Civilinė byla Nr. e2A-507-921/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09594-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.16.8; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei J. G. dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, statinio pripažinimo išnykusiu ir jo išregistravimo, trečiasis asmuo A. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 8SD-1063-(14.8.125E); panaikinti NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-692 (5.59E); įpareigoti NŽT išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai kartu su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2009 m. faktiškai naudojasi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), už jį moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Teritorija, reikalinga šiam statiniui eksploatuoti, yra suformuota plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė prašymą NŽT Kauno miesto išnuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymas NŽT 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 8SD-1063-(14.8.125E) buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad žemės sklype nėra statinio, kuriam eksploatuoti suformuotas žemės sklypas. Pažymėjo, kad ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių iki šio nėra atstatytas gyvenamasis namas, kuris yra sudegęs. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatė šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. kad nėra jokio pagrindo pripažinti statinių išnykimo faktą įrodytu ir pripažino, kad ieškovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę jį atstatyti.
3. Atsakovė NŽT atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyba buvo visiškai užbaigta 1970 metais, šio pastato kadastro duomenys nustatyti 2002 m. liepos 25 d. 2007 m. vasario 15 d. šiame sklype esantis pastatas buvo gesinamas, jo metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, sulietos vandeniu patalpos. Ieškovė šį pastatą įsigijo jau po gaisto 2009 m. vasario 17 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, priėmė sprendimą Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo patvirtinti 1957 kv. m. ploto žemės sklypo kadastro duomenys, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. G. 2020 m. gruodžio 10 parengtame žemės sklypo plane matyti, kad pamatai yra tik tarp taškų 7-6-8, kas reiškia, jog išlikę pamatų fragmentai niekaip negali būti laikomi statiniu, todėl statinys pripažintinas išnykusiu. Vien pamato likučių buvimas žemės sklype nesukuria teisių lengvatiniu būdu įgyti daiktinių teisių į valstybinės žemės sklypą.
5. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) pripažinti išnykusiu pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – statiniai); 2) įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,1957 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; 3) jei ieškovė per 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatyto įpareigojimo, paskirti ieškovei mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statiniai, pasibaigimo.
6. Nurodė, kad žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nėra pagal paskirtį naudotino pastato bei jis negalės būti naudojamas ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Be to, jis negali būti atkurtas. Neįpareigojus ieškovės nugriauti pastato–gyvenamojo namo bei kitų inžinerinių statinių – šulinio, būtų nepagrįstai suvaržoma valstybės, kaip savininko teisė naudotis savo turtu.
7. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė aktyviai siekė ir tebesiekia išsinuomoti suformuotą 0,1957 ha valstybinį žemės sklypą, moka už jį mokesčius, šį sklypą (visą) prižiūri, puoselėja tvarko, aktyviais veiksmais (teikdama prašymus valstybinės žemės patikėtiniui, rengdama dokumentus (projektus) ir teikdama pasiūlymus dėl ginčo užbaigimo geruoju) siekia atstatyti sudegusius statinius. Ieškovė turi teisę ir siekia atstatyti gyvenamą namą, o pastatui eksploatuoti būtinas valstybinės žemės sklypas. Atsakovei neįrodžius ieškovės neteisėto valstybinės žemės užėmimo fakto, atsakovės teisių pažeidimo, o ieškovei įrodžius, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovės priešieškinis laikytinas nepagrįstu. Atsakovės reikalavimas išregistruoti teisėtai pastatytą statinį prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui, ar net nuosavybės teisės neigimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 8SD-1063-(14.8.125E), panaikino NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-692 (5.59E), įpareigojo NŽT išnuomoti ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei iš atsakovės 5 921 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias pasaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, apie tai informuojant VĮ Registrų centras. Civilinę bylą Nr. e2-1959-950/2018 ir administracinę bylą eI3-7919-414/2020, sprendimui įsiteisėjus, gražino jas pateikusiems teismams.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) yra registruoti ieškovei priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., registruota būklė – fiziškai pažeistas, baigtumo procentas 8 proc., inžinieriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos, baigtumo procentas 100 proc. Nuosavybės teisė į šiuos statinius įregistruota 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartimis, taip pat 2021 m. birželio 2 d. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1830-894/2021 pagrindu. Statinių registracija Nekilnojamojo turto registre nėra panaikinta, ieškovė yra teisėta jų savininkė, ji turi teises ir pareigas, kurias jai suteikia nuosavybės teisės turėjimas. NŽT Kauno miesto skyrius išnagrinėjęs 2021 m. sausio 29 d. ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, įvertinęs valstybinės žemės teisinį reglamentavimą bei faktinę situaciją žemės sklype, informavo, kad žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos (ar pirkimo–pardavimo) sutartis su ieškove negali būti sudaryta. Ieškovei dėl priimto sprendimo pateikė skundą, tačiau jos skundas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8SD-1063-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atmestas.
10. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausantis pastatas, buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis pastatas sudegė dviejų 2007 m. ir 2012 m. vykusių gaisrų metu. Tarp ieškovės ir atsakovės ginčai dėl leidimo atstatyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, taip pat žemės sklypo formavimo ir jo nuomos vyksta nuo 2014 m.
11. Šioje byloje teismas laikė teisiškai reikšminga aplinkybe tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo panaikintas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Šis teismo spendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 palikus Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nurodė, kad apeliantei (NŽT) neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir nepateikus naujų papildomų įrodymų, nėra jokio pagrindo pripažinti statinių išnykimo faktą įrodytu, todėl ieškovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę jį atstatyti. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie statinių nusidėvėjimą (70 proc.) ar gyvenamojo namo baigtumą (8 proc.) nepatvirtina, kad statinys yra išnykęs ir ieškovė gali pasinaudoti savininko teise atstatyti statinį (nutarties 33 punktas). Be to Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisių į žemės sklypo nuomą, taip pat nurodė, kad faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens (A. G.) teisių į žemės sklypo nuomą perimamumą, todėl laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sklypo nuomos teisė perėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjams – ieškovei ir trečiajam asmeniui. Todėl atskirai gali būti svarstomas tik klausimas dėl sklypo, formuojamo prie ginčo statinių, dydžio pagrįstumas (nutarties 39 punktas).
12. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog aplinkybė (kad statiniai nėra išnykę) iš naujo neįrodinėtina ir teismo nutarties paskelbimo metu (2020 m. rugsėjo 3 d.), vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, ieškovė turėjo teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos tokio dydžio, kuris būtinas pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, o atsakovė – atitinkamai priešpriešinę pareigą jį išnuomoti.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės, kaip pastato savininkės, teisų įgyvendinimas pasireiškė jos aktyviais veiksmais pastatą rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, kas tuo pačiu reiškia jos ketinimą pastatą naudoti pagal paskirtį. Ieškovės teisė realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę atstatyti pastatą yra patvirtinta Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 (33 punkte). Ieškovė taip pat yra sumokėjusi jai paskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, skaičiuojamą už visą (0,1957 ha) valstybinės žemės sklypą, o aplinkybės kada jis buvo sumokėtas, reikšmės šios bylos išsprendimui neturi.
14. Teismas vertino, kad pastato pamatų būklei neabejotinai įtakos turėjo NŽT 2019 m. spalio 10 d. sutikimu žemės sklype UAB „Gensera” vykdyti tranšėjų kasimo darbai, kurių metu, tikėtina, buvo pažeistas pastato pamatų vientisumas, todėl vėlesni faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai niekaip nepatvirtina buvusios pastato pamatų būklės ankstesniu laikotarpiu. Ieškovė gyvenamosios paskirties pastatą po pirmojo gaisro (2007 m.) yra įgijusi iš savo artimųjų giminaičių ir šioje byloje nenustatyta, kad ji šiais sandoriais būtų siekusi vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje, kas reiškia, kad prielaidos nesąžiningai konkurencijai nėra sudaromos.
15. Atsižvelgęs į tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki šios dienos ieškovė faktinei pastato būklei jokios įtakos daryti negalėjo ne dėl savo kaltės, atsakovės atsikirtimus dėl šiuo metu esamos pastato būklės teismas laikė nepagrįstais, negalinčiais turėti įtakos ieškovės reikalavimams įgyvendinti ginčijamą jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatine (ne aukciono) tvarka. Todėl ieškovės ieškinį dėl skundžiamų NŽT sprendimų panaikinimo teismas tenkino visiškai.
16. Spręsdamas dėl įpareigojimo NŽT išnuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas išnagrinėjus buvusį šalių ginčą (Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje e2-1959-950/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020), panaikinus NŽT sprendimus, kuriais buvo atsisakyti suderinti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės NŽT teritorinio padalinio skyriaus vedėjo sprendimą ir jo pagrindu įregistruotą 0,1957 ha žemės sklypą, bei tai, kad 2014 m. buvo patvirtintas tokio paties dydžio žemės sklypo ploto prie pastato planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, laikė, kad ieškovė įgijo teisę į tokio paties dydžio žemės sklypą. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškinį ir dėl įpareigojimo NŽT išnuomoti žemės sklypą.
17. Teismas, patenkinęs ieškinį ir pripažinęs ieškovei teisę į žemės sklypo nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka, priešieškinį atsisakė tenkinti.
18. Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė jos turėtas 5 921 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
19.1. Teismas, nagrinėdamas bylą visiškai nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinias faktais, netaikė šiam ginčui išspręsti aktualių materialinės teisės normų, todėl priėmė neteisingą sprendimą,
19.2. Teismas neteisingai interpretavo Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytas aplinkybes. Nagrinėjant minėtą bylą buvo nustatyta, kad statiniai nėra išnykę, tačiau nebuvo nurodyta, kad NŽT įpareigojama išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Todėl šiuo atveju buvo svarbu nustatyti ar yra faktinis bei teisinis pagrindas ieškovei išnuomoti žemės sklypą, t. y. žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalis). Teismas nenagrinėjo antrosios privalomos sąlygos, siekiant išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, buvimo. Ieškovė neįrodė, kad nuo statinio įsigijimo momento ėmė eksploatuoti statinį pagal paskirtį, taip pat, kad tokiai eksploatacijai yra būtina įsigyti valstybės žemės sklypą, ant kurio statinys stovi. Ieškovė priklausančio statinio pagal paskirtį nenaudoja, kas reiškia, kad žemės nuoma savo esme būtų siejama su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės nuomos (įsigijimo) poreikį.
19.3. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad nagrinėjamai bylai reikšmės neturi aplinkybės, kada buvo sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis. Pažymi, kad žemės mokestis buvo sumokėtas tik 2017 m. gegužės mėnesį, t. y. tik prasidėjus teisminiams procesams, o iki tol ilgą laiką iš vis nebuvo mokamas. Be to, žemės mokesčio sumokėjimas nepatvirtina ir neįrodo faktinio žemės sklypo naudojimo. Žemės mokestį privalo mokėti visi be išimties turintys statinius.
19.4. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo priešieškinio argumentų, kad yra pagrindai pripažinti išnykusiu pastatą – gyvenamą namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad tam, jog būtų pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono ar ne aukciono tvarka ją parduoti, pastatas turi būti naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Tarnyba nustatė, kad faktinės aplinkybės neatitinka pirmiau minėtų sąlygų, nes žemės sklype nėra pagal įregistruotą paskirtį naudojamo (ar tinkamo naudoti) pastato, o išliko tik dalis pamato, kas įrodo pastato žuvimą bei reiškia, kad jis nėra ir negali būti atkurtas ar rekonstruotas.
19.5. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad pastato pamatų būklei neabejotinai įtakos turėjo NŽT 2019 m. spalio 10 d. sutikimu žemės sklype UAB „Gensera” vykdyti tranšėjų kasimo darbai, kurių metu, tikėtina, buvo pažeistas pastato pamatų vientisumas, todėl vėlesni faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai niekaip nepatvirtina buvusios pastato pamatų būklės ankstesniu laikotarpiu. Jokių duomenų, kad galimai atliekant kasimo darbus buvo pažeisti pamato likučiai, nustatyta nėra.
19.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustačius, jog statinys nėra išnykęs, ieškovė iškart, nesivadovaujant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais, įgijo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. Šis teiginys teisiškai ydingas, prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype išlikę tik pamato likučiai, ne vientisas pamatas, o tik jo dalis. Tai paneigia galimybę jį rekonstruoti ar atkurti, o tai rodo, kad jis turėtų būti statomas iš naujo, kas reikštų ne esamo, o naujo pastato eksploataciją ir ateityje planuojamos veiklos vykdymą.
19.7. Teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą ir įpareigojęs sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nepagrįstai perėmė savarankiškas NŽT funkcijas. Pažymi, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Todėl teismas nėra tinkamas subjektas, galintis priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.
19.8. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo priešieškinio argumentus bei motyvus, jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
20.1. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai, priimdamas sprendimą, rėmėsi vien tik byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Teismas pagrįstai sprendė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, todėl remiantis Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo pripažinti statinių išnykimo faktą įrodytu, o ieškovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę jį atstatyti. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti vėl keliamas klausimas dėl ieškovės teisės realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę pastatą atstatyti, nes šie klausimai jau yra išspręsti kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės teiginį, kad ginčo žemės sklype iš esmės nėra išlikę jokių statinių, kurie gali būti naudojami, remontuojami ar rekonstruojami.
20.2. Priešingai, nei nurodė apeliantė, ieškovė neįrodė, jog nuo statinio įsigijimo momento ėmė eksploatuoti statinį pagal paskirtį, taip pat, kad tokiai eksploatacijai yra būtina įsigyti valstybės žemės sklypą, ant kurio statinys stovi. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės aktyvius veiksmus įgyvendinant jos, kaip pastato savininkės, teisę pastatą rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, kas tuo pačiu reiškia jos ketinimą pastatą naudoti pagal paskirtį.
20.3. Apeliantė nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei ginčo žemės sklypą, yra nepagrįstas, nes pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principą. Ieškovė pažymi, kad teismui konstatavus, jog pažeidžiamos ieškovės teisės įgyvendinti jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatine (ne aukciono) tvarka, įpareigojimas atsakovei išnuomoti žemės sklypą atitinka teisės aktuose numatytą civilinių teisių gynimo būdą, t. y. šios teisės pripažinimą. Byloje nėra ginčo, kad 0,1957 ha žemės sklypas parengtais teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuotas statiniams (gyvenamajam namui) eksploatuoti, o ne kokiai nors kitai paskirčiai. Byloje nepaneigta ieškovės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, pripažįstant ją išnykusia. Ginčo statinių išnykimas nėra registruotas viešajame registre kaip visiškas daikto išnykimas, o statinys gali būti visiškai, ar iš dalies atkurtas dviem būdais: rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu. Ieškovė aktyviai siekia pastatą rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, o pastatui eksploatuoti būtinas valstybinės žemės sklypas. Atsakovės reikalavimas išregistruoti teisėtai pastatytą statinį prilyginamas nuosavybės faktiniam paėmimui (nusavinimui) be jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
22. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:
22.1. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti ieškovei priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., registruota būklė – fiziškai pažeistas, baigtumo procentas – 8 proc., inžinieriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1970 m. statybos, baigtumo procentas – 100 proc.;
22.2. ieškovės nuosavybės teisė į statinius įregistruota 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarties pagrindais, taip pat 2021 m. birželio 2 d. apylinkės teismo sprendimo e2-1830-894/2021 pagrindu;
22.3. ieškovei priklausantis pastatas sudegė dviejų, t. y. 2007 m. ir 2012 m., vykusių gaisrų metu;
22.4. žemės sklypas, kuriame yra statiniai, buvo įregistruotas 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 8SK-1083-(14.8.100E.) pagrindu;
22.5. ieškovė 2021 m. sausio 29 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo;
22.6. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 8SD-1063-(14.8.125 E.), kuriuo ieškovės 2021 m. sausio 29 d. prašymą atmetė;
22.7. ieškovė dėl 2021 m. kovo 9 d. sprendimo pateikė skundą;
22.8. NŽT vadovo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1SS-692 (559E.) ieškovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl apeliacijos objekto
23. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama: panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. kovo 9 d. spendimą Nr. 8SD-1063-(14.8.125E.); panaikinti NŽT 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-692(559E.); įpareigoti NŽT išnuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė NŽT bylos nagrinėjimo metu pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė: pripažinti ieškovės vardu registruotus statinius išnykusiais; įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant statinius ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
25. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo argumentų
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas:
26.1. konstatavo, kad šioje byloje teisiškai reikšminga, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo panaikintas NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje Kauno apygardos teismo byloje buvo nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, t. y. tai, kad: 1) nebuvo įrodytas statinių išnykimo faktas; 2) ieškovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę atstatyti statinius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatyta aplinkybė (kad statiniai nėra išnykę), reiškia, kad ji iš naujo neįrodinėtina ir teismo nutarties paskelbimo momentu, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., ieškovė turėjo teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos tokio dydžio, kuris yra būtinas pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, o atsakovė – atitinkamai pareigą jį išnuomoti.
26.2. sprendė, kad šiuo atveju yra svarbu tai, jog ieškovė negalėjo atlikti jokių statybos darbų, nes atsakovė nedavė sutikimo atkurti pastatą. Minėtas aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 8SD-2636-(14 8 125E.), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Minėtas sprendimas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7919-414/2020, o įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2639-502/2021, atmetus NŽT apeliacinį skundą. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbu yra tai, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovės prašymu 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovei uždraustas pastato remontas, rekonstrukcija, renovacijos darbai ar kitoks pertvarkymas. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pastatais negalėjo naudotis dėl veiksnių, kurie nepriklausė nuo jos valios.
26.3. padarė išvadą, kad ieškovės, kaip savininkės teisių įgyvendinimas pasireiškė aktyviais veiksmais pastatą rekonstruoti ir naudotis pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės siekis atstatyti pastatą yra nustatytas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020. Be to, sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė, įsigydama pastatą, siekė vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje;
26.4. atsižvelgdamas į tai, kad nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 iki šios dienos ieškovė faktinei pastato būklei jokios įtakos daryti negalėjo, sprendė, kad atsakovės atsikirtimai dėl šiuo metu esamos faktinės būklės vertinimo laikytini nepagrįstais, negalinčiais turėti įtakos ieškovės reikalavimams įgyvendinti ginčijamą jos teisę dėl pastatui naudoti reikalingos valstybinės žemės nuomos lengvatinė tvarka;
26.5. atsakovės priešieškinį atmetė, nurodydamas tik tai, kad įpareigojus atsakovę išnuomoti žemės sklypą ieškovei, neliko pagrindo tenkinti kitų atsakovės reikalavimų.
27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinį tenkino, netinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teises normas, suformuotą teismų praktiką, be to, nepagrįstai išimtinai vadovavosi byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar šiuo metu egzistuoja visos sąlygos atsirasti ŽĮ 9 straipsnyje 6 dalyje įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta. Atsakovės nuomone, byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė jai priklausančio statinio pagal paskirtį nenaudoja, o tai reiškia, kad žemės nuoma savo esme būtų siejama su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės nuomos tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus.
28. Be to, atsakovė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės priešieškinyje nurodytų argumentų ir suformuluotų reikalavimų. Atsakovė teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2021 m. nebuvo naudojamas, jame nebuvo jokio pastato, nematyti jokių jo liekanų. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, be kita ko, 2021 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akto ir 2022 m. balandžio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo akto, kurie patvirtina, kad ieškovei priklausantis pastatas yra išnykęs ir yra žuvęs.
29. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, laiko pagrįstais.
30. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir ŽĮ 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).
31. Kartu CK 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, nustatant, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
32. Pagal kasacinio teismo praktiką pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Pažymėtina, kad teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu:
32.1. Pirma, ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka šiame nutarties punkte aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą.
32.2. Antra, statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau šiame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Tai reiškia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 24–25 punktai). Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 21 punktas).
33. Spręsdamas dėl nebaigtų statyti statinių savininkų teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka kasacinis teismas papildomai yra išaiškinęs, kad jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, tokio statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021 27 punktas).
34. Be to, kasacinis teismas naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, viena vertus, nebaigto statyti statinio, esančio valstybinėje žemėje, savininkas turi teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises ir užbaigti nebaigtą statybą, kita vertus, ši jo teisė, atsižvelgiant į visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančio statinio savininko interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimą, nėra absoliuti. Valstybinės žemės lengvatinė nuoma reiškia visuomenės intereso subordinavimą valstybei priklausančiame žemės sklype esančio statinio savininko (valdytojo) intereso naudai. Nebaigto statyti statinio atveju toks subordinavimas yra pagrįstas tik ta apimtimi, kiek jis grindžiamas būtinų prielaidų tokio statinio savininko (valdytojo) turimai (egzistuojančiai) teisei į konkretų statinį, t. y. teisei užbaigti būtent to statinio statybą, turint tikslą jį naudoti pagal pirminę paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, sudarymu. Situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka išsinuomojamas ne tam, kad būtų užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuojami žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai, o šių statinių vietoje būtų statomi nauji statiniai ar vykdoma kita, su šių statinių eksploatavimu nesusijusi veikla, neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023 21 punktas).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šios kategorijos byloms reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai vadovavosi Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentais, kad vien fakto, kuris buvo nustatytas nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2A-999-230/2020, kad ieškovė turi teisę atstatyti statinius, nepakanka tam, kad būtų patenkintas šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.
36. Pažymėtina, kad nors tiek nagrinėjamoje, tiek Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, tačiau civilinėje byloje, kurioje priimta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, buvo nustatytos faktinės aplinkybės dėl statinių, esančių ginčo sklype, statuso ir būklės NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo metu. Šias aplinkybes patvirtina minėtos Kauno apygardos teismo nutarties 32 ir 33 punktai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės dėl tų pačių statinių, esančių ginčo sklype, statuso ir būklės 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo atsisakyti išnuomoti ginčo žemės sklypą priėmimo metu (ar 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo priėmimo metu statiniai atitiko ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, statinių, esančių ginčo sklype, statusas ir būklė laikui bėgant (nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 9 d.) galėjo pasikeisti. Todėl įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios pagal įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms (pažymėtina, kad iš esmės analogiškas išaiškinimas yra pateiktas ir jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).
37. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, tačiau turėjo vertinti dabartinę faktinę situaciją, susijusią su pirminės valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlygos (ne)buvimu, t. y. nustatinėti statinio buvimo valstybinėje žemėje faktą 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimo priėmimo metu.
38. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra ypatingai svarbu ir tai, kad atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo, be kita ko, kaip minėta nutarties 23 punkte, prašė: pripažinti išnykusiu statinius; įpareigoti ieškovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant statinius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Pažymėtina, kad tokių reikalavimų, kuriuos atsakovė suformulavo priešieškinyje, nebuvo pareikšta nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2A-999-230/2020. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad savo priešieškinio reikalavimus, be kita ko, grindė Faktinių žemės sklypo patikrinimo vietoje 2021 m. kovo 4 d. aktu Nr. FD-110-(14.8.129.) bei Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2022 m. balandžio 21 d. aktu Nr. FD-1213-(14.8.129.). Minėti įrodymai, atsakovės teigimu, patvirtina, kad žemės sklype nėra išlikusių pastatų, o likę tik dalis pamato liekanų.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, t. y. kad atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius išnykusiais, taip pat reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti statinių statusą ir būklę NŽT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo priėmimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ką teisingai nurodė ir apeliantė apeliaciniame skunde, šių bylai reikšmingų aplinkybių visiškai netyrė, nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, be to, visiškai nepasisakė dėl atsakovės reiškiamo priešieškinio ir jame suformuotų reikalavimų pagrįstumo. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, motyvuose nurodė tik tai, kad tenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovę sudaryti nuomos sutartį, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl priešieškinio atmetimo, iš esmės nemotyvavo.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, surašyti NŽT, yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Todėl nevertindamas nurodytų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).
41. Pagal kasacinio teismo praktiką nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktai).
42. Tik neišnykusio nebaigto statinio, esančio valstybinėje žemėje, statyba gali būti užbaigta (esant 32 ir 33 punktuose nurodytoms sąlygoms), o išnykęs nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
43. Minėta, kad asmuo, norintis pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos tvarka, be kita ko, privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. šios nutarties 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sutiktina su apeliantės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu yra įrodyta ne tik pirminė sąlyga (žemės sklypo užstatymas fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį), tačiau ir antrinė, – valstybinė žemė yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga tokio tipo ginčuose tenka asmeniui, norinčiam pasinaudoti lengvatine valstybinės žemės nuomos teise, o ne atvirkščiai – institucijai, priimančiai dėl to sprendimą.
44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo konkrečių aplinkybių dėl ieškovės realaus ketinimo įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį laikotarpiu nuo statinių nuosavybės teisės įgijimo momento iki šioje byloje ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų siekusi vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba valstybinėje žemėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti nustatytos ne faktą neigiančios aplinkybės, t. y. kad ieškovė nesiekia vykdyti žemės sklype ūkinės veiklos, bet faktą patvirtinančios aplinkybės, t. y. ieškovės realūs ketinimai, atlikti veiksmai, siekiant įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį ir, kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-999-230/2020, turi teisę atstatyti pastatą, nereiškia, kad ieškovė realiai ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisės į statinį. Be to, tai, kad tarp šalių vyksta įvairaus pobūdžio ginčai, taip pat nepatvirtina realaus ieškovės ketinimo įgyvendinti savo nuosavybės teises į statinį.
45. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė atsisakė duoti sutikimą ieškovei atkurti pastatą, priimdama 2020 m. birželio 30 d. sprendimą, kurį vėliau ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka apskundė (žr. šios nutarties 26.2 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, nepakanka konstatuoti faktą, kad ieškovė savo aktyviais veiksmais siekia pastatą rekonstruoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip minėta anksčiau, šioje byloje būtina išsiaiškinti, kokių veiksmų ieškovė ėmėsi laikotarpiu nuo statinių nuosavybės teisės įgijimo momento iki ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo, tam, kad įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatą.
46. Aptariamu aspektu taip pat pažymėtina, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra ieškovės siekis naudotis ne ginčo žemės sklypu, o jame esančiais pastatais (jei tokie apskritai faktiškai egzistuoja). Todėl, tai, kad ieškovė yra sumokėjusi žemės sklypo nuomos mokestį, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į pastatą, t. y. jį rekonstruoti.
47. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip reikalauja civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nagrinėjamu atveju reikšminga yra įvertinti tai, kad ieškovės statytojo teisių įgyvendinimas negali pažeisti kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), viešosios teisės normų ir principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad nustačius nepagrįstą ieškovės delsimą naudoti valstybinės žemės sklype esančius statinius pagal jų paskirtį, tai gali būti vertinama kaip nesuderinamumas su viešuoju interesu, valstybinės žemės nuomos socialine paskirtimi, todėl ieškovės teisės negalėtų būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.
48. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 32.2 punkte, valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra būtina statinio savininko (nuomininko) turimoms teisėms į statinį įgyvendinti, ir, kaip nurodyta šios nutarties 33 punkte, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis (statinio savininkas) turi turėti teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Tai reiškia, kad teisei į lengvatinę valstybinės žemės nuomą yra būtina, be kita ko, galiojanti nebaigto statyti statinio savininko teisė užbaigti statybos darbus. Teisinio reglamentavimo tikslų neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka išsinuomojamas ketinant ne užbaigti statyti ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti žemės sklype esančius nebaigtus statyti statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią veiklą. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė siekia pastatą atstatyti, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovė turi visus statybą leidžiančius dokumentus, būtinus užbaigti statybos darbus, jeigu neturi, tai dėl kokių priežasčių iki šiol neturi statybą leidžiančių dokumentų, juolab, įvertinant ir tai, kad ieškovės įsigytas pastatas jau buvo nukentėjęs nuo gaisro, todėl akivaizdu, kad jau nuosavybės teisės įsigijimo momentu reikėjo atlikti tam tikrus statybos darbus, siekiant pastatą naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
Dėl bylos baigties
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka, nukrypo nuo šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes nenustatė šioms teisės normoms tinkamai taikyti būtinų aplinkybių dėl statybą leidžiančio dokumento, dėl ieškovės ketinimo užbaigti šių statinių statybas ir naudoti šiuos statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, dėl nebaigtų statyti statinių (ne)išnykimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
50. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant, ar ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis valstybinį žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise registruoti statiniai, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti išsiaiškintos tokios aplinkybės: ar ieškovė turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis yra privalomas), jeigu neturi (nors jis yra privalomas), tai dėl kokių priežasčių jo iki šiol negavo; taip pat turi būti išsisaikintos ir aplinkybės dėl ieškovės realaus ketinimo (ne)buvimo atstatyti gaisro metu sudegusius statinius ir naudoti juos pagal tiesioginę paskirtį; taip pat turi būti nustatyta, ar statiniai nėra išnykę (iš esmės išspręsti priešieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrįstumą, kas šiuo atveju visiškai nebuvo padaryta). Pažymėtina, kad iš esmės analogiški išaiškinimai apie tai, kokios aplinkybės turi būti išsiaiškintos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra pateikti jau ne kartą minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė