Administracinė byla Nr. eA-972-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01040-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. P-160 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. J.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-160), Administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. P-161 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. J.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-161), Administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. P-162 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. J.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 162) (toliau visi kartu – ir Įsakymai).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki 2021 m. birželio 7 d. jis buvo Administracijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Seniūnija) (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus 2021 m birželio 7 d. įsakymu Nr. P-163 „Dėl V. J. atleidimo iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigų“ jis buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl jam paskirtų tarnybinių nuobaudų. Pareiškėjui 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pasiūlyta darbo santykius nutraukti šalių susitarimu. Jam nesutikus, siekiant jį atleisti iš užimamų pareigų, tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėti keli tarnybiniai patikrinimai.
3. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymu Nr. P-160 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Įsakymu Nr. P-161 tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už viešųjų pirkimų pažeidimus ir darbo santykių įforminimo pažeidimus, Įsakymu Nr. P-162 tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, jog, Administracijai darant psichologinį spaudimą, pablogėjo jo sveikata, todėl nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. jis buvo nedarbingas.
4. Dėl Įsakymu Nr. P-160 paskirtos nuobaudos pareiškėjas nurodė, kad tyrimo išvadoje nebuvo konstatuota, jog tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnybos tikslais. Tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ne tik jis, bet ir kiti Seniūnijos darbuotojai, užtikrinant Seniūnijos funkcijų atlikimą. Remdamasis Administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Tauragės rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-927, (toliau – ir Aprašas) 9 punktu, pareiškėjas nurodė, kad, suteikdamas teisę Seniūnijos darbuotojui tarnybos reikmėms naudotis tarnybiniu automobiliu, jis nepadarė nusižengimo. Pagal Aprašo 14 punktą, tarnybinio automobilio laikymo vieta yra nustatyta netoli Seniūnijos administracinio pastato, jei nėra būtinybės važiuoti, jis lieka stovėti savo nuolatinėje buvimo vietoje. Seniūnijos darbuotojai, tarnybiniu automobiliu pasinaudoję tarnybos metu, jį palieka nustatytoje jo stovėjimo vietoje. Pareiškėjas prižiūri tvarką Seniūnijos teritorijoje, rūpinasi Seniūnijos gyventojais, Seniūnijai priskirtais objektais, o, atliekant šių objektų priežiūrą, būtina nuvykti į juos bei į Tauragę. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybiniu automobiliu jis vykdavo išimtinai tarnybos tikslais, tačiau neginčijo fakto, kad tarnybiniu transportu naudojosi, vykdamas į savo gyvenamąją vietą Tauragėje, kur užsukdavo pas savo neįgalią sutuoktinę, ją aprūpindavo būtinais maisto produktais, medikamentais. Pareiškėjas teigė, kad į savo gyvenamąją vietą Tauragėje važiuodavo ne kiekvieną dieną. Įsakyme Nr. P-160 nėra tiksliai įvardijama, kokiais veiksmais jis pažeidė Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 5-648 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, kokiais veiksmais neatliko valstybės tarnautojo pareigų ir kokios pasekmės kilo. Pareiškėjas nurodė, jog siekia išspręsti Seniūnijoje kylančius klausimus, neviršydamas savo kompetencijos, dėl šios priežasties tarnybiniu automobiliu tenka naudotis ne tik Taisyklių 5 punkte nustatytomis darbo valandomis. Pareiškėjas teigė, jog jis atlieka Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 5-63 patvirtintų (duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.6 punkte numatytas, Seniūnijai pavestas, funkcijas, padeda visoms bendruomenėms ir kaimams, kuriuose nėra bendruomenių, pasiruošti šventėms, nuveža ir pastato palapines, stalus, suolus, kitą reikalingą įrangą, atveda elektrą ir kt., taip pat dažnai dalyvauja šventėse, kurios yra organizuojamos tik savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis.
5. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ežero paplūdimys yra Seniūnijos prižiūrimoje teritorijoje, kurį pastaraisiais metais labai pamėgo poilsiautojai. Vasaros metu Seniūnija nuomoja šešis tualetus, yra pastatyti septyni konteineriai, dėl didelio poilsiautojų antplūdžio jie būna pripildyti. Įgyvendindamas Nuostatų 11.18, 11.22 punktus, pareiškėjas pasirūpina, kad ši viešai prieinama teritorija būtų prižiūrėta, po darbo valandų ar vėlai vakare važiuoja įvertinti situaciją. Įrodinėjant jo padarytus pažeidimus, buvo remtasi tarnybiniame automobilyje įmontuota GPS sistema. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, norint rinkti ir kaupti šiuos duomenis, privalomas jo sutikimas, tačiau atsakovas tokio sutikimo nėra gavęs, todėl pareiškėjas vertino, kad tokie duomenys buvo renkami, kaupiami ir panaudojami neteisėtai ir nepagrįstai. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė jo teisę į asmeninį gyvenimą ir teisę nebūti persekiojamam. Atsakovo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai yra formalūs ir nepagrįsti, kadangi tarnybiniu automobiliu jis naudojosi tik tarnybos tikslais. Administracija neįrodė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo ir kilusių pasekmių, neįvardino jo kaltės formos.
6. Dėl Įsakymu Nr. P-162 paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas nurodė, kad tyrimo išvadoje nurodyta, kokiais veiksmais jis pažeidė Taisykles. Pareiškėjas, atlikdamas pavedimus, vykdė darbines funkcijas. Apmokant sąskaitas, atliekant vyriausiosios buhalterės suformuotus pavedimus, yra privalomi dviejų asmenų patvirtinimai, t. y. vyriausiosios buhalterės ir (duomenys neskelbtini). Jis prisijungia prie Seniūnijos sąskaitos ir patvirtina pavedimą per savo elektroninę bankininkystę pasirinkęs įstaigą, t. y. Seniūniją. Pareiškėjas teigė, kad pavedimą atliko telefonu, naudodamasis mobiliuoju parašu. Nepriklausomai nuo to, kad atostogavo, buvo komandiruotėje ar turėjo nedarbingumą, darbo užmokesčio pervedimą ir neatidėliotinų sąskaitų-faktūrų apmokėjimą atlikdavo tik pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, jog tokiais savo veiksmais jis užtikrino prisiimtą įsipareigojimą Seniūnijos darbuotojams išmokėti darbo užmokestį. Taisyklėse nereglamentuota, jog, (duomenys neskelbtini) esant nedarbingam, jam suteiktų atostogų metu ar kitais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) nėra, šias funkcijas privaloma pavesti atlikti kitam Seniūnijos darbuotojui. Tik (duomenys neskelbtini) kyla atsakomybė dėl Seniūnijos lėšų panaudojimo, todėl ir turimų prisijungimų perleidimas tretiesiems asmenims būtų negalimas ir neįmanomas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas vertino, jog pagrįstai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų jis patvirtino pavedimus savo nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 55 punktą, Nuostatų 13.1 punktą, Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 5-493 patvirtinto Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6 punktą, Nuostatų 44 punktą, Administracijos veiklos etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 5-1287, (toliau – ir Etikos taisyklės) 4.2, 4.3 ir 4.6 punktus. Administracija nepagrindė tarnybinio nusižengimo sudėties, jo kaltės, nenurodė jo veiksmais sukeltų neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, todėl pareiškėjas vertino, kad atsakovas atliko tyrimą formaliai ir taikė pačią griežčiausią nuobaudą.
7. Dėl Įsakymu Nr. P-161 paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas nurodė, kad atlikto vidaus audito metu buvo nustatyti pažeidimai ir pateiktos rekomendacijos ne tik jam, bet ir kitiems Administracijos skyriams. Su vidaus audito metu nustatytais pažeidimais pareiškėjas sutiko iš dalies, tačiau vertino, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytiems pažeidimams. Seniūnijos darbuotojų (išskyrus seniūno, seniūno pavaduotojo ir vyriausiojo buhalterio) priėmimas, atleidimas vykdomas, remiantis Taisyklių 31 punktu, o kasmetinių atostogų suteikimo klausimai sprendžiami jo, (duomenys neskelbtini), įsakymais, remiantis Nuostatų 17 punktu. Pareiškėjo kompetencijai priskirti pagrindiniai personalo veiklos klausimai ir, esant poreikiui, buvo priimami ir atleidžiami Seniūnijos darbuotojai, sprendžiami atostogų suteikimo darbuotojams klausimai. Vidaus dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, jog Seniūnijos darbuotojams atostogas suteikia seniūnas, išskyrus tikslines atostogas. Atsakovas vidaus dokumentus traktavo savo naudai, nes elektroninių pavedimų pasirašymą ir atlyginimo darbuotojams pervedimą vertino kaip pareiškėjo darbo pareigų netinkamą vykdymą, o nagrinėjamu atveju – kaip jo kompetencijos viršijimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šie klausimai tokia pačia tvarka yra sprendžiami ir kitose Tauragės rajono savivaldybės seniūnijose.
8. Dėl Seniūnijoje įsteigtų ir esamų pareigybių aprašymų ir funkcijų dubliavimosi pareiškėjas paaiškino, kad, pagal Nuostatų 16 punktą, pareigybių aprašymų rengimas yra pavestas seniūnui. Rengiant pareigybės aprašymus, nebuvo sulaukta seniūnijos darbuotojų konsultacijų iš Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus specialistų, todėl susidarė situacija, jog tai pačiai pareigybei buvo parengti ir galioja keli pareigybės aprašymai. Konkrečiam darbuotojui atostogaujant, esant laikinai nedarbingam ar dėl kitų priežasčių nesant darbe, siekiant, jog būtų nenutrūkstamas funkcijų vykdymas, įrašius darbuotojų funkcijų dubliavimąsi, neskiriama priemoka už papildomų funkcijų atlikimą ir taip sutaupomos savivaldybės lėšos.
9. Dėl nesavalaikiai sutvarkytų ir / ar neatliktų įrašų darbo sutartyse pareiškėjas nurodė, kad šias funkcijas atliko seniūno pavaduotoja, o jis manė, jog šie darbai atliekami tinkamai ir savalaikiai. Ateityje bus siekiama, jog šis procesas būtų daugiau kontroliuojamas. Dėl to, jog darbuotojai buvo išleidžiami ne pagal atostogų suteikimo eilę, o atskirais įsakymais, pareiškėjas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK), darbdaviui numatyta pareiga darbuotojui pagal jo prašymą suteikti kasmetines atostogas, nėra imperatyviai nurodyta, kad atostogos privalo būti suteiktos tik pagal atostogų eilę. Pareiškėjas manė, kad DK reikalavimų nepažeidė ir dėl to nesukėlė neigiamų pasekmių. Pareiškėjas pripažino pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, tačiau teigė, jog jie padaryti dėl to, kad nebuvo sekami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.
10. Pareiškėjas nurodė, kad Seniūnija įgyvendina jai pavestas funkcijas dėl priskirtų objektų saugos, sudarydama saugos paslaugų sutartis. Iš pradžių saugos sistemos įrengimo paslaugos buvo perkamos iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rimsauga“ ir UAB „Tausauga“, po to toje pačioje sutartyje buvo numatytas saugos paslaugų teikimas, bet nenumatytas sutarties terminas. Administracijai paskelbus viešųjų pirkimų konkursą, buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis su UAB „Dunokai“. Baigiantis sudarytos sutarties galiojimo terminui, atsakovo atstovai rekomendavo sutartį tęsti tokiomis pat sąlygomis. UAB „Dunokai“ yra vienintelė tokio pobūdžio paslaugas teikianti įmonė, jos paslaugomis naudojasi ir kitos seniūnijos, sutartys yra analogiškos kaip ir Seniūnijoje. Dėl poreikių planavimo pareiškėjas nurodė, kad dažniausiai vieną ar du kartus per metus yra perkamos reikiamos priemonės prižiūrimam objektui, tačiau, esant nenumatytiems poreikiams metų eigoje, jos yra perkamos atskirai, apie priemonių poreikį jis yra informuojamas ir, atsižvelgiant į reikalingumą, yra sprendžiama dėl priemonių pirkimo. Priemonės atiduodamos pasirašytinai, pasirašo kiekvieno prižiūrimo objekto darbuotojas, pareiškėjas ir buhalterė. Dėl sutarties su UAB „TOI TOI Lietuva“ pareiškėjas paaiškino, kad ši įmonė teikia biotualetų nuomos ir priežiūros paslaugas. Šioms paslaugoms nupirkti buvo paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, ši įmonė buvo vienintelė dalyvė ir laimėtoja, tačiau, pasibaigus sutarčiai ir 2020 m. prasidėjus pandemijai Lietuvoje, sutartis buvo toliau tęsiama, naujai neskelbiant viešųjų pirkimų konkurso. 2021 metų gegužės mėnesį buvo atlikta mažos vertės viešųjų pirkimų apklausa dėl šių paslaugų pirkimo ir iš visų apklaustų įmonių būtent UAB „TOI TOI Lietuva“ pasiūlė mažiausią kainą, nes tokios paslaugos yra specifinės ir įmonių, teikiančių tokias paslaugas, nėra labai daug. UAB „Madalva“ yra vienintelė arčiausiai esanti įmonė, kuri teikia reikiamas paslaugas, dėl šių priežasčių ir buvo sudaryta prekių (kuro) pirkimo sutartis. Kartu aptarnaujama ir sunkiasvorė technika. Būtų labai sudėtinga užtikrinti būtinųjų funkcijų vykdymą, jeigu, paskelbus viešuosius pirkimus, laimėtų įmonė, kuri turi degalinę toliau nuo Seniūnijos, todėl prioritetas buvo arčiausiai esančios įmonės degalinės buvimo vieta. Perkant kurą iš šios įmonės, jis yra įsigyjamas ekonomiškiausiu būdu, kadangi nereikia kuro pirkti pilant į talpas ir jas konservuojant, o perkama tiesiogiai iš pardavėjo, pilant į pačią transporto priemonę.
11. Pareiškėjas pripažino, kad, nors yra pažeidimų viešųjų pirkimų srityje, tačiau siekiama, kad tiek paslaugos, tiek prekės būtų perkamos mažiausia kaina bei atsižvelgiama į kitus prioritetus. Pareiškėjui parinkta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta, teigia, kad ji turėtų būti pakeista į švelnesnę.
12. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Administracija nurodė, kad nuo 1995 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo Seniūnijos (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo darbo pareigų pažeidimų procedūros nebuvo vykdomos, Administracija nebuvo patenkinta pareiškėjo darbu, nes Seniūnijai buvo vadovaujama vangiai, nerodomos jokios iniciatyvos, nevykdomi projektai. Priekaištai (duomenys neskelbtini) buvo išsakomi žodžiu, tačiau situacija nesikeitė. 2020 m. spalio 26 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas, o 2020 m. lapkričio 20 d. buvo gautas socialinio darbuotojo S. A. pasiaiškinimas dėl 2020 m. spalio 23 d. konflikto (muštynių) darbo metu (buvo iškviesti policijos pareigūnai, o minėtas įvykis paviešintas „Tauragės kurjeris“ dienraštyje). 2020 m. spalio 28 d. buvo sudaryta komisija įvykiui ištirti. 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Tyrimo metu buvo įvertinta pareiškėjo darbinė veikla, elgesys ir padaryta išvada, kad, jeigu jis savo elgesio nekeis, jis negalės vadovauti Seniūnijai. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo elgesys tarnybinių pareigų atlikimo metu nebuvo suderinamas su savivaldybės vertybėmis, diskreditavo ir menkino Seniūnijos ir paties pareiškėjo, kaip vadovaujamas pareigas užimančio darbuotojo, poziciją. Kilus abejonėms, ar pareiškėjas sugebės pasikeisti, 2020 m. lapkričio 25 d. jam buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tačiau pareiškėjas pasiūlymo nepriėmė. Pareiškėjui nebuvo daromas spaudimas nutraukti darbo santykius.
14. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. iš tyrimo komisijos buvo gauta išvada dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą bei jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kurios jis neskundė.
15. Atsakovas teigė, kad Administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba 2021 m. vasario 1 d. atliko vidaus auditą bei surašė vidaus audito ataskaitą Nr. 102-2 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos seniūnijose naudojamų tarnybinių lengvųjų automobilių“ (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Ataskaita buvo įteikta pareiškėjui 2021 m. vasario 3 d. Įvertinus pareiškėjo padarytus pažeidimus, Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 5-95 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija galimam (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) V. J. tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) bei pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. 2021 m. vasario 19 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jo nedarbingumas tęsėsi iki 2021 m. gegužės 17 d. Administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba 2021 m. balandžio 23 d. atliko vidaus auditą bei surašė vidaus audito ataskaitą Nr. 102-8 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos“ (toliau – ir Ataskaita 1), kurioje buvo nurodyti su pareiškėju susiję pažeidimai. Ataskaita 1 pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. gegužės 20 d. Įvertinus vidaus audito metu nustatytus pažeidimus, Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 5-272 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija 1) bei pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Pareiškėjas ilgą laiką buvo nedarbingas, todėl (duomenys neskelbtini) funkcijas turėjo vykdyti kitas asmuo, tačiau paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) funkcijas ir toliau faktiškai atlieka pareiškėjas. Administracijos direktoriaus pavaduotojas T. R. 2021 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. BTS-258 „Dėl galimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) V. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodė, kad Seniūnijos darbuotojams nesuteikti tam tikri įgaliojimai vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas jo nedarbingumo laikotarpiais, pavyzdžiui, tvirtinti dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) funkcijas atlieka savo nedarbingumo laikotarpiu. Atsižvelgus į Tarnybinį pranešimą, Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 5-326 buvo sudaryta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija 2) bei pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Komisija 2021 m. birželio 2 d. konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, apimantį net keletą skirtingų pažeidimų, bei pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Esminis pareiškėjo padarytas pažeidimas – tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2021 m. birželio 7 d. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, apimantį keletą skirtingų pažeidimų, bei pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Esminis pareiškėjo padarytas pažeidimas – elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimas. 2021 m. birželio 7 d. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas taip pat padarė tarnybinį nusižengimą, apimantį keletą skirtingų pažeidimų, ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Esminis pareiškėjo padarytas pažeidimas – viešųjų pirkimų pažeidimai ir darbo santykių įforminimo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 7 d. buvo priimti ginčijami Įsakymai.
16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais ir funkcijoms, tiesiogiai nesusijusioms su (duomenys neskelbtini) pareigų atlikimu, taip pat buvo nustatyta daugiau pažeidimų, susijusių su tarnybinio automobilio naudojimu. Pagal Aprašo 9 punktą, tik įstaigos vadovui, t. y. administracijos direktoriui, suteikta išimtinė teisė paskirti konkrečius darbuotojus, kuriems priskiriami konkretūs tarnybiniai lengvieji automobiliai tarnybinėms reikmėms vykdyti. Pareiškėjas pažeidė Aprašo 4, 9 ir 14 punktus, o taip pat pažeisdavo Taisyklių 5 punktu nustatytą darbo laiką. Tiek Pareigybės aprašymas, tiek Aprašas nenumato pareigos darbo metu darbo valandomis plauti tarnybinį lengvąjį automobilį. Apie jokį darbą ar tokio darbo rezultatus po darbo valandų Administracijai nėra žinoma, tai su ja niekada nebuvo derinta. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, rinkdami ir kaupdami duomenis apie tarnybinio automobilio naudojimą GPS sistema, siekė užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamas tarnybinis automobilis, todėl pareiškėjo sutikimas rinkti duomenis nebuvo privalomas. Atliekant vidaus auditą, naudojantis GPS sistema, nustatyti pažeidimai. Atsakovas teigė, kad, skiriant nuobaudą pareiškėjui, buvo atsižvelgta į tai, kaip jis dirbo anksčiau, kokia yra jo pozicija dėl padaryto pažeidimo.
17. Atsakovas tvirtino, kad nuobauda dėl viešųjų pirkimų ir personalo klausimų pažeidimų paskirta teisėtai ir pagrįstai. 2021 m. balandžio 23 d. atsakovui pateikta Ataskaita 1, kurioje buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai vidaus reglamentavimo, dokumentavimo ir darbo organizavimo, ūkinių išlaidų, viešųjų pirkimų bei sutarčių, jų vykdymo kontrolės srityse. Nei Nuostatuose, nei Pareigybės aprašyme, nei Taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nėra nustatyta kompetencija asmeniui, atliekančiam (duomenys neskelbtini) funkcijas, spręsti darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo bei kasmetinių atostogų suteikimo klausimus. Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus specialistų galimas konsultacijų nesuteikimas nesuteikia teisės pareiškėjui nevykdyti pasikeitusių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimų dėl pareigybių aprašų, sąmoningai dubliavo darbuotojų funkcijas, pažeidė pavaduojančių darbuotojų teises. Vadovas yra atsakingas už visą įstaigos ar padalinio veiklą, įskaitant pavaldžių darbuotojų darbą. Tai, jog tiekėjas anksčiau teikė kažkokias paslaugas, kad jis vienas veikia kažkokioje teritorijoje, kad jis „geriausiai žino“, nėra priežastis nevykdyti viešojo pirkimo. Pirkimas turi būti vykdomas ir, priklausomai nuo vertės, jis gali būti skelbiamas arba ne (kreipiantis į nustatytą tiekėjų skaičių). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo padarytų pažeidimų padarymo fakto.
18. Atsakovas nurodė, jog, pagal Nuostatų 18 punktą ir Pareigybės aprašymą, nesant (duomenys neskelbtini), pavaduotojas laikinai atlieka (duomenys neskelbtini) nustatytas funkcijas. Būdamas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad jo pavaduotojui būtų suteikti įgaliojimai jam nesant tvirtinti / pasirašyti banko pavedimus. Pareiškėjo apeliavimas į žmogiškąjį faktorių nepateisina jo, kaip struktūrinio padalinio vadovo, teisės aktų neišmanymo ir nesilaikymo, atsakomybės, lankstumo, profesionalumo, patikimumo ir atsakingumo, organizuotumo trūkumo bei nesugebėjimo organizuoti Seniūnijos veiklą. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo interesas išlaikyti darbo vietą iki senatvės pensijos negali būti svarbesnis už viešąjį interesą ir tinkamą vadovavimą seniūnijai. Pareiškėjui buvo paskirtos kelios tarnybinės nuobaudos už skirtingus (ir tęstinius) pažeidimus. Pareiškėjas, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu tvirtindamas / pasirašydamas bankinius pavedimus, atliko jo pareigybės aprašyme ir Nuostatuose (duomenys neskelbtini) priskirtas funkcijas, tai yra laikoma elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu. Atsakovas darė išvadą, jog aplinkybė, kad pareiškėjas tapo nedarbingu dėl ligos, jam gavus informaciją apie pradėtą tyrimą dėl galimo pažeidimo, tačiau faktiškai dirbo nedarbingumo laikotarpiu, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nedarbingumas buvo labiau susijęs ne su liga, o su siekiu išvengti atsakomybės.
19. Atsakovas teigė, kad, remiantis vidaus audito ataskaitomis ir Tarnybiniu pranešimu, tarnybiniai patikrinimai buvo pradėti pagrįstai, o, gavus tyrimo išvadas, kuriose konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai bei pateiktos rekomendacijos skirti tarnybines nuobaudas, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos.
II.
20. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Įsakymu Nr. P-161 paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą į tarnybinę nuobaudą – papeikimą, Įsakymu Nr. P-162 paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą į tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kitą skundo dalį atmetė. Teismas netenkino pareiškėjo ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
21. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
21.1. Įsakymu Nr. P-160 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už tai, kad tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas pareiškėjo asmeniniais tikslais, juo leista naudotis kitiems Seniūnijos darbuotojams nedarbo metu. Įsakymas Nr. P-160 priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 17.1 punktu bei 2021 m. birželio 2 d. išvada Nr. DT-7 „Dėl V. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada).
21.2. Įsakymu Nr. P-162 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už tai, kad pareiškėjas nepagrįstai sprendė darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo, atostogų darbuotojams suteikimo klausimus, neužtikrino, kad seniūnijoje įsteigtų pareigybių aprašymai atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, neužtikrino tinkamos darbo sutarčių pildymo tvarko. Taip pat už pažeidimus viešųjų pirkimų srityje. Įsakymas Nr. P-162 priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 17.1 punktu bei 2021 m. birželio 7 d. išvada Nr. DT-8 „Dėl V. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada Nr. DT-8).
21.3. Įsakymu Nr. P-161 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta už tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdė jo laikino nedarbingumo metu. Įsakymas Nr. P-161 priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 17.1 punktu bei 2021 m. birželio 7 d. motyvuota išvada Nr. DT-9 „Dėl V. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada Nr. DT-9).
22. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo metu pareiškėjas buvo Seniūnijos (duomenys neskelbtini), t. y. buvo valstybės tarnautojas, todėl privalėjo vadovautis Pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis VTĮ, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų taikymo aspektu.
23. Dėl Įsakymo Nr. P-160 teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, įvertinus Administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos Ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Seniūnijoje nesilaikoma nustatytos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos, kelionės lapuose nenurodomi darbuotojai, kurie naudojasi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, konstatuota, kad Seniūnijos (duomenys neskelbtini) nesilaikė Taisyklėse nustatyto darbo ir poilsio laiko. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad 2021 metų sausio mėnesį buvo atvejų, kai Seniūnijos tarnybinis lengvasis automobilis būdavo paliekamas prie Seniūnijos pastato, dėl to galbūt nebuvo užtikrintas jo saugumas. Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 5-95 buvo sudaryta Komisija. 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, jog galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgiant į Ataskaitą, kuri pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. vasario 3 d. Įvertinęs 2021 m. vasario 17 d. pranešimo turinį, teismas sprendė, jog jame nepateikta konkreti ir pakankama informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra aiškios atliekamo tyrimo ribos – tiek tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, neįvardinti konkretūs veiksmai bei aktai, įrodantys tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Teismas iš pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. paaiškinimo nustatė, jog pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir, pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.
24. Teismas nustatė, kad Komisija, įvertinusi Ataskaitoje konstatuotus pažeidimus, Išvadoje nurodė, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 4.2, 4.3 punktus, Aprašo 4 ir 9 punktus bei Taisyklių 5 punktą. Komisija konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą bei jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. P-160 už minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimą pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Spręsdamas, ar Įsakymu Nr. P-160 tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismas analizavo Etikos taisyklių 4.2 ir 4.3 punktuose įtvirtintas pareigas, Aprašo 4 ir 9 punktuose nustatytą tarnybinių automobilių naudojimosi tvarką, Taisyklių 5 punkte detalizuotą darbo laiką, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog, be kita ko, jis naudojosi tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeniniams poreikiams tenkinti, leido juo naudotis kitiems Seniūnijos darbuotojams ne darbo metu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nesuteikta teisė tarnybiniu automobiliu naudotis ne tarnybos reikmėms. Teismas pažymėjo, jog, nebūdamas įstaigos vadovu, pareiškėjas negalėjo leisti tarnybiniu automobiliu naudotis kitiems Seniūnijos darbuotojams. Byloje nesant duomenų, jog, planuodamas nukrypti nuo Taisyklių 5 punkte nustatyto darbo ir poilsio laiko, pareiškėjas apie tai informavo savo tiesioginį vadovą – Administracijos direktorių, teismas sprendė, jog pareiškėjas tarnybiniu automobiliu naudojosi nepagrįstai ne nustatytu darbo metu.
25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 4.2 ir 4.3 punktus, Aprašo 4 ir 9 punktus bei Taisyklių 5 punktą, nes minėtos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę, o pareiškėjo veikos neteisėtumas suponuoja išvadą, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl pareiškėjo kaltės. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo vertinti, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, sprendė, kad jam paskirta nuobauda nėra per griežta. Nenustatęs jokių esminių VTĮ, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo pažeidimų, konstatavęs, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui nuobauda, teismas nenustatė pagrindo panaikinti Įsakymo Nr. P-160.
26. Vertindamas Įsakymo Nr. P-162 teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, įvertinus Administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos Ataskaitą 1. Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu buvo sudaryta Komisija. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. gegužės 5 d. pranešimas apie galimus tarnybinius nusižengimus, kuriame nurodyta, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgiant į Ataskaitą 1. 2021 m. gegužės 20 d. pareiškėjui buvo įteikta Ataskaita 1. Įvertinęs 2021 m. gegužės 5 d. pranešimo turinį, teismas nustatė, jog jame nepateikta konkreti ir pakankama informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra aiškios atliekamo tyrimo ribos – tiek tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, neįvardinti konkretūs veiksmai bei aktai, įrodantys tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, tačiau pareiškėjo 2021 m. gegužės 25 d. paaiškinimas leido teismui prieiti prie išvados, jog pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir, pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.
27. Teismas nustatė, kad į Išvados Nr. DT-8 turinį iš esmės buvo perkeltas Ataskaitos 1 turinys. Įvertinusi Ataskaitoje 1 konstatuotus pažeidimus, Komisija 1 Išvadoje Nr. DT-8 nurodė, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, 55 straipsnio 1–7 dalis, 86 straipsnio 5 dalį, 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas) 21.3.3.14, 21.4.1, 21.4.6.2 ir 21.4.6.5 punktus, DK 33 straipsnio 4 dalį, Taisyklių 31, 33.5 punktus, Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 5-563 patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės administracijos atostogų suteikimo aprašo (toliau – ir Atostogų suteikimo aprašas) 3 ir 9 punktus, Nuostatų 16 punktą, Pareigybės aprašymo 12 punktą, Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės įsakymu Nr. 5-531 patvirtintų Finansų kontrolės taisyklių (toliau – ir Finansų kontrolės taisyklės) 24 ir 28.1 punktus. Komisija 1 padarė išvadą, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, veikimu ir neveikimu, pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įsakymu Nr. P-162 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
28. Teismas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, Taisyklių, Atostogų suteikimo aprašo, Nuostatų, Pareigybės aprašymo, Finansų kontrolės taisyklių nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija nustatytų pažeidimų darbo santykių įforminimo ir viešųjų pirkimų srityje, tačiau mano, jog Įsakymu Nr. P-162 pareiškėjui paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl sprendė, kad jo kaltės forma yra neatsargumas. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, teismas darė išvada, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymą Nr. P-162 pakeitė ir pareiškėjui skyrė švelnesnę tarnybinių nuobaudų rūšį – papeikimą (VTĮ 33 str. 3 d. 2 p.).
29. Dėl Įsakymo Nr. P-161 teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas po to, kai Administracijos direktorei buvo pateiktas Tarnybinis pranešimas. Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 5-326 buvo sudaryta Komisija 2. Pareiškėjui 2021 m. gegužės 18 d. buvo įteiktas 2021 m. gegužės 17 d. pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, jog galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą, kuriame keliami įtarimai, kad pareiškėjas dirbo nedarbingumo laikotarpiu. Įvertinęs 2021 m. gegužės 17 d. pranešimo turinį, teismas nurodė, jog jame nepateikta konkreti ir pakankama informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra aiškios atliekamo tyrimo ribos – tiek tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, neįvardinti konkretūs veiksmai bei aktai, įrodantys tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys pareiškėjo 2021 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. birželio 4 d. paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir, pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.
30. Iš Išvados Nr. DT-9 turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Nedarbingumo pažymėjimų taisyklės) 51.6 punktą, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 5, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Taisyklių 55 ir 57 punktus, Nuostatų 13.1 punktą, Pareigybės aprašymo 6 punktą, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės administracijos nuostatų 44 punktą, Etikos taisyklių 4.2, 4.3 ir 4.6 punktus ir už šių nuostatų pažeidimą pareiškėjui Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. P-161 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog bankinius pavedimus, susijusius su darbo užmokesčio seniūnijos darbuotojams išmokėjimu, pareiškėjas patvirtino nedarbingumo laikotarpiu. Teismas sprendė, jog pareiškėjui nesuteikta teisė dirbti nedarbingumo laikotarpiu. Kadangi pareiškėjas nepasirūpino ir neužtikrino, kad jo nedarbingumo laikotarpiu jam priskirtų funkcijų atlikimą perimtų kitas seniūnijos darbuotojas ir, būdamas nedarbingas, savo parašu tvirtino bankinius pavedimus, susijusius su darbo užmokesčio seniūnijos darbuotojams išmokėjimu, teismas konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo veika laikytina įrodyta. Teismas vertino, jog pats pareiškėjo veikos neteisėtumas suponuoja išvadą, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl pareiškėjo kaltės. Nesant duomenų, jog teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė sąmoningai, teismas sprendė, kad pareiškėjo kaltės forma laikytina neatsargumas. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Teismas laikė nepagrįstu Išvados Nr. DT-9 argumentą, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad dėl pareiškėjo buvo pradėti trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, nes ji nepatenka į VTĮ 35 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą baigtinį tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta, todėl jis pakeitė Įsakymą Nr. P-161 ir pareiškėjui paskyrė švelnesnę tarnybinių nuobaudų rūšį – papeikimą (VTĮ 33 str. 3 d. 2 p.).
32. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančių dokumentų, teismas atmetė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
III.
33. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. P-162 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, netinkamai įvertino pareiškėjo padarytų pažeidimų sunkumą ir jų esamas bei galbūt būsimas pasekmes, bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai nustatė pareiškėjo kaltės formą bei nepagrįstai sprendė, kad tai yra neatsargumas. Atsakovas savo argumentus grindžia Ataskaitos 1 išvadomis, susijusiomis su vidaus reglamentavimu, dokumentavimu ir darbo organizavimu bei ūkinėmis išlaidomis, viešaisiais pirkimais bei sutartimis, jų vykdymo kontrole, Komisijos 1 pateikta Išvada Nr. DT-8, kurioje konstatuotas ne vienas pažeidimas ir ne vienoje srityje, bei laikosi pozicijos, kad Įsakymu Nr. P-162 nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.
35. Atsakovas teigia, jog Ataskaitoje 1 nustatyti 8 atvejai, kai (duomenys neskelbtini) ar jo pareigas laikinai einantis (duomenys neskelbtini) pavaduotojas priėmė dirbti darbuotojus į Seniūniją, tačiau nei vietos savivaldos įstatyme, nei Nuostatuose, nei Pareigybės aprašyme, nei Taisyklėse nėra numatyta kompetencija asmeniui, atliekančiam (duomenys neskelbtini) funkcijas, spręsti darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus. Kadangi niekur nenumatyta (duomenys neskelbtini) kompetencija spręsti minėtų klausimų, darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės spręsti darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimų, o tokiu būdu sudarytos darbo sutartys neturi teisinio legitimumo, todėl neigiamos pasekmės yra akivaizdžios. Ataskaitoje 1 taip pat nurodyti atvejai, kai (duomenys neskelbtini) įsakymais buvo patvirtintos darbuotojų atostogos, tokiu būdu viršijant (duomenys neskelbtini) kompetenciją.
36. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo paaiškinimai, susiję su pareigybių funkcijų dubliavimu (jeigu vienas konkretus darbuotojas negalės atlikti atitinkamo darbo, tai galėtų atlikti kitas), patvirtina, kad pareiškėjas pažeidimus darė sąmoningai, todėl teismo išvada, kad pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, yra neteisinga. Netinkamas pareiginių nuostatų parengimas sudarė prielaidas įdarbinti asmenis nebūtinoms pareigoms. Į darbuotojo pareiginius nuostatus įtraukus pavaduojamo darbuotojo funkcijas, pavaduojantis darbuotojas praranda teisę gauti priemoką už pavadavimą, taigi tokių veiksmų neigiamos pasekmės akivaizdžios.
37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pažeidė DK 33 straipsnio 4 dalį. Būtent vadovas yra atsakingas už visą įstaigos ar padalinio veiklą, įskaitant ir pavaldžių darbuotojų darbą, o pareiškėjo argumentai, jog jis manė, jog darbai atliekami tinkamai, parodo, kad pareiškėjas sąmoningai leido padariniams atsirasti. Teismas turėjo įvertinti, kad šis pažeidimas tęsėsi net trejus metus, o tai reiškia, kad pareiškėjas nevykdė jokios kontrolės. Atsakovas, aptaręs Ataskaitoje 1 nurodytus Seniūnijoje nustatytus pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nesutinka su teismo išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nesilaikymas nėra reikšmingas pažeidimas ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
38. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad Įsakymu Nr. P-161 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, nes netinkamai įvertino pareiškėjo padarytų pažeidimų sunkumą ir jų esamas bei galbūt būsimas neigiamas pasekmes. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas, laikinojo nedarbingumo metu tvirtindamas / pasirašydamas banko pavedimus, atliko Pareigybės aprašyme ir Nuostatuose (duomenys neskelbtini) priskirtas funkcijas, t. y. dirbo, vadovaujantis Nedarbingumo pažymėjimų taisyklėmis, tai laikoma elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu. Pareiškėjo teiginys, jog taisyklėmis nėra reglamentuota, kad (duomenys neskelbtini) esant nedarbingam, taip pat suteiktų atostogų metu ar kitais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) nėra, šias funkcijas privaloma pavesti atlikti kitam darbuotojui, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ne tik nesilaikė Taisyklių, bet ir sąmoningai nebuvo susipažinęs su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmus ir jų neteisėtumą, o tai reiškia, jog pažeidimus jis darė sąmoningai.
39. Atsakovas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas dviem argumentais: 1) byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė sąmoningai; 2) byloje nenustatyta, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Remdamasis išimtinai šiais argumentais, teismas dviem įsakymais paskirtas nuobaudas pakeitė į švelnesnes, tačiau pareiškėjas paaiškinimuose dėl padarytų pažeidimų, taip pat ir skunde nurodė, kad jis juos atliko sąmoningai. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas tarnybinius pažeidimus padarė sąmoningai, buvo atmesti, ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas pažeidimus padarė sąmoningai. Atsakovo nuomone, pasekmės šiuo atveju nebuvo būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, kuris turėjo būti įrodinėjamas. Atsakovas nurodo, kad nors teismo sprendimas yra didelės apimties, iš esmės jame nėra motyvų, kodėl konkrečiai teismas laikė, jog nuobaudos yra per griežtos. Abiejų pažeidimų atžvilgiu teismas nurodė, kad pažeidimai buvo padaryti neatsargia forma ir nesukėlė pasekmių. Net nevertinant to, jog tokios išvados apskritai nėra teisingos, jos yra ir visiškai nemotyvuotos. Teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jis daro tokias išvadas, kokiais įrodymais remiasi. Atsakovui yra visiškai neaišku, kodėl teismas sprendė, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo per griežtos.
40. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. palikti nepakeistą.
41. Pareiškėjas pažymi, kad nei įsakyme, nei tarnybinio tyrimo išvadoje atsakovas tiksliai nenurodė, kokiais veiksmais pažeistos Nedarbingumo pažymėjimų taisykles. Teismas, konstatavęs, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, o aplinkybė, jog dėl pareiškėjo pradėti trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, nelaikytina sunkinančia, nes ji neįtraukta į VTĮ 35 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą baigtinį tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą, teisingai įvertino bylos aplinkybes šiuo aspektu.
42. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog, priimdamas ir atlikdamas veiksmus, jis veikė pagrįstai, nors ir padarydamas tam tikrus pažeidimus. Tačiau tai buvo būtina, siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų, kurie būtų nukentėję nepagrįstai, teises. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, pradėdamas tarnybinį patikrinimą dėl darbo laikino nedarbingumo metu, pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir dėl šių priežasčių skyrė griežtą papeikimą, tačiau sąžiningai neatsiskaitė už atliktus darbus. Jeigu atsakovas teigia, kad pareiškėjas dirbo, tai už atliktą darbą turi būti sąžiningai atsiskaityta.
43. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisingai interpretavo teismo išvadą dėl Įsakymo Nr. P-162, kadangi jis nuo pat tarnybinio patikrinimo pradžios pripažino, kad dalis vidaus auditoriaus konstatuotų pažeidimų buvo teisingi. Pareiškėjas, kaip vadovas, turėjo prisiimti atsakomybę ir atlikti atitinkamus pakeitimus, jog tinkamai įgyvendintų ir ištaisytų klaidas, buvo nustatytas terminas konstatuotiems trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas nesuteikė galimybės tuos trūkumus pašalinti, priimdamas neteisėtus ir neteisingus Įsakymus, paskyręs nepagrįstai per dideles nuobaudas ir pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pakeitė tarnybinę nuobaudą į papeikimą.
44. Dėl konstatuotų pažeidimų personalo srityje pareiškėjas palaiko savo poziciją, išsakytą skunde ir paaiškinimuose, ir pažymi, kad Tauragės rajono savivaldybėje visi (duomenys neskelbtini) atlieka su personalu susijusias funkcijas, o atliktas tyrimas tik Seniūnijoje įrodo, jog atsakovas siekia bet kokiomis priemonėmis ir būdais susidoroti su pareiškėju ir jį atleisti. Teismas pagrįstai ir teisingai išsiaiškino, kad, pagal Nuostatų 16 punktą seniūno, seniūno pavaduotojo, vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius, kitų seniūnijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis funkcijas, pavaldumą reglamentuoja seniūno patvirtinti pareigybių aprašymai.
45. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai, jog teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes ar atsakovo pateiktus įrodomus, yra nepagrįsti. Teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. Įsakymų, kuriais pareiškėjui V. J. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimas (Įsakymu Nr. P-160) ir griežti papeikimai (Įsakymais Nr. P-161, Nr. P-162) – teisėtumo ir pagrįstumo.
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog jis naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeniniams poreikiams tenkinti ne nustatytu darbo laiku, jis leido naudotis tarnybiniu automobiliu kitiems Seniūnijos darbuotojams, ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, konstatavo, kad Įsakymu Nr. P-160 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitų tarnybinių nusižengimų (darbo santykių įforminimo pažeidimus ir pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, nedarbingumo laikotarpiu patvirtintus bankinius pavedimus, susijusius su darbo užmokesčio Seniūnijos darbuotojams išmokėjimu) pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad Įsakymais Nr. P-162 ir Nr. P-161 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai – yra per griežtos, todėl jas pakeitė švelnesnėmis nuobaudomis – papeikimais.
48. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo padarytų išvadų dėl pažeidimų padarymo neatsargia forma, dėl nekilusių neigiamų pasekmių, dėl per griežtų nuobaudų. Atsakovas taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į Ataskaitoje 1, Komisijos 1 Išvadoje Nr. DT-8 nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo padarytų pažeidimų sunkumą ir jų esamas bei galbūt būsimas neigiamas pasekmes ir nepagrįstai sušvelnino pareiškėjui Įsakymais Nr. P-162 ir Nr. P-161 paskirtas tarnybines nuobaudas.
49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, atsakovas apeliaciniame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo pakeistą paskirtos nuobaudos rūšį (iš griežto papeikimo į papeikimą), o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Įsakymo Nr. P-160 teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka neapskųsta.
50. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
51. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų teismas pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažeidimų padarymo neatsargia forma, dėl nekilusių neigiamų pasekmių, dėl per griežtų nuobaudų yra nemotyvuotos, pripažintinas nepagrįstu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1813-520/2021). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi minėtos pareigos ir pateikė motyvus dėl padarytų išvadų. Tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).
53. Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5486-556/2019).
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažįsta tarnybinį nusižengimą, susijusį su atsakovo nustatytais darbo santykių įforminimo pažeidimais bei pažeidimais viešųjų pirkimų srityje, jo sudėties neneigia. Nagrinėjamu atveju taip pat nekilo ginčas dėl to, kad bankinius pavedimus, susijusius su darbo užmokesčio Seniūnijos darbuotojams išmokėjimu, pareiškėjas patvirtino nedarbingumo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, jo kaltės formą pripažino neatsargia, ir, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, darė išvadą, jog Įsakymu Nr. P-162 ir Įsakymu Nr. P-161 pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra per griežtos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjo neteisėtus veiksmus, dėl kurių, kaip jau buvo minėta, nekyla ginčas nagrinėjamoje byloje, detalizuoja kilusias ir ateityje galbūt kilsiančias neigiamas pasekmes ir, be kita ko, teigia, jog byloje esantys pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog jis sąmoningai atliko pažeidimus, o neigiamos pasekmės šiuo atveju nebuvo būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, kuris turėjo būti įrodinėjamas.
55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.).
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadų Nr. DT-8 ir Nr. DT-9 turinį, kurios yra laikomos atitinkamai Įsakymų Nr. P-162 ir Nr. P-161 motyvuojamąja dalimi, prieina prie išvados, kad jose nėra nurodyta jokių argumentų, susijusių su neigiamomis pasekmėmis, kilusiomis dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų, bei motyvų, dėl kurių pareiškėjui siūloma skirti būtent griežtus papeikimus. Įsakymuose Nr. P-161 ir Nr. P-162 taip pat nenurodyti tokio pobūdžio argumentai. Išvadoje Nr. DT-9 yra pažymėta, kad dėl pareiškėjo, kaip struktūrinio padalinio vadovo, pastaraisiais metais buvo pradėti trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, jis toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, netinkamai atlieka Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neatsako už savo veiksmų padarinius, nesiekia aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, ir tai laikytina sunkinančia aplinkybe. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad yra pradėti trys galimo tarnybinio nusižengimo tyrimai, nenustačius, kad tokie pažeidimai yra padaryti, nepriskirtinos sunkinančioms aplinkybėms, numatytoms VTĮ 35 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė papildomas aplinkybes, t. y. detalizavo dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų kilusias ar galbūt ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes, kurios nenurodytos Išvadose Nr. DT-8 ir Nr. DT-9, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas paaiškinimuose neginčijo savo padarytų tarnybinių pažeidimų, savaime nereiškia, jog jis juos atliko sąmoningai tyčia. Atsižvelgęs į tai, kad tarnybiniai nusižengimai padaryti dėl pareiškėjo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo kaltės formos ir, įvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė kaltės formą – neatsargumą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie paneigtų tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.
57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliaciniame skunde nenurodytos bylos faktais pagrįstos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
58. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
59. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (el. b. II t., b. l. 195). ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 4 dalyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis (ABTĮ 36 str. 2 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui grąžintinas jo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai už apeliacinį skundą sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė