VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2011 m. sausio 20 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant V. M., išnagrinėjęs K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, administracine tvarka 1 m. laikotarpyje iki pažeidimo padarymo nebausto, gyv. Vilkaviškio r. sav., Vinkšnupių k., administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui

n u s t a t ė:

K. Ž. 2010-12-26 apie 17.10 val. Vilkaviškio r. sav., Bartninkų sen. Piliakalnių k.. vairavo automobilį Peugeot 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnui įtarus vairuotojo neblaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. .

K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dieną prieš tai, jam buvo iškviesta policija dėl nesutarimų šeimoje, buvo išvežtas į policiją. Ryte jį paleido. Grįžo į kaimą. Tą dieną pustė, tai pasiėmė mašiną ir nusivarė į gyvenvietės pradžią ir ten pasiliko, nes galvojo, kad reikės kur nors važiuoti. Tada nuėjo pas draugą, išgėrė „bonką“, alaus atsigėrė. Apie 17 val. išėjo, bet nenorėjo girtas namo eiti, tai nuėjo į mašiną prasnausti. Po 17 val. atvažiavo policija ir pabeldė į langą. Sakė, kad jis važiavo. Pareigūnams sakė, kad jis nevažiavo, susiginčijo. Jie sakė, kad variklis šiltas. Jo mašiną buvo pasiėmęs A. Ū.. Jis jam davė raktelius. Atėjęs prie mašinos pamatė, kad galinės durelės neužrakintos, nes jos neužsirakindavo. Pro galines dureles įlipo į automobilį ir atsisėdo už vairo. Automobilis buvo pusnyje. A. Ū. sakė, kad norėjo apsisukti ir įvažiavo į pusnį. Sakė, kad dar su K. B. bandė išstumti. Mano, kad pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad jis automobilį vairavo. Atsisakė atlikti blaivumo nustatymo testą. Jis nevairavo. Automobilio raktelių net pas jį nebuvo. Jie buvo pas A. Ū.. Pareigūnams sakė, kad neturi raktelių. Buvo girtas. Žino, kad policijos automobilyje buvo filmuojamas. Pamena ką aiškino pareigūnams. Pareigūnams nesakė, kad ne jis vairavo. Jei jie jį rado mašinoje, tai ką galėjo jiems pasakoti. Tai, kad automobilį vairavo A. Ū. nesakė, nes jie to ir neklausė. 15 val. tikrai automobilyje nebuvo. Gal susimaišė rašydamas paaiškinimą. Už pasipriešinimą pareigūnams jau yra nubaustas. Yra teistas už vairavimą neblaivaus. Nesutinka su pareigūno parodymais, nes automobilyje buvo prisnaudęs, kai pareigūnai pabeldė į langą.

Liudytojas A. Ū. parodė, kad jis buvo iš K. Ž. pasiskolinęs mašiną, nes buvo kelias užpustytas, su savo mašina neišvažiavo. Išvažiavo apie pietus pas mamą į Vilkaviškį. Iš Vilkaviškio išvažiavo apie 16 val.. Kazį sutiko kaime ir paprašė mašinos. Mašiną pastatė toje vietoje, kur buvo sutarę, priešais gyvenvietę. Norėjo pastatyti mašiną prie kelkraščio. Išėjo kaimynas K. B., tai dar padėjo pastumti. Automobilio raktelius pasiliko pas save. Daugiau tą dieną Kazio nematė. Vėliau sužinojo, kad išvežtas į policiją. Išeidamas mašiną užrakino. Kazys nebuvo jo perspėjęs, kad neužsirakina galinės durelės. Iš Vilkaviškio išvažiavo apie 16 val., tiksliai kada negali pasakyti.

Liudytojas K. B. parodė, kad gal 20-30 metrų atstumu nuo jo namų matė, kaip A. Ū. užstrigo su mašina. Bandė dar padėti stumti. Galėjo būti apie 17 val.. A. Ū. su mašina buvo įlindęs į sniegą ir buksavo. Už vairo buvo A. Ū.. Automobilis priklauso Žvirbliui. Tuo momentu, kai bandė automobilį stumti, K. Ž. nebuvo. Po kiek laiko, gal po pusvalandžio, pamatė tralą, kuris krovė automobilį. Nebuvo priėjęs prie jo, tik stebėjo stovėdamas ant laiptelių prie namo. Nei policijos, nei K. Ž. ten nebuvo. A. Ū. sakė, kad į svečius važiavo. Jis buvo blaivus. Nežino prie kokių aplinkybių policijos pareigūnai rado K. Ž..

Liudytojas A. K. parodė, kad 2010-12-26 pagal priemonių planą su kolega E. R. dirbo Piliakalnių k.. Buvo pastebėtas keliuku važiuojantis automobilis. Tarnybiniu automobiliu važiuojant iš paskos, automobilis įvažiavo į pusnį ir užklimpo. Jie įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir sulaikė vyriškį. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis tai daryti atsisakė. Automobilį matė judantį keliuku. Automobilyje buvo vienas asmuo. Vairuotojas aiškino, kad nevairavo, kad buvo užklimpęs ir miegojo. Keletą kartų siūlė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Automobilio raktelių spynelėje nebuvo, kur juos padėjo, vairuotojas nesakė. Vairuotojas sakė, kad jie pažeidimo neįrodys. Vizualiai vairuotojas atrodė stipriai išgėręs. Yra visiškai įsitikinęs, kad pažeidėjas vairavo automobilį, nes automobilis nebuvo dingęs iš tarnybinio automobilio apšviesto ploto, niekas iš automobilio neišlipo. Kai jie priėjo prie automobilio, vairuotojas sėdėjo už vairo. Nuo automobilio įvažiavimo į pusnį iki jų priėjimo prie automobilio praėjo kelios sekundės, nes jie važiavo iš paskos. Tarnybiniame automobilyje nebuvo vaizdo kameros, automobilio judėjimas nebuvo filmuojamas. Veiksmą tarnybinio automobilio viduje filmavo asmeniniu mobiliu telefonu.

Liudytojas E. R. parodė, kad Kalėdų antrą dieną dirbo su pareigūnu A. K. pagal priemonių planą tarnybiniu automobiliu Vilkaviškio r. sav., Piliakalnių k.. Pastebėjo Piliakalnių k., „T“ formos sankryžoje, pasukus į kairę pusę, priekyje judantį automobilį. Pradėjo važiuoti jam iš paskos. Automobilis įstrigo pusnyje. Įjungę švyturėlius, privažiavo prie automobilio. Automobilis dar mėgino iš pusnies išvažiuoti, kasėsi jo ratai. Priėję prie automobilio, jame rado salėje esantį pilietį. Jam buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neblaivus ir vengė girtumo nustatymo. Važiuodami pamatė, kad nesuvaldė mašinos, iššoko iš vėžių ir įvažiavo į pusnį. Priėjęs atidarė dureles. Matėsi, kad vairuotojas girtas. Vairuotojas nesutiko pasitikrinti girtumą. Vairuotojas neigė vairavęs. Gal jam taip atrodė, nes buvo pergėręs. Pažeidėjo vairuotas automobilis važiavo su įjungtomis šviesomis. Kai jį sulaikė, vairuotojas automobilyje buvo vienas. Tik vėliau atėjo žmonių. Prie vairo buvo pažeidėjas. Aplinkui nieko daugiau nebuvo. Jam atrodo, kad vairuotojas staigiai užgesino variklį ir paslėpė raktelius, nes raktelių spynelėje nebuvo. Kai ėjo prie automobilio iš galo, dar jo ratai sukosi, kasė sniegą, nes dar bandė išvažiuoti.

Nors K. Ž. kaltu neprisipažino, tačiau teismas daro išvadą, kad jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Byloje nekyla abejonių, kad pažeidėjas 2010-12-26 apie 17.10 val.  buvo Piliakalnių k. savo automobilyje už vairo bei policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą – neblaivumą tikrintis atsisakė. Tačiau pažeidėjas nurodė, jog tuo metu automobilio nevairavo, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jų iš esmės nepaneigė ir kiti byloje ištirti įrodymai, kadangi pažeidėjo pakviesti liudytojai momento, kada K. Ž. buvo sulaikytas nematė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų A. Ū. ir K. B. bei pažeidėjo parodymai nėra atitinkantys vieni kitus ir yra prieštaringi, kadangi kaip matyti iš byloje esančio K. Ž. paaiškinimo (b.l.4), kuris duotas policijai sekančią dieną po galimai jo padaryto pažeidimo – jis nurodė, kad į automobilį nuėjo miegoti apie 15 val., tuo tarpu pagal jo pakviestų liudytojų parodymus, tuo metu automobilio toje vietoje dar negalėjo būti. Be to, šiame paaiškinime  pažeidėjas net neužsimena, kad automobilį prieš įvykį būtų vairavęs kitas asmuo, o tai leidžia padaryti išvadą, kad tiek liudytojų A. Ū. ir K. B., tiek pažeidėjo paaiškinimai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl atmestini, kaip šališki. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, kuriame pažeidėjas aiškina, kad pusnyje, dar iki jam prisigeriant, užklimpo jis pats, ir apie tai, kad automobilį būtų vairavęs kitas asmuo nemini. Be to, iš vaizdo įrašo visumos, galima padaryti išvadą, kad automobilį vairavo pats pažeidėjas, tačiau šį faktą neigė, tvirtindamas, kad jo pažeidimo policijos pareigūnai neįrodys, o tai rodo, kad pažeidėjo paaiškinimai yra neteisingi ir vertinti tik kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Policijos veiklos įstatymo 21 str. numato policijos pareigūnų pareigą, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Policijos pareigūnai tiesiogiai matė pažeidėją vairuojantį automobilį, po to rado jį sėdintį automobilyje už vairo ir vizualiai atrodantį esant girtą, todėl reikalavimas pasitikrinti girtumą automobilį vairavusiam asmeniui yra pagrįstas. Tai, kad pažeidėjas nepateikė policijos pareigūnams automobilio užvedimo raktelių, jo atsakomybės nešalina, o policijos pareigūnams nesuponuoja būtinos pareigos ieškoti jų paslėpimo vietos. Teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, kad pažeidėjas protokole nurodytu laiku važiavo (vairavo) automobilį, todėl policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti galimą neblaivumą, turėjo pareigą pasitikrinti. Pažymėtina ir tai, kad iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad pažeidėjas yra neblaivus. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad K. Ž. padarė pažeidimą nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole (ATPK 126 str. 4 d.), kadangi vairavo automobilį, o policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti girtumą, tai daryti atsisakė, todėl jo veiksmai pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato vairuotojo pareigą policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, kadangi pagal jam inkriminuotą pažeidimą, girtumas nėra kvalifikuojantis požymis, tuo tarpu abejonių dėl to, kad pažeidimo padarymo metu K. Ž. buvo neblaivus ir, kad tai turėjo įtakos pažeidimo padarymui (vengimas pasitikrinti girtumą), nekyla.

Atsižvelgdamas į ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, turi būti taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda - bauda ir teisės vairuoti atėmimas, t.y. sankcija siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, (kuris yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, be to šiuo atveju atsižvelgtina ir į pažeidimo padarymo aplinkybes, rodančias pažeidėjo demonstratyvų elgesį padaryto pažeidimo metu), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka 1 metų laikotarpyje iki pažeidimo padarymo nebaustas, tačiau kaip matyti iš byloje esančios informacijos, pažeidėjas yra buvęs baustas už vairavimą esant neblaiviam, o tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip linkusį daryti teisės pažeidimus susijusius su KET pažeidimu), todėl skirtina švelnesnė iš nuobaudų, tačiau sankcijos vidurkį viršijanti nuobauda - 2600 Lt bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Pagrindų taikyti ATPK 30 1 str. teismas nenustatė, kadangi į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant nuobaudą, atsižvelgta skiriant nuobaudą, o kitų ypatingų aplinkybių dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje, įmokos kodas – 57439). Sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti teismui ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino.

Nutarimas skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1142, 25 straipsnis.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str.,

n u t a r i a:

K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Nutarimas, per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.