Administracinė byla Nr. I-6323-244/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui V. M., atsakovės atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-09 įsakymą Nr. 41-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam, einančiam Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nuobauda skirta už tai, kad V. M., 2015-12-14 gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – ir Saugaus miesto departamentas) Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavedimą vykdyti užduotį Nr. 42111098 – tikrinti interesanto pranešimą apie tai, kad 2015-12-10 griūvanti statybvietės tvoros plokštė (duomenys neskelbtini), vos nekliudė pastatyto automobilio ir praeivių ir yra nesaugi, nustatė nepateisinamai ilgą trijų savaičių terminą Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui faktinėms aplinkybėms patikrinti, ir, 2016-01-04 gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, tą pačią dieną parengė R. V. formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3), nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą (toliau – ir Miesto ūkio ir transporto departamentas) dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo. Atsakyme pareiškėjas nurodė klaidinančią informaciją, kad statybvietės aptvėrimas įrengtas teisėtai, nutylėdamas, jog išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009-12-31 ir nebuvo pratęstas, taip pat neiniciavo kliūties pašalinimo procedūrų, neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį bei subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apie galimą pažeidimą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-237 patvirtinto Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.4 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-10 įsakymu Nr. 40-200 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio nuostatų 7.4 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo 5, 9, 24 ir 30 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1, 7.2 ir 7.6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Pažymėjo, kad jam 2015-12-14 buvo pavesta išnagrinėti R. V. elektroninį pranešimą dėl griūvančios statybvietės tvoros plokštės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Šią užduotį pareiškėjui pavedė atlikti jo tiesioginis vadovas Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas 1. e. skyriaus vedėjo pareigas G. L. ir nustatė užduoties įvykdymo terminą iki 2016-01-04. Pavestą užduotį pradėjo vykdyti nedelsdamas: susipažinęs su pavestu nagrinėti pranešimu, jis patikrino informaciją VĮ Registro centro nekilnojamo turto registro duomenų banke dėl sklypo savininko bei kitų sklypo užregistruotų juridinių faktų. 2015-12-15 elektroniniu laišku pareiškėjas kreipėsi į Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių ir prašė patikrinti vietoje pranešime nurodytą informaciją ir, užfiksavus pažeidimą, sklypo savininkui taikyti administracinio poveikio priemonės, o nenustačius pažeidimų, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo nekilnojamo turto registro pažymos išrašo kopiją. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo elektroninį pranešimą, kad minėta užduotis paskirta Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnui V. Č.. Užduotyje pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo rezultatus norėtų gauti iki 2016-01-04, t. y. iki paskirto jam užduoties termino pabaigos. Pažymėjo, kad Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams atitinkamas užduotis bei jų įvykdymo terminus formuoja ir nustato tik šio skyriaus vedėjas, jo paskirtas atsakingas pareigūnas arba vienas iš Saugaus miesto departamento vadovų. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto registro duomenų banko pažymą, kurios 10.3 punkte užregistruotas statybos leidimas, pareiškėjas kreipėsi į leidimą išdavusius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojus. Pareiškėjui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotas statybos leidimas Nr. GN/911/07-0668, kuriame buvo nubrėžtas statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), aptvėrimas, suderintas su Miesto ūkio ir transporto departamentu. Kadangi šis leidimas buvo išduotas pakankamai seniai ir jo galiojimo terminas sukėlė abejonių, V. M., atidžiai peržiūrėjęs visus statybvietės aptvėrimą reglamentuojančius teisės aktus, nustatė, kad pagal pranešime pateiktą informaciją bei pirminius patikrinimo duomenis dėl suderinto ir neterminuoto statybos leidimo sprendinių kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamentą arba į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas taip pat neturėjo pagrindo pradėti procedūrų dėl statybvietės tvoros pašalinimo, nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtintame Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos apraše. Pranešime minimos nukritusios tvoros dalies, kuria ir buvo laikina eismo kliūtis, nebuvo. Minėto aprašo 6 punktas nustato, kad jei pranešimą apie nuolatinę kliūtį vietinės reikšmės kelyje gauna ne Saugaus miesto departamentas ar seniūnija, o kitas savivaldybės administracijos padalinys, jis pranešimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas persiunčia Saugaus miesto departamentui arba seniūnijai, kurios teritorijoje įrengta arba atsirado nuolatinė kliūtis. Nurodė, kad Miesto ūkio ir transporto departamentas, nagrinėdamas R. V. pranešimus ir skundus dėl minėtos statybvietės ir jos aptvėrimo per 2014 ir 2015 m., nė vieno tokio pranešimo Saugaus miesto departamentui nepersiuntė. Statybvietės aptvėrimas nėra kliūtis kelyje, nes tokio aptvėrimo būtinumą ir teisėtumą reglamentuoja daugybė teisės aktų.

Pažymėjo, kad abejonių dėl tvoros įrengimo teisėtumo ar dėl jos įrengimo ribojamo eismo, išskyrus nukritusios tvoros dalies (neužfiksuotos nei pareiškėjo, nei patikrinimą atliekančio pareigūno), nebuvo išsakyta ir R. V. 2015-12-11 pranešime Nr. A97-22051/15(3.3.2.13K-EM4). Pareiškėjas negalėjo žinoti arba susipažinti su pranešimais bei Miesto ūkio ir transporto departamento priimtais sprendimais dėl statybvietės aptvėrimo (duomenys neskelbtini), nes dokumentų valdymo sistemoje @vilys neturi tam suteiktų teisių. Pareiškėjas negali matyti ne tik kito Vilniaus miesto savivaldybės padalinio, bet ir savo poskyrio bendradarbių daugumos nagrinėjamų pranešimų bei priimtų sprendimų. pareiškėjas, norėdamas išsitikinti, kad nieko nepraleido, ir ar nėra daromi kiti pažeidimai, 2015-12-20 pats aplankė (duomenys neskelbtini) esančią statybvietę ir nepamatė nei pranešime minimos griūvančios statybvietės tvoros plokštės, nei kitų pažeidimų. 2015-12-22 tai patvirtino ir V. Č.. Pareigūnas pateikė pareiškėjui 2015-12-16 patikrinimo metu darytas nuotraukas ir taip pat konstatavo, kad pranešime minima tvora yra tvarkinga ir saugi bei kitų pažeidimų nėra užfiksavęs. Akivaizdu, kad rašyti atskirą patikrinimo aktą V. M. nebuvo tikslinga. Pareiškėjas kolegą V. Č. informavo apie jo numatytas kasmetines atostogas 2015-12-28–2015-12-31 ir paprašė anksčiau surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą. Įvertinęs surinktus įrodymus ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, V. M. padarė išvadą, kad tvora įrengta teisėtai aptveriant statybvietę ir yra saugi bei tvarkinga, kaip ir buvo užfiksuota faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4). Šis aktas buvo surašytas, užregistruotas ir pareiškėjui perduotas susipažinti 2016-01-04 15.54 val. Gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, pareiškėjas iš karto paruošė atsakymo projektą, kurį pasirašė Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas. 2016-01-04 administracinis sprendimas Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3) buvo užregistruotas 16.15 val. ir neviršijus užduoties vykdymui nustatyto termino 16.16 val. elektroniniu paštu išsiųstas prašymą pateikusiam asmeniui. Atsakyme buvo pateikta trumpa ir lakoniška informacija, kad tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę, nėra klaidinanti. Tvirtina, kad pareiškėjas tinkamai vykdė savo pareigas, atsakingai įsigilino į pateiktą užduotį bei pranešimo esmę bei atliko visus būtinus veiksmus pranešimui išsamiai išnagrinėti ir problemai išspręsti, todėl V. M., atsakingai nagrinėdamas pranešimą bei vykdydamas tiesioginio vadovo jam pavestą užduotį, nepažeidė jo pareigas reglamentuojančio Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.4 punktų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė pareiškėjui pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą ir leido su ja tik susipažinti, taip kliudydama įgyvendinti pareiškėjo teisę pateikti teismui motyvuotą ir išsamų skundą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016-01-15 pavedimu Personalo departamentas, siekdamas nustatyti, ar tinkamai buvo nagrinėjami R. V. pranešimai apie užtvertą šaligatvį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą Nr. A121-1013/16(2.1.19-PD3). Nustatyta, kad 2014-10-14, 2015-07-01, 2015-07-20 ir 2015-12-10 buvo gauti R. V. pranešimai apie nelegalią ir pavojų keliančią tvorą statybvietėje, o 2015-09-17 šis asmuo buvo priėmime pas Vilniaus merą. Išnagrinėjus 2014-10-14 pareiškimą, R. V. pateiktame Saugaus miesto departamento 2014-11-07 atsakyme Nr. A51-94684/14(2.3.4.13-SM3) buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstuktionen“ išdavė leidimą Nr. 1837/42/2007 nuo 2007-10-03 iki 2009-12-31 aptverti daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, vėliau šis leidimas nebuvo pratęstas. R. V. su 2015-06-30 raštu kreipėsi į Vilniaus mero pavaduotoją ir nurodė, kad statybvietės tvora, esanti (duomenys neskelbtini), beveik 6 metus stovi nelegaliai, šaligatvis užtvertas ir pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi, bei prašė imtis priemonių, kad pavojų kelianti tvora būtų sutvarkyta arba nugriauta. Miesto ūkio ir transporto departamentas 2015-07-14 atsakyme Nr. A63-744/15(3.2.1-EM4) nurodė analogišką, kaip ir Saugaus miesto departamento 2014-11-07 atsakyme, informaciją, kad leidimas aptverti nepratęstas, o statytojas bankrutavęs, taip pat buvo pažymėta, kad 2015 m. UAB „Grinda“ nuėmė pavojingai pasvirusią aptvėrimo tvoros dalį, kad ši nekeltų pavojaus pėstiesiems. R. V. su 2015-12-10 elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus merą ir nurodė, kad tą dieną griūvanti statybvietės tvoros plokštė vos nekliudė šalia pastatyto automobilio bei gatve einančių praeivių. Pranešimas buvo užregistruotas 2015-12-11 ir jį pavesta nagrinėti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiajam specialistui V. M.. Poskyrio vedėjas nurodė tikrinti informaciją, rinkti įrodymus, spręsti dėl atsakomybės ir parengti atsakymą. V. M. 2015-12-15 kreipėsi į Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių ir prašė iki 2016-01-04 patikrinti informaciją. 2016-01-04 pareiškėjas R. V. parengė atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas V. Č. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą; nustatyta, jog aptverta teritorija priklauso juridiniam asmeniui, o tvora įrengta teisėtai. Šį atsakymą R. V. apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, paaiškėjo, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas ir interesantui skirtame atsakyme nurodė neteisingą bei klaidinančią informaciją, todėl 2016-02-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. 41-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. M. skyrimo“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. N. V. M. buvo paskirta už tai, kad jis, 2015-12-14 gavęs Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavedimą vykdyti užduotį Nr. 42111098, nustatė nepateisinamai ilgą trijų savaičių terminą Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui faktinių aplinkybių patikrinimui, ir, 2016-01-04 gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, tą pačią dieną parengė interesantui formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3), nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo. Be to, pareiškėjas atsakyme nurodė klaidinančią informaciją, kad statybvietės aptvėrimas įrengtas teisėtai, nutylėdamas, jog išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009-12-31 ir vėliau nebuvo pratęstas, taip pat neinicijavo kliūties pašalinimo procedūrų, neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį bei subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apie galimą pažeidimą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Teisės aktų nuostatos suponuoja valstybės tarnautojo, vykdančio Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijas, pareigą gavus pranešimą apie bet kokią kliūtį vietinės reikšmės kelyje, išsiaiškinti kliūties atsiradimo ar įrengimo teisėtumą. V. M., kaip Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas, gavęs pavedimą išnagrinėti R. V. pranešimą apie tai, kad 2015-12-10 griūvanti statybvietės tvoros plokštė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vos nekliudė pastatyto automobilio ir praeivių, šios užduoties tinkamai neatliko. Pareiškėjas nustatė nepateisinamai ilgą trijų savaičių terminą faktinėms aplinkybėms patikrinti. V. M., turėdamas informacijos apie pavojų žmonėms ir aplinkai keliančią tvorą, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo nustatyti kuo trumpesnį terminą faktinėms aplinkybėms patikrinti, nes tokiais atvejais, kai objektas kelia pavojų žmonėms ir turtui, reikalingas operatyvus reagavimas. Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl faktų patikrinimo vietoje jis kreipėsi į Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių, kuris užduoties įvykdymo terminus nusistato pats, tačiau kreipimesi į šį skyrių jis pats nurodė konkrečią datą, kada reikalingi patikrinimo rezultatai ir atitinkamai pagal šią datą Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius nusistatė užduoties įvykdymo terminą. Faktinių duomenų patikrinimo užduotis suformuota būtent pagal V. M. nurodytą datą, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo nurodyti tokį terminą aplinkybėms patikrinti, kuris suponuotų operatyvų ir pakankamai skubų atvejo ištyrimą, siekiant apsisaugoti nuo galimų žalingų pasekmių.

Be to, V. M. 2016-01-04 gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, tą pačią dieną, nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo, parengė interesantui formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3). R. V. 2015-12-10 elektroniniu laišku informavo apie griūvančią tvorą (jos plokštę), keliančią pavojų automobiliams ir praeiviams. Pareiškėjas atsakyme nurodė, kad buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas ir nustatyta, jog teritorija nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui ir tvora įrengta teisėtai, nustatyta tvarka aptveriant statybvietę. Didžiąją atsakymo dalį užėmė su pareiškimo turiniu nesusijusi informacija apie tai, kaip ateityje reikėtų informuoti savivaldybę ir policiją apie pastebėtus pažeidimus. V. M. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotas leidimas Nr. GN/911/07/0668, tačiau pareiškėjas, tikrindamas aptariamos tvoros teisėtumą, turėjo kreiptis ne tik į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, tačiau ir į Miesto ūkio ir transporto departamentą bei į atitinkamą seniūniją, tačiau to nepadarė ir tai lėmė netinkamą pareigų atlikimą bei neteisingos ir klaidinančios informacijos atsakyme interesantui nurodymą. Būtent Miesto ūkio ir transporto departamentas (šio departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus Inžinerinių tinklų poskyris) išduoda leidimus, susijusius su eismo apribojimais dėl tinklų klojimo ir pastatų statybos. Tai matyti ne tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-09-14 įsakymu Nr. 40-324 patvirtintų poskyrio nuostatų, tokia informacija yra skelbiama ir prieinama viešai oficialiame savivaldybės internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.vilnius.lt/index.php73374385888. Leidimo aptverti ir kasti Nr. 1837/42/2007 viršutinėje dalyje kairėje nurodoma, kad leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas, o statybos leidimas Nr. GN/911/07-0668, kurį tikrino pareiškėjas, buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), ir jį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.

Atsakovė teigia, kad statybą leidžiantys dokumentai skirti statiniams, kurie yra nekilnojamieji daiktai, statyti, o statybviečių aptvėrimai yra laikini (iš surenkamų segmentų) įrenginiai, laikytini kilnojamaisiais daiktais. Civilinis kodeksas nustato, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos i kita gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Tvorai, kaip laikinam kilnojamam statiniui, Statybos įstatymo nuostatos netaikomos – statybą leidžiantys dokumentai neišduodami. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-425 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad statant, remontuojant bei rekonstruojant arba griaunant pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus, žemės darbai vykdomi tiktai esant leidimui kasinėti. Pagal tų pačių taisyklių 29 punktą, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, visos iškasos turi būti aptvertos, įrengti saugūs ėjimo keliai pėstiesiems, žemės darbų vietos važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėtos tipiniais kelio ženklais pagal Eismo organizavimo skyriaus išduotą schemą. Leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Inžinerinių tinklų poskyris (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-425 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių 4 punktas). V. M. išvada, kad statybvietės aptvėrimo reglamentuojantys teisės aktai nesuponavo jo pareigos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą, negali būti laikoma pagrįsta. Atsakovės nuomone, netinkamai atsakymą interesantui pareiškėjas parengė būtent dėl to, kad tinkamai neatliko savo pareigų – nesikreipė į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos pateikimo.

Rengdamas ir teikdamas dokumentų projektus, valstybės tarnautojas privalo įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, išklausyti ir teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą. Nustačius, kad leidimas aptverti šaligatvį nebuvo pratęstas nuo 2009-12-31, o aptvėrimas atsakymo rašymo metu buvo neteisėtas, tačiau to rašte nenurodžius, atsakymas vertintinas kaip klaidinantis, formalus ir neinformatyvus. Pažymėjo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta ir į tai, jog valstybės tarnautojas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, taip pat nenustačius jo veiksmuose kitų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Konstatuota, kad V. M. tarnybinį pažeidimą padarė dėl aplaidumo. Aplaidūs pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvaizdžiui visuomenėje, žmonių pasitikėjimui ja. V. M. buvo skirta pati švelniausia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Mano, kad ši nuobauda yra proporcinga, tikslinga ir teisinga pažeidimo ir pareiškėjo atžvilgiu.

Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-09 įsakymo Nr. 41-76, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. V. su 2015-12-10 elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus merą ir nurodė, kad 2016-12-10 vos neįvyko nelaimė, kai griūvanti statybvietės tvoros plokštė vos nekliudė mokamoje parkavimo vietoje stovinčio automobilio bei gatve ėjusių praeivių (b. l. 90). Išnagrinėti šį prašymą (tikrinti informaciją, rinkti įrodymus, spręsti dėl atsakomybės ir parengti atsakymą) iki 2016-01-04 buvo pavesta V. M. (b. l. 92).

Pareiškėjas su 2015-12-15 elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių ir prašė atsižvelgti į R. V. su pranešimu atsiųstą nuotrauką bei patikrinti nurodytą faktą; užfiksavus pažeidimą, sklypo savininkui taikyti administracinio poveikio priemones, o nenustačius pažeidimų, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą. Apie patikrinimo rezultatus buvo prašoma informuoti pareiškėją iki 2012-01-04. Užduotį buvo pavesta atlikti V. Č. (b. l. 93–94). V. Č. 2016-01-04 faktinių duomenų patikrinimo akte dėl skundo Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4) nurodė, kad 2015-12-16 nuo 11.40 val. iki 11.55 val. atlikus patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo adresu yra statybvietė, aptverta tvora. Vartai užrakinti. Pašaliniai asmenys į statybvietę negali patekti. Tvora pastatyta tvirtai, plyšių ar kitokių pažeidimų nėra. Kompetencijos ribose pažeidimų nenustatyta (b. l. 95).

Pareiškėjas 2016-01-04 parengė ir elektroniniu paštu R. V. išsiuntė raštą Nr. A51-318/16(2.3.4.13)-SM3), kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas V. Č. patikrino pranešime pateiktą informaciją ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4). Atlikęs patikrinimą, pareigūnas nustatė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis teritorija nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui. Tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę. 2016-01-04 rašte Nr. A51-318/16(2.3.4.13)-SM3) taip pat nurodyta, kam reiktų pranešti apie pastebėtus galimus pažeidimus (b. l. 96). Šį raštą R. V. 2016-01-04 elektroniniu laišku apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei (b. l. 97–98). Interesantas prašė įvertinti patikrinimą atlikusio, atsakymą rengusio ir jį pasirašiusio asmenų elgesį bei kompetenciją ir imtis veiksmų, atgaunant neteisėtai užgrobtą miesto žemę bei ginant viešąjį vilniečių interesą turėti praėjimą įrengtu šaligatviu, o ne gatvės kelkraščiu ar važiuojamąja gatvės dalimi. R. V. taip pat prašė leisti namų gyventojams susipažinti su V. Č. patikrinimo aktu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas su 2016-01-15 tarnybiniu raštu Nr. A121-1013/16(2.1.19-PD3) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę ir siūlė pradėti galimų tarnybinių nusižengimo tyrimus, tarp jų ir Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto V. M. atžvilgiu (b. l. 99–101). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė 2016-01-18 nurodė pradėti galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 99).

V. M. 2016-01-19 buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-9/16(3.4.53-PD3). Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižvengimą, kadangi 2015-12-14 gavęs Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavedimą vykdyti užduotį Nr. 42111098, nustatė nepateisinamai ilgą trijų savaičių terminą faktinėms aplinkybėms patikrinti to paties departamento Viešosios tvarkos skyriui ir 2016-01-04 gavęs minėto skyriaus specialisto surašytą faktinių duomenų patikrinimo aktą, tą pačią dieną, nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptveri pateikimo, parengė formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3). Pareiškėjas atsakyme nurodė neteisingą faktinių duomenų patikrinimo akto numerį bei klaidinančią informaciją, kad statybvietė aptverta teisėtai, nutylėdamas, jog išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009-12-31 ir nebuvo pratęstas; be to, pareiškėjas neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Šiame pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodytos pareiškėjo galimai pažeistos teisės aktų nuostatos ir jam pasiūlyta iki 2016-01-26 pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo (b. l. 102–103).

Pareiškėjas 2016-01-25 paaiškinime Nr. A121-1622/16(3.1.29-SM3) nurodė, kad jo tiesioginis vadovas Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas, l. e. skyriaus vedėjo pareigas suformulavęs užduotį Vilniaus miesto savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „IVS @vilys“, nurodė tikrinti informaciją, rinkti įrodymus, spręsti dėl atsakomybės ir parengti atsakymą. Užduoties įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2016-01-04. Pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi pranešimui objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti būtinų veiksmų: iš karto surinko informaciją iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko dėl sklypo savininko bei kitų sklypo užregistruotus juridinius faktus. 2015-12-15 elektroniniu laišku kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių ir prašė atsižvelgti į pranešime dėl netinkamai aptverto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsiųstą nuotrauką patikrinti minimą faktą vietoje ir užfiksavus pažeidimą sklypo savininkui taikyti administracinio poveikio priemones, o nenustačius pažeidimų, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, ir tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad minėta užduotis paskirta V. Č.. Užduotis Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams bei jų įvykdymo terminus organizuoja pats skyrius. Pranešime nurodytas užduoties terminas atitinka pareiškėjo užduoties terminą. Be to, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos 10.3 punkte minimą išduotą statybos leidimą, V. M. bendravo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojais, kurie pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotą statybos leidimą Nr. GN/911/07-0668, kuriame numatytas minimos statybvietės aptvėrimas. Susipažinęs su leidimu ir jame numatytu aptvėrimu, pareiškėjas nustatė, kad tvorą aplink statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), įrengta teisėtai. Tvoros įrengimo teisėtumas atitiko teisės aktų reikalavimus, reikėjo tik įsitikinti, kad tvora tvarkinga ir saugi. Būdamas netoliese, V. M. 2015-12-20 aplankė nurodytą objektą, tačiau nepamatė pranešime minimos griūvančios statybvietės tvoros plokštės ar kitų pažeidimų. Tai patvirtino ir V. Č., 2015-12-22 paklaustas, kaip vykdoma užduotis. V. Č. parodė 2015-12-16 patikrinimo metu darytas nuotraukas ir konstatavo, kad pranešime minima tvora yra tvarkinga, saugi ir kitų pažeidimų nėra užfiksuota. Pareiškėjas informavo V. Č. apie numatytas kasmetines atostogas 2015-12-28–2015-12-31 ir paprašė surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuris buvo surašytas, užregistruotas bei pareiškėjui perduotas susipažinti 2016-01-04 15.54 val. Pažymėjo, kad pagal pranešime pateikta informaciją bei pirminius patikrinimo duomenis nebuvo pagrindo kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamentą ar į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kadangi statybvietės aptvėrimas įrengtas vadovaujantis neterminuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotu statybos leidimu Nr. GN/911/07-0668 bei patikrinimo metu atitiko teisės aktų reikalavimus. Saugaus miesto departamentas nederina statybos projektų ir neišduoda statybos leidimų, ar atskirų sietinų su jais leidimų kasti bei neturi kompetencijos jų kontroliuoti, ar vertinti jų įgyvendinimo teisėtumo. Abejonių dėl tvoros įrengimo teisėtumo ar netinkamo įrengimo nebuvo išsakyta ir R. V. 2015-12-11 pranešime Nr. A97-22051/15(3.3.2.13K-EM4), kuris buvo nagrinėjamas tik dėl jame pateiktos informacijos apie asmens užfiksuotą galimą pažeidimą. Gavęs Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2016-01-04 faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-6/16(2.1.15-SM4), V. M. iš karto paruošė atsakymo projektą, kuris buvo pasirašytas skyriaus vedėjo G. L.. 2016-01-04 administracinis sprendimas Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3) buvo užregistruotas 16.15 val. ir, neviršijus užduoties nustatyto termino, 16.16 val. elektroniniu paštu išsiųstas R. V.. Minėtame sprendime nurodytas teisingas faktinių duomenų patikrinimo akto numeris, kuris yra A32-6/16(2.1.15-SM4). Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, kad atsakyme interesantui buvo pateikta trumpa ir lakoniška informacija, kad tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę, ir nėra klaidinanti, nes tvora turėjo būti įrengta vadovaujantis neterminuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotu statybos leidimu Nr. GN/911/07-0668 bei atitiko teisės aktų reikalavimus. Pėstiesiems praeiti palikta 1 m. pločio šaligatvio dalis. Pažymėjo, kad 2015-12-10 pranešime R. V. neprašė patikrinti įrengtos tvoros atitikimo išduotam statybos leidimui ar kitiems teisės aktams ir neteigė, kad jo ar kitų piliečių teisės, kaip nors ribojamos. V. M. nuomone, jis atliko visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, ir tiksliai laikėsi jame nustatytų procedūrų, vengė biurokratizmo, todėl nevilkino sprendimo priėmimo ir savo pareigas vykdė kiek galima greičiau ir atsakingiau (b. l. 105–107).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016-02-04 surašė tyrimo dėl V. M. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-32/16(3.4.53-PD3), kurioje pasiūlė už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-237 patvirtinto Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.4 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-10 įsakymu Nr. 40-200 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio nuostatų 7.4 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo 9, 24 ir 30 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1, 7.2 ir 7.6 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktų bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą skirti Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiajam specialistui V. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 131–134).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė 2016-02-09 priėmė įsakymą Nr. 41-76, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas – valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams ir nustato atsakomybę, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktas).

Kaip jau minėta, tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas gavus interesanto 2016-01-04 elektroniniu paštu išsiųstą skundą, o patikrinimą, ar tinkamai buvo išnagrinėtas R. V. pranešimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentui buvo pavesta atlikti 2016-01-05. 2016-01-11 buvo papildomai pavesta išsiaiškinti, kiek kartų R. V. dėl nelegalios statybvietės tvoros kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir kas nagrinėjo jo prašymus. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisijos sudarymas nebuvo būtinas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas, per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. M. buvo tinkamai informuotas apie tarnybinį nusižengimą, kurio padarymu jis įtariamas. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, kaip nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte.

Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimų ir terminų. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo remiamasi pareiškėjo paaiškinimu, vertinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Taigi, V. M. padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir kt. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Prašomas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016-02-09 įsakymas Nr. 41-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. M. skyrimo“ buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2016-02-04 tyrimo dėl V. M. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. A164-32/16(3.4.53-PD3), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, 2015-12-14 gavęs Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavedimą vykdyti užduotį Nr. 42111098 – tikrinti R. V. pranešimą apie tai, kad 2015-12-10 griūvanti statybvietės tvoros plokštė (duomenys neskelbtini), vos nekliudė pastatyto automobilio ir praeivių ir yra nesaugi, nustatė nepateisinamai ilgą trijų savaičių terminą Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui faktinėms aplinkybėms patikrinti, ir, 2016-01-04 gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo, tą pačią dieną parengė pareiškėjui formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3). Minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad atsakyme V. M. nurodė klaidinančią informaciją, kad statybvietės aptvėrimas įrengtas teisėtai, nutylėdamas, jog išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009-12-31 ir nebuvo pratęstas, taip pat neinicijavo kliūties pašalinimo procedūrų, neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį bei subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apie galimą pažeidimą.

Kaip jau minėta, 2015-12-10 pranešime R. V. nurodė, kad griūvanti statybvietės plokštė vos nekliudė mokamoje parkavimo vietoje pastatyto automobilio ir gatve einančių praeivių. Atsižvelgiant į pranešimo turinį bei pavojų asmenų sveikatai ir turtui, patikrinimas turėjo būti atliktas kuo skubiau, tačiau tai atlikti pareiškėjas Saugaus miesto departamentui pavedė iki 2016-01-04 (nurodyta data 2012-01-04 laikytina rašymo apsirikimu). Teismo nuomone, V. M. nustatytas trijų savaičių (nuo 2015-12-15 iki 2016-01-04) terminas patikrinimui atlikti, atsižvelgiant į interesanto pranešime pateiktą informaciją, turi būti vertinamas kaip nepateisinamai ilgas. Pareiškėjas, turėdamas informacijos apie pavojų žmonėms ir aplinkai keliančią tvorą, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo nustatyti įmanomai trumpiausią terminą faktinėms aplinkybėms patikrinti, kadangi nagrinėjamu atveju buvo būtinas operatyvus reagavimas. V. M. argumentas, kad dėl faktinio patikrinimo vietoje jis kreipėsi į Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių, kuris užduoties įvykdymo terminus nustato pats, atmestinas kaip nepagrįstas, nes V. M. nurodė konkrečią datą, iki kada jis turi būti informuotas apie patikrinimo rezultatus (b. l. 93–94).

Pareiškėjas taip pat kaltinamas tuo, kad 2016-01-04 gavęs faktinių duomenų patikrinimo aktą, nepatikrinęs visų duomenų ir nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo, tą pačią dieną parengė interesantui formalų ir neinformatyvų atsakymą Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo (b. l. 71–73) 5 punkte nustatyta, kad Saugaus miesto departamentas ir seniūnijos nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybėje gautus pranešimus dėl nuolatinių kliūčių kelyje. Šie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai nepersiunčia vienas kitam pranešimų ar informacijos apie nuolatines kliūtis keliuose, o nagrinėja juos patys, išskyrus atvejus, kai dėl tos pačios kliūties jau yra pradėtos apraše nurodytos kliūties pašalinimo procedūros. Pagal to paties aprašo 9 punktą, Saugaus miesto departamentas, siekdamas išsiaiškinti nuolatinės kliūties įrengimo ar atsiradimo teisėtumą, elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, Miesto ūkio ir transporto departamentą ir seniūniją, kurios teritorijoje įrengta arba atsirado nuolatinė kliūtis, dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo. Minėto aprašo 24 punktas, reguliuojantis laikinos kliūties šalinimo procedūros pradžią, nustato pareigą gavus pranešimą apie laikiną kliūtį vietinės reikšmės kelyje, išsiaiškinti laikinos kliūties atsiradimo bei įrengimo teisėtumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą, kad laikina kliūtis įrengta neteisėtai, suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 290 straipsnyje nurodytam terminui ir pažeidėjui savo iniciatyva nepašalinus nuolatinės kliūties arba nepradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kai nėra galimybės nustatyti kaltų asmenų, Saugaus miesto departamentas arba seniūnija, pradėjusi laikinos kliūties pašalinimo procedūras, elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais informuoja Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių skyrių apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį.

Pareiškėjas analizavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-08-16 išduotą statybos leidimą Nr. GN/911/07-0668, kuris buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai, tačiau ginčas kilo ne dėl paties statinio, o dėl statybvietės aptvėrimo. Leidimas aptverti, kasti Nr. 1837/42/2007 buvo išduotas 2007-10-03 ir galiojo iki 2009-12-31 (b. l. 69), jokių duomenų apie jo pratęsimą nebuvo pateikta, todėl darytina išvada, kad V. M. 2016-01-04 rašte Nr. A51-318/16(2.3.4.13-SM3) pateikė klaidinančią informaciją, jog tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę. Atsakydamas į R. V. prašymą, pareiškėjas turėjo išsiaiškinti ir atsakyti, ar ginčo tvora kelia pavojų, tačiau to nepadarė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-425 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių (b. l. 61–66) 3 punkte nustatyta, kad statant, remontuojant bei rekonstruojant arba griaunant pastatus, inžinerinius įrenginius ir tinklus, žemės darbai vykdomi tiktai esant leidimui kasinėti. Pagal šių taisyklių 29 punktą, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, visos iškasos turi būti aptvertos, įrengti saugūs ėjimo keliai pėstiesiems, žemės darbų vietos važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėtos tipiniais kelio ženklais pagal Eismo organizavimo skyriaus išduotą schemą. Tų pačių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Inžinerinių tinklų poskyris.

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad V. M., turėdamas pareigą išsiaiškinti laikinos kliūties kelyje (statybvietės aptvėrimo) įrengimo ir atsiradimo teisėtumą, dėl tokio kliūties pobūdžio, kai ji riboja eismą ir jai išduodami leidimai, privalėjo kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamentą, tačiau to nepadarė, todėl netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. 30-1134 patvirtinto Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo nuostatas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo žinoti ar susipažinti su kitais pranešimais bei Miesto ūkio ir transporto departamento priimtais sprendimais dėl ginčo statybvietės aptvėrimo, kadangi dokumentų valdymo sistemoje @vilys neturi tam suteiktų teisių, atmestini kaip nepagrįsti. Gavęs pranešimą apie eismą ribojančius objektus, V. M. turėjo kreiptis į kitus departamentus, taip pat ir Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 įsakymu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktai valstybės tarnautojui nustato pareigas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų bei valstybės tarnautojų etikos principų ir savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-237 patvirtinto Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (b. l. 86–87) 7.1, 7.2 ir 7.4 punktus, siekdamas įgyvendinti minėtam poskyriui keliamus tikslus, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, pareiškimus, prašymus ir skundus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, vykdo jam pavestas užduotis, įveda dokumentų projektus, užduočių ir / ar pavedimų rezultatus į Vilniaus miesto savivaldybės informacinę dokumentų valdymo sistemą „@vilys“, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašu, organizuoja kliūčių eismui pašalinimą vietinės reikšmės keliuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-10 įsakymu Nr. 40-200 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio nuostatų (b. l. 83–84) 7.4 punkte įtvirtinta, kad vienas iš svarbiausių šio poskyrio uždavinių yra kontroliuoti, ar nepažeidžiami įstatymai ir kiti teisės aktai, už kurių pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato administracinę atsakomybę. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (b. l. 74–80) 53.1 ir 53.3 punktus, personalas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams, bei nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (b. l. 65–68) 6.3 punktas įtvirtina, kad asmuo, dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje, rengdamas bei teikdamas dokumentų projektus, privalo įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal tų pačių taisyklių 7.1, 7.2 ir 7.6 punktus, asmuo, dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje, privalo sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, šiose taisyklėse, pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose, atlikdamas savo tarnybines pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams, išklausyti ir teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei aptartas pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad V. M. netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai įsigilino į pateiktą užduotį bei pranešimo esmę ir neatitiko visų būtinų veiksmų, kad R. V. pranešimas būtų išnagrinėtas tinkamai ir išspręsta jo nurodyta problema. Jis taip pat neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį bei subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apie galimą pažeidimą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad netinkamas atsakymas buvo parengtas būtent dėl to, jog V. M. tinkamai neatliko savo pareigų.

Įvertinus visas administracinėje byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo funkcijas, o jo padaryti pažeidimai pagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose išvardintų tarnybinių nuobaudų, išskyrus atvejį, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, jog pareigūnas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad parenkant V. M. tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Teismo nuomone, pareiškėjo padaryti pažeidimai vertintini kaip aplaidūs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2016-02-04 tyrimo dėl V. M. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-32/16(3.4.3-PD3) buvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų. Nenustačius jokių V. M. tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui, įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2016-02-24 rašto Nr. A51-13527/16(3.3.2.4-EM4) matyti, kad pareiškėjas susipažino su visa tyrimo medžiaga. Jam taip pat buvo paaiškinta, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nenustato išvados ar medžiagos kopijų pateikimo tarnautojams, o su visa medžiaga gali susipažinti bei reikiamus išrašus daryti jo atstovas, atvykęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentą (b. l. 47). Teismo nuomone, V. M. paprašius pateikti jam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2016-02-04 tyrimo dėl tarnybinio nusižengimo išvados Nr. A164-32/16(3.4.3-PD3) kopiją, kopija turėjo būti pateikta, tačiau nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento veiksmai nesudarė kliūčių pareiškėjui pateikti skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2016-02-04 tyrimo dėl V. M. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-32/16(3.4.3-PD3) nustatytus pažeidimus, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016-02-09 įsakymas Nr. 41-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. M. skyrimo“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                   Liudmila Zaborovska