Baudžiamoji byla Nr.  1A-124-334/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03428-2018-1

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant 

prokurorui Broniui Šiaudiniui,

gynėjai advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. J. turto vagystės) ir paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis T. R.) ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis T. R.) ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. K.) ir paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. K.) ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d. 12.40 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 11 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant 1  laisvės atėmimo dienai, ir laikytina, kad D. V. yra atlikęs 1 dieną laisvės atėmimo bausmės.

D. V. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

D. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl R. V. turto vagystės) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. K. turto vagystės) išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes neįrodyta, kad D. V. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.

Priteista iš D. V. 26,60 Eur (dvidešimt šeši eurai 60 ct) proceso išlaidų.

Civilinio ieškovo T. R. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš D. V. civilinio ieškovo T. R. naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Civilinių ieškovių V. K. ir R. V. civiliniai ieškiniai atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. V. konfiskuotina iš nukentėjusiosios K. J. pagrobto turto atitinkanti pinigų suma – 3785 Eur (tris tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai).

Iš D. V. sulaikymo metu paimti pinigai (139,20 Eur) įskaitytini į iš D. V. konfiskuotinų pinigų sumą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. V. konfiskuotas ir sunaikintinas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomas perukas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       D. V. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. sausio 19 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) bankomate neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – T. R. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra T. R., neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – išgrynino 40 Eur. D. V. buvo kaltinamas tuo, kad nurodytais veiksmais jis apgaule savo naudai įgijo svetimą T. R. priklausantį turtą – 40 Eur.

2.       Be to, D. V. 2018 m. balandžio 14 d. 13.05 val., (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai realizuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – V. K. vardu AB L. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suvedė neteisingą banko kortelės PIN kodą, be to, D. V., pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. K., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją.

3.       Be to, D. V., 2019 m. balandžio 17 d. apie 13.55 val. įsibraudamas į (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarnybines patalpas, pagrobė svetimą nukentėjusiajai K. J. priklausantį turtą – 135 Eur vertės juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo viena juodos spalvos 50 Eur vertės odinė piniginė su užrašu „Mocca“, kurioje buvo 3500 Eur suma, ir kita juodos spalvos 50 Eur vertės odinė piniginė su užrašu „Mocca“, kurioje buvo 50 Eur suma, K. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, AB (duomenys neskelbtini) kortelė, AB (duomenys neskelbtini) banko kortelė, R. M. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) kortelė, viso pagrobė svetimą K. J. priklausantį bendros 3785 Eur vertės turtą.

4.       D. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 09.50 val. iki 13.00 val., įsibrovęs į viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose esantį darbo kabinetą, pagrobė iš rankinės svetimą nukentėjusiajai V. K. priklausantį turtą – juodos spalvos 50 Eur vertės piniginę „Picard“, kurioje buvo 3 Eur suma monetomis, V. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), dvi 15 Eur vertės V. K. vardu išduotos AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės, AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. K. vardu, AB (duomenys neskelbtini) generatorius, „Viada“ degalinės kortelė, išduota V. K. sutuoktinio vardu, „Emsi“ degalinės kortelė, 12 Eur vertės automobilio techninės apžiūros pasas, įvairios nuolaidų kortelės, viso pagrobė svetimą V. K. priklausantį bendros 80 Eur vertės turtą.

5.       D. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog daiktai – du dviračiai „Cube LTD PRO“ ir „Cube A. C.“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendra vertė 400 Eur, yra įgyti nusikalstamu būdu, t. y. ne vėliau kaip 2018 m. kovo 27 d. pavogti Lenkijoje, 2018 m. vasario 26 d. juos pridavė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą.

6.       D. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. gegužės 23 d. apie 11.00 val. iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš neužrakintų tarnybinių patalpų, darbo kabinete esančios rankinės, pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. V. priklausantį turtą – 10 Eur vertės rudos spalvos piniginę, kurioje buvo 280 Eur suma įvairiomis kupiūromis, AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė, išduota R. V. vardu, AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, išduota R. V. vardu, AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) elektroninių bankininkysčių prisijungimo kodų kortelės, banko (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, dvi auksinės po 50 Eur vertės grandinėlės, viso pagrobė svetimą R. V. priklausantį bendros 390 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

7.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar visuma netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra įrodyta, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas.

8.       Dėl nukentėjusiojo T. R. (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), apeliantas nurodo, kad jis nebuvo kaltinamas pavogęs R. U. piniginę su joje buvusia T. R. priklausančia banko kortele, todėl teismas privalėdamas išsiaiškinti visas su T. R. banko kortelės pavogimu ir galimu jos perdavimu D. V. aplinkybes, to nepadarė ir prieštaravimų nepašalino. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas jo kaltę dėl šio epizodo grindė nekokybiškomis foto nuotraukomis bei suinteresuoto asmens, pareigūno V. O. prieštaringais parodymais, kurie šiuo atveju negali būti pakankamais įrodymais jo kaltei pagrįsti. Nurodo, kad pareigūnas V. O. ikiteisminio tyrimo metu apie D. V. sakė, kad „galimai atpažino“, tačiau teisme savo parodymus pakeitė nurodydamas, kad D. V. neabejotinai atpažino iš veido, vis dėlto, atsakydamas į proceso dalyvių klausimas D. V. veido bruožų apibūdinti negalėjo. Apeliantas cituodamas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį pažymi, kad foto nuotraukų negalima lyginti su nuotraukomis iš kitų bylų, epizodų, ypač iš tų, kuriuose asmuo yra išteisintas ar jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Šioje byloje apylinkės teismas netyrė ir nesiaiškino su kokia ar kokiomis nuotraukomis, pareigūnas V. O. lygino bankomato fotonuotraukas, nepareikalavo tas nuotraukas pateikti, todėl tokie pareigūno parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nurodo, kad bankomato fotonuotrauka, kurioje žmogaus veidas iki nosies uždengtas, galva uždengta kapišonu, niekaip nepatvirtina, kad tai yra būtent D. V..

9.       Dėl nukentėjusiosios V. K. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), apeliantas analogiškais argumentais teigia, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su V. K. banko kortelės patekimu pas D. V., o foto nuotraukose užfiksuotas asmuo neatitinka D. V. kūno sudėjimo, veido bruožų, todėl vienareikšmiškai teigti, jog nuotraukoje užfiksuotas būtent D. V., negalima. Pažymi, kad teismas šiame epizode jokių įrodymų D. V. kaltei pagrįsti dėl naudojimosi banko kortele nenurodė ir neaptarė.

10.       Dėl nukentėjusiosios K. J. (BK 178 straipsnio 2 dalis), apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų jo kaltei pagrįsti. Nurodo, kad teismas netyrė ir nesiaiškino nukentėjusiosios turėtų pinigų kilmės bei fakto, o nukentėjusiosios nenuoseklūs parodymai, susiję su didelės pinigų sumos laikymu neužrakintame ir nesaugomame kabinete, kelia pagrįstų abejonių dėl inscenizuotos vagystės, juo labiau, kad nukentėjusioji nepareiškė civilinio ieškinio patirtai žalai atlyginti. Nurodo, kad teismo motyvas, jog D. V. kitą dieną po vagystės buvo sulaikytas dėvintis peruką nėra pakankamas jo kaltei pagrįsti, nes šiuo atveju nėra įrodyta, jog 2019-04-17 ir 2019-04-18 su peruku užfiksuotas tas pats asmuo. Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat nepašalino prieštaravimų, susijusių su pavogtais pinigais ir nepavogta K. J. banko kortele. Pažymi, kad kratų metu nerasta jokių daiktų, reikšmingų bylos nagrinėjimui.

11.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė V. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo D. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad D. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

13.       Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi. Pažymėtina, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad D. V. padarė aukščiau minėtas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl T. R. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis)

15.       Apeliaciniame skunde D. V. nurodo, jos jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo T. R. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto disponavimo ir jos duomenų panaudojimo. Apelianto nuomone, teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su T. R. banko kortelės pavogimu ir galimu jos perdavimu D. V.. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nekokybiškomis foto nuotraukomis bei suinteresuoto asmens, pareigūno V. O. prieštaringais parodymais.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo D. V. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (T. R.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, įrodyta, kad nuteistasis D. V. 2018 m. sausio 19 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini), esančiame AB (duomenys neskelbtini) bankomate neteisėtai realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – T. R. vardu AB (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra T. R., neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – išgrynino 40 Eur.

17.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo neteisėto disponavimo T. R. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo aplinkybes bei teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį D. V., nukentėjusįjį T. R., liudytojus R. U., V. O., ištyrė rašytinius įrodymus – 2018-03-15 daiktų apžiūros protokolą, 2018-03-01 kratos protokolą, 2018-02-07 AB (duomenys neskelbtini) raštą, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, tarnybinius pranešimus. 

18.       Nukentėjusysis T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai draugė R. U. nuvedė vaiką į darželį, iš jos mašinos buvo pavogta piniginė, kurioje buvo jo AB (duomenys neskelbtini) kortelė. Nurodė, kad jis tuo metu dirbo Norvegijoje, bet jis turėjo vieną banko sąskaitą susietą su dviem banko kortelėmis, todėl viena naudojosi jis pats, o kitą buvo davęs draugei R. U.. Nurodė, kad sąskaitoje buvo 60–70 Eur, tądien gavo žinutę, kad kažkur Panevėžio rajone buvo išgryninti pinigai. Kadangi draugė turėjo dirbti, jam kilo įtarimas, ką draugė veikia Panevėžyje, bandė su ja susisiekti, bet ji buvo telefoną palikusi namie. Tik vakare susisiekė su drauge ir ji suprato, kad dingusi jos piniginė, kurioje buvo ne tik pačios R. U. dokumentai, vaikų pasai, bet ir T. R. banko kortelė bei PIN kodas (5 t., b. l. 175-176). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja R. U., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad tądien paliko užvestu varikliu automobilį prie darželio ir nuvedė vaiką į darželį, kuriame užtruko labai trumpai. Nuvažiavusi į darbą nieko nepasigedo, tačiau vakare nerado piniginės, be to, T. R. buvo parašęs žinutę, ar ji nesinaudojo jo kreditine kortele. Ji pasakė, kad ne, tačiau suprato, kad įvyko vagystė. Dėl vagystės kreipėsi į policiją. Piniginėje buvo banko kortelės, grynieji pinigai, vaikų dokumentai, jos asmens tapatybės kortelė, buvo ir T. R. banko kortelė, bei užrašytas PIN kodas (6 t., b. l. 49-50). Šiuos nukentėjusiojo T. R. ir liudytojos R. U. parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga – iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tirtas R. U. pareiškimas apie tai, kad 2018-01-19 iš nerakinto automobilio VW Caravel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone buvusioje rankinėje pasigedo piniginės su joje buvusiais pinigais, dokumentais, banko kortelėmis, o 2018-01-19 11.02 val. neteisėtai pasinaudojus pagrobtoje piniginėje buvusia T. R. vardu išduota banko kortele, iš sąskaitos paimta 40 eurų (1 t., b. l. 80-81). Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo gautas AB (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame pateiktas T. R. banko sąskaitos išrašas ir 7 bankomato (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Iš 2018 m. vasario 7 d. AB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 19 d. 11.02 val. išgryninta 40 Eur suma bankomate (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147–150). Iš 2018-03-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) pateiktame CD diske yra 7 nuotraukos (1 t., 151-158). Peržiūrėjus 7 nuotraukas, matyti, kad vienoje nuotraukoje užfiksuotas vyras, kurio asmenybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Siekiant nustatyti vyro, kuris buvo užfiksuotas 2018-01-19 11:02:38 besinaudojantis nukentėjusiojo T. R. banko mokėjimo kortele, gauta nuotrauka buvo išsiųsta teritorinėms policijos įstaigoms (1 t., b. l. 169-170). Tyrimo metu buvo gautas Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo postinio V. O. 2018-02-12 tarnybinis pranešimas dėl atpažinto asmens, kuriame nurodoma, kad peržiūrėjęs fotonuotrauką galimai atpažino joje užfiksuotą asmenį – D. V. (1 t., b. l. 187). Teismo posėdyje, liudytojas V. O. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas ir gauna prašymus atpažinti asmenis. Prisimena, kad buvo gautas Pakruojo policijos pranešimas su trumpu veikos aprašymu, atsiųsta nuotrauka buvo jodai balta, reikėjo atpažinti asmenį ir atpažino prie bankomato esantį D. V.. Jį atpažino, nes tarnyboje buvo anksčiau su juo turėjęs užduočių, t. y. prieš tai turėjo keletą kartų D. V. atvesdinti į teismą, taip pat atpažino iš veido bruožų – nosies, kaktos. Dėl barzdos negali tiksliai pasakyti, ar ji buvo. Turėjo dar ir sistemoje D. V. nuotraukas, jas žiūrėjo ir galėjo palyginti su gauta iš Pakruojo. Bylos 4 tomo 1 lape esanti nuotrauka, kurioje asmuo su barzdele, buvo sistemoje, su ja lygino asmenį. Taip pat parodė, kad nuotraukų kokybė buvo gera, nebuvo dvejonių, iš karto atpažino, kad tai D. V.. Nuo to laiko, kai matė D. V. gyvai, iki tol, kol pamatė nuotrauką, kurioje atpažino, buvo praėję maždaug gal pusę metų (6 t., b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie minėti bylos duomenys patvirtina, jog nuotraukoje užfiksuotas vyras, besinaudojantis T. R. banko mokėjimo kortele, yra D. V., ir kad būtent jis panaudodamas T. R. vardu išduotą kortelę bei jos identifikavimo duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – iš T. R. banko sąskaitos išgrynino 40 Eur.

19.       Nors nuteistasis D. V. tvirtina, jog AB (duomenys neskelbtini) bankomato (duomenys neskelbtini) pateiktos nuotraukos nėra kokybiškos, keliančios abejonių dėl asmens identifikavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti, minėtoje nuotraukoje užfiksuotas vyras, vilkintis šviesios spalvos striukę ir ant galvos užsidėjęs gobtuvą, kuris dengia galvą ir kairės pusės veido dalį. Nuotrauka yra spalvota, šiek tiek susiliejusi, tačiau aiškiai matoma vyro dešinės pusės veido dalis nuo nosies iki gobtuvo (1 t., b. l. 157). Be to, policijos pareigūnas V. O. teismo posėdyje vienareikšmiškai patvirtino, kad nuotraukoje užfiksuotas būtent D. V. – pažino iš veido bruožų, iki atpažinimo matė D. V. gyvai kelis kartus vykdydamas tarnybos užduotis, be to, sistemoje turėjo D. V. nuotrauką, kurią žiūrėjo ir palygino su gautąją (4 t., b. l. 1). Todėl abejoti, kad nuotraukoje užfiksuotas vyras yra D. V., teisėjų kolegija neturi pagrindo, juolab, kad policijos pareigūnas jį atpažino. Vien tai, kad policijos pareigūnas V. O. tarnybiniame pranešime nurodė ,,galimai“ atpažįstantis D. V., nesuteikia pagrindo netikėti pareigūno parodymais. Teismo posėdyje policijos pareigūnas V. O. paaiškino, jog tarnybiniame pranešime jis teisiškai negalėjo tvirtinti, jog nuotraukoje tikrai yra D. V., todėl, kad tai turėjo būti nustatyta tyrimo metu, tačiau matė, jog toje nuotraukoje tikrai D. V., tuo buvo įsitikinęs. Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir patikimais policijos pareigūno V. O. parodymais, kuriais jis patvirtino atpažinęs D. V.. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnas būtų turėjęs pagrindą apkalbėti ar pakenkti D. V.. 

20.       Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus susijusius su nuotraukų lyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde minimas Panevėžio apygardos teismo 1A-60-531/2020 nuosprendis ir jame padarytos išvados, nėra aktualios nagrinėjamu atveju. Priešingai, nei nustatyta aukščiau minėtame nuosprendyje, analizuojamu atveju, ne teismas atliko nuotraukų vertinimą, bet būtent policijos pareigūnas V. O., kuris, kaip minėta, dėl susiklosčiusių darbinių aplinkybių, nuteistąjį D. V. asmeniškai (gyvai) yra matęs net kelis kartus, todėl nėra pagrindo abejoti, kad policijos pareigūnas V. O. peržiūrėjęs iš Pakruojo policijos atsiųstą nuotrauką bei palyginęs su sistemoje turima D. V. nuotrauka, galėjo identifikuoti asmenį – D. V.. 

21.       Apeliaciniame skunde D. V. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su T. R. banko kortelės pavogimu ir galimu jos perdavimu D. V.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, atliekant R. U. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą buvo apžiūrėtas automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70-79), paskelbta paieška pavogtiems dokumentams (1 t., b. l. 95-101). Visgi surinkti reikšmingų duomenų nepavyko, todėl 2018-02-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Pažymėtina, jog D. V. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl R. U. turto vagystės, todėl pirmos instancijos teismas byloje įrodymus tyrė dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

22.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. V. kaltę dėl neteisėto disponavimo T. R. elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. V. kaltės, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (T. R.).

Dėl pasikėsinimo realizuoti V. K. elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo (BK 22 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis)

23.       Apeliaciniu skundu D. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl pasikėsinimo realizuoti svetimą - V. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo. Apelianto nuomone, ir čia jo kaltė buvo grįsta išskirtinai tik fotonuotraukomis, kurios nėra tinkamos asmeniui identifikuoti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo pasikėsinimo realizuoti V. K. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės ir neteisėtos finansinės operacijos inicijavimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį D. V., nukentėjusiąją V. K., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko raštus, apžiūros protokolą, tarnybinius pranešimus, analizės protokolus. Kaip matyti, teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji dirba viešbutyje (duomenys neskelbtini), jos kabinetas yra antrame aukšte. Tą dieną viešbutyje buvo daug žmonių, ji nedirbo, nes buvo seminaras. Savo kabinete paliko tašę, kurioje buvo piniginė. Išeidama nepažiūrėjo, ar gerai užsidarė magnetinės durys, o po kiek laiko atėjusi neberado piniginės su jose buvusiais daiktais, įskaitant ir jos vardu išduotos AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės. Piniginės pasigedo prieš išeidama namo, o per pietus dar buvo grįžusi į kabinetą ir matė savo piniginę. Apie vagystę pranešė policijai, užblokavo kortelę. Vėliau policija pranešė, kad buvo bandyta išgryninti pinigų, bet nesėkmingai, nes piniginėje neturėjo užsirašiusi PIN kodo. (5 t., b. l. 176-177). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, t. y. iš AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko raštų matyti, jog 2018-04-14 13.05 bankomate SEB (duomenys neskelbtini) CASH, (duomenys neskelbtini), bandyta prisijungti ir pasinaudoti V. K. priklausančia kortele, tačiau nesėkmingai, kadangi neteisingai suvestas PIN kodas (2 t., b. l. 115-117, 129-130). Tyrimo metu nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje yra matomas AB (duomenys neskelbtini) banko bankomatas, yra filmuojama, buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo apžiūra (2 t., b. l. 144-145). Pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras 2018-04-14 13.05 bankomate (duomenys neskelbtini) CASH, (duomenys neskelbtini), bando pasinaudoti nukentėjusiosios V. K. banko kortele, tačiau nepavyko, nes buvo suvestas klaidingas PIN kodas. Vaizdo apžiūrą atlikęs vyriausiasis tyrėjas A. S. 2018-05-07 tarnybiniame pranešime nurodė, kad iš vaizdo įrašo atpažįstamas asmuo yra D. V. (2 t., b. l. 146). Išanalizavus D. V. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių laikotarpio nuo 2018-04-14 iki 2018-05-23 išklotines, nustatyta, kad D. V. praėjus 45 min. nuo naudojimosi bankomatu buvo netoli tos vietos, kur juo buvo naudotasi (3 t., b. l. 200). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog D. V. kaltę dėl pasikėsinimo realizuoti V. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę bei neteisėto finansinės operacijos inicijavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios V. K. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, t. y. bankų raštai, iš kurių matyti, kad buvo bandyta pasinaudoti V. K. elektronine mokėjimo priemone; vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vyriškis bandantis pasinaudoti V. K. banko kortele - apie 45 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda ant smakro ir nedideliais ūsais, su akiniais, vilkintis juodos spalvos striuke, šviesiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodais sportiniais batais prie padų balta juosta, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, ant nugaros užsidėjęs kuprinę; tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė atpažinęs D. V. bei abonento išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad D. V. buvo netoli bankomato, kuriuo buvo naudotasi.

24.       Ir nors nuteistasis bando įtikinti teismą, kad nuotraukoje užfiksuotas vyras nėra jis, tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo D. V. argumentus atmeta kaip jo gynybinę versiją. Kaip matyti iš 2018-05-03 apžiūros protokolo, vaizdo įrašas yra geros kokybės ir jame gerai matosi užfiksuoto asmens kūno sudėjimas, veidas, apranga - vyriškis apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda ant smakro ir nedideliais ūsais, su akiniais, vilkintis juodos spalvos striuke, šviesiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais, su tamsios spalvos kepure, su kuprine už nugaros, - iš kurių galima atpažinti, kad tai D. V., kurio nuotrauka yra byloje (4 t., b. l. 1), ir kurį vyriausias tyrėjas A. S. atpažino kaip D. V.. 

25.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. V. kaltės, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

Dėl K. J. turto vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis)

26.       Apeliaciniu skundu D. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl K. J. priklausančio turto pagrobimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie, anot apelianto, yra nenuoseklūs ir kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl pačios vagystės, bet ir pinigų kilmės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo K. J. priklausančio turto – 3785 eurų – pagrobimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį D. V., nukentėjusiąją K. J., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo bei kitų objektų apžiūros protokolus, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko ir AB (duomenys neskelbtini) banko raštus, tarnybinius pranešimus, kratos protokolą.

27.       Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. J. parodė, jog tądien, ji paliko savo asmeninį kabinetą, kuris yra antrame aukšte, nerakintą, tačiau durys buvo uždarytos, ir ji išėjo 15-kai minučių į šalia (priešais) esantį kabinetą. Grįžusi pamatė, kad nėra kuprinės, kuri buvo palikta kabinete prie pat durų ant kėdės. Nurodė, kad ji jos ieškojo kabinete, patikrino mašinoje, ten taip pat nebuvo, tada vėl ieškojo kabinete, bet jos nebuvo. Tuomet nuėjo pas administratorę, kuri atsakinga už tvarką pastate, ir peržiūrėjus vaizdo kameras, pamatė, kad žmogus išsinešė jos kuprinę. Kuprinė buvo natūralios odos, jos kaina 130 Eur, kuprinėje buvo dvi natūralios odos piniginės, kiekvienos iš jų vertė – 50 Eur. Vienoje piniginėje buvo pagrindiniai daiktai, t. y. dokumentai, pinigai (50 Eur) ir t. t., o kita piniginė buvo „taupomoji“, joje buvo 3500 Eur. Vaizdo įraše pamatė vyrą, kuris buvo su peruku, akiniais, kuprine ir per petį permesta planšete. Apie vagystę pranešė policijai ir visas tas nuotraukas išplatino policijos sistemoje. Kitą dieną jai paskambino žmogus ir pasakė, kad prie RYO pamatytas įtartinas asmuo pagal pateiktas nuotraukas. Nuvykusi ten pamatė tą žmogų su draugu, atvyko policijos ekipažas ir suėmė jį. Buvo taip pat apsirengęs – tie patys plaukai (perukas), akiniai. Nukentėjusioji K. J. taip pat paaiškino, kad paprastai niekada su savimi nesinešiodavo tokios didelės sumos (3500 Eur), tačiau prieš tai buvo išvažiavusi į kelionę, o pinigai buvo kuprinėje, po kelionės ketino pinigus išsiimti ir palikti namie, tačiau kitą dieną turėjo atsiskaityti su žmonėmis, todėl nusprendė pinigų neišsiimti, atsiskaityti su žmonėmis, o likusią jų dalį įnešti į banko sąskaitą (5 t., b. l. 177-178). Nors apeliantas savo kaltę ginčija prieštaringais nukentėjusiosios K. J. parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog D. V. kaltę dėl K. J. priklausiančio turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios K. J. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota medžiaga, iš kurios matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. 14.04 val. vyriškis, apie 35–40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėdamas kepurę su snapeliu, vilkėdamas juodos spalvos striukę, ant kurios rankovių buvo dvi baltos spalvos juostos, mūvėdamas mėlynos spalvos džinsus, ant pečių nešdamasis kuprinę, juodos spalvos, sportinę, taip pat vyrišką rankinę, kuri yra perjuosta per petį įeina į minėtą pastatą, o apie 14.09 val. tas pats vyriškis išeina iš pastato pro tą patį pagrindinį įėjimą kairėje rankoje nešdamasis juodos spalvos moterišką kuprinę, kurios įeidamas jis neturėjo (3 t., b. l. 92–93); vaizdo įrašai, kuriuose matyti kaip K. J. tai nusileidžia laiptais, tai kyla laiptais, tai vėl nusileidžia, ieškodama dingusios kuprinės (3 t., b. l. 96–102); 2019-04-18 vyriausiosios tyrėjos D. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė atpažinusi vaizdo įraše užfiksuotą asmenį kaip D. V. (3 t., b. l. 184-185); 2019-05-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame vyresnioji tyrėja L. U. nurodė atpažįstanti, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas vyras yra D. V. (3 t., b. l. 96-98); tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnams pagal pranešimą atvykus į PC RYO, kuriame yra asmuo, galimai įvykdęs vagystę ir atitinkantis nukentėjusiosios K. J. patalpintos vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto asmens apibūdinimą, buvo sulaikytas D. V. (3 t., b. l. 186-188); kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kaip D. V. patalpintas į automobilio patalpą sulaikytiems asmenims, nuo galvos nusiima kepurę, nusiima peruką, užsideda kepurę, o peruką padeda po kėde priešais jį (3 t., b. l. 106-111); daiktų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad perukas yra trumpų plaukų, rudos spalvos, džemperis panašus į įvykio metu filmuotoje medžiagoje vilkimą D. V. džemperį, kepurė tamsiai pilkos spalvos, su snapeliu, rankinė odinė, tamsiai rudos spalvos su viena ilga medžiagine rankena (3 t., 112-116, 120-121, 122-127); D. V. naudojamų telefonų išklotinės, iš kurių matyti, kad 2019-04-17 D. V. buvo netoli įvykio vietos (3 t. b. l. 183).

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties D. V. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. V. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. 

29.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog D. V. kitą dieną po vagystės buvo sulaikytas dėvintis peruką nėra pakankamas įrodymas jo kaltei pagrįsti. Visgi, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. J. duotų parodymų, nukentėjusioji pastebėjusi, kad dingo jos kuprinė, ieškojo kabineto patalpoje, automobilyje, bet niekur nerado. Tada peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė vyrą su peruku, akiniais, kuprine ir per petį permesta planšete, kuris iš įvykio vietos išėjo nešinas K. J. kuprine. Nukentėjusioji minėtomis nuotraukomis, nedelsiant pasidalino policijos puslapyje ir kitą dieną iš žmogaus sulaukė skambučio, kad prie PC RYO vaikšto įtartinas asmuo pagal jos pateiktas nuotraukas. Nukentėjusioji K. J. patvirtino, kad atvykusi į PC RYO, pamatė taip pat apsirengusį asmenį (perukas, kepurė, akiniai), kuris buvo sulaikytas ir vėliau buvo identifikuotas kaip D. V.. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo atlikta daiktų bei kitų objektų apžiūra ir nustatyta, kad sulaikymo metu D. V. turėti/vilkėti daiktai (kepurė, perukas, akiniai, rankinė) yra labai panašūs į tuos, kurie buvo užfiksuoti įvykio vietoje įmontuotomis kameromis. Maža to, vyriausioji tyrėja D. Š. ir vyresnioji tyrėja L. U. atlikusios vaizdo kamerų analizę, kurioje užfiksuotas vyriškis su peruku, taip pat nurodė atpažinusios asmenį kaip D. V.. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad 2019-04-17 vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo ir 2019-04-18 sulaikytas asmuo yra tas pats žmogus – D. V.. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, kad D. V., būdamas policijos pareigūnų automobilio patalpoje sulaikytiems asmenims, bandė paslėpti peruką, tokiu būdu siekdamas ne tik suklaidinti policijos pareigūnus, nukentėjusiąją, bet ir paslėpti vieną iš įrodymų, akivaizdžiai siejantį jį su K. J. turto vagyste.

30.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo aiškintasi nukentėjusiosios K. J. turėtų pinigų kilmė, tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to nepaneigia nuteistojo kaltės, pagrobus svetimą turtą. Pažymėtina tai, kad apeliantas kelia abejones ir dėl paties pinigų buvimo fakto, tačiau teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios K. J. parodymais, juo labiau, kad nukentėjusioji K. J. logiškai ir nedviprasmiškai paaiškino bei išdėstė kuprinėje turėtos didelės pinigų sumos aplinkybes. Tai jog kai kuriose detalėse nesutampa jos paaiškinimai dėl pinigų tą dieną panaudojimo ketinimų, nesudaro pagrindo teigti, jog parodymai prieštaringi, taip pat ir dėl civilinio ieškinio pareiškimo/nepareiškimo aplinkybių. Pastebėtina, jog nukentėjusiajam byloje yra suteikta teisė pareikšti civilinį ieškinį, ne pareiga, tai jo valia apsispręsti.  Vien tai, kad apeliantas D. V. savaip interpretuoja nukentėjusiosios K. J. pateiktas aplinkybes, nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusios K. J. duotais paaiškinimais. 

31.       Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šioje nuosprendžio dalyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertimu, padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. V. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

32.       Papildomai pažymėtina, kad D. V., ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nurodo, kad kratos metu nebuvo rasta jokių daiktų, reikšmingų bylos nagrinėjimui. Šie D. V. teiginiai atmetami. Vien tik tai, kad kratos metu pas D. V. nebuvo rasta jokių nukentėjusiesiems priklausančių daiktų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nesikėsino ar nepasinaudojo svetimomis elektroninio mokėjimo priemonėmis, neinicijavo finansinių operacijų ir nepagrobė svetimo turto. Byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

33.       Apibendrindama nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentus, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Kolegija, remdamasi apeliacinių skundo motyvais, neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų pagrįstumu, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas kaip teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai         Valdas Ciesiūnas

                                                                                         Danutė Švitinienė

                                                                                    Daina Vaidachavičienė