Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4422-891/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02945-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2.; 2.7.4.7.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. M.,

vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), Armėnijos piliečio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

A. M. 2016 m. vasario 25 d., apie 21:25 val., Kalvarijų g. – Upės g., Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. P073517, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taip A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį su valstybiniais numeriais P073517, kurie priklauso kitai transporto priemonei. Taip A. M. padarė ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis sankryžoje sukdamas į dešinę pažeidė kelio ženklo Nr. 401 su papildoma lentele Nr. 826 reikalavimus. Taip A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis nepateikė privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros talono bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus. Taip A. M. padarė ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūno A. A. 2016 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu, pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad A. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Taikos g. 1-44, Švenčionyse, Švenčionių r., kad jam 2012-01-10 yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kad jam Lietuvos Respublikoje nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas, bei iš dalies paties A. M. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad sutinka su visais jam pareikštais kaltinimais, kad pažeidė kelio ženklą, tik nesutinka dėl to, kad važiavo be teisių. Važiavo su tarptautinio pavyzdžio teisėmis, tai yra naujos armėniškos teisės. Vairuotojo pažymėjimą gavo prieš du metus. Turėjo seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, kurį pasikeitė. Turi 10 metų vairavimo stažą. Be to, jis pateikė „Regitrai“ prašymą, kad pakeistų jo pažymėjimą ir laukia, kada bus egzaminai. Šiuo metu laikinai nedirba, bet visas baudas sumokės. Automobilis buvo apdraustas, jis tik nepateikė pareigūnams draudimo poliso, techninės apžiūros taloną pateikė. Techninė apžiūra galioja du metus, pats asmeniškai buvo, kai ją praeidinėjo. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 123 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 2, 8 dalyse ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Pažymėtina, kad Armėnija yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_08_RTRSS_RT1968.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Tačiau šios konvencijos reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai pažymėjimai galioja tik tada, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį), mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė Lietuvos Respublikoje, nurodė gyvenantis Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m., duomenų, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, byloje nėra, be to, A. M. nuo 2012-01-10 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. M. inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Armėnijoje išduotas ir galiojantis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. A. M. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, A. M. buvo inkriminuojama ir tai, kad automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu bei jam neatlikta techninė apžiūra, nurodant, jog už šiuos pažeidimus atsakomybė numatyta ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. P073517, 2016-02-25 nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei kad jam nebuvo atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra. Byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime tik nurodyta, kad A. M. nepateikė automobilio techninės apžiūros talono ir privalomos civilinės atsakomybės draudimo. Teismo posėdžio metu A. M. taip pat nurodė, kad automobilis buvo draustas ir jam buvo atlikta valstybinė techninės apžiūra, jis tik nepateikė policijos pareigūnams tai liudijančių dokumentų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams pareikalavus A. M. nepateikė jiems privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros talono bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė yra numatyta ne ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, o ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje. Taigi A. M. veika atitinka ATPK 1241 straipsnio 8 dalį, tai yra įrodyta byloje esančia medžiaga, todėl darytina išvada, kad yra suklysta nurodant ATPK  straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. M. veika iš ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalių perkvalifikuotina į ATPK 1241 straipsnio 8 dalį.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - A. M. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. iš dalies su jam pareikštais kaltinimais sutiko. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi kelias galiojančias nuobaudas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, o A. M. skirtinos baudos, artimesnės ATPK 123 straipsnio 3 dalies, 1241 straipsnio 2, 8 dalių ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirtos baudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 2, 8 dalyse ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, bei jam paskirti:

• pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį - 280 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą;
• pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį - 50 € (penkiasdešimties eurų) baudą;
• pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį - 7 € (septynių eurų) baudą
• pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 330 € (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 330 € (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16055620872 ir įmokos kodą - 1001.  

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                     (parašas)                        Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys