Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37596-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.4.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,

nuteistiesiems V. B., R. S., jų gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., jo bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. O. M. atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovėms L. J. ir advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., V. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovo advokato Manto Šriupšos, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Inesos Arbočienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje ir paskirta jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų L. O. M. ir V. M..

R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje ir paskirta jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų L. O. M. ir V. M..

Iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur nukentėjusiosios L. O. M. naudai turtinei žalai atlyginti ir 3 680,56 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L. O. M. priteista 18 000 Eur dydžio neturtinė žala, nukentėjusiajam V. M. – 12 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. B. nuteistas už tai, kad būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistu, pažeisdamas Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 123, II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo: 7.3. organizuoti paciento paruošimą nešti neštuvais, o esant būtinumui -padėti nešti pačiam, užtikrinti paciento saugumą (fiksuoti)“; Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas – padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui - sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus, 2018 m. liepos 29 d. apie 15.40 val. prie (duomenys neskelbtini), kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotoju - sanitaru R. S., transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nukentėjusįjį R. M. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, stovėjusį ant važiuojamosios kelio dalies, neįsitikinęs ir nesiimdamas priemonių užtikrinti, kad vairuotojas – sanitaras R. S. vienas išlaikys neštuvus ir pacientui R. M. bus saugu, netinkamai organizuodamas paciento transportavimą, paliko nukentėjusįjį R. M. kartu su vairuotoju – sanitaru R. S. vienus, nepasirūpino pagalbininkais ir nuėjo pirmas į greitosios pagalbos automobilį, taip pažeisdamas „Ferno“ 5026, 5126, 5226 serijų neštuvų naudojimosi instrukcijos 3.1 reikalavimus „Neštuvų aprašymas“, kad neštuvai yra paciento transportavimo įrenginys, skirtas pacientui transportuoti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neštuvai skirti tik profesionaliam naudojimui ir reikalauja mažiausia dviejų gerai apmokytų operatorių, instrukcijos 5.2 reikalavimus „Pagrindinės naudojimo gairės“, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, ir reikalavimu būti su pacientu visą laiką, instrukcijos 5.6 „Neštuvų stūmimas“ reikalavimus, kad jeigu įmanoma stumti neštuvus ant lygaus paviršiaus. Pasistengti tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties, pasinaudoti jeigu reikia papildoma pagalba, instrukcijos 5.9 reikalavimus „Papildomos pagalbos naudojimas“, kad neštuvų naudojimasis reikalauja mažiausiai dviejų apmokytų operatorių. Jiems gali prireikti ir papildomos pagalbos nešant sunkesnius pacientus, operatoriai turi rūpintis neštuvų ir pagalbininkų kontrole, ko pasekoje kaltinamojo R. S. laikomi neštuvai apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis R. M., būdamas fiksuotas prie jų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma. Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis R. M. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. B., pažeidė aukščiau nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam R. M..

2.       R. S. nuteistas už tai, kad būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos vairuotoju - sanitaru, pažeisdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos vairuotojo – sanitaro pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skyriaus vairuotojas-sanitaras privalo: 7.7. padėti skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui organizuoti paciento transportavimą neštuvais ir nešti pačiam, užtikrinant paciento saugumą“; Skubios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo - sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 113, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto numatančio, kad „greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojo - sanitaro sveikatai ir gyvybei gali turėti įtakos tokie profesinės rizikos veiksniai: 9.1. ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas - ligonius transportuoti padedant skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui, o esant per dideliam svoriui į pagalbą kviesti aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą; 10 p. „Kad išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio ar bent sumažinti jo tikimybę, reikalingos atitinkamos organizacinės, techninės ir atsargumo priemonės“, reikalavimus, 2018 m. liepos 29 d. apie 15.40 val. prie (duomenys neskelbtini), kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistu V. B., transportuodamas specialiaisiais neštuvais su ratukais gulintį ir specialiaisiais diržais fiksuotą nuketėjusįjį R. M. į greitosios medicinos pagalbos automobilį, stovėjusį ant važiuojamosios kelio dalies, nuėjus kaltinamajam V. B. į automobilį, jis nesiėmė priemonių saugiai išlaikyti neštuvus, nekvietė pagalbininkų jam padėti, ar kad padėtų slaugos specialistas V. B., pažeisdamas „Ferno“ 5026, 5126, 5226 serijų neštuvų naudojimosi instrukcijos 3.1 reikalavimus „Neštuvų aprašymas“, kad neštuvai yra paciento transportavimo įrenginys, skirtas pacientui transportuoti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Neštuvai skirti tik profesionaliam naudojimui ir reikalauja mažiausia dviejų gerai apmokytų operatorių, instrukcijos 5.2 reikalavimus „Pagrindinės naudojimo gairės“, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, ir reikalavimu būti su pacientu visą laiką, instrukcijos 5.6 „Neštuvų stūmimas“ reikalavimus, kad jeigu įmanoma stumti neštuvus ant lygaus paviršiaus. Pasistengti tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties, pasinaudoti jeigu reikia papildoma pagalba, instrukcijos 5.9 reikalavimus „Papildomos pagalbos naudojimas“, kad neštuvų naudojimasis reikalauja mažiausiai dviejų apmokytų operatorių. Jiems gali prireikti ir papildomos pagalbos nešant sunkesnius pacientus, operatoriai turi rūpintis neštuvų ir pagalbininkų kontrole, kaltinamasis R. S. vienas saugiai neišlaikė neštuvų, ko pasekoje neštuvai apvirto ant kairio šono ir nukentėjusysis R. M., būdamas fiksuotas prie jų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma. Dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusysis R. M. mirė. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis R. S., pažeisdamas aukščiau nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam R. M..

3.       Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad dėl specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis R. M.. Tarp kaltinamųjų V. B. ir R. S. veikos (specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir padarinių (R. M. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Kaltinamųjų V. B. ir R. S. specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių – nukentėjusiojo R. M. mirties – kilimo sąlyga. Šiuo atveju, jei kaltinamieji V. B. ir R. S. būtų laikęsi pirmiau nurodytų specialių elgesio saugumo taisyklių, nukentėjusysis R. M. nebūtų patyręs mirtinos galvos traumos ir nebūtų miręs. Nustatyta, jog kaltinamųjų V. B. ir R. S. kaltė – neatsargumas, pasireiškęs nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni ir atsargesni.

4.       Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiesiems civilinius ieškinius nurodė, kad dėl kaltinamųjų V. B. ir R. S. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus R. M. gyvybę, nukentėjusioji L. O. M. neteko artimo žmogaus – sutuoktinio, su kuriuo siejo glaudūs ryšiai ir tolimesni gyvenimo planai, nukentėjusysis V. M. neteko tėvo, su kuriuo praleisdavo labai daug laiko, patardavo visais gyvenimo klausimais. Nukentėjusiuosius po R. M. mirties ištiko šokas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, juos apėmė emocinė depresija, tai pakeitė jų gyvenimą, buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas. Be to, nukentėjusieji dvasinius išgyvenimus, psichologinį skausmą bei kitas pasekmes dėl R. M. mirties jaučia iki šiol. Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą ir dabar tebepatiria didelius dvasinius išgyvenimus dėl sutuoktinio, tėvo netekties, su kuriuo jie nuolat artimai bendravo, kuris jiems padėdavo įvairiose gyvenimo situacijose. Be to, nustatant jų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl kaltinamųjų V. B. ir R. S. veiksmų R. M. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo padaryta pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją, kaltinamiesiems vykdant tiesiogines savo pareigas. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų tapta antra bausme ar, šiuo atveju, nepakeliama našta civiliniam atsakovui, todėl reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentusiajai L. O. M. priteistina 18 000 Eur neturtinė žala, o nukentėjusiajam V. M. priteistina 12 000 Eur neturtinė žala.

5.       Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti byloje neštuvų ekspertizę, panaikinti 2022 m. liepos 14d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

5.1.                      Skunde nurodo, kad konstatuoti jo kaltę pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, visų pirma turėjo būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Šioje byloje ypatingas dėmesys turėjo būti skiriamas visų įrodymų ištyrimui tam, kad būtų įvertinti kiti veiksniai turėję reikšmės padariniams atsirasti, t. y. atlikta neštuvų ekspertizė jų techninei būklei įvertinti, kadangi kaltinimas jam grindžiamas specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, kuriuos susijusios su paciento transportavimo įrenginiu – neštuvais. Taip pat turėjo būti išreikalauti dokumentai patvirtinantys neštuvų techninę būklę, t. y. neštuvų priežiūros tvarkaraštis. Taip pat liko netirta tai, kad dar prieš atvykstant apeliantui su VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistu (kitu nuteistuoju V. B.) 2018 m. liepos 29 d. nukentėjusiajam galėjo būti prasidėjęs hemoraginis insultas, kuris pasireiškia analogiškais nukentėjusiajam pasireiškusiais požymiais, tuo labiau, kad byloje nepaneigta, jog jis buvo rastas ne toje padėtyje, kurioje buvo rastas artimųjų iki iškviečiant greitosios medicinos pagalbą (tai patvirtina ir nukentėjusiojo sutuoktinės, ir sūnaus parodymai). Hemoraginio insulto, prasidėjusio prieš atvykstant nuteistiesiems, tikimybę pagrindžia ir rašytiniai įrodymai, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-12-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-10-14 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

5.2.                      Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai nagrinėjant baudžiamąją bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išanalizuoti išsamiai visus įrodymus, esančius byloje, pašalinti prieštaravimus, ko pasėkoje buvo pažeistas in dubio pro reo principas. Jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, kurios dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, todėl neteisėtų veiksmų turinys atskleidžiamas nukreipus į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio saugumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė nesant jo veikoje visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių.

5.3.                      Apeliantas pažymi, kad susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nes neštuvai virto vien dėl to, kad jie kažkokiu būdu atsifiksavo ir tai įvyko ar dėl jų techninės būklės, ar dėl to, kad paciento kieme jie buvo vežami duobėtu keliu (kitu būdu ligonio išgabenti nebuvo įmanoma), ar dėl kitų priežasčių, kurios visiškai nesusiję su apelianto atliekamais veiksmais. Teismas privalėjo vertinti ir tą aplinkybę, kad paciento svoris neviršijo leistino neštuvais gabenti asmens svorio. Skundžiamame procesiniame sprendime nėra aptarti nuteistųjų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, kurie turi ypatingos reikšmės nustatyti nukentėjusiojo mirtį įtakojusią sąlygą, nebuvo atlikta neštuvų, kuriais 2018 m. liepos 29 d. buvo transportuojamas nukentėjusysis R. M. ekspertizė, to pasėkoje nėra žinomas nei jų pagamino metai, modelis, serija, specifikacija, identifikacinis kodas, techninė būklė, kadangi byloje pateikta „Ferno“ neštuvų instrukcija yra tik prielaida nustatyti, kad įvykio dieną būtent šiais neštuvais buvo transportuojamas nukentėjusysis, nenurodant jų modelio, liko neatsakyta į objektyviai tiesai nustatyti reikšmingus klausimus ar visi neštuvų varžtai, sklendės, kniedės, fiksatoriai ir t.t. yra savo vietose ir funkcionuoja tinkamai, ar visos slankios dalys juda bei veikia tinkamai, ar neštuvuose ar jų pakrovimo ratukuose nesimato ypatingai dažno naudojimo ar nusidėvėjimo pasekmių, ar abi poros kojų išsitiesia, fiksuojasi bei veikia tinkamai, kadangi nuteistųjų duoti parodymai patvirtina, kad neštuvų ratukai apvirto todėl, kad atsifiksavo jų priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius galėjo atsifiksuoti dėl to, kad pacientas, t. y. nukentėjusysis buvo vežamas nelygiu paviršiumi (išvežant jį iš R. M. kiemo), ar dėl kitų priežasčių, netirta ar šie neštuvai nėra pritaikyti naudoti tik uždarose patalpose, ar jie pritaikyti vežti nelygioje vietovėje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas V. B. darytas vaizdo įrašas, kuris, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, liko neįvertintas, kas akivaizdžiai parodo teismo šališkumą apelianto atžvilgiu. Šioje byloje netgi nėra nustatyta kaip ir kokiu būdu krito neštuvai įvykio metu, kaip jie atsifiksavo.

5.4.                      Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje neišreikalauti duomenys patvirtinantys, kad buvo/ yra atliekama neštuvų priežiūra, kaip tai reikalauja byloje pateikta jų naudojimo instrukcija – 6.1 p. – priežiūros tvarka, dokumentai, kad jis yra supažindintas būtent su šių konkrečių neštuvų naudojimosi instrukcija. Greitosios pagalbos automobilis su įvykyje dalyvavusiais neštuvais yra beveik nenaudojamas, kadangi jam priskirtas automobilis buvo sugedęs, tai dabar suprato, kad įvykio dieną naudojosi tiek techniškai netvarkingu automobiliu, tiek ir jame esančiais netvarkingais neštuvais, tačiau dėl to jo kaltės nėra, nes tik vykdo kitų asmenų nurodymus. Taip pat liko neanalizuoti ir netirti LSMUL KK gydytojų veiksmai nukentėjusiajam būnant šioje gydymo įstaigoje, nepašalinti prieštaravimai dėl to, kad hemoraginis insultas nukentėjusiajam galėjo būti prasidėjęs iki atvykstant 2018 m. liepos 29 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui V. B. ir slaugos vairuotojui - sanitarui apeliantui.

5.5.                      Apeliantas nurodo, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo neteisingai įvertintas nusikalstamo nerūpestingumo subjektyvusis kriterijus, t. y. galėjimas numatyti padarinius. Įstatymas numato, kad pavojingas savo veikos pasekmes privalo numatyti tik toks asmuo, kuris turi realią galimybę jas numatyti. „Galėjo“ yra subjektyvus kriterijus ir turi būti suvokiamas kaip reali asmens galimybė numatyti pavojingas savo veiklos pasekmes. Įrodymų turinys pirmosios instancijos teismo išsamiai neišanalizuotas, nepalyginta iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta informacija.

5.6.                      Skundo autorius pažymi, kad nuteistųjų parodymai bei L. J. parodymai neginčijamai patvirtina, neštuvai esantys minėtame automobilyje galimai buvo netinkamos techninės būklės ir negalėjo būti eksploatuojami. Taip pat byloje nėra jokių neštuvų įgijimą patvirtinančių dokumentų, kurie be abejonės privalėjo būti išreikalauti pirmosios instancijos teismo. Darytina išvada, kad apeliantas nuteistas už tai, jog pacientas buvo transportuojamas įvykio metu su nenustatytos rūšies ir techninės būklės neštuvais, kurie buvo ne nešami, o vežami, o jo kaltė grindžiama tuo, kaip ir kokiu būdu jis turi nešti, o ne vežti neštuvus, būtent su tais neštuvais apeliantas nebuvo apmokytas dirbti, šis automobilis yra pats seniausias. Pasak liudytojo G. J. neštuvams buvo suteikta dviejų metų garantija, tačiau Ferno Naudojimo instrukcijoje 5026, 5126 ir 5226 serijų neštuvų (kuri randasi byloje) 9 dalyje yra nurodyta, kad Ferno produktams yra suteikiama vienerių metų garantija dėl nekokybiškų medžiagų ar darbo broko. Taigi, liudytojo parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip patvirtina byloje esanti medžiaga joje nėra pateikta jokių dokumentų patvirtinančių neštuvų priežiūrą, nėra neštuvų priėmimo-perdavimo akto, automobilio įsigijimo dokumentų, neštuvų priežiūros dokumentų, pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, ar buvo vykdoma neštuvų techninė priežiūra jos naudojančios organizacijos, neatsižvelgė į tai, kad automobilis iš karto po įvykio buvo remontuojamas ir jis buvo naudojamas ypatingai retais atvejais.

5.7.                      Apeliantas pažymi, kad jis negalėjo numatyti, kad 2018 m. liepos 29 d. laikant pacientą (nukentėjusįjį) atsilaisvins priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius, tuo labiau, kad jam jo nebuvo sunku laikyti, pacientas buvo ne vežamas, o neštuvai stovėjo ramioje padėtyje, todėl negali būti laikytina, kad R. S. veika (vienam laikant neštuvus, kuomet nebuvo sunku juos laikyti ir staiga atsifiksavęs neštuvų priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius) buvo nukentėjusio R. M. mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tokios įvykių grandinės bei sukeltų pasekmių nuteistasis negalėjo numatyti, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl jis už atsiradusias pasekmes negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šioje situacijoje susiklostė kazuso situacija, kai jis nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingų padarinių nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei.

5.8.                      Skundo autorius nurodo, kad Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad R. M. mirtį lėmė gretutinės ligos ir vartoti medikamentai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad 2018 m. liepos 29 d. įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, be to išvadoje nurodyta, kad tarp veiksmų ir R. M. mirties nėra priežastinio ryšio, nes jo mirtį lėmė gretutinių patologijų visuma. Be to, ekspertizės akto išvadų 7 punkte nurodyta, kad tikėtina, jog ilgalaikis ir pastovus vaistų „Orfarin“ vartojimas turėjo įtakos potrombinio aktyvumui kas savo ruožtu po 2018 m. liepos 29 d. įvykusios galvos traumos galėjo prisidėti prie ūminio subdurinio ir subarachnoidinio pakraujavimo 2018 m. liepos 29 d. ir 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo mirties ir jo gretutinių ligų bei taikyti gydymo (vartoti antikoaguliantai) yra galimas priežastinis ryšys. Antikoaguliantų vartojimas galėjo didinti kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu riziką ir dinamiką. Sveikiems individams tokio pobūdžio trauma, kurią patyrė R. M., neturėtų pasireikšti mirtį lėmusia galvos smegenų trauma. Teismo medicinos ekspertų išvados ir ekspertų (specialistų) paaiškinimai teisiamajame posėdyje negali būti pagrindas konstatuojant blanketinių teisės aktų pažeidimus ir konkrečius nusikaltimo sudėties požymius, nes nusikaltimo sudėties požymių nustatymas ir veikos kvalifikavimas yra teisės taikymo, bet ne medicininių žinių klausimas.

6.       Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti byloje neštuvų ekspertizę, panaikinti 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

6.1.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išanalizuoti išsamiai visus įrodymus, esančius byloje ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiamame sprendime nėra aptarti nuteistųjų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime, kurie turi ypatingos reikšmės nustatyti nukentėjusiojo mirtį įtakojusią sąlygą, nebuvo atlikta neštuvų, kuriais 2018 m. liepos 29 d. buvo transportuojamas nukentėjusysis ekspertizė, to pasėkoje nėra žinomas nei jų modelis, serija, pagaminimo metai, specifikacija, identifikacinis kodas, techninė būklė, kadangi byloje pateikta „Ferno“ neštuvų instrukcija yra tik prielaida nustatyti, kad įvykio dieną būtent šiais neštuvais buvo transportuojamas nukentėjusysis, nenurodant jų modelio, liko neatsakyta į objektyviai tiesai nustatyti reikšmingus klausimus ar visi neštuvų varžtai, sklendės, kniedės, fiksatoriai ir t.t. yra savo vietose ir funkcionuoja tinkamai, ar visos slankios dalys juda bei veikia tinkamai, ar neštuvuose ar jų pakrovimo ratukuose nesimato ypatingai dažno naudojimo ar nusidėvėjimo pasekmių, ar abi poros kojų išsitiesia, fiksuojasi bei veikia tinkamai, kadangi nuteistųjų duoti parodymai patvirtina, kad neštuvų ratukai apvirto todėl, kad atsifiksavo jų priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius galėjo atsifiksuoti dėl to, kad pacientas, t. y. nukentėjusysis buvo vežamas nelygiu paviršiumi (išvežant jį iš nukentėjusiojo kiemo), netirta ar šie neštuvai nėra pritaikyti naudotis tik uždarose patalpose.

6.2.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados priimtos vadovaujantis selektyviai iš baudžiamosios bylos konteksto paimtomis duomenų dalimis, kurios ne patvirtina, o priešingai – paneigia jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Gausi bylos medžiaga, susijusi su juo, yra neteisingos interpretacijos, vertinant gautus duomenis selektyviai ir vadovaujantis nepagrįstomis prezumpcijomis, nepagrįstai jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką neatlikus visų reikalingų veiksmų, t. y. neatlikus neštuvų ekspertizės kuriais 2018 m. liepos 29 d. buvo transportuojamas nukentėjusysis, kuri būtų nustačiusi jų techninę būklę, ar abi poros kojų išsitiesia, fiksuojasi bei veikia tinkamai, imant domėn tai, kad pacientas buvo vežamas nelygiu paviršiumi, tačiau šios aplinkybės dėl nesuprantamų priežasčių liko netirtos.

6.3.                      Apeliantas pažymi, kad byloje yra Ferno Naudojimo instrukcija 5026, 5126 ir 5226 serijų neštuvų, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ši Instrukcija yra tų pačių neštuvų, kurie buvo naudoti 2018 m. liepos 29 d., kuriais buvo transportuojamas nukentėjusysis R. M. ir iš viso byloje nenustatyta, kokie neštuvai buvo naudojami įvykio metu, išskyrus tai, kad greitosios pagalbos automobilis (kuriam priklausė neštuvai) yra beveik neeksploatuojamas. Taip pat nėra pateikti dokumentai, kad buvo laikomasi instrukcijos reikalavimų dėl neštuvų tikrinimo, t. y. jie nebuvo niekada tikrinti.

6.4.                      Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio taip ir lieka neaišku, kuo pasireiškė jo kaltė, kuomet jis 2018 m. liepos 29 d. matydamas, kad ratukai stovi ant lygaus šaligatvio, jie nėra vežami ir paklausdamas R. S., ar šis užfiksavo neštuvų ratukus ir ar jam nėra sunku laikyti, saugodamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės priežiūros centro inventorių (krepšius su medicinos įranga bei narkotiniais vaistais), greitai nuskubėjo padėti įrangą į automobilį (R. S. parodymai ikiteisminiame tyrime patvirtina, kad laikyti buvo nesunku, tai patvirtina, kad neštuvams laikyti nereikėjo jėgos). Jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė, kad gali atsifiksuoti neštuvų priekinių ratų fiksatorius ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir laikomas kazusu. Darytina išvada, kad jo veiksmuose nėra nusikalstoms veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą, todėl pagal BK 132 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos. Neatsifiksavus neštuvų ratų fiksatoriui jokie padariniai nebūtų įvykę, todėl apelianto nuomone, vadovaujantis in dubio pro preo principu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką. Nė vienas žmogus realiai ir objektyviai negali numatyti tokios įvykių sekos ir tokių kilusių pasekmių. Byloje nėra teisei reikšmingo priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei atsiradusių pasekmių. Šioje situacijoje tarp jo veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra atsitiktinis priežastinis ryšys.

6.5.                      Apeliantas pažymi, kad apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. J. nesugebėjo paaiškinti kaip atrodo „Ferno“ neštuvai, kurie pritaikyti vidaus patalpoms ir kurie pritaikyti vežti lauke, todėl šias aplinkybes buvo būtina išsiaiškinti. Liko netirta aplinkybė, ar transportuojant t. y. vežant pacientą nelygiu paviršiumi/ duobėtu keliu, gali atsifiksuoti ratų pakėlimo fiksatorius. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį liko netirta pagrindinė sąlyga, įtakojusi nukentėjusiojo R. M. mirtį, – būtent dėl kokių priežasčių atsifiksavo neštuvai, netgi nėra išsiaiškinta kaip jie virto, o pagal nuteistųjų parodymus jie virto, nes atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie yra pakeliami ir užfiksuojami, kitų įrodymų nėra, visos abejonės šiuo atveju turėjo būti priskiriamos kaltinamojo naudai, tačiau tokie nuteistųjų parodymai apkaltinamajame nuosprendyje netgi nėra aptarti.

6.6.                      Toliau apeliaciniame skunde yra iš esmės kartojami ir kiti R. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

7.       Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovas advokatas Mantas Šriupša apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priimti naują sprendimą – civilinių ieškovų L. O. M. ir V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai; iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas 191045561, ir teismui nustačius, kad tinkamu atsakovu byloje yra ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“ – civilinės ieškovės L. O. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir teismui nustačius, kad tinkamu atsakovu byloje yra ir draudimo bendrovė ,.BTA Baltic Insurance Group“ – civilinio ieškovo V. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš civilinių atsakovų V. B. ir R. S. civilinių ieškovų L. O. M. ir V. M. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

7.1.                      Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu ir mano, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, klausimą išsprendė paviršutiniškai, neturtinę žalą sumažino iš esmės dėl to, jog visgi padaryta ne tyčinė, o neatsargi veika, pernelyg neįsigilino į kaltinamųjų padarytos neatsargios veikos sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems, nevertino jų stipraus ryšio bei artimo bendravimo, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, kurioje už BK 132 straipsnio 3 dalyje padarytą neatsargų nusikaltimą priteistina kur kas didesnio dydžio neturtinė žala.

7.2.                      Apeliantas nurodo, kad įvertinus tai, jog tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP ir darbuotojų R. S. bei V. B. yra sudarytos darbo sutartys, kurių pagrindu veikiama VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre tvarka, darbuotojai turėjo būti supažindinti su darbo funkcijoms keliamais reikalavimais, turėjo būti laikomasi visų įmanomų taisyklių, o žala buvo padaryta būtent V. B. ir R. S. darbo metu, mano, jog yra pagrindas taikyti CK 6.264 straipsnį (darbdavio netiesioginę atsakomybę).

7.3.                      Skundo autorius nurodo, kad darbdavio draudikas – draudimo įmonė „Interrisk Insurance group“, su kuria VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP sudarė vadovų ir vadovaujančių asmenų atsakomybės draudimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą – polisą, patvirtino bendrąsias civilinės atsakomybės draudimo taisykles, draudimo sutartį ir draudimo polisą (vėliau draudimo bendrovės „Interrisk Insurance group“ įsipareigojimus perėmė draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“). Draudimo bendrovė atsiliepime buvo nurodžiusi, jog šis įvykis neįeina į draudiminių įvykių sąrašą, kadangi draudiminiu įvykiu nelaikomas kūno sužalojimas, šį traktuojant ne tik kaip fizinio kūno sužalojimą, bet ir kaip patirtus dvasinius išgyvenimus. Iš draudimo poliso matyti, kad bendras atsakomybės limitas kiekvienam konkrečiam atvejui – 50 000 Eur. Mūsų reikalavimu prašoma priteisti po 100 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam, kas reiškia, jog reikalavimas viršija draudimo bendrovės numatytą draudimo išmokos apsaugos ribą, todėl teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą ir nustatydamas, kad draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“ tinkamas atsakovas byloje, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras kartu su draudimo bendrove turėtų atsakyti subsidiariai. 

7.4.                      Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, po R. M. neatsargiu būdu sukeltos mirties, be sutuoktinio liko L. O. M., o be tėvo liko sūnus V. M.. Tiek R. M. sutuoktinė, tiek sūnus patyrė itin sunkius išgyvenimas, kadangi R. M. mirė ne savalaike mirtimi, o būtent dėl skubiosios medicinos pagalbos darbuotojų kaltės, kas nukentėjusiuosius smarkiai sukrėtė, šių gyvenimas po nelaimės iš esmės pasikeitė neigiama linkme. L. O. M. yra virš 80 metų, dėl patirto streso po vyro mirties tikimybė susirgti sunkia liga akivaizdžiai padidėjo. Šiuo atveju prašo teismo įvertinti nukentėjusiosios amžių ir jos galimybę ateityje sukurti tokius santykius, kokius turėjo, o būtent – L. O. M. jos su sutuoktiniu R. M. santykių nutrūkimas yra labai skaudi pasekmė ir jų atstatymo pilna apimtimi galimybė yra mažai tikėtina. Įvertinus aukščiau pateiktus nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, ryšį su mirusiuoju, ateities perspektyvas dar kartą sukurti santuoką, kategoriškai nesutinka su teismo pozicija, jog šie L. O. M. išgyvenimai verti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po R. M. mirties jo sūnus V. M. tapo liūdnas, uždaras, tėvo netektį stipriai išgyvena iki šiol, prastai miega, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata. Įvertinus tai, jog jei ne GMP specialistų apmaudi, aplaidi ir neatidi klaida, V. M., tikėtina, iki šiol būtų turėjęs tėvą. Kas reiškia, jog V. M. prarado bet kokią galimybę dar kartą pamatyti savo tėvą ir kurti dar glaudesnį ryšį su juo. Kategoriškai nesutinkama su teismo pozicija, jog šie V. M. patirti dvasiniai išgyvenimai verti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8.       Civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nuosprendį; ieškovų ieškinį atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1.                      Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka, jis priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialinės bei proceso teisės normas, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atliekant pirminę ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, ekspertai visiškai nevertino faktinių itin reikšmingų aplinkybių dėl R. M. sveikatos būklės iki 2018 m. liepos 29 d. ir šios būklės įtaka kilusioms pasekmėms nebuvo vertinta visiškai, nes jokie objektyvūs duomenys apie tai į bylą nebuvo surinkti. Vėlesnės ekspertizės išvadose jau yra iš dalies įvertintos aplinkybės, jog nukentėjusiojo sveikatos būklė iki aktualaus įvykio buvo bloga, tačiau nepakankamai aiškiai atskleidė, jog pagal objektyvius požymius tokia būklė medicinos praktikoje vertinama kaip kritinė. Nors ekspertai ir pasisakė, jog nukentėjusiajam buvo būtina kviesti GMP ir skubiai jį pristatyti į Priėmimo skyrių, jog jo vartojami vaistai įtakojo ar gal net lėmė išeigą, tačiau šie įvykiai nebuvo tinkamai įvertinti.

8.2.                      Apeliantė nurodo, kad išvadoje NR. 726 visiškai nėra pasisakyta apie 86-erių metų amžiaus R. M. sveikatos ir būklės iki nelaimingo atsitikimo įtaką jo mirčiai, tuo tarpu Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija konstatavo, kad R. M. mirtį lėmė 2018 m. liepos 29 d. patirta galvos trauma lydima gretutinių patologijų visumos. Komisijos nuomone, asmuo, neturintis R. M. konstatuotų patologijų, tačiau patyręs analogišką kaip R. M. galvos traumą, nebūtų miręs. Tokia išvada vienareikšmiškai pagrindžia teiginį, jog priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis. Visi apklausti ekspertai teikdami paaiškinimus patvirtino, kad kito asmens atžvilgiu jo patirta trauma nebūtų sukėlusi mirties. Taigi, R. M. mirtį lėmė individualios itin specifinės jo savybės, kurių kaltinamieji negalėjo numatyti ar įtakoti. Priežastinis ryšys yra toks santykis tarp veikos ir padarinių, kai veika su iš vidaus jai būdingu dėsningumu sukelia nusikalstamą rezultatą. Šiuo atveju nustatytos konkrečios bylos aplinkybės, kurios pagrįstos specialiųjų medicinos duomenų analize, neleidžia teismui be jokių abejonių iš visų reiškinių, kurie vyko nukentėjusiojo organizme, nustatyti, kad būtent vien tik kaltinamųjų veika be jokių abejonių, objektyviai ir dėsningai nulėmė nukentėjusiojo mirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byla Nr. 2K-118-489/2019).

8.3.                      Apeliantė pažymi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC darbuotojai V. B. ir R. S. nepažeidė jokių specialiųjų taisyklių nuostatų ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad neštuvuose – ratukuose tinkamai fiksuotas pacientas nukris ir tuo labiau jie negalėjo numatyti, kad pacientas turi išskirtinių sveikatos sutrikimų, kurie konkrečiu atveju lems jo sužalojimo sunkumų. Teismas sprendime nurodė specialiųjų taisyklių pažeidimą, konkrečiai – GMP automobilio vairuotojo-sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 1 13, 9.1. p. ir analogišku skubios medicininės pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 1 14, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5.1. p. Nurodytos specialios taisyklės, patvirtintos įsakymais Nr. 113 ir Nr. 114 yra skirtos darbuotojų, o ne pacientų saugai ir sveikatai užtikrinti, o konkrečiai paminėti punktai apibrėžia šių darbuotojų profesinės rizikos veiksnius ir saugos priemones nuo jų poveikio. Byloje nėra ginčo, kad R. M. buvo paguldytas ant neštuvų ir fiksuotas, t. y. tvirtai prisegtas saugos diržais prie neštuvų. Kiek buvo būtina iki ratukų neštuvais pacientas buvo nuneštas su ieškovo V. M. pagalba. Taigi pareigų, numatytų 7.3. punkte, slaugos specialistas V. B. nepažeidė, o įvardintų specialiųjų taisyklių pažeidimo faktas neįrodytas. Ratukų – neštuvų „Ferno“ naudojimo instrukcija nėra imperatyvus teisės aktas, kurio pažeidimas gali būti prilygintas imperatyvių teisės aktų pažeidimui. Tarp inkriminuojamos pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių (atsiradusių) padarinių nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, dėl to buvo padaryta ne nusikalstama veika, o įvyko atsitikimas (kazusas).

8.4.                      Skundo autorė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės dėl asmeninių nukentėjusiojo R. M. savybių yra itin reikšmingos vertinant neturtinės žalos dydį, tačiau teismo sprendime nebuvo pakankamai atskleistos. Individualios paciento R. M. amžiaus ir sveikatos savybės bei civilinio atsakovo teisinis statusas (VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC yra viešas paslaugas teikianti įstaiga) taip pat yra reikšmingi kriterijai, kurie nebuvo įvertinti tinkamai. Be to, remiantis ginčo byloje esančioje ekspertų Išvadoje Nr. 17 yra labai aiškiai pasisakyta, kad kitas asmuo, neturintis R. M. konstatuotų patologijų, tačiau patyręs analogišką kaip R. M. galvos traumą, nebūtų miręs. Tokie teiginiai patvirtina atsakovo argumentus, jog ginčo byloje spręstina apie žalos atlyginimą reglamentuojančias normas, susijusias ne su mirties atveju, o dėl sužalojimo. Ieškovai nepatenka į asmenų, kuriems atlyginama neturtinė žala dėl sutuoktinio ar/ ir tėvo sveikatos sutrikdymo ir tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti.

8.5.                      Apeliantė pažymi, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras savo tiek bendrąją civilinę atsakomybę, tiek civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą yra apdraudusi draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“. Teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl turtinė žala priteista iš atsakovo (duomenys neskelbtini) PSPC, neturtinė – iš draudimo bendrovės. Teismui pateikta draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo bendrovė atlygina ir turtinę, ir neturtinę žalą, todėl sprendimas dalyje dėl žalos priteisimo tiek nukentėjusiųjų tiek ligonių kasų atžvilgiu yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

9.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja advokatė Aušra Ručienė apeliacinius skundus palaikė pilna apimti ir prašė nuteistuosius išteisinti. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Mantas Šriupša prašė tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateiktą apeliacinį skundą, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė pilna apimtimi palaikė pareikštą apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliantų skundus atmesti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai atmestini, civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami. 

11.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį apskundę nuteistieji ir civilinis atsakovas (nuteistųjų darbdavys) prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, tuo tarpu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nuteistųjų ir civilinio atsakovo skunduose iš esmės analogiškai keliamas įrodymų ir nuteistųjų kaltės vertinimo klausimas. Teigiama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai, šališkai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialinės bei proceso teisės normas, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kas sąlygojo nepagrįsto, todėl neteisėto, apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimą. Būtent šiais aspektais šioje nutartyje ir pasisakytina. Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami tapatūs reikalavimai, kurie iš esmės grindžiami beveik analogiškais argumentais ir motyvais, teisėjų kolegija dėl nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliacinių skundų pasisako bendrai.

Dėl pripažinimo kaltais pagal BK 132 straipsnio 3 dalį

12.       Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kaltinimai V. B. ir R. S. dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo pasitvirtino. Remdamasis įrodymais apie nuteistųjų V. B. ir R. S. psichinį santykį su veika ir jos padariniais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistųjų kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni ir atsargesni.

13.       Nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji nepažeidė jokių specialiųjų taisyklių nuostatų ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad neštuvuose – ratukuose tinkamai fiksuotas pacientas nukris ir tuo labiau jie negalėjo numatyti, kad pacientas turi išskirtinių sveikatos sutrikimų, kurie konkrečiu atveju lems jo sužalojimo sunkumų, todėl tarp inkriminuojamos pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių (atsiradusių) padarinių nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, taigi buvo padaryta ne nusikalstama veika, o įvyko atsitikimas (kazusas). Vis tik, tokios apeliantų pozicijos, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nepatvirtino.

14.       Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad apie 20 metų dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP skyriaus bendruomenės slaugytoju skubios pagalbos specialistu. Visus reikiamus dokumentus savo pareigų atlikimui turi. Nuo 2018 m. liepos 29 d. 08.00 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 08.00 val. pradėjo savo pamainą GMP. Kartu pamainoje dirbo vairuotojas-sanitaras R. S.. 2018 m. liepos 29 d. apie 15.32 val., būnant GMP skyriaus stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas iškvietimas iš Kauno dispečerinės apie tai, kad reikalinga vykti pas pacientą adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietimo priežastis kortelėje buvo nurodyta, kad pacientas vemia, yra sutrikusios sąmonės. Nuvyko į įvykio vietą labai greitai, kadangi atstumas yra nedidelis nuo GMP ir buvo ten 15.38 val. Jį GMP vairuotojas paleidžia pačioje artimiausioje vietoje, prie namo (duomenys neskelbtini) vartelių ant gatvės, o pats lieka pastatyti saugioje vietoje automobilį. Namo viduje, prie įėjimo, iš karto pasitiko vyriškis ir moteris. Suprato, kad to paciento, kuriam buvo kviesti, artimieji. Pacientą rado tualete. Jis buvo susmukęs tualete, tarp sienos ir klozeto, atsirėmęs į sieną galvos dešine puse. Pirmiausiai nejudindamas paciento įvertino jo sveikatos būklę medicininiais prietaisais. Pacientas buvo nesąmoningas, į kontaktą nėjo, galūnės jo tiek kojų, tiek rankų buvo pamėlusios. Kojų blauzdos abi buvo pakraujavusios, panašios į nubrozdintas. Pagal glasko komų skalę iš 15 balų buvo nustatyta 11 balų. Pagal atliktus vietoje sveikatos algoritmus buvo nuspręsta skubiai pacientą transportuoti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Dar kol atlikinėjo vyriškiui tyrimus, paprašė viduje buvusio vyriškio, kad jis pakviestų vairuotoją ir šis pasiimtų neštuvus. Vairuotojas minkštuosius neštuvus atnešė iki koridoriaus, nes jis labai siauras ir juos ten patiesė. Kadangi ligonis buvo didelio svorio, jį su vyriškiu buvusiu namuose ištraukė iš tualeto, kadangi pats buvo be sąmonės, ir paguldė ant minkštųjų neštuvų. Ant neštuvų paguldyti pacientą padėjo ir R. S.. Kas už kurios kūno vietos laikė pacientą, prieš įkeliant į neštuvus neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Tuomet trise – dviese galvos pusėje ir vienas kojų gale, išnešė minkštuosius neštuvus su pacientu ir uždėjo ant neštuvų su ratukais, kurie stovėjo kieme prie laiptų ir buvo nuleisti ant pačios žemiausios padėties. Paguldžius pacientą, fiksavo jį saugos diržais, visais fiksatoriais. Prie laiptų neštuvus kelia vairuotojas-sanitaras, šiuo atveju tai buvo R.. V. B. laikė neštuvus už jų rankenų, kurios yra per vidurį, o R. S. sukėlinėjo juos į aukštį ir fiksavo juos maksimalioje padėtyje. V. B. buvo neštuvų priekyje, prie paciento galvos, o R. S. neštuvų gale, prie paciento kojų. Ratukai valdomi prie paciento kojų, o neštuvų viršuje iš abiejų kojų pusių yra „knopkės“ fiksatoriai, kurias paspaudus ratukai pakrypta į dešinę arba kairę pusę. Po to, kai R. S. sukėlė ratukus, jis nuėjo prie paciento galvos pusės, o R. S. prie kojų pusės ir abu stūmė ratukus per pakrypusias plyteles iki pačios lygiausios vietos. Priekiniai (nuo galvos pusės) ratukai buvo jau ant šaligatvio, o R. S. ratukų galas taip pat jau buvo ant šaligatvio. Artimieji paciento maždaug per metrą atstumu, buvo šalimais. Tada V. B. ir R. S. sustojo. R. fiksavo ratukų stabdžius, kad ratukai negalėtų pajudėti, o jis stovėjo šalia, laikydamas ratukus už rankenų, kol šis užfiksuos stabdžius. Kadangi buvo labai karšta tą dieną, apie 28 laipsniai šilumos, pati įranga yra sunki, kurią jis nešėsi pasikabinęs ant savęs per petį, o tai trukdė pacientą nukelti su ratukais ant važiuojamosios kelio dalies nuo šaligatvio, todėl perspėjo R. S., kad neša pasidėti medicininę įrangą į automobilį, kuris stovėjo apie 15-20 metrų atstumu nuo vartelių, ant pagrindinės gatvės prie namo, toje pačioje pusėje. R. S. pasakė, kad viskas gerai. Tada jis greitai nuėjo, įlipo į GMP automobilį ir iš karto išgirdo triukšmą, maždaug 15-20 sekundžių laikotarpyje. Pasisukęs pamatė, dar būdamas automobilio gale, kad pacientas su ratukais guli ant šono, ratukais į automobilį, galimai apvirtę ant dešinio šono. Jis greitai atbėgo atgal ir pamatė, kad neštuvai guli ant šono, ratukų galiniai ratai prie kojų pusės užsilenkę pusiau, o galvos-stovi statūs, kaip ir buvo palikti stovėti. Pacientas iš ratukų neiškritęs, nes buvo saugiai užfiksuotas. Pacientas guli ant dešinio šono. Vairuotojas griebia už neštuvų galo, jis už neštuvų priekio prie galvos. Ar artimieji padėjo pakelti neštuvus, jau neprisimena, nes ne tas rūpėjo, buvo svarbiausia pacientas. Jis kartu su R. S. atfiksavo ratukus ir pastatė į žemiausią padėtį, o po to vėl juos kartu sukėlė į aukščiausią padėtį. Jis prie galvos tai daro, o R. S. - prie kojų, nes reguliavo aukštį. Ant važiuojamosios kelio dangos, netoli šaligatvio matė nedidelę maždaug apie 10 m kraujo dėmę. Paciento kiek prisimena dešinės pusės galvos srityje buvo nubrozdinimas, kurį GMP automobilyje sutvarstė, kaip sutvarstė nepamena. Automobilyje, įkėlus pacientą su ratukais, vėl patikrino jo sveikatos būklę. Sveikatos būklė nebuvo pakitusi lyginant su pirminiu patikrinimu, kas užfiksuota paciento kortelėje. Pro šalį, kai buvo įvykęs įvykis su nugriuvusiais jau neštuvais, ėjo kiek pamena dvi - trys moterys. Vežant pacientą jis sėdėjo prie jo, automobilyje, prie galvos, o kartu vykusi moteris, kaip lydintysis asmuo, sėdėjo šalia paciento. Ji matėsi, kad streso būsenoje, vis kažką šaukė. Atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, pacientas buvo priduotas medikams tolimesniam ištyrimui. Pats dėl įvykusio to nelaimingo atsitikimo, priėję ligoninėje atsiprašė artimojo vyriškio. Kiek jam yra žinoma, tolimesniam ištyrimui pacientas buvo išvežtas į Kauno klinikas.

15.       Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis V. B. parodė, kad ant šaligatvio išstūmus ratukus, laikomus R. S. už galo, nuėjo į GMP automobilį pasidėti medicininės įrangos, kuri jam trukdė nukelti ratukus nuo šaligatvio. Būdamas GMP automobilyje, per atidarytas jo galines duris išgirdo garsą ir pamatė, kad ratukai su pacientu guli apvirtę ant dešinio šono, ant važiuojamosios kelio dalies. Kai bandė ratukus pakelti, pamatė, kad prie galvos ratukų padėtis yra maksimali, o prie kojų nusileidusi, tačiau iki kokios padėties – nurodyti negalėjo. Su R. S. pabandė juos sukelti, tačiau negalėjo, todėl juos sužemino iki žemiausios padėties ir tik tuomet atvertė ir vėl pakėlė iki maksimaliausios padėties.

16.       Apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą V. B. kaltu neprisipažino ir laikėsi iš esmės tos pačios pozicijos kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis papildomai paaiškino, kad matė po kritimo paciento galvos dešinėje pusėje žaizdelę smilkinio srityje. Po to pacientą su neštuvais dėjo į automobilį, tačiau R. S. sunkiai tai sekėsi padaryti, nes kažkas atsitiko ir neštuvai nelindo į automobilį. Neštuvus į automobilį su pacientu šį kartą įdėjo dviese, kai kitais kartais tai padarydavo vienas R. S.. Nuvykus į priėmimo skyrių jis visą laiką prašė, kad pacientas kuo greičiau būtų vežamas į Kauno klinikas. Taip pat paaiškino, kad instruktažą kaip naudotis neštuvais „Ferno“ jis praėjo tik po įvykio ir anksčiau niekas jokių instruktažų pravedęs ar akcentavęs, kad jis ištisai turi stovėti prie paciento, nebuvo. Viskas buvo palikta savo nuožiūra, J. V. niekada nebuvo jiems pravedusi jokių mokymų kaip elgtis su neštuvais. Yra girdėjęs, kad kitiems darbuotojams neštuvai su ratukais buvo atsifiksavę, tačiau jo praktikoje to nebuvo pasitaikę. Mano, kad už paciento transportavimą yra atsakingas vairuotojas. Žino, kad transportuojant pacientą turi būti du asmenys. Taip pat jiems buvo pasakyta, kad negalima paciento palikti vieno ir būtinai prie jo turi pasilikti bent vienas žmogus.

17.       Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. S. parodė, kad apie 20 metų dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC, GMP skyriuje vairuotoju-sanitaru. Jam į pareigas įeina GMP automobilio vairavimas ir pacientų transportavimas į gydymo įstaigas, kad yra supažindintas su visais priklausančiais pagal pareigas dokumentais, yra išklausęs reikiamus kursus. 2018 m. liepos 29 d. nuo 08.00 val. iki 2018 m. liepos 30 d. 08.00 val. pradėjo savo pamainą GMP skyriuje. Pamainoje kartu dirbo skubios pagalbos specialistas V. B.. GMP skyriuje per radijo stotį buvo gautas pranešimas liepos 29 d. apie 15.32 val. adresu į (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, jis V. B. paleido nueiti pas pacientą, o pats liko pastatyti automobilio. Šiuo atveju GMP automobilį pastatė ant pagrindinės gatvės, prie namo ir laukė tolimesnių V. B. nurodymų, į namų vidų nėjo. Praėjus neilgam laiko tarpui iš to namo atėjo vyriškis, kaip jam šiuo metu žinoma, tai paciento sūnus, kuris pasakė, kad reikalingi neštuvai. Paėmė turėtus GMP automobilyje neštuvus, kurie susidėjo iš minkštos dalies ir ratukų. GMP automobilio markė „Transporter“, v. n. neatsimena, bet skaičiai (duomenys neskelbtini). Praktikoje būna, kad prie kiekvieno automobilio yra priskirta medicininė įranga ir ji yra nekeičiama iki nusidėvėjimo ar sugedimo. Jis skubiai nustūmė ratukus į kiemą pro tvoros vartelius, ratukus paliko stovėti prie laiptų, o minkštąją dalį atnešė į koridorių, toliau įnešti negalėjo, nes koridorius siauras, pacientas buvo tualete. Jis pats nematė kokioje pozoje tualete buvo pacientas, iš tualeto jį ištraukė V. B. su paciento sūnumi, jis tik padėjo jau koridoriuje vyriškį paguldyti ant minkštųjų neštuvų. Vyriškis buvo nesąmoningas, pats kojomis nesirėmė. Neštuvai minkštieji yra su rankenomis. Trise – jis, V. ir vyriškis neštuvus išnešė į kiemą ir uždėjo ant ratukų. Diržais neštuvus su pacientu pritvirtino jis, ar padėjo tai padaryti V., šiuo metu neprisimena. Pritvirtinta buvo trimis diržais per visą kūną ir segasi diržai per pečius. Ratukų padėtis buvo nuleista iki žemės, kad būtų paprasčiau užkelti pacientą, o po to ratukus sukėlė kartu su V. į maksimalią padėtį. Pacientas buvo sunkus, stambaus kūno sudėjimo, gerokai virš 100 kilogramų, aukšto ūgio, praktiškai per visą ratukų ilgį. Iš kiemo, link vartelių į GMP automobilį ratukus stūmė kartu su V. B.. Iš kiemo link kelio ratukus stūmė priekiu. Jis buvo ratukų gale, o V. ratukų priekyje. Kaip ir kurioje vietoje jiems stumiant ratukus link vartelių buvo artimieji paciento, neatsimena, neužfiksavo. Išstūmus ratukus ant šaligatvio, V. B. nuėjo į GMP automobilį pasidėti med. įrangos, kurią buvo pasikabinęs per petį ir jam buvo nepatogu padėti nukelti ratukus nuo šaligatvio tolimesniam transportavimui iki GMP automobilio. Ar jį V. B. perspėjo, kad nueidinėja į GMP, dabar neprisimena, bet liko laikyti ratukus vienas su pacientu, jų nestumdamas, tik stovint ir laikant juos iš galo. Ratukus laikyti sunku nebuvo lygiagrečioje padėtyje, tačiau negali šiuo metu pasakyti kas nutiko, bet ratukai su pritvirtintu prie jų pacientu pasviro nuo jo į kairę pusę, ir jis jų tiesiog vienas neišlaikė. Pats buvo streso būsenoje. Prie paciento jis buvo pradžioje vienas, nes V. buvo nuėjęs į GMP automobilį, o artimieji dar buvo kažkur kieme. Jis vienas ratukų pakelti buvo nepajėgus, akimirksniu iš automobilio atėjo V., atėjo ir artimieji. Ratukai gulėjo su pacientu ant dešinio šono. Su V. pakėlė ratukus, pacientą nuvežė į GMP automobilį, pats nuskubėjo prie automobilio vairo ir pasisukęs į automobilio vidų, pamatė, kad V. tvarsto pacientui galvą. Kraujo ant asfaltuotos kelio dangos nepastebėjo, nes nesidairė. Pacientą į ligoninę GMP automobilyje lydėjo, kaip suprato, jo žmona. V. taip pat sėdėjo kartu su pacientu „budoje“. Pacientas buvo nesąmoningas, būklė nepasikeitė, koks buvo prieš tai, taip ir liko. Pristatė pacientą į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jis buvo apžiūrėtas ir kiek jam yra žinoma tolimesniam ištyrimui pervežtas į Kauno klinikas. Jo nuomone neštuvų ratukai apvirto todėl, kad atsifiksavo jų priekinių ratukų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie yra pakeliami ir užfiksuojami.

18.       Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis R. S. parodė, kad ratukus su pacientu ant šaligatvio išstūmė ir pastatė taip, kad jų priekiniai ratukai buvo prie šaligatvio krašto. Patys ratukai stovėjo įstrižai šaligatvio. Galinius ratukus užfiksavo koja ir liko laikyti ratukus iš galo, o V. B. tuo tarpu nuėjo į GMP automobilį. Ratukai laikant dėl per didelio paciento svorio pasviro į priekį ir tuo metu kairės pusės priekinis ratukas pasviro nuo šaligatvio ir apvirto ant šono. Nuteistasis negalėjo pasakyti kokioje padėtyje ir aukštyje buvo apvirtę ratukai (neštuvai) su pacientu. Ratukus nuleido į žemiausią padėtį, atvertė ir vėl sukėlė į maksimalią padėtį.

19.       Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. su skubios pagalbos specialistu V. B. nuvyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Atvykus į namą nuėjo V. B., o jis liko priparkuoti automobilio. Automobilį pastatė apie 5 metrų atstumu nuo vartelių į namo kiemą. Po to jį pakvietė ateiti į namą nukentėjusysis V. M. ir jis su neštuvais nuėjo į namą. Iš namo kartu su V. B. vežė ligonį ant neštuvų su ratukais. Jis buvo ratukų gale, o V. B. ratukų priekyje. Važiavo su ratukais iki šaligatvio pabaigos ir juos pastatė įstrižai gatvės atžvilgiu. Tuo metu V. B. nuėjo padėti į automobilį medicinos įrangos, kurią turėjo su savimi. Jis liko prie ratukų, ant kurių gulėjo ligonis. Tuo metu gatvėje nematė pašalinių žmonių, o iki greitosios pagalbos automobilio buvo keletas metrų. Belaikant ratukus jie atsifiksavo, truktelėjo jį į priekį ir jis pradėjo šaukti, kad neišlaiko ratukų. Po to jo laikomi ratukai su ligoniu nukrito ant asfalto. Prie jų greitai pribėgo V. B. ir jie pakėlė ratukus su ligoniu. Negali pasakyti, kodėl V. B. nuėjo pasidėti įrangos į automobilį, o jos nepasidėjo šalia gatvėje. Nurodo, kad jeigu V. B. būtų buvęs kartu su juo, neštuvai nebūtų buvę paleisti ir nebūtų nugriuvę. Žino, kad pagal instrukciją negali prie ligonio, gulinčio ant neštuvų, likti vienas iš komandos narių, o kitas išeiti ir palikti ligonį. Taip pat nurodo, kad dirbant kartu komandoje, turi klausyti skubios pagalbos specialisto nurodymų. Mano, kad jeigu V. B. būtų medicinos įrangą su krepšiu pasidėjęs gatvėje, su medicinos įranga nieko nebūtų atsitikę. Kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, nes mano, jog nei jis, nei V. B., veždami ligonį neštuvais su ratukais, nepažeidė jokių instrukcijos reikalavimų.

20.       Susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nepaneigia įrodymų visumos pagrindu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad jie pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles.

21.       Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad V. B. ir R. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteisti remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų V. M. ir L. O. M., iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojų A. A., N. P., J. D., L. J., J. V., G. J., ekspertų Ž. M., J. R., V. K., specialisto S. Š. parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotais duomenimis) bei jų visuma. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, t. y. byloje surinktų įrodymų tinkamu vertinimu. Nuteistųjų, civilinio atsakovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. B. ir R. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

22.       Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Ši formuluotė rodo, kad straipsnio dalyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normose.

23.       Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019 ir kt.).

24.       Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės – profesinė ir gyvenimiška patirtis bei kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-193-895/2016, 2K-333-693/2018, 2K-172-648/2020, 2K-7-628/2020).???

25.       Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, todėl prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą netinkamo įrodymų vertinimo patikrinimui ir naujų reikšmingų įrodymų gavimui. Siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro buvo išreikalauti papildomi dokumentai, susiję su įvykio metu naudota transporto priemone, joje buvusios įrangos komplektiškumu, naudotų neštuvų technine būkle ir nuteistųjų apmokymu dirbti su šiais neštuvais, taip pat apklausti byloje ekspertizę atlikę ekspertai – Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurginio skyriaus neurochirurgas gydytojas S. Š., nukentėjusysis V. M., VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė I. S., VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos specialistė J. V..

25.1.                      Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų nustatyta, kad: 2022 m. balandžio 28 d. priimant automobilį priėmimo – perdavimo aktu nurodytas ir su neštuvais nesusijęs darbų trūkumas (nėra karterio apsaugos) patvirtina, kad ginčui aktualių trūkumų nustatyta nebuvo. Vėlesnis neštuvų techninės būklės vertinimas, remiantis įstaigos vidaus taisyklėmis, yra konkrečiu automobiliu dirbančių asmenų pareiga, aptarta Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje Nr. 142, patvirtintoje vyriausiosios gydytojos – direktorės 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 60; Greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo – sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 113, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38; Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 114, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC 2014 m. kovo 1 d. direktorės įsakymu Nr. 38.

15.1.1.                      Remiantis įstaigos vidaus taisyklėmis, su visomis pareigomis, teisėmis ir būtina informacija darbui atlikti, asmenys supažindinami prieš pradedant dirbti. V. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC dirba nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., R. S. – nuo 2000 m. sausio 1 d. Pirminiai dokumentai dėl šių asmenų instruktavimo nėra išlikę, kadangi pasibaigęs šių dokumentų saugojimo terminas.

15.1.2.                      Asmenų instruktavimo tvarka nustatyta VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkoje. Šios tvarkos aktualioje redakcijoje, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24, detaliai aptarta darbuotojų instruktavimo tvarka bei numatyta, kad su gamintojų pateiktomis darbo priemonių naudojimo instrukcijomis technologinių procesų techniniais dokumentais, saugos duomenų lapais Centro darbuotojai instruktuojami su Centre parengtomis DSSI darbo vietoje (11.2. p.), padalinio vadovas privalo turėti visų jo vadovaujamo padalinio instrukcijų, reikalingų darbuotojams instruktuoti, komplektą (p. 21).

15.1.3.                      Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas įstaigoje pradėtas pildyti 2009 m. rugsėjo 14 d. Jame darbuotojas V. B. 2009 m. rugsėjo 16 d. parašu patvirtino jo instruktavimą, darbuotojas R. S. parašu 2009 m. rugsėjo 17 d. patvirtino jo instruktavimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimą darbo vietoje registre 2017 m. spalio 25 d. V. B. parašu patvirtino supažindinimą su instrukcija Nr. 114, R. S. 2017 m. spalio 27 d. parašu patvirtino supažindinimą su instrukcija Nr. 113.

15.2.                      Nukentėjusysis V. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad vežimėlis stovėjo skersai šaligatvio, kiek skersai nepamena. Neužfiksavo kur buvo vežimėlio ratukai, viskas vyko labai greitai. Jis tik išėjo pro vartelius ir po kelių sekundžių krito vežimėlis. Vairuotojas buvo šalia, jis pasakė „negaliu išlaikyti“ ir vežimėlis lėtai sviro į šoną. Nukentėjusysis bėgo iš kitos pusės, kad svyrantį vežimėlį sugautų, tačiau nespėjo. Ratukai ties nukentėjusiojo galva nebuvo susmukę, toje vietoje ratukai buvo visu ilgiu. Galinių ratukų nematė.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė I. S. nurodė, kad šiose pareigose dirba 25 metus. Įvadinis darbuotojų instruktavimas vyksta priimant į darbą. Darbuotojai instruktuojami ir kai keičiama instrukcija. 2009 m. instrukcija buvo pakeista, todėl supažindinti visi darbuotojai. Stengiasi, kad būsimas darbuotojas instrukciją perskaitytų vietoje, tačiau ne visada jie turi laiko, todėl duoda instrukcijos kopiją. Instruktavimus darbo vietoje atlieka skyriaus padalinio vadovas, specialistė atlieka tik įvadinius supažindinimus.

15.4.                      Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos specialistė J. V. nurodė, kad yra atsakinga už medikamentų užsakymą, darbuotojų grafikų statymą, pareigų instrukcijos supažindinimą, dokumentų supažindinimo tvarką, pildo Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registrą. Su instruktažu darbuotojai supažindinami vieną kartą metuose. Procedūra tokia: specialistė atneša registrą, jame būna įdėtos visos instrukcijos, darbuotojai susipažįsta su instrukcijomis ir pasirašo. Jei kyla klausimų, išsprendžiama vietoje. Už instruktažo sudarymą yra atsakingas žmogus, kuris informuoja apie pakeitimus. Jei žmogus pasirašė, vadinasi turi suprasti, kad reikia perskaityti dokumentus už kuriuos pasirašė. Registras su instrukcijomis paliekamas dispečerinėje, į kurią, kaip ir į specialistės kabinetą, pašaliniai asmenys negali patekti. Į Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registrą įdeda Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto, saugos ir sveikatos instrukciją. Instrukciją būna kiekvienam pagal pareigybę – viena GPM vairuotojui, kita GPM slaugos specialistui. Jei darbuotojui kyla klausimų dėl instrukcijos, jis gali kreiptis į liudytoją, tačiau niekas neklausė, B. nebuvo kreipęsis dėl darbų saugos. Darbuotojas negali nemokėti naudotis neštuvais – kai atvažiuoja naujas automobilis, atvažiuoja ir atstovas, susirenka darbuotojai, kurie tuo metu dirba, ir atstovas parodo kaip viskuo naudotis. Nebuvo įstaigoje reikalavimo, kad jie pasirašytų už tokį supažindinimą. Jei darbuotojas nedalyvavo mokymuose, jam viską paaiškina mokymuose dalyvavęs darbuotojas. Liudytojos pareiga supažindinti su pareigine instrukcija. Darbuotojų parašai yra ant pareiginės instrukcijos. Slaugos specialistas turi susipažinti su įrenginių naudojimo instrukcijomis, specialių mokymų dėl neštuvų baigti nereikia. Dėl sugedusių neštuvų vairuotojai kreipiasi pas mechaniką, kuris atsakingas už automobilius. Visada būna paruoštas atsarginis automobilis.

26.       Detaliai susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir atsižvelgdama į visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei jų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistųjų V. B. ir R. S. bei civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant pakankamų, objektyvių, įrodymų nuteistųjų kaltei pagrįsti, tačiau su tokia apeliantų pozicija nesutiktina. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistųjų kaltę dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

27.       Bylos medžiaga pirmosios instancijos teisme neginčijamai nustatyta, kad pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 punktą „GMP skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo: 7.3. organizuoti paciento paruošimą nešti neštuvais, o esant būtinumui – padėti nešti pačiam, užtikrinti paciento saugumą (fiksuoti)“. Atitinkamai pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos vairuotojo-sanitaro pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 punktą „GMP skyriaus vairuotojas-sanitaras privalo: 7.7. padėti skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui organizuoti paciento transportavimą neštuvais ir nešti pačiam, užtikrinant paciento saugumą“. Taigi, nuteistieji eidami savo pareigas specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nuostatomis buvo atsakingi ir už paciento transportavimą neštuvais, užtikrinant paciento saugumą. Susipažinimą su šiais pareigybių aprašymais parašu yra patvirtinęs tiek R. S., tiek V. B. (2 t., b. l. 128), ginčo dėl to nėra.

28.       Asmenų instruktavimas reglamentuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir darbuotojų instruktavimo tvarkoje (8 t., b. l. 69-74). Jos aktualioje redakcijoje, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 24, numatyta, kad su visomis pareigomis, teisėmis ir būtina informacija darbui atlikti, asmenys supažindinami prieš pradedant dirbti (pirminis instruktavimas). Kadangi V. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC dirba nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., o R. S. nuo 2000 m. sausio 1 d., pirminiai dokumentai dėl šių asmenų instruktavimo nėra išlikę, kadangi pasibaigęs šių dokumentų saugojimo terminas, tačiau, kaip jau minėta, ginčo dėl susipažinimo su pareigybių instrukcijomis nėra. Vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis, periodinis instruktavimas darbo vietoje Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų klausimais yra privalomas kiekvienam Centro darbuotojui ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių (Tvarkos 8 punktas). Šios tvarkos aktualioje redakcijoje taip pat numatyta, kad su gamintojų pateiktomis darbo priemonių naudojimo instrukcijomis, technologinių procesų techniniais dokumentais, saugos duomenų lapais Centro darbuotojai instruktuojami su Centre parengtomis DSSI darbo vietoje (11.2. p.), padalinio vadovas privalo turėti visų jo vadovaujamo padalinio instrukcijų, reikalingų darbuotojams instruktuoti, komplektą (p. 21).

29.       Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas įstaigoje pradėtas pildyti 2009 m. rugsėjo 14 d. Jame darbuotojas V. B. 2009 m. rugsėjo 16 d. parašu patvirtino jo instruktavimą, darbuotojas R. S. parašu 2009 m. rugsėjo 17 d. patvirtino jo instruktavimą. 

30.       Pagal Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, 3.3. punktą Skubiosios medicinos pagalbos specialistas privalo darbo priemones naudoti pagal jų naudojimo instrukcijose nurodytus reikalavimus (2 t., b. l. 140-144). Atitinkamai Greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo-sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 113, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, 7 punkte numatyta, kad GMP vairuotojas-sanitaras privalo: 7.1. žinoti jam skirto automobilio konstrukcijos ypatybes, mokėti nustatyti jo mechanizmų ir mazgų gedimus, pagal galimybes ir kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti eismo nelaimę; 7.4. darbo priemones naudoti pagal jų naudojimo instrukcijose nurodytus reikalavimus (2 t., b. l. 145-152). Iš nurodyto akivaizdu, kad nuteistieji, prieš pradėdami dirbti su jiems priskirta įranga, turėjo pareigą būti susipažinę su įrangos (darbo priemonių) naudojimosi instrukcijomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registre 2017 m. spalio 25 d. parašu V. B. patvirtino supažindinimą su instrukcija Nr. 114, R. S. 2017 m. spalio 27 d. parašu patvirtino supažindinimą su instrukcija Nr. 113. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje) V. B. nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registre 2017 m. spalio 25 d. parašas ties jo vardu ir pavarde yra ne jo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors vertinant vizualiai yra abejonių dėl to, ar parašas yra V. B., vis dėlto, įvertinus tai, kad 2016 m. pasirašė pats V. B. ir tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu, instrukcijos nesikeitė, todėl nors ir kylant abejonių dėl V. B. parašo tikrumo, abejonių teismui dėl to, kad V. B. buvo faktiškai instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nekyla.

31.       Nuteistieji taip pat yra atestuoti pagal darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, neformalaus mokymo programą (2 t., b. l. 137-139).

32.       Esant šių duomenų visumai, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl to, kad jie buvo tinkamai instruktuoti atlikti jiems pavestas funkcijas bei dirbti su priskirta įranga. Tokį pirmosios instancijos teismo vidinį įsitikinimą pagrįstai lėmė dar ir ta aplinkybė, kad tiek V. B., tiek R. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC atitinkamai GMP skyriaus bendruomenės slaugytoju skubios pagalbos specialistu ir GMP skyriuje vairuotoju-sanitaru dirba apie 20 metų, taigi turi ilgametę šio konkretaus darbo patirtį.

33.       Nuteistieji apeliaciniuose skunduose itin akcentuoja aplinkybę, jog jie nebuvo supažindinti su transporto priemonėje sumontuotų vežimėlio (neštuvų) instrukcija, nemokėjo jais naudotis, taip pat teigia, kad nebuvo nustatinėjama ir nėra žinoma vežimėlio (neštuvų) techninė būklė, t. y. ar jie buvo techniškai tvarkingi, nenudėvėti ir tinkami naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tame tarpe nenustatyta ir nevertinta, ar buvo atliekama vežimėlio (neštuvų) techninė priežiūra.

34.       Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad į aptariamą įvykį vykusi transporto priemonė (B tipo greitosios medicinos pagalbos automobilis), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) civilinio atsakovo buvo įsigyta ir paruošta naudojimui perimta 2011 m. balandžio 28 d. priėmimo – perdavimo aktu (8 t., b. l. 26). Techninėje specifikacijoje (8 t., b. l. 23-25) detaliai nurodyta visa šio automobilio komplektacija, tame tarpe ir jame sumontuoti neštuvai – Ferno Monoblock. Byloje pateikta naudojimosi instrukcija. Paminėtame automobilio priėmimo – perdavimo akte prie šalių pareiškimų, kad pretenzijų dėl perduodamos transporto priemonės būklės viena kitai neturi, yra nurodytas vienintelis trūkumas – nėra karterio (variklio) apsaugos, kuris, akivaizdu, nebuvo susijęs su neštuvais, taigi, sutiktina su civilinio atsakovo pozicija, kad transporto priemonės perėmimo metu ginčui aktualių trūkumų nustatyta nebuvo. Su pirkimo – pardavimo sutartimi pateikta įmonės „Ferno“ atitikties deklaracija, kurioje nurodyta, kad produktas (neštuvų užraktas) atitinka Europos tarybos direktyvos 93/42 CE dėl medicinos prietaisų reikalavimus (8 t., b. l. 53-63). Vėlesnis neštuvų techninės būklės vertinimas, remiantis įstaigos vidaus taisyklėmis, yra konkrečiu automobiliu dirbančių asmenų pareiga, aptarta Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje Nr. 142, patvirtintoje vyriausiosios gydytojos – direktorės 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 60; Greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo – sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 113, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38; Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 114, patvirtintoje VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC 2014 m. kovo 1 d. direktorės įsakymu Nr. 38. 

35.       Liudytoja J. V., dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos skyriuje vyresniąją slaugos specialiste, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC daugiausia naudojami ,,Spencer‘‘ ir ,,Ferno“ firmų neštuvai, įvykio metu buvo naudojami „Ferno“ firmos neštuvai. Niekada automobilis su įranga nėra paleidžiamas naudotis nepravedus apmokymų. Darbuotojas negali nemokėti naudotis neštuvais – kai atvažiuoja naujas automobilis, atvažiuoja ir atstovas, susirenka darbuotojai, kurie tuo metu dirba, ir atstovas parodo kaip viskuo naudotis. Įstaigoje reikalavimo pasirašyti už tokį supažindinimą nebuvo. Jei darbuotojas nedalyvavo mokymuose, jam viską paaiškina mokymuose dalyvavęs darbuotojas. Slaugos specialistas turi susipažinti su įrenginių naudojimo instrukcijomis, specialių mokymų dėl neštuvų baigti nereikia. Įvykis įvyko 2018 metų liepos mėnesį, o jie 2018 metų rugsėjo mėnesį kvietėsi įmonės atstovą, kad dar kartą atliktų pakartotinį instruktažą ir buvo instruktažas atliekamas 2018 m. rugsėjo 11 d. Įmonės atstovai nematė problemos su neštuvais, kadangi jie atvykę apžiūrėjo neštuvus, kurie dalyvavo įvykyje. Buvo apžiūrėti konkrečiai neštuvai dalyvavę šiame įvykyje atliekant pakartotinį instruktavimą su ,,Ferno‘‘ firmos atstovais. Šitas veiksmas yra užfiksuotas, tai yra, kad buvo atliktas pakartotinis instruktavimas. Apie tai, kad buvo apžiūrėtas vežimėlis, kadangi įmonės atstovai neatlieka tokių įrašų kaip medicininei įrangai, kuri turi pasus ir atstovas parašo, nėra pažymėta. Tai yra ne medicininė įranga ir jie neprivalo įrašų daryti. 

36.       Šie liudytojos parodymai iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teisme apklaustos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliotos atstovės L. J., laikinai einančios direktorės pareigas, paaiškinimais, kad po įvykio buvo pasikviestas firmos, kurios yra neštuvai, atstovas į greitosios pagalbos skyrių ir dar kartą buvo pravesti apmokymai. Firmos atstovas dar kartą paaiškino šių neštuvų naudojimą ir po to buvo supažindinti visi darbuotojai su neštuvų naudojimu. 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo skyriuje susirinkimas dėl neštuvų naudojimo. Įvadinį instruktažą praveda saugos darbų specialistė, o toliau instruktažus praveda vyresnioji slaugos specialistė kasmet. Dėl darbų saugos turi žurnalą, į kurį pasirašo visi darbuotojai. Neštuvai, kurie dalyvavo įvykyje, yra „Ferno“ firmos. Neštuvų maksimali apkrova nurodyta instrukcijoje 181 kg. Instrukcijoje 5.5.2 nurodyta ,,neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių. Operatoriams gali prireikti papildomos pagalbos‘‘. Instrukcijoje rašo, kad prie neštuvų darbuotojai turėtų būti visą laiką tai taip ir turėtų būti. Darbuotojai, kurie dviese važiuoja į iškvietimą ir turi būti prie paciento kol jis saugiai nutransportuojamas iki transporto priemonės. Dviese yra brigadoje, tai vairuotojas – sanitaras arba slaugytojas – paramedikas, felčeris. Jei reikia pagalbos jie gali pasitelkti aplinkinius žmones, tai gali būti giminės, pagalbiniai žmonės esantys aplinkui, o jei labai sunkus žmogus, tai vienareikšmiškai priešgaisrinė pagalba. Jų pareigose ir yra numatyta, kad sprendžia dėl transportavimo ir sprendžia ko reikėtų transportuojant, tai ar reikia gaisrininkų kiekvieną kartą ar nereikia ir ar jie dviese sugebės nešti ar ne. Turint ant pečių uždėtus sunkius krepšius su medicinine įranga ir dar kelti ir neštuvus tikrai yra per daug sudėtinga. Felčeris buvo įsitikinęs, kad neštuvai stovi saugiai ir todėl paliko juos vairuotojui. Nežino šitoje situacijoje ar paramedikas nepažeidė 5.5.2 punkto reikalavimų. Tas automobilis po įvykio toliau vyko į iškvietimus. Automobilis ir dabar yra naudojamas. Neštuvai yra kaip ir priklausinys to automobilio. Automobilis po įvykio buvo perduotas su tikslu remontuoti į autoservisą ir kažkuriuo metu automobiliui būnant autoservise buvo atvykę policijos pareigūnai ar tyrėjai apžiūrėti neštuvų. Automobilis yra su neštuvais, todėl jis ir vyko su jais į autoservisą. Autoservise automobilis buvo 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. spalio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. Iš autoserviso yra gautos sąskaitos faktūros, kuriose apie jokius neštuvų tvarkymus informacijos nėra. Automobilis į autoservisą vyko, kad būtų tvarkomas pats, o ne neštuvai. Automobiliui buvo keistos sąvaržos, plokštės, elektros instaliacijos gedimų šalinimas. Neštuvai nelūžo nukritus pacientui ir neštuvai toliau tęsė darbą. Yra penki automobiliai, kuriuose yra tokie patys arba panašūs neštuvai. Dirba įstaigoje nuo 2009 metų, tokio įvykio nebuvo nei iki tol, nei po to. Buvo vieną kartą priėmime kritimas, kadangi ratukai pateko į duobę, tačiau pacientas sužalotas nebuvo.

37.       Šių liudytojų parodymams neprieštarauja ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo G. J. paaiškinimai, kad 2011 metais UAB „J“ pateikė Amerikos kompanijos „Ferno“ firmos, serijos Nr. 5126 neštuvus kompanijai „A“, kuris tuos neštuvus sumontavo į automobilį ir pateikė (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui. Neštuvų naudojimo laikas nėra ribotas, o jų techninę priežiūrą turi vykdyti organizacija, kuri juos naudoja. Kaip reikia naudoti neštuvus yra surašyta instrukcijoje, kuri pateikiama neštuvus perkančiai organizacijai. Neštuvams buvo suteikta dviejų metų garantija, kuri baigėsi 2013 metais. Neštuvai yra pritaikyti greitajai pagalbai ir stresinėms situacijoms. Negali pasakyti, ar privaloma būti dviem žmonėms vienu metu ir fiziškai laikyti neštuvus, nes tai turėtų apspręsti neštuvus naudojanti organizacija. Pagal neštuvų naudojimo instrukciją, neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių. Nurodė, kad nepasitaikė atvejų, kad neštuvai savaime virstų. Neštuvai turi keletą pakėlimo pozicijų ir kiekviena pakėlimo pozicija fiksuojasi fiksatoriumi. Jeigu pakėlimo pozicija užsifiksavo, tai neštuvai savaime negali atsifiksuoti. Iš tos padėties, kurioje buvo fiksuotas neštuvų aukštis, aukštį galima pakeisti tik paspaudus rankenėlę, kurios paspaudimu yra reguliuojamas neštuvų aukštis.

38.       Byloje pateiktoje „Ferno“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad neštuvų maksimali apkrova yra 181 kg. (2 t., b. l. 179-182). Instrukcijos 5 punkto 5.2 papunktyje „Pagrindinės naudojimo gairės“ nurodyta, kad neštuvų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių, būti su pacientu visą laiką. 5.4 papunktyje „Neštuvų pakėlimas/nuleidimas nurodyta, kaip abu operatoriai tai turi atlikti. SVARBU: „Operatoriai privalo būti pasiruošę išlaikyti neštuvų, paciento bei įrangos svorį, kai yra keičiama neštuvų pozicija (2 t., b. l. 186, 187); 5.6 papunktyje „Neštuvų stūmimas“ nurodyta, kad „pasiekus tokias kliūtis kaip bordiūras ar slenkstis lengvai pakelti neštuvus ir nuleisti tik už kliūties. Jei jie aukšti, neštuvus reikia nešti. Pasinaudoti, jei reikia, papildoma pagalba. Norint stumti neštuvus reikia: 1. Atblokuoti abu ratus. 2. Operatorius, esantis prie paciento kojų, apima neštuvų rėmą ir stumia jį į priekį. 3. Operatorius, esantis prie paciento galvos, padeda traukdamas neštuvų rėmą į save bei rūpindamasis pacientu bei neštuvų kontrole“ (2 t., b. l. 176-195).

39.       Pritartina skundų argumentams, kad nedelsiant po aptariamo įvykio nebuvo atlikta išsami vežimėlio (neštuvų) apžiūra ar ekspertizė, tačiau 2018 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotonuotraukose (2 t., b. l. 105-114) užfiksuotas įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, kartu su jame sumontuota įranga. Protokole nurodyta, kad tai yra „Ferno“ firmos vežimėlis, jis apžiūrėtas ir nufotografuotas tiek sulankstytas, tiek išskleistas, gedimų neužfiksuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2020 m. sausio 6 d. buvo naudojama ta pati transporto priemonė, su kuria buvo važiuota į iškvietimą, su ta pačia komplektacija. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Parodymų patikrinimo metu nebuvo pastebėta ar/ ir užfiksuota, jog vežimėlis yra apgadintas ar netinkamai veiktų. Duomenų, kad vežimėlis (neštuvai) po įvykio buvo netinkami naudoti, nepateikė ir nuteistieji, taigi, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad aptariami neštuvai (vežimėlis) prieš įvykį buvo netinkami naudoti ar po įvykio užfiksuoti kaip sulūžę, sugedę. Tuo tarpu pareiga mokėti jais naudotis tiek V. B., tiek R. S. buvo įtvirtinta jau aukščiau minėtuose VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC vidaus tvarkose.

40.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, kad V. B. ir R. S., dirbdami VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, buvo tinkamai instruktuoti saugiai atlikti jiems pavestas funkcijas, buvo supažindinti su darbinėms funkcijoms atlikti reikalingų priemonių ir įrangos naudojimo instrukcijomis. Nors nuteistieji neigė savo kaltę, apklausiami patvirtino žinoję, kad transportuojant pacientą turi būti du asmenys, kad pagal instrukciją negali prie ligonio, gulinčio ant neštuvų, likti vienas iš komandos narių, o kitas išeiti ir palikti ligonį. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigybių aprašuose numatyta pareiga užtikrinti paciento saugumą ir paciento transportavimo neštuvais organizavimą, užtikrinant paciento saugumą, apima paciento transportavimą iki greitosios medicinos pagalbos automobilio ir į jį. Todėl nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad neštuvai su pacientu nuvirto šiems esant stabilioje padėtyje, t. y. jų nestumiant, sustojus, tai nešalina nuteistųjų pareigos užtikrinti paciento saugumą. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistųjų argumentai dėl vežimėlio techninės būklės, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl prastos vežimėlio (neštuvų) būklės. Bylos duomenų vertinti priešingai nesudaro pagrindo ir aplinkybė, kad pacientas su vežimėliu iki šaligatvio buvo stumiamas nelygiu paviršiumi, kadangi, kaip jau buvo akcentuota, V. B. ir R. S. pareigose ir yra numatyta, kad jie sprendžia tiek dėl būtinumo transportuoti pacientą į gydymo įstaigą, tiek dėl transportavimo būdo (vežti ar nešti), tiek dėl papildomos pagalbos (gaisrininkų, šeimos narių, kitų asmenų) panaudojimo. Taigi nors nuteistieji teigia, kad jie nenumanė ir negalėjo numanyti, kad vežimėlis virs, tačiau, atsižvelgiant į profesinę ir gyvenimišką patirtį, jie turėjo ir galėjo įsitikinti ar vežimėlis (neštuvai) su transportuojamu pacientu stovi saugioje stabilioje padėtyje. Įvertinus pačių nuteistųjų parodymus, kad vežimėlis pradėjo svirti ir nugriuvo maždaug 15-20 sekundžių laikotarpyje, kuomet juos laikyti vienas liko R. S., sudaro pagrindą spręsti, kad išstumtas iš kiemo ir pastatytas įstrižai šaligatvio vežimėlis (neštuvai) buvo palikti R. S. rankose skubotai, neįsitikinus, kad vežimėlio ratukai stovi stabiliai ir nėra per arti šaligatvio krašto. Šioje vietoje taip pat pastebėtina, kad atmetama kaip nepagrįsta nuteistųjų versija dėl vežimėlio (neštuvų) staigaus sužemėjimo, kadangi tiek R. S., tiek ir nukentėjusiojo V. M. buvo paaiškinta, jog vežimėlis (neštuvai) sviro lėtai.

41.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo įrodyta, kad V. B. ir R. S. veiksmų pasekoje, kuomet nukentėjusysis R. M. patyrė galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, buvo dėl neatsargumo atimta gyvybė nukentėjusiajam R. M..

42.       Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis ekspertų išvadomis. Nors kai kurių aplinkybių vertinimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pakartotinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados išsiskyrė, tačiau abejonių dėl pagrindinės R. M. mirties priežasties nekilo. Ekspertai vieningai nurodė, kad pagrindinė nukentėjusiojo mirties priežastis yra galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešinio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei lydimas gretutinių patologijų visumos. Savo duotas išvadas ekspertai patvirtino apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. 

43.       Nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose itin akcentuojama, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į nukentėjusiojo sveikatos būklę, kuriai ištikus ir buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, taip pat atitinkamai neatsižvelgta į jo ligos istoriją ir vartotus vaistus, kurie kaip konstatuota specialistų, turėjo reikšmės kilusioms pasekmėms (nukentėjusiojo mirčiai). Teismo vertinimu, šiuos skundų argumentus neabejotinai paneigia pakartotinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kuriose konstatuota, kad: 1. Objektyviais duomenimis R. M. patvirtintas vienas sužalojimas – muštinė žaizda dešinio momens srityje su aplinkiniu odos nubrozdinimu bei kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant galvos dešinei pusei su kietu buku paviršiumi, 2018 m. liepos 29 d. iškritus nukentėjusiajam iš specialiųjų GMP neštuvų transportuojant jį į GMP automobilį. Pirminės apžiūros metu kokių nors kitų sužalojimų nukentėjusiojo galvoje nebuvo nustatyta. Nustatytas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos pakitimai, užfiksuoti dešinėje blauzdoje vertintini ne kaip odos nubrozdinimai, atsiradę dėl mechaninio poveikio, bei kaip odos trofikos sutrikimo išraiška. 2. Tarp R. M. mirties ir jo gretutinių ligų bei taikyto gydymo (vartoti antikoaguliantai) yra galimas priežastinis ryšys. Antikoaguliantų vartojimas galėjo didinti kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu riziką ir dinamiką. Sveikiems individams tokio pobūdžio trauma, kokią patyrė R. M., neturėtų pasireikšti mirtį lėmusia galvos smegenų trauma. 4. Objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad R. M. 2018 m. liepos 29 d. iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui būtų patyręs kokius nors sužalojimus, nėra. 5. Dėl sužalojimo padarymo aplinkybių atsakyta išvados 2 punkte. 6. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 29 d. 14.00 val. iki kritimo vežant jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, R. M. sveikatos būklė buvo pavojinga jo gyvybei. 7. Tikėtina, kad ilgalaikis ir pastovus R. M. vaistų „Orfarin“ vartojimas turėjo įtakos protrombinio aktyvumui, kas savo ruožtu po 2018 m. liepos 29 d. įvykusios galvos traumos galėjo prisidėti prie ūminio subdurinio ir subarachnoidinio pakraujavimo 2018 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 30 d. 8. LSMUL Kauno klinikose po bendros vizitacijos 2018 m. liepos 30 d. 13.40 val. iki R. M. transportavimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018 m. liepos 31 d., R. M. buvo taikomas tinkamas gydymas. 2018 m. liepos 31 d. išsiunčiant R. M. iš LSMUL Kauno klinikų į (duomenys neskelbtini) ligoninę, R. M. būklė buvo įvertinta tinkamai. R. M. transportavimas iš LSMUL Kauno klinikų į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018 m. liepos 31 d. įtakos R. M. sveikatos būklės pablogėjimui iki sąmonės lygio 8-10 GKS ir gausiam subarachnoidiniam pakraujavimui smegenyse neturėjo. Nebuvo galima numatyti ir išvengti R. M. būklės pablogėjimo 2018 m. liepos 31 d. 9. LSMUL Kauno klinikose R. M. 2018 m. rugpjūčio 2 d. trumpalaikis šokas buvo mišrios kilmės (antinksčių nepakankamumas gliukokortikoidų nutraukimo bei kardiogeninis dėl lėtinių širdies ritmų sutrikimų). Minėto šoko gydymas buvo tinkamas, savalaikis ir efektyvus, todėl jis nebuvo mirties priežastimi. Komisijos nuomone, R. M. betarpine mirties priežastimi buvo progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos (autopsijos metu nustatytas širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas iki 75 procentų) bei lėtinio širdies ritmo sutrikimo (6 t., b. l. 23-39).

44.       Savo išvadą Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurginio skyriaus neurochirurgas gydytojas S. Š. patvirtino apklausti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pakartotinai apklausti apeliacinės instancijos teisme.

45.1.1                      Neurochirurgas gydytojas S. Š., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad dažniausiai hemoraginis insultas išsivysto esant padidintam arteriniam kraujo spaudimui ir vartojant antikoaguliantus. Nagrinėjamu tokia situacija ir buvo, tačiau hemoraginiam insultui labiausiai būdingas židininis kraujo išsiliejimas giliau smegenyse, kai trūksta arteriolės, smulkios kraujagyslės, nes jos kaip voratinklis. Šiuo konkrečiu atveju įtrūko, plyšo tiltinė vena, kuri stora. Tai dvi skirtingos kraujagyslės, skirtingos lokalizacijos. Šiuo atveju buvo diagnozuota subduralinė hematoma – kraujavimas ne giliai smegenyse, o sluoksnyje tarp smegenų ir kietojo smegenų dangalo, kas nebūdinga hemoraginiam insultui. Insulto priežastis nebūna subduralinė hematoma, paprastai tai – trauminės kilmės kraujosruva. Ekspertui nekilo abejonių dėl trauminės kraujosruvos kilmės, kadangi šiuo atveju, greičiausiai, buvo įtrūkusi tinklinė kraujagyslė. Kraujo kaupimasis subduraliniame tarpe yra būdingas subduralinei hematomai. Sąmonės strigimas gali būti ir be traumos. Gydytojų pažeidimų dėl to, kad pacientą iš Klinikų grąžino atgal į (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kraujo kaupimasis vis tiek vyksta, nežiūrint ar jis bus transportuojamas ar ne. Antikoaguliantų naudojimas turi įtakos – vien dėl antikoaguliantų trūkus kraujagyslei gali daugiau kiekio kraujo nutekėti iki sukreša kraujas. Ekspertas negalėjo kategoriškai paneigti, kad mirusiajam GMP atvykimo metu nebuvo insultas, tačiau galėjo būti praeinantis smegenų kraujotakos nepakankamumas, kai žmogus staiga netenka sąmonės, tačiau po kiek laiko ji grįžta. Po insulto visada lieka radiologiniai vaizdai, o šiuo atveju to nebuvo. Tai greičiausiai galėjo sukelti praeinantis smegenų kraujotakos nepakankamumas, kur nesusidaro trombai, nesusidaro krešuliai, bet suspazmuoja kraujagyslės ir žmogus netenka sąmonės.

45.1.2                      Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. nurodė, kad pacientą radus prislopintos sąmonės ir kiti požymiai negalima atmesti, kad jam galėjo būti insultas, todėl jis buvo transportuojamas į gydymo įstaigą. Pirma, GMP, radus pacientą tualete, neužfiksavo jokių išorinių galvos sužalojimo požymių; antra, gydymo įstaigoje atlikus kompiuterinę tomografiją, jam nebuvo nustatyta kraujo išsiliejimo į galvos smegenų medžiagą, kad būtų būdinga insultui. Tomogramoje nebuvo nustatyta galvos minkštųjų audinių sužalojimų požymių. Buvo tik nustatyta, kad yra išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai leidžia daryti išvadą, kad realiai pacientui nustatytas kraujo išsiliejimas yra trauminės kilmės, o jį galėjo sukelti muštinė žaizda dešinio maumens srityje, kurią jis patyrė nukritęs su vežimėliu. Esminis reiškinys yra patirta galvos trauma išsiliejus kraujui po kietuoju smegenų dangalu. Faktiškai šitas reiškinys lėmė paciento esminės būklės pasikeitimus, galiausiai lėmė mirtį. Ekspertai neturi jokio pagrindo teigti, kad tai galėjo būti padaryta anksčiau, tik turim tokį faktą, kad jis rastas susmukęs. Liudytojų parodymų, kad jis krito ir stipriai susitrenkė, nėra, todėl versija, kad jis galėjo susižaloti tualete, tikrai yra nepagrįsta. Sužalojimai, nubrozdinimai kojose neįrodo stipraus atsitrenkimo fakto. Norint nustatyti priežastinį ryšį tarp galimo griuvimo ir sužalojimų, turi būti objektyviai nustatytas sužalojimas galvos srityje, tačiau šiuo atveju to nebuvo.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, detaliai susipažinusi su šiose specialistų ir ekspertų išvadose pateiktais atsakymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktomis išvadomis, kadangi abejoti ekspertų kompetencija, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti minėtų ekspertų išvadomis nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Nors nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp R. M. mirties ir jo gretutinių ligų bei taikyto gydymo (vartoti kraujo krešėjimą stabdantys vaistai (antikoaguliantai)) yra galimas priežastinis ryšys, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukeltų neigiamų padarinių nešvelnina, nuteistųjų atsakomybės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nešalina, kadangi neginčijamai konstatuota, jog pagrindinė nukentėjusiojo mirties priežastis yra galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešinio momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei lydimas gretutinių patologijų visumos.

46.       Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai pašalino bet kokias nuteistųjų, jų gynėjos ir civilinio atsakovo keltas abejones dėl nukentėjusiojo R. M. mirties, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl aukščiau nurodytų ir aptartų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis R. M.. Tarp nuteistųjų V. B. ir R. S. veiksmų (specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir padarinių (R. M. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuojama pirmosios instancijos teisme neabejotinai įrodžius, kad V. B., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus Skubios medicinos pagalbos slaugos specialistu, pažeidė VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skubios medicinos pagalbos slaugos specialistas privalo: 7.3. organizuoti paciento paruošimą nešti neštuvais, o esant būtinumui – padėti nešti pačiam, užtikrinti paciento saugumą (fiksuoti)“ reikalavimus. R. S., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus Skubios medicinos pagalbos slaugos vairuotoju-sanitaru, pažeidė VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos vairuotojo-sanitaro pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 p. numatančio, kad „GMP skyriaus vairuotojas-sanitaras privalo: 7.7. padėti skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui organizuoti paciento transportavimą neštuvais ir nešti pačiam, užtikrinant paciento saugumą“ teisės aktų nustatytas specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimus dėl ko buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis R. M..

47.       Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje liko nepagrįsta tai, kaip nuteistasis V. B. savo aukščiau aptartais veiksmais pažeidė Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto numatančio pagrindinius profesinės rizikos veiksnius skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje, 5.1. punktą „sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais“ nuostatas. Taip pat liko nepagrįsta kaip nuteistasis R. S. savo aukščiau aptartais veiksmais pažeidė Skubiosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo–sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 113, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto numatančio GMP automobilių vairuotojo-sanitaro sveikatai ir gyvybei galinčius turėti įtakos profesinės rizikos veiksnius, 9.1. punktą „ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais“ nuostatas.

48.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju GMP automobilio vairuotojo-sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 113, 9. punkte ir analogiškai Skubiosios medicininės pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 114, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5. punkte yra nustatyti ir apibrėžti šių darbuotojų profesinės rizikos veiksniai, taip pat saugos priemonės nuo jų poveikio, tačiau jos nėra skirtos pacientų saugai ir sveikatai užtikrinti. Kadangi šių paminėtų profesinės rizikos veiksnių egzistavimas niekaip nelemia ir neįtakoja teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių (V. B. atveju – Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos vairuotojo-sanitaro pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017-12-21 įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 p., 7.3. p., o R. S. atveju – Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos vairuotojo-sanitaro pareigybių aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktorės 2017-12-21 įsakymu Nr. 125, II-os dalies „Pareigos“ 7 p., 7.7. p.) pažeidimo, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas – iš nuosprendžio pašalinama aplinkybė, kad V. B. pažeidė Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto, numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui-sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus. Tuo pačiu pagrindu pašalinama aplinkybė, kad R. S. pažeidė Skubios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo–sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 113, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto, numatančio, kad „greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojo–sanitaro sveikatai ir gyvybei gali turėti įtakos tokie profesinės rizikos veiksniai: 9.1. ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-ligonius transportuoti padedant skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui, o esant per dideliam svoriui į pagalbą kviesti aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą; 10 p. „Kad išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio ar bent sumažinti jo tikimybę, reikalingos atitinkamos organizacinės, techninės ir atsargumo priemonės“, reikalavimus (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Toks skundžiamo nuosprendžio pakeitimas neturi esminės įtakos nuteistųjų V. B. ir R. S. nusikalstamos veikos pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kvalifikavimui.

49.       Dėl bausmės

50.       Nuteistieji skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

51.       Už BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama išimtinai laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems V. B. ir R. S. bausmės dydį, atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į veikos ir jų asmenybių pavojingumą. V. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė – vieno žmogaus gyvybės atėmimas, nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir/ ar sunkinančių aplinkybių. Bylos duomenimis R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė – vieno žmogaus gyvybės atėmimas, nuteistasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismo taip pat įvertinta ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir/ ar sunkinančių aplinkybių. Šių duomenų visumoje, nenustatęs pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmes, t. y. bausmės dydį parinkdamas gerokai mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. 

52.       Vertinant nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė bausmę, atitinkančią bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Be to, paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas vieneriems metams, nuteistiesiems paskiriant pareigą atsiprašyti nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, todėl V. B. ir R. S. paskirtų bausmių koreguoti pagrindo nėra, to nėra prašoma ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

53.       Dėl civilinių ieškinių

54.       Apeliaciniais nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundais kategoriškai nesutinkama su priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC skunde teigiama, kad nukentėjusiesiems turtinė žala, taip pat kaip ir neturtinė žala, turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.

55.       Iš nukentėjusiųjų civilinių ieškinių matyti, kad jie patirtos neturtinės žalos dydį buvo įvertinę po 100 000 Eur, tačiau apylinkės teismas iš civilinės atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisė L. O. M. 18 000 Eur, o V. M. – 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Abejoti priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes ji yra teisinga, atitinkanti proporcingumo bei protingumo reikalavimus.

56.       Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

57.       Pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

58.       Neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Pirmosios instancijos teismas į tai pagrįstai atsižvelgė. Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai individualizavo neturtinės žalos patyrimo atvejį dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų. Teismas įvertino, kad nukentėjusiųjų L. O. M. (sutuoktinės) ir V. M. (sūnaus) ryšys su nukentėjusiuoju R. M. buvo itin stiprus ir nenutrūkstamas, be to, atsižvelgė ir į mirties netikėtumo veiksnį, nors bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. jau keletą metų turėjo sveikatos problemų.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

60.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą pirmosios instancijos teismas BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo, taip pat vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiesiems nustatė individualizuotą atlygintiną neturtinės žalos dydį. Didinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius nėra pagrindo.

61.       CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad už nuteistųjų V. B. ir R. S. veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jų darbdavys – VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ar draudėjo darbuotojų veiksmų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalomojo draudimo sutartį, kuri galiojo įvykio metu, o būtent nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., buvo sudaręs su ADB „Gjensidige“. Tuo tarpu aktualiu laikotarpiu draudimo sutartis su ,,Interrisk Insurance group“, kurios įsipareigojimus yra perėmusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“, buvo sudaryta dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC vadovo ir vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės. Kadangi šioje byloje nuteistieji nėra vadovaujantys asmenys, jiems draudimo apsauga pagal su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą draudimo sutartį nėra taikoma. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turtinė ir neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC draudimo bendrovės civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

62.       Vadovaujantis šiomis nuostatomis, keistina ir nuosprendžio dalis, kuria patenkinus civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, jos naudai iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 3 680,56 Eur turtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš ADB „Gjensidige“.

63.       Dėl proceso išlaidų

64.       Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Mantas Šriupša ir civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė apeliaciniuose skunduose prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai į bylą nėra pateikti, todėl nėra aiškus patirtų išlaidų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmestinas, prašymas dėl išlaidų taip pat atmestinas, o civilinio atsakovo skundas tenkintinas iš dalies, todėl siekiant neužkirsti kelią civiliniam atsakovui prašyti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

n u t a r i a:

nuteistųjų V. B., R. S., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. O. M. ir V. M. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:

V. B. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad jis pažeidė Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto, numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui-sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus.

R. S. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad jis pažeidė Skubios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo – sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 113, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto, numatančio, kad „greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojo–sanitaro sveikatai ir gyvybei gali turėti įtakos tokie profesinės rizikos veiksniai: 9.1. ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-ligonius transportuoti padedant skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui, o esant per dideliam svoriui į pagalbą kviesti aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą; 10 p. „Kad išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio ar bent sumažinti jo tikimybę, reikalingos atitinkamos organizacinės, techninės ir atsargumo priemonės“, reikalavimus.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. O. M. naudai iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 10 ct) turtinei žalai atlyginti – ir priteisti nukentėjusiajai L. O. M. 1 948,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) turtinės žalos iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 680,56 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų 97 ct) turtinei žalai atlyginti – priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 3 680,56 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 56 ct) iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato Manto Šriupšos prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                          Algirdas Giedraitis

                                                  Audrius Meilutis

                                                  Jurga Vasiliauskienė