas V. B., kuris savo parašu patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimus žemėnaudų formavimui akto 13 punktą. Atsakinga institucija nenustatė jokių 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų trūkumų, pažeidimų, neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams. Be to, atsakovės brolis V. M. ir matininkas A. J. yra gerai pažįstami.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir prieštaraujant byloje esantiems dokumentams sprendė, kad UAB „Pasoda“ matininkės L. R. 2018 m. liepos 31 d. parengtas planas iš esmės sutampa su A. J. parengtu žemės sklypo planu, patvirtintu 1997 m. birželio 10 d., tačiau šis planas nėra registruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, todėl nėra tas vienintelis dokumentas, kurio pagrindu privalu atlikti ieškovo sklypo kadastrinius matavimus.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą, kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 18 d., o įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d. Pirmasis ieškovo žemės sklypo savininkas J. V. M. žemės sklypą įsigijo dar 1993 m. gegužės 6 d. pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios grafinė dalis – 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo planas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).

1.6.       Sulyginus geodeziškai matuotų, kadastro žemėlapyje įklotų SB „R.“ sodų žemės sklypų ribas, konfigūraciją su SB „R.“ projekte suformuotais žemės sklypais, matyti, kad NŽT reikalavimą, jog žemės sklypų ribos atitiktų SB „R.“ projektą, išimtinai taiko tik ieškovui, atsakovės žemės sklypas taip pat neatitinka projekto. Atsakovės žemės sklypo planas parengtas 1992 m. balandžio 27 d., dar gerokai iki SB „R.“ projekto patvirtinimo (1993 m. sausio 19 d.), t. y. nesivadovaujant minėtu projektu, nes jo apskritai dar nebuvo kaip teritorijų planavimo dokumento. SB „R.“ projekte joks bendras įvažiavimas į ieškovo ir atsakovės žemės sklypus nesuformuotas. Greta ieškovo ir atsakovės žemės sklypų esančių žemės sklypų ribos ir konfigūracija taip pat ženkliai neatitinka SB „R.“ projekto, bet jų kadastrinius matavimus NŽT Druskininkų skyrius derino ir laiko tinkamais.

1.7.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovo 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigyto gyvenamojo namo statyba yra pripažinta savavališka, pažeidžianti teisės aktus. Pats ieškovas nepradėjo jokių statybų, tik nupirko žemės sklypą su jame esančiu 63 procentais baigtumo gyvenamuoju namu ir sodo nameliu. Nei pirminis savininkas J. V. M., nei ieškovas neužėmė valstybinės žemės savavališkai, J. V. M. valstybei sumokėjo už 0,1200 ha ir jam buvo perduotas 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo plane parodyto ploto, konfigūracijos ir ribų žemės sklypas, o privatizavimo dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys SB „R.“ projektui.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 205 matininkės veiksmams. UAB „Pasoda“ matininkė, vykdydama kadastrinius matavimus, niekam neskirto jokių žemės sklypų, nei didina, nei mažina jų plotus. Pirmasis atsakovės žemės sklypo savininkas A. M., atsakovės tėvas, pagal 1993 m. vasario 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijo 0,0424 ha žemės sklypą, t. y. įsigyto žemės sklypo plotas neprieštarauja minėto nutarimo reikalavimams. Šis teisės aktas negali būti taikomas atsietai nuo teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų vykdymą.

1.9.       Ieškovas, prašydamas nustatyti jo žemės sklypo ribas, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsniu. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, patvirtina, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribos. Be to, esami dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Ieškovo žemės sklypo ribos, parodytos 1993 m. SB „R.“ projekte, prieštarauja 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo planui, 1997 m. gegužės 29 d. ieškovui priklausančio gyvenamojo namo inventorinėje byloje esančiam žemės sklypo planui, 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planui, Nekilnojamojo turto registro Kadastro žemėlapio duomenims, faktiniam žemės sklypų naudojimui.

1.10.       Atsakovės žemės sklypo ribos, įteisintos 2015 m. balandžio 9 d. kadastriniais matavimais, neatitinka faktinio naudojimo, persidengia su ieškovo žemės sklypo ribomis tokiu būdu, kad pažeidžiamas ieškovo faktinis žemės sklypo naudojimas, t. y. ieškovas praranda savo lėšomis įrengtą, plokštėmis išgrįstą, nuolat naudojamą įvažiavimą į garažą. Nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą suformuotas 1,05 metro priešais ieškovo namą, skaičiuojant nuo namo rytinės sienos. Susiklosčiusį faktinį naudojimą patvirtina ir atsakovės brolio parengta schema. Schemoje jis pats labai aiškiai pažymėjo (mėlyna brūkšnine linija), kur yra riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ir kokiomis ribomis jis siūlo naujai nustatyti žemės sklypų ribas.

1.11.       Visos aplinkybės dėl prieštaravimų SB „R.“ projekte ir ieškovo žemės sklypo planuose, žemės sklypo įsigijimo ir nuosavybės teisių registravimo į žemės sklypą aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad, nustatant ieškovo žemės sklypo ribas pagal CK 4.45 straipsnį, reikia remtis būtent 1993 m. kovo 31 d. bei 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo planais, kurie yra nuosavybės įgijimo sandorių dalis, o ne teikti prioritetą SB „R.“ projektui, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktinį žemės sklypo naudojimą ir faktines ribas, jos sutampa su ieškovo žemės sklypo planais – 1993 m. kovo 31 d. bei 1996 m. spalio 10 d., ir patvirtina, kad ginčo dalimi naudojasi ieškovas.

1.12.       Ieškovo reikalavimai dėl atitinkamų administracinių aktų panaikinimo yra išvestinio pobūdžio, priklausantys nuo ginčo dėl žemės sklypo ribos nustatymo išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas, neįvertino visapusiškai visų byloje esančių įrodymų dėl ieškovo žemės sklypo ribų, netinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, atitinkamai nepagrįstai paliko galioti ir administracinius aktus. Tiek NŽT, tiek teismas suabsoliutino SB „R.“ projekto reikšmę ginčo santykiams.

1.13.       Tiek NŽT Druskininkų skyrius, tiek NŽT savo sprendimus priėmė neobjektyviai, nevisapusiškai išnagrinėję abiejų žemės sklypų formavimo dokumentus, nepagrįstai pirmenybę suteikė ir rėmėsi tik gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo planu, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo formavimo dokumentų, 1993 kovo 31 d. žemės sklypo plano, 1996 m. spalio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų, 1996 m. spalio 10 d. ribų paženklinimo akto, neatsižvelgė į faktines žemės sklypų naudojimo ribas, nevyko ir netikrino faktinio naudojimo vietoje. Tokiu būdu buvo pažeisti Viešojo administravimo 3 straipsnyje įtvirtini objektyvumo, lygiateisiškumo, išsamumo principai.

1.14.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, vertino įrodymus selektyviai, nepateikė argumentų, kodėl atmeta tam tikrus įrodymus, netinkamai taikė teismų praktiką dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nepagrįstai taikė teisės aktus atgaline tvarka, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17.       Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurios pagrindu atmetė jo reikalavimus dėl NŽT priimtų sprendimų. Laikytina, kad ieškovas sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo. Kadangi ieškovas sutinka su sprendimo dalimi, kiek tai susiję su administracinių aktų priėmimu, jų pagrįstumu, jis taip pat sutinka su teismo išvada, kad nebuvo padaryti pažeidimai, atliekant atsakovei L. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sutinka su teismo argumentais, kad NŽT pagrįstai nederino ieškovo iniciatyva parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, sprendimuose nurodytais pagrindais.

2.2.       Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimus, UAB „Pasoda“ parengtą žemės sklypo planą, vertino byloje esančius įrodymus: SB „R.“ sodo suplanavimo projektą, Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkį Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“, byloje pateiktus 1985-1995 m. statybos leidimo registrų įrašus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Pasoda“ parengtas žemės sklypo planas, pažeidžiant LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintų „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavydinių įstatų tvirtinimo“ 2.2. punkte numatytą reikalavimą (sumažinant atsakovės žemės sklypą), Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkte nustatytą teisinį reguliavimą (kadastriniai matavimai turi būti atlikti, remiantis teritorijų planavimo dokumentais).

2.3.       Vien ta aplinkybė, kad V. M. yra artimas giminaitis, nesudaro pagrindo jo parodymų nevertinti kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą vertinti liudytojo parodymus kritiškai, juos atmesti, jeigu nurodyto liudytojo parodymai duoti teismo posėdžio metu prieštarautų kitiems byloje esantiems įrodymams. Tačiau tiek liudytojas V. M., tiek liudytojas A. J. (liudytojas kviestas ieškovo iniciatyva) nurodė analogiškas faktines aplinkybes, susijusias su J. V. M. iniciatyva 1997 m. atliktais kadastriniais matavimais. Tiek V. M., tiek liudytojas A. J. patvirtino, kad 1997 m. A. M. žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte nepasirašė, nustatant žemės sklypo ribas A. M. nedalyvavo ir žemės sklypo ribos buvo nustatomos, remiantis išskirtinai tik J. V. M. nurodymais, o ne teritorijų planavimo dokumentais.

2.4.       Ieškovo nurodytas argumentas, kad 1996 m. spalio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo pasirašytas Druskininkų miesto žemėtvarkos skyriaus viršininko V. B., nepaneigia liudytojų V. M. ir A. J. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad A. M. pačiame žemės sklypo ribų paženklinime nedalyvavo, aktą pasirašė vėliau. Ieškovas nenurodo, kokiems kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams A. J. parodymai prieštarauja, dėl kokių priežasčių liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai.

2.5.       Ieškovas neginčijo tariamai neteisėto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto įrašo panaikinimo. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti UAB „Pasoda“ atliktų kadastrinių matavimų metu galiojusiais / buvusiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašais, kurie patvirtina, kad ieškovo žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais (kadastro duomenų nustatymo data 1993 m. gruodžio 9 d.). Teismas negalėjo vertinti 1997 m. birželio 10 d. tariamai atliktų kadastrinių matavimų, jų atitikimą UAB „Pasoda“ nustatytiems faktams, kadangi 1997 m. birželio 10 d. atlikti matavimai niekada nebuvo registruoti. Atlikti, bet neįregistruoti duomenys nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali patvirtinti tariamai buvusių 1997 m. faktinių aplinkybių. Kadangi 1997 m. birželio 10 d. atlikti kadastriniai matavimai nebuvo patikrinti, nebuvo registruoti. Ieškovo argumentai dėl tariamai neteisėtai panaikinto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo yra nepagrįstas nei faktiniu nei teisiniu pagrindu.

2.6.       Byloje nepareikštas reikalavimas dėl 1993 m. kovo 31 d. žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu, byloje nepareikštas reikalavimas dėl Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkio Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo suformuotas reikalavimas bei nurodytos ieškinio faktinio pagrindo aplinkybės leidžia teigti, kad jo atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų metu (2018 m. liepos 31 d.) galiojo LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ normos. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą – nustatyti ribas pagal UAB „Pasoda“ 2018 m. liepos 31 d. parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi kadastrinių matavimų metu galiojusiomis LR Vyriausybės normomis. Teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymą.

2.7.       Aplinkybė, kad atsakovės žemės sklypo matavimai buvo atlikti iki SB „R.“ projekto patvirtinimo (1993 m. sausio 19 d.), t. y. 1992 m. balandžio 27 d., nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Teismas, vertindamas ieškovo suformuotą reikalavimą dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, o ne aplinkybę, ar 1992 m. balandžio 27 d. žemės sklypas atitinka SB „R.“ projektą, kuris žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo parengtas.

2.8.       Byloje nėra sprendžiamas galimai neteisėtų statybų klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigyto gyvenamojo namo statyba yra pripažinta savavališka, atmestinas.

2.9.       Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės žemės sklypo ribos, nustatytos 2015 m. balandžio 9 d. kadastriniais matavimais, neatitinka faktinio naudojimo, persidengia su ieškovo žemės sklypo ribomis. Ieškovas nuolat gyvena ne Lietuvoje, todėl kitoks naudojimas žemės sklypo naudojimas pagal faktą neįmanomas. Aplinkybė, kad liudytojas V. M. pateikė schemą kaip pasiūlymą, siekiant išspręsti žemės sklypų ribų klausimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad schema buvo parengta pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą. Liudytoju byloje apklaustas V. M., atstovaudamas sesers – atsakovės interesams, pateikė ieškovui pasiūlymą, kaip būtų galima išspręsti žemės sklypų ribų ir privažiavimo klausimą.

2.10.       Apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Ieškovas nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekiant, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas.

2.11.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarydamas išvadas, ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos.

18.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas.

3.2.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra nustatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

3.3.       Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 1997 m. birželio 10 d. planas nėra tas vienintelis dokumentas, kurio pagrindu privalu atlikti ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o atliekant tokius matavimus būtina atsižvelgti ir į visus kitus dokumentus, tame tarpe ir į kitus planus.

3.4.       Byloje duomenų patvirtinančių, jog ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotos pagal 1996 m. spalio 10 d. liudytojo A. J. parengtą planą, Druskininkų miesto vyr. architekto suderintą 1997 m. birželio 10 d., nėra. Priešingai, byloje pateiktas VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 18 d. raštas Nr. S-70175(14.1E) „Dėl informacijos suteikimo“ patvirtina, kad „<...> VĮ Registrų centrui pagal A. J. atliktus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus kadastro duomenų byla ar planas anksčiau nebuvo pateikta <...>“. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl šio plano registravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

3.5.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad NŽT Druskininkų skyrius, tikrindamas atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisės aktų pažeidimų atliekant kadastrinius matavimus nenustatė ir priežasčių nederinti atsakovės žemės sklypo plano ar netvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „GeoLTD“ matininko T. B. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, neturėjo.

3.6.       Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad sulyginus UAB „GeoLTD“ matininko T. B. 2015 m. balandžio 9 d. parengtą kadastrinių matavimų planą su atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo privatizavimo metu 1992 m. balandžio 27 d. parengtu žemės sklypo planu matyti, kad sklypo ribų ilgiai, konfigūracija iš esmės sutampa, be to, šie planai atitinka SB „R.“ sodo suplanavimo projektą, patvirtintą 1993 m. sausio 19 d. Sutiktina su teismo vertinimu, kad UAB „GeoLTD“ matininko T. B. parengtas planas yra aiškus, atitinka atsakovės žemės sklypo faktinį naudojimą, šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nustatytus dydžius, SB „R.“ sodo suplanavimo projektą.

3.7.       Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, jog teismas netinkamai taikė teisės aktus bei nepagrįstai suabsoliutino SB „R.“ projekto reikšmę ginčo santykiams. Tiek ieškovo, tiek atsakovės L. B. nuosavybės teise valdomų ginčo sklypų privatizavimo metu, žemės sklypų, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, pardavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, NŽT buvo parengti SB narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai, 1992 m. kovo 20 d. patvirtinti Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo. Būtent šiuose nurodymuose numatyta, kad atliekant tiek ieškovo, tiek atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, privalu laikytis SB „R.“ schemoje, patvirtintoje 1993 m. sausio 19 d., nurodytų žemės sklypų ribų bei konfigūracijos.

3.8.       Teismas pagrįstai konstatavo, jog NŽT pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, priėmė atitinkamo turinio sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ginčo šalys, t. y ieškovas (apeliantas) A. B., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, įsigijo žemės sklypą, kuris buvo suformuotas nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo atlikti 2015 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 50SK‑217‑(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

21.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir pareiškė reikalavimą nustatyti besiribojančių sklypų ribas pagal žemės sklypų išdėstymo schemą, parengtą 2021 m. liepos 14 d. UAB „Pasoda“. Bylos šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės L. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2015 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 50SK‑217‑(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Ieškovas, ginčydamas administracinį aktą, nurodė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra užfiksuoti netinkamai, nes atsakovei L. B. patikslinus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis, pakito (apeliantui) priklausančio žemės sklypo dydis, t. y. 2015 m. gegužės 22 d. įvyko ieškovo ir atsakovės L. B. žemės sklypo ribų persidengimas. Ieškovo manymu, pagal jo pateiktą kadastrinių matavimų planą šalių žemės sklypus skirianti riba turi būti koreguojama, ginčo žemės 0,0097 ha (persidengimo) plotą paskirstant abiem šalims.

23.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus kadastrinių matavimų planus, sprendė, kad rengiant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo išlaikytos nustatytos plano rengimo procedūros, atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys atitinka faktinę žemės sklypų naudojimo padėtį. Savo išvadą teismas grindė byloje pateiktais SB „R.“ planais, šalių pateiktais planais, kuriuose, teismo vertinimu, nebuvo numatytas įvažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą, liudytojų parodymais apie faktinį atsakovės žemės sklypo naudojimą, bei NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Pasoda“ matininkės situacijos brėžinyje ieškovo žemės sklypo konfigūracija neatitinka SB „R.“ schemoje, patvirtintoje 1993 m. sausio 19 d. šio sklypo konfigūracijos, o atsakovės žemės sklypo konfigūracija ir ribų ilgiai atitinka SB „R.“ schemą.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

25.       CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nei vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant, riba nustatoma ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.

26.       Nagrinėjamu atveju byloje teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinis planas parengtas ir sklypo ribos paženklintos 1996 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 23), Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2015 m. birželio 5 d. (t. 1, b. l. 69). Byloje taip pat pateikti pirminiai, šalims priklausančių žemės sklypų planai, sudaryti atitinkamai ieškovo 1993 m. kovo 31 d. (t.1, b. l. 20 ) bei atsakovės 1992 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 35), kurių pagrindu buvę šių žemės sklypų savininkai privatizavimo būdu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus.

27.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha žemės sklypas, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0424 ha žemės sklypas. Iš byloje pateiktų šalims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta, kad sklypai turi bendrą ribą, kuri identifikuota atsakovei priklausančio žemės sklype plane pažymėtais taškais 4 ir 3, atitinkamai ieškovo plane (vietinėje koordinačių sistemoje) taškais 2 ir 3. Atsakovės plane pažymėtų 4 ir 3 taškų ir ieškovo plane pažymėtų taškų 2 ir 3 posūkių duomenys, užfiksuoti koordinačių sistemoje, nesutampa, pateiktais byloje planais nustatyta (t. 1, b. l. 187, t. 3 b. l. 113), kad patvirtinus atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis žemės sklypų ribos persidengia, persidengimo plotas sudaro 0,0097 ha.

28.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

29.       Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp buvusių žemės sklypų savininkų, iš kurių nuosavybės teises įgijo šios bylos šalys, nesutarimų bei ginčų dėl įvažiavimo į jiems priklausančius žemės sklypus nekilo. Ieškovui priklausančio žemės sklypo planas, kuriame sklypo ribos pažymėtos koordinačių (vietinėje) sistemoje yra parengtas anksčiau už atsakovės atliktus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ginčas kilo po to, kai atsakovė, siekdama pastatyti tvorą, pradėjo įvažiavimo į žemės sklypus dangos išmontavimo darbus. Kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, šalių ginčą administraciniu aktu faktiškai išsprendė NŽT, remdamasi UAB „GeoLTD“ 2015 m. kovo 9 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis.

30.       Byloje šalys neginčijo aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių į žemės sklypus įgijimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypą su jame esančiais statiniais ieškovas įgijo iš J. V. M. 1997 m. birželio 12 d. privačios žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo–pardavimo sutartimi. Prie šios sutarties pateiktas Druskininkų miesto mero 1997 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 95 „Dėl žemės sklypo raudonųjų linijų“ patvirtintas sklypo planas su gretimybėmis (t. 1, b. l. 21-28), kuriame įteisinta ir patvirtinta faktiškai naudojamo žemės sklypo konfigūracija (raudonosios linijos) ir žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo riba buvo pripažinta abiejų šalių, žemės sklypų riba buvo aiški, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taškais, tiek ir su gretimybėje esančiais žemės sklypais. Atsakovė 0,0424 ha žemės sklypą dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 2015 m. gruodžio 11 d., prieš tai buvusiam savininkui 2015 m. gegužės 22 d. atlikus ir įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atsakovės L. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), UAB „GeoLTD“ sudarytą 2015 m. kovo 9 d. planą, tiek ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Pasoda“ 2021 m. liepos 14 d. sudarytą žemės sklypų išdėstymo schemą, nustatė, kad matininkai šalims priklausančių žemės sklypų ribas nustatė jas siedami su kaimyninių sklypų ribomis. Nustatyta, kad šalių žemės sklypai-atsakovės šiaurinėje pusėje, o ieškovo-pietinėje pusėje ribojasi su žemės sklypais, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, šalių sklypai vakarinėje pusėje ribojami kelio, o rytinėje pusėje ieškovo žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kas reiškia, jog koreguoti šalių ginčo sklypų ribas šiomis kryptimis galimybės nėra.

32.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

33.       Šios 23 nutarties punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys atitinka faktinį žemės sklypų naudojimą ir jų faktinę padėtį, grindė byloje šalių žemės sklypų planais, sodų bendrijos suplanavimo projektais, liudytojų parodymais, jog šalys naudojosi bendru įvažiavimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal pirminius SB „R.“ teritorijų planavimo dokumentus šalių sklypai sudarė vieną žemės sklypą, t. y. nebuvo suplanuoti tokios konfigūracijos, kokios yra ginčo nagrinėjimo metu, vėliau buvo suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, numatant šiuose sklypuose bendrą įvažiavimą, kuriuo šalys bendrai naudojosi iki ginčo kilimo.

34.       Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktas).

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pagal UAB „GeoLTD“ sudarytą 2015 m. kovo 9 d. planą įregistravus atsakovės sklypo ribas, ne tik keičiasi ieškovui priklausančio žemės sklypo konfigūracija, tačiau sumažėja ir šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Iš byloje esančios žemės sklypų išdėstymo schemos (t. 3, b. l. 113) matyti, kad įregistravus atsakovės žemės sklypą, pasikeitė ieškovui priklausančio žemės riba, esanti šiaurės rytų kryptimi, dėl šio pokyčio ieškovui nėra užtikrinamas privažiavimas prie name įrengto garažo, žemės sklypas sumažėjo iki 0,01101 ha. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atlikus atsakovės žemės sklypo matavimus sumažėjo gretimo, ieškovui priklausančio žemės sklypo, plotas, pakito jo konfigūracija, turi pagrindą sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad, patvirtinus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, išimtinai apgintos tik atsakovės teisės naudotis įsigytu 0,0424 ha žemės sklypu ir šios teisės ginčijamu administraciniu aktu ginamos ieškovo žemės sklypo sąskaita.

36.       Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).

37.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (liet. be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

38.       Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl apie žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pranešta skelbimu tik vietiniame laikraštyje (t. 1, b. l. 46;), žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2015 m. kovo 26 d. akte nurodant, kad ieškovas išvykęs į (duomenys neskelbtini), aktą pasirašė sklypo savininkė (atsakovės motina) ir sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas (t. 1, b. l. 39;).

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamos bylos atveju, nustačius gretimų žemės sklypų sanklotas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos atsakovei rengimo metu pranešimų neišsiuntimas gretimų sklypų savininkams, skelbimo nepatalpintas seniūnijos skelbimų lentoje galėjo sąlygoti neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadastrinių matavimų metu ieškovui nebuvo sudaryta teisė teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai (nesudaryta asmens galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudarytos sąlygos bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose užtikrintas).

40.       Byloje nustačius, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovo žemės sklypu, buvo nustatyta ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita, todėl vadovaujantis CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Kadangi ieškovas faktiškai naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu nei yra įsigijęs nuosavybės teise pagal dokumentus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo administraciniu aktu yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko daiktinės teisės, ir šis neatitikimas ištaisytinas žemės sklypų ribą nustatant pagal ieškovo pateiktą UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtą 2021 m. liepos 14 d. žemės sklypų išdėstymo schemą. Tokiam nustatymui, kolegijos vertinimu, yra objektyvus pagrindas, kadangi taip nustatant gretimų žemės sklypų bendrą ribą yra užtikrinama abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

41.       Įvertinus ieškovo pateiktą schemą (t. 3, b. l. 113) nustatyta, kad joje yra koreguojamas tik vienas šalių sklypus ribojančios kraštinės taškas. Šalių žemės sklypų kraštinėse, besiribojančiose su (duomenys neskelbtini) tiek ieškovo pateiktoje schemoje nurodyto taško 3, tiek atsakovės plane nurodyto 4 taško koordinatės sutampa, kadangi ieškovas sutinka koreguoti šio taško koordinates, nepaisant to, kad 3 taško koordinatės ieškovo plane, sudarytame 1996 m. spalio 10 d., yra pažymėtos atsakovės žemės sklypo kryptimi 2,5 m. atstumu nuo taško 3, pažymėto 2021 m. liepos 14 d. schemoje. Šalių sklypus skirianti riba koreguojama schemoje nurodytu tašku 13, kuris persidengtą žemės plotą iš esmės dalina per pusę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal 2021 m. liepos 14 d. parengtą žemės sklypų išdėstymo schemą abi šalys netenka naudotis nuosavybės dalimis: daugiau praradimų naudotis nuosavybe patiria ieškovas, kadangi ieškovas netenka galimybes naudotis 0,0062 ha (0,1198-0,1136), o atsakovė 0,0035 ha (0,0424-0,0389)), taigi akivaizdu, kad yra užtikrinama ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyra, taip pat abiem šalims užtikrinama galimybė naudotis žemės sklypuose susiformavusiu įvažiavimu.

42.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė šioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jo pageidaujamu būdu pagrįstumo padaryta neįvertinus sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytų dydžių, ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į išdėstytą, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies, naikinamas Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba (gretimybės 3-13) nustatoma pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtą 2021 m. liepos 14 d. žemės sklypų išdėstymo schemą.

43.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

44.       Teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieškovo ginčijami NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. išvada Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“ bei NŽT 2019 m. sausio 24 d. raštas Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ieškovui jokių teisinių pasekmių nesukelia, sprendžia, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl šių reikalavimų dalyje civilinė byla nutraukiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Aptariamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinus iš dalies, teisėjų kolegija laiko, kad, tenkinus ieškovo pagrindinius reikalavimus (dėl ginčo žemės sklypo ribos nustatymo), ieškovas laikomas laimėjusia byloje šalimi, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

47.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso turėjo 1 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti (t. 1, b. l. 12, t. 2, b. l. 91‑96) ir kurias sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur plano parengimas, 200,00 Eur konsultacijų parengimas, 300,00 Eur skundų parengimas, 600,00 Eur ieškinio parengimas ir 400,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos bei susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios ieškovo turėtos išlaidos priteisiamos jo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis.

48.       Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, kad jis turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600,00 Eur apeliacinio skundo parengimas bei 200,00 Eur žyminis mokestis (t. 3, b. l. 44-46). Ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos bei susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir neviršija nustatytų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios ieškovo turėtos išlaidos priteisiamos jo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis.

49.       Apibendrinant, ieškovo naudai iš atsakovių iš viso priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po                1 350,00 Eur ((1 900,00 Eur + 800,00 Eur) / 2), jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

50.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 174,41 Eur (48,50 Eur pirmosios instancijos teismo + 28,91 Eur apeliacinės instancijos teismo), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 87,21 Eur (174,41 Eur / 2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 50SK-217-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Nustatyti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (gretimybės 3 taško koordinatės (duomenys neskelbtini) ir taško 13 koordinatės (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Pasoda“ matininkės L. R. parengtą 2021 m. liepos 14 d. žemės sklypų išdėstymo schemą.

Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. išvadą Nr. 50IŽ-37-(l 4.50.99.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 50SD-1725-(14.50.92) „Dėl išvados pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 24 d. raštą Nr. 1SS-139-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nutraukti.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 1 350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 87,21 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas