Adm. byla Nr.I-373-281/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 6.7.

Sprendimas
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008-04-10
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos),
Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo G. M. skundą
atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno rajono policijos
komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
pareiškėjas G. M. skundu teismui (b.l. 2-6) prašo: 1) panaikinti Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau - VSDFV Kauno
skyrius) 2007-09-25 sprendimą Nr.(12.15)10.V.PN-4604; 2) panaikinti
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau - VSDFV) 2007-10-08 sprendimą Nr.(11.1.)-I-6467,
kuriuo paliktas nepakeistas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas; 3) įpareigoti
VSDFV Kauno skyrių iš esmės išspręsti draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo
tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo klausimą. Priteisti iš atsakovų
bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus
pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu
Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo
juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – Sąlygos)
1.1 p. jisai privalomai turi būti draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų. Sąlygų
3 p. nustato, kad draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam,
kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip
pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo)
nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir
pratybų laiką ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties
priežastimi. Žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių
pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo)
arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo
komisija. VSDFV teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas
laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Apdraustųjų
darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka
iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų.
LR vidaus tarnybos statuto (toliau
– Statutas) patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6str. nurodyta, jog
„Vyriausybė per 3 mėnesius nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo
priima visus Statuto patvirtinimo įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.“
Iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė, po Statuto įsigaliojimo nepanaikino
Nr. 530 pavirtintų Sąlygų punktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų
draudimą. Statuto 3 str. 8 d., nustatyta, jog pagal teisėtų lūkesčių ir
pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami
vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas
pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šįStatutą bei kitus
įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma
visam jų tarnybos laiką. Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarime yra konstatavęs,
kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto
nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina
inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo
pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtu lūkesčių, turi
būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Teisėtų lūkesčių principas
įtvirtintas „aquis“ ir taikomas ES teisminėje praktikoje (pvz. Case 81/72
Commission v Council (1973) ECR 575). Be to, nurodo, kad tuo pačiu buvo pažeistas
vidaus tarnybos ypatumų kompensavo principas, įtvirtintas Statuto 3 str. 7 d.,
nurodant, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos
ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė,
ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra
kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis
socialinėmis garantijomis.
VSDFV rašte visiškai nepagrįstai teigiama,
jog aukščiau minėto LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr.530 nuostatos,
nustatančios policijos pareigūnų draudimą, prieštarauja Statutui. Šiame
įstatyme nėra normos, nustatančios, jog policijos pareigūnai nedraudžiami nuo
nelaimingų atsitikimų, todėl jokio prieštaravimo nėra. Be to, remiantis
Lietuvos Respublikos teisėkūros principais, teisės aktus oficialiai aiškinti
turi teisę tik juos išleidusi institucija arba teismas. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2004-08-31 sprendime (adm. b. Nr.A-714-04) konstatavo, kad
iki Statuto įsigaliojimo, norminiais teisės aktais buvo sureguliuotas policijos
pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis už pakenkimą sveikatai tarnybinių
pareigų ėjimo metu klausimas. Įsigaliojus Statutui ir panaikinus LR policijos
įstatymą, Statute minėtas klausimas liko neaptartas. Tačiau 2003-04-29 Statuto
patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatė, kad iki
Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės
garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo
įstatymu patvirtintam Statutui. Taigi, nebetekus galios LR policijos įstatymui,
liko galioti jį įgyvendinęs minėtas Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr.530,
kuriame ir toliau numatytas šios socialinės garantijos teikimas policijos
pareigūnams.
Atsakovas VSDFV atsiliepime teismui (b.l. 14-16) su
pareiškėjo skundu nesutiko bei paaiškino, kad vadovaujantis
LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 54 str. ir Sąlygų 3,
15, 24 punktais, VSDFV šioje byloje laikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu. VSDFV
teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu
įvykiu ir apskaičiuoja mokėtinos draudimo sumos dydį, o valdyba nagrinėja
ginčus dėl draudimo sumų dydžio nustatymo ir mokėjimo. Šioje byloje VSDFV, kaip
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, paliko VSDFV Kauno
skyriaus sprendimą nepakeistą, naujo sprendimo nepriėmė, taigi, tiesiogines
teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė teritorinio skyriaus sprendimas.
Iki 2003-05-01 galiojusio LR policijos
įstatymo 48 str. buvo numatytas policijos pareigūnų draudimas valstybės
biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir
draudimo sumų mokėjimas, o šio įstatymo 481 straipsnyje -
kompensacijų policijos pareigūnų žūties ar sveikatos sutrikimo atvejais
mokėjimas. LR Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr.2088 fondo valdybos
teritoriniams skyriams buvo pavesta (atsižvelgiant į institucijos, kurioje
pareigūnas tarnauja, tarnybinio tyrimo komisijos išvadą) priimti sprendimą dėl
nelaimingo atsitikimo tarnyboje pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu
įvykiu, ir, įvykį pripažinus draudiminiu, apskaičiuoti draudimo sumą.
Kompensaciją apskaičiuoja ir moka institucija, kurioje pareigūnas tarnauja.
Nuo 2003-05-01 iki 2006-10-31 galiojusiame
Statute buvo panaikintos normos dėl Vidaus tarnybos pareigūnų (tarp jų ir
policijos pareigūnų) draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų
atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir draudimo sumų jiems mokėjimo,
liko tik normos, reglamentuojančios kompensacijų minėtiems pareigūnams ar
kursantams mirties ar sveikatos sutrikimo atvejais mokėjimą (Statuto 40 str.).
Tačiau Sąlygose ir po 2003-05-01 išliko normos, nustatančios, kad vidaus
reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų
pareigūnai yra draudžiami valstybės lėšomis ir turi teisę gauti draudimo sumą
juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba. Esant tokiai Statuto ir Sąlygose
įtvirtintų normų kolizijai, VSDFV teritoriniams skyriams išaiškino, kad įsigaliojus
Statutui, draudimo sumos minėtiems pareigūnams neturi būti skaičiuojamos, nes
jų profesinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme - Statute - nebeliko normų,
nustatančių jų draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų
tarnybinių pareigų vykdymo metu draudimo sumoms gauti. Kadangi Statutas
nenustato pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų
atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu ir draudimo sumų jiems mokėjimo,
remiantis įstatymo viršenybės principu, Vyriausybės nutarimas negali to
reglamentuoti kitaip.
Konstitucinis Teismas 1996-10-22
nutarime (Žin., 1996, Nr. 104-2385) konstatavo, kad tais atvejais, kai
Konstitucijoje (jos konkrečiame straipsnyje) nurodyta, kad tam tikrą dalyką
gali reglamentuoti tik įstatymai, o tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas be
jokio įstatyminio pagrindo, toks teisinis reglamentavimas yra Konstitucijos
pažeidimas. Konstitucinis Teismas 1997-12-03 nutarime (Žin., 1997, Nr.
112-2849) pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymų normos,
tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų
bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo
normomis. Taip užtikrinamas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių
aktų atžvilgiu principas. Konstitucijos 52 straipsnis nustato, kad valstybė
laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą
nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais
atvejais. Aiškinant šią konstitucinę normą, darytina išvada, kad socialines
garantijas (socialinio draudimo garantijas) gali nustatyti tik įstatymas -
nesant įstatyme nustatytos tam tikros socialinės garantijos, Vyriausybės
nutarimu ar kitu poįstatyminiu teisės aktu jos nustatyti negalima. Jeigu tokios
garantijos yra nustatytos poįstatyminiame teisės akte, bet ne įstatyme, toks
teisinis reguliavimas yra Konstitucijos 52 str. pažeidimas.
Remiantis išdėstytu, VSDFV Kauno
skyrius 2007-09-05 sprendimu atsisakė nagrinėti klausimą dėl pareiškėjui G. M. 2005-08-16 įvykusio nelaimingo
atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir, vadovaudamasis Sąlygomis, apskaičiuoti
draudimo sumą dėl patirtos traumos.
Atsakovė taip pat prašė sustabdyti
bylos nagrinėjimą iki tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės klausimą, ar Sąlygų
1.1 ir 1.2 punktai neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Statutui,
Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. ir LR Konstitucijos
52 straipsniui.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime teismui (b.l.
24-26) su skundo reikalavimais nesutiko, o savo poziciją iš esmės pagrindė tais
pačiais motyvais kaip ir VSDFV.
Skundas tenkintinas iš dalies
Kauno rajono policijos komisariato 2005-10-18 nelaimingo
atsitikimo aktas Nr.65-V-818 bei 2005-11-10 tarnybinio patikrinimo išvada
Nr.65-I-40 liudija, kad G. M. 2005-08-16 vykdamas į darbą pastebėjo ir savo iniciatyva
persekiodamas įtartiną asmenį patyrė kojos traumą (b.l. 39, 48-49).
G. M. VSDFV Kauno skyriui 2007-08-20
pateikė prašymą apskaičiuoti draudimo sumą dėl 2005-08-16 įvykusio nelaimingo
atsitikimo (b.l. 32).
VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs G.
M. prašymą, 2007-09-25 sprendimu
Nr.(12.15)10.V.PN-4604 nustatė, kad dėl pakeliui į tarnybą patirtos traumos
apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui draudimo išmokos nėra teisinio pagrindo
(b.l. 7).
VSDFV 2007-10-08 sprendimu Nr.(11.1.)-I-6467 VSDFV Kauno
skyriaus sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 8-9).
Dėl VSDFV 2007-10-08 sprendimo
bei VSDFV Kauno skyriaus 2007-09-25 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo
VSDFV Kauno skyriaus bei VSDFV sprendimais išreikšti
atsisakymai paskaičiuoti G. M. draudimo išmokas grindžiami iš esmės nurodant tą vienintelę
aplinkybę, jog Statute, įsigaliojusiame 2003-05-01, buvo panaikintos nuostatos
apie pareigūnų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės lėšomis
ir draudimo išmokų jiems mokėjimą, todėl Sąlygų nuostatos šiuo atveju negali
būti taikomos.
LR Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime, aiškindamas
ar Statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo
susijusios socialinės garantijos“ (2003-04-29 redakcija) (nurodyta apimtimi ir
nurodytu aspektu), inter alia 40 straipsnis (2003-04-29 redakcija),
neprieštaravo Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., 52 str., konstituciniam
teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad: Statuto 3 str. 8 d. nustatyta,
jog „pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama,
jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins
savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal
šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras
socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui“; pagal Statuto
patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. – iki Statuto
patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės
garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statutui. Atsižvelgęs į
tai teismas konstatavo, kad įsigaliojus Statuto patvirtinimo įstatymui,
policijos pareigūnams, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, buvo
išlaikytos jų iki tol turėtos socialinės garantijos, nustatytos LR policijos
įstatymo 48 ir 481 straipsniuose (1998-06-09 redakcija), –
kompensacijos jų žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais ir policijos pareigūnų
gyvybės ir sveikatos privalomasis draudimas valstybės biudžeto lėšomis nuo
nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. Šių argumentų pagrindu
LR Konstitucinis Teismas priėjo išvados, kad Statuto II skyriaus 8 skirsnis
„Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“
(2003-04-29 redakcija), inter alia 40 str. (2003-04-29 redakcija), ta apimtimi
ir tuo aspektu, kad juose nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių
policijos pareigūnų, kurie buvo priimti į tarnybą iki 2003-05-01, gyvybės ir
sveikatos privalomąjį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų
tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Konstitucijos 29 str. 1 d., 48
str.1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad Sąlygų
(2002-12-23 redakcija) inter alia 14, 15 punktų (2002-12-23 redakcija)
atitiktis Statuto 40 str. (2003-04-29 redakcija) negali būti kvestionuojama
vien dėl to, kad Sąlygose (2002-12-23 redakcija), inter alia 14, 15
punktuose (2002-12-23 redakcija), nustatytas policijos pareigūnų, kurie į
tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, gyvybės ir sveikatos privalomasis
draudimas valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių
pareigų vykdymo metu yra grindžiamas ne Statuto 40 straipsniu, nes šis Statuto
straipsnis buvo skirtas kompensacijoms, mokamoms policijos pareigūno žūties ar
sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina
išvada, kad Sąlygos (2002-12-23 redakcija), inter alia 14, 15 punktai
(2002-12-23 redakcija), tuo aspektu, kad Statuto 40 straipsnyje
(2003-04-29 redakcija) nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių
policijos pareigūnų, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003-05-01, gyvybės ir
sveikatos privalomajį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų
atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Statuto
40 straipsniui (2003-04-29 redakcija).
Atsižvelgus į minėtame LR Konstitucinio teismo nutarime
pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, jog VSDFV 2007-10-08 sprendimas bei VSDFV
Kauno skyriaus 2007-09-25 sprendimas grindžiami netinkamu teisės normų taikymu
bei aiškinimu, todėl yra neteisėti ir naikintini.
Dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių iš esmės išspręsti
draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo
pareiškėjui klausimą
Teismui pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2008-03-20 raštas patvirtina,
kad atsižvelgus į minėtame LR Konstitucinio Teismo 2007-11-22 nutarime
pateiktus išaiškinimus, atsakovė pakeitė savo poziciją bei, vadovaudamasi Sąlygų
nuostatomis, apskaičiavo G. M. 412,80 Lt dydžio draudimo išmoką dėl 2005-08-16 įvykusio
nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos (b.l. 66-67).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV
Kauno skyriui įvykdžius veiksmus, kurie buvo vienais iš skundo reikalavimų, šioje
dalyje išnyko ginčo dalykas, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą iš esmės
išspręsti draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei
išmokėjimo klausimą, yra atmestinas
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
LR
ABTĮ 44 str. d. nurodoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas,
turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 45 str. 1d. sakoma,
jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu
su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
G. M. teismui nepateikė jokių paskaičiavimų bei įrodymų,
pagrindžiančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl šių išlaidų
priteisimo yra atmestinas.
Kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87str., 45 str. 2d., 88 str. 1, 2p., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007-10-08
sprendimą Nr.(11.1.)-I-6467 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno
skyriaus 2007-09-25 sprendimą Nr.(12.15)10.V.PN-4604.
Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija
Povilaitienė
Egidija Smalakienė
Halina Zaikauskaitė